- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- eI2-9666-764/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01534-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2026 m. vasario 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sprendimą, kuriuo pareiškėjui H. R. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2002 m. liepos 10 d, prašymą iš naujo; 2) priteisti iš Departamento pareiškėjo H. R. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad atsakovas priimdamas Skundžiamą sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) įtvirtintas teisės normas. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 35 str., 1 d. 12 p. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad atsakovo vertinimu, pareiškėjo sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Atsakovas tikrovės neatitinkančią, klaidinančią ir neteisingą informaciją vadina pareiškėjo apklausos metu duotus atsakymus. Skundžiamame sprendime nurodoma ,,Asmuo nurodė, kad pasirinko Lietuvą, nes po vidurinės mokyklos baigimo ieškojo tinkamos studijų programos įvairiose šalyse, tačiau tinkamą programą rado būtent šioje Kolegijoje. Šis argumentas yra abejotinos, nes panašios studijų kryptys ir inovacijos gali būti prieinamos ir kitose šalyse, galbūt arčiau jo gyvenamosios vietos. Jo teigimu, siūloma sodininkystės programa labiausiai atitiko jo ateities planus dėl aukštos studijų kokybės, teorinių ir praktinių žinių derinimo, tarptautiniu mastu pripažįstamo diplomo, prieinamų studijų ir pragyvenimo kaštų bei draugiškos aplinkos tarptautiniams studentams. Jis taip pat teigia, kad Bangladeše trūksta pažangių žinių apie žemės ūkio augalus, gamtos mokslus, žemės ūkio chemija ir augalų tręšimą, o Lietuva siūlo pažangius technologinius sprendimus, šiuolaikines sodininkystės ir šiltnamių technologijas, žemės ūkio planavimo bei valdymo principus, todėl Lietuvoje įgytos kompetencijos padėtų jam siekti profesinių tikslų, yra ginčytinas, nes Bangladešas turi išvystytą žemės ūkio sektorių ir specializuotas aukštąsias mokyklas. Asmuo nurodo, kad pasirinko studijuoti sodininkystę Lietuvoje dėl aukštos studijų kokybės, teorinių ir praktinių žinių derinimo, tarptautiniu mastu pripažįstamo diplomo, prieinamų kainų bei draugiškos aplinkos tarptautiniams studentams, nors studijų ir pragyvenimo kaštai Lietuvoje gali būti mažesni nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse, jie vis tiek gali būti didesni nei Bangladeše, todėl ekonominis motyvas nėra vienareikšmis. Be to, tarptautiniu mastu pripažįstamo diplomo argumentas priklauso nuo konkretaus darbdavio ar šalies požiūrio, todėl jo vertė gali skirtis. Atsižvelgiant į tai, asmens pateikti argumentai dėl studijų pasirinkimo Kolegijoje kelia abejonių, nes jie yra prieštaringi ir neįtikinantys; 2) Apklausos metu asmuo paklaustas, ką žino apie Lietuvą, jis atsakė, kad Lietuva yra Baltijos šalis, Europos Sąjungos narė, naudojanti eurą. Taip pat nurodė, kad šalis ribojasi su Latvija ir Baltarusija bei yra laikoma saugia ir patrauklia šalimi tarptautiniams studentams. Jo pateikta informacija apie Lietuvą yra gana paviršutiniška ir stereotipinė – apsiriboja bendrais faktais, tokiais kaip geografinės žinios ir narystė Europos Sąjungoje, ir neatskleidžia tikro šalies pažinimo; 3) Apklausos metu asmens paklausus, ar studijų metu mokysis apie medžius, jis patvirtino, kad taip. Todėl buvo paklausta, kokie medžiai auga Lietuvoje, jis atsakė, kad tai dekoratyviniai augalai. Paprašius patikslinti, nurodė, jog tai žemės ūkio augalai, kurie susiję su jo dekoratyvinių augalų studijų programa, tačiau kelis kartus patikslinus klausimą apie medžius augančius Lietuvoje, jis teigė žinantis nedaug ir įvardijo dekoratyvinius augalus, tačiau konkrečių pavadinimų nepateikė. Paprašytas išvardinti Bangladeše augančius medžius, jis paminėjo rožę ir saulėgrąžą, kurie kaip vaistai, tačiau medžių pavadinių nenurodė. Asmens žinios apie Lietuvoje ir Bangladeše augančius medžius yra menkos. Jis painioja medžius su dekoratyviniais augalais ir kartoja išmoktas frazes, nesuprasdamas užduodamų klausimų. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo tinkamai supranta studijų turinį ir sritis, apie kurias jis mokysis; 4) Apklausos metu buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje ir Bangladeše augantys augalai bei medžiai skiriasi, todėl buvo paklausta, kaip jis planuoja pritaikyti Lietuvoje įgytas žinias Bangladeše. Asmuo paaiškino, kad Bangladeše trūksta praktinių žinių ir modernių technologijų sodininkystės srityje, todėl Lietuvoje įgyta patirtis bus naudinga kuriant verslą. Baigęs studijas jis planuoja grįžti į Bangladešą ir įkurti savo žemės ūkio verslą, užsiimti gyvulininkyste (tai yra jo svajonė), plėtoti ekologiškų maisto produktų gamybą, pritaikyti Lietuvoje įgytas modernias sodininkystės technologijas bei prisidėti prie sparčiai augančio savo šalies žemės ūkio sektoriaus plėtros. Asmuo neįvardijo konkrečių būdų, kaip pritaikys Lietuvoje įgytas žinias, be to, jo svajonė – gyvulininkystės ūkis, todėl asmens motyvai pasirinkti studijas sodininkystės srityje, kai Bangladeše jau yra baigęs tokias studijas, vertinami kaip nepakankamai pagrįstais ir abejotinais; 5) Apklausos metu asmuo teigė, kad tai pirmas kartas, kai teikią prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, tačiau MIGRIS duomenimis jis jau buvo teikęs tokius prašymus. Be to, Kolegija buvo pateikusi pranešimą ir įsakymą, kad jis išbrauktas iš studentų sąrašų už nepažangumą toje pačioje Kolegijoje. Šie neatitikimai kelia abejonių dėl asmens pateiktos informacijos patikimumo ir teisingumo.’’ Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apklauso metu teigė, kad tai asmens pirmas kartas, kai jis teikia prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesakė apie tai, kad jis niekada nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo į atsakovą, jis neturėjo tikslo meluoti, kadangi jam žinoma jog atsakovas mato visus jo prašymus, bei kolegija nuolat dėl jo atsakovui teikia tarpininkavimo raštus, todėl neįmanoma to nuslėpti, bei nėra prasmės, kadangi tai niekaip neįtakoja pareiškėjo prašymo sėkmės. Pareiškėjui niekada nebuvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, anksčiau teikti prašymai buvo tik atmesti, kadangi pareiškėjas nepateikė visų būtinų dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo ko slėpti nuo atsakovo.
Teigia, jog Skundžiamame sprendime sprendime nurodomi argumentai apie pareiškėjo apkausos metu pateiktą, neva tikrovės neatitinančią informaciją yra siejama išskirtinai su bendrais teiginiais ir atsakovo manymu, bei įsitikinimai. Atsakovas Sprendime, kaip tikrovės neatitinkančią informaciją nurodo pareiškėjo žinias apie žemės ūkį. Atsakovas nėra nei žemės ūkio specialistas, nei kitas subjektas, kuris turėtų teisę vertinti pareiškėjo žinias apie žemės ūkį, todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas netinkamai atsakė į klausimus apie žemės ūkį yra subjektyvus atsakovo manymas. Taip pat prasilenkia su logika teiginiai, kad pareiškėjas turi nepakankami žinių apie Lietuvą, pažymėtina, kad pareiškėjas turi tiek žinių, kiek jam reikia, jis nesiekia gauti Lietuvos pilietybę arba dirbti darbo susijusio su Lietuvos istorija ar geografija. Įstatymas nenumato pareiškėjui pareigos išstudijuoti Lietuvos istoriją prieš kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Taip pat pareiškėjo studijos buvo nutrauktos, kadangi pareiškėjas negali studijas užbaigti tik studijuojant nuotoliu. Tai patvirtina ir pačios kolegijos veiskmai, kadangi ji nuolat tarpininkauja, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi. Jeigu pareiškėjas būtų nepažangus studentas mokslo įstaiga jau nepriimtų jo studijuoti. Sprendime atsakovas nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama ką atsakovas laiko sąmoningos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Nėra nurodyta dėl ko pareiškėjas melavo ir kokie įrodymai patvirtina pareiškėjo melą, todėl atsakovo atgumentai apie tikrovės neatitikančią informaciją yra neparemti įrodymais, todėl vertinami, kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad negali būti pagrindas teigti, kad asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informacija jeigu atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai arba pareiškėjas negalėjo atsakyti į tam tikrus atsakovo užduodamus klausimus, kas yra žmogiška ir logiška. Pažymėtina, kad tiek vykdoma apklausa tiek Sprendimo priėmimas turėtų vykti remiantis teisės aktais, bei remiantis sveika logika. Iš Sprendimo turinio galima spręsti, kad jis neatitinka nei Sprendimui keliamų reikalavimų, bei yra visiškai nelogiškas, nes atsakovo teigimu tikrovės neatitinkantys duomenys yra pareiškėjo neišsamūs atsakymai arba negebėjimas atsakyti į tam tikrus klausimus, teigti, kad tai laikoma tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu yra visiškai nelogiška.
Nurodo, kad nėra abejonių, kad Sprendime atsakovas nurodo formalius ir neįrodytus pagrindus, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, tokių aplinkybių neįrodė ir atsakovas. Kadangi nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, tokių išvadų negalima daryti ir priimant Sprendimą. Remiantis šiuo skundo argumentais nėra abejonių, kad Sprendime nėra tinkamų motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindo – UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks Sprendimas negali likti galioti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri neatitinka realybės, jeigu atsakovas teigia, kad pareiškėjas tai padarė jis turi įrodyti šią aplinkybę. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai pateikti interviu metu nesudaro pagrindo priimti Sprendimo ir iš esmės melagingai teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) jau yra suformavęs pakankamai nuoseklę praktiką, kurioje nurodė, kad atsakovo subjektyvus interviu vertinimas negali tapti vieninteliu pagrindu atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 35 str. 2 d., kadangi pareiškėjas jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė, todėl atsakovas neturėjo teisės remiantis šiuo pagrindu priimti Sprendimo. Taip pat negali likti galioti Sprendimas ir todėl, kad jame nurodoma, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, kadangi tai yra netiesa, o tokio Sprendimo priėmimas taip pat ateityje gali tapti pagrindu priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjui net gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ir į kitas ES šalis 3 metus.
Pažymi, jog Sprendime atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p., tačiau taip pat nurodo, kad ,,asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 str. 1 d. 1 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.‘‘ Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atitinka UTPĮ 46 str. 1 d. 1 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau atsakovo įsitikinimu pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu, kadangi jo nuomone pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys. Pasikartojama, kad atsakovo padarytos išvados apie duomenų netikrumą yra nieko neparemtos t. y. neįrodytos, jeigu pareiškėjas suklydo savo atsakymuose arba tinkamai nesuprato tam tikrų klausimų nereiškia, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, tikslu apgauti atsakovą, kadangi šį aplinkybė nėra įrodyta, atsakovas negali ja remtis priimant Sprendimą. Kadangi Sprendimas yra priimtas remiantis nelogiškomis išvadomis, pažeidžiant teisės normas, galima teigti, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. reikalavimų, todėl tai taip pat yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo tikslas yra studijos jis pateikė atsakovui visus dokumentus, kurie įrodo, kad jis sumokėjo už studijas, kad kolegija tarpininkauja ir nurodė, kad pareiškėjas studijuos kolegijoje, todėl pareiškėjo tikslas įrodytas. Atsakovas teigdamas, kad pareiškėjas turi kitą tikslą turi tai įrodyti, kaip matyti atsakovas jokių įrodymų apie pareiškėjo kitą nei studijos tikslą neturi. Nors Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau, kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo turinio jis to niekaip neįrodo tik nurodo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Sprendime nurodoma, pareiškėjo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, kad jis piktnaudžiauja migracijos procedūromis, kadangi atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai interviu metu. Nei viena aplinkybė, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė Sprendime nėra argumentuota ir įrodyta. Manytina, kad atsakovas priimdamas Sprendimą siekia sumažinti emigrantų skaičių Lietuvoje, tačiau toks veikimas negali būti daromas pažeidžiant teisės aktus ir teisėtus pareiškėjo interesus. Kadangi atsakovas pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę sieja su pareiškėjo duotais atsakymais apklausos metu, atsakovas turėjo Sprendime pateikti argumentaciją ir nurodyti, kokie įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas kelia tokią grėsmę, šiuo metu Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas jame iš esmės yra dėstoma tik atsakovo darbuotojo priėmusio sprendimą subjetyvi nuomonė, kuri negali būti pagrindas priimti Sprendimą. Įvertinus Sprendimo turinį, galima spręsti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis. O atsakovo nurodyti motyvai, kuriais remiantis priimamas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra visiškai neįrodyti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.