Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

įstatyminei atstovei-Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei R. K.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2016 m. gruodžio 26 d. apie 19 val, namuose adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį-dukrą P. Ž.: sugriebė P. Ž. už dilbių ir stipriai suspaudė, po to sudavė delnu vieną smūgį į veidą, taip smurtaudama nukentėjusiajai P. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje.

Be to, J. Ž. 2016 m. gruodžio 26 d. apie 23.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius-sutuoktinį V. Ž. ir sūnų A. Ž.: vieną kartą sudavė delnu į veidą V. Ž., A. Ž. sugriebė už riešų ir stipriai suspaudė bei įkando A. Ž. į dešinės rankos riešą, taip smurtaudama nukentėjusiajam V. Ž. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje.

Be to, J. Ž. 2017 m. vasario 19 d. apie 18 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį-dukrą P. Ž.: sugriebė P. Ž. už kaklo ir smaugė, vieną kartą spyrė į dešinės kojos blauzdą, sudavė vieną smūgį delnu į veidą, suėmė už riešų ir suspaudė, taip smurtaudama nukentėjusiajai P. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Apklausta kaip kaltinamoji, J. Ž. kalta prisipažino ir paaiškino, kad ji turi problemų su alkoholio vartojimu. Ji gyvena su vyru ir dukra P. bei sūnumi A. 2016 m. gruodžio 26 d. ji viena išgėrė 0,5 litro brendžio. Ji norėjo išeiti ir susigrūmė su P. Mergaitė stovėjo ant durų ir nenorėjo jos išleisti iš namų, todėl ji P. sudavė ranka į veidą, stumdė, griebė už rankų, P. prašė to nedaryti, sakė, kad jai skauda. 2017 m. vasario 19 d. ji vėl neblaivi konfliktavo su P., liepė jai išjungti kompiuterį, P. neklausė, ją provokavo, todėl ji nesusivaldė ir trenkė ranka P. per veidą. Kad ją smaugė, nepamena. Su sūnumi taip pat konfliktavo. Sūnus ją bandė sulaikyti, nenorėjo išleisti iš namų ir užrakino buto duris, todėl ji susistumdė su juo, jis ją stipriai laikė už rankų, todėl ji jam įkando. Prisimena, kad vyko konfliktas su vyru, kai jis nenorėjo jos neblaivios išleisti iš namų. Ji jam griebė už marškinėlių, trenkė ranka per veidą.

Kaltinamoji J. Ž. dėl nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi ir neprieštaraujant prokurorei, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno K. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 27 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) V. Ž. paaiškino, jog jo žmona J. Ž. naudojo prieš jį smurtą-sugriebė už marškinėlių, juos suplėšė ir apdraskė krūtinę bei keletą kartų sudavė ranka į galvą; taip pat moteris naudojo smurtą prieš nepilnametę dukrą P. Ž. sugriebdama jai už kaklo (tomas (toliau-t.) 1, bylos lapas (toliau-b. l. )5-9).

Iš 2017 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nuvykus pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), Alytuje nustatyta, kad smurtą patyrė P. Ž., smurtas pasireiškė tuo, kad motina jai trenkė per veidą (t. 1, b. l. 73-77).

2016 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1250/2016(06) kontatuota, kad V. Ž. kūno paviršiuje, apžiūrint 2016 m. gruodžio 27 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (t. 1, b. l. 51-52).

2016 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1251/2016(06) nurodoma, kad P. Ž. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58).

2016 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1252 /2016(06) nurodyta, kad A. Ž. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, sužalojimas padarytas veikiant dešinį dilbį kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai dantimis, vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdyma, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 68-69).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad jis su J. Ž. yra susituokęs apie 25 metus, kartu augina santuokoje gimusius vaikus, veda bendrą šeimos ūkį. Kai J. yra blaivi, sutaria gerai. Ji rūpinasi vaikais, juos myli. Tačiau kai išgeria alkoholio, pasidaro pikta ir agresyvi: kabinasi žodžiais tiek prie jo, tiek prie vaikų, visiems priekaištauja. J. turi problemų dėl alkoholio vartojimo-kai išgeria alkoholio, geria kelias dienas iš eilės, o jos užgėrimai kartojasi kiekvieną savaitgalį. J. yra gydžiusis pati kai suvokė, kad dėl alkoholio vartojimo turi problemų. Nuo 2016 m gruodžio 26 d. J. buvo neblaivi, todėl jis miegoti buvo išėjęs į garažą, o 27 d. ryte grįžo į namus. Kai grįžo, J. jau buvo išgėrusi alkoholio-ji visą dieną namuose paslapčiomis viena vartojo alkoholį. Apie 23 val. J. norėjo išeiti iš namų, jis jos neleido išeiti pro buto duris, jas užstodamas. Iš kambario atbėgo dukra P. ir sūnus A., jie prašė J. nurimti ir eiti miegoti. Dukra P. atsistojo prie durų ir prašė mamos niekur neiti. Tada J., priėjusi prie P., pradėjo ant jos šaukti ir suėmė abiejomis rankomis P. už abiejų dilbių ir suspaudė, norėdama P. patraukti nuo buto durų, tačiau P. nepatraukė. Tada, paleidusi P. dilbius, sudavė jai vieną kartą delnu į veidą, tiksliau-per lūpas. P. pradėjo šaukti: "mama baik, skauda" ir nubėgo į kambarį. Tada jis telefonu iškvietė policiją. Kai jis kalbėjosi su pareigūnais, J. išėjo į laiptinę, ten šaukė, rėkė. Po jos tokių šūkavimų į laiptinę išėjo kaimynė iš 34 buto ir pasakė J., kad jeigu ji nenurims, ji iškvies policiją. Jis kaimynei pasakė, kad jis policiją jau iškvietė. Į laiptinę atėjo sūnus A. ir jis kartu su sūnumi pakėlė J., nuvedė ją į buto koridorių. J. greit pašoko nuo buto koridoriaus grindų, ant kurių sėdėjo, ir išbėgo iš buto. Jis ją vijosi, bet ji pabėgo. Atvykusiems pareigūnams jis papasakojo, kas nutiko ir jie išvažiavo. J. į namus sugrįžo apie 0.30 val. Jai sugrįžus, jie visi jau miegojo, ji atėjo pas jį į kambarį, kur jis miegojo, šaukė" ką ten prišnekėjai" ir sudavė jam, gulinčiam lovoje, vieną kartą delnu į veidą, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, po to jį sugriebė už marškinėlių, įdrėskė krūtinę. Tiek jis, tiek J. šaukė vienas ant kito. Netrukus į kambarį atbėgo vaikai, jie ramino motiną. Jis J. pasakė, kad kvietė policijos pareigūnus, tada J. nubėgo link buto durų, vaikai paskui ją, o jis ėjo paskui juos ir kvietė policijos pareigūnus. Sūnus atsistojo ant buto durų ir laikė, kad J. neišeitų iš buto ir neatsirakintų buto durų. Tada ji, suėmusi rankomis sūnui už abiejų rankų riešų, juos suspaudė, bandė atitraukti nuo durų užraktų ir išeiti, tačiau sūnus stipriai laikė. Tada ji pasilenkė ir įkando sūnui į dešinės rankos riešą. Tai pamatęs, jis sugriebė ją iš už nugaros ir apglėbė rankas, kad ji nurimtų ir pasodino buto koridoriuje ant grindų. Netrukus į butą atėjo policijos pareigūnai, kurie ją išsivežė į Alytaus apskrities komisariatą (t. 1, 44-45, 46-47).

Dėl 2017 m. vasario 19 d. įvykio V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 18 d. jis buvo išvažiavęs pas savo motiną. Namuose liko tik vaikai ir J. 2017 m. vasario 19 d. apie 18.40 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus A. ir pasakė "tėte, greičiau grįžk namo, mama siautėja". Jam sugrįžus apie 19 val., jis J. rado laiptinėje prie buto durų. Ji buvo stipriai neblaivi, nuo jos jautėsi alkoholio kvapas, ji prašė sūnaus įleisti į butą. Jam atėjus prie buto durų, sūnus atrakino duris. Tuomet jis kartu su J. įėjo į buto vidų. Jis su J. ir vaikais nuėjo į kambarį. A. pasakojo, kad mama neblaivi šaukia ant jų, o vėliau išėjo iš buto, po ko A. užrakino buto duris ir motinos į butą neįsileido. J. pradėjo šaukti ant vaikų, kad jie meluoja. Tada, priėjusi prie Paullinos, spjovė jai į veidą, po to sudavė delnu du kartus į veidą ir vieną kartą rankine trenkė į galvą. Tai pamatęs, jis sugriebė J. ir atitraukė ją nuo P., iškvietė policiją (t. 1, b. l. 94-95, 96-97).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis A. Ž. parodė, jis gyvena kartu su motina J. Ž. ir tėvu V. Ž. bei seserimi P. Tiek su tėte, tiek su mama sutaria gerai. Su mama sutaria gerai tik tuomet, kai ji yra blaivi. Mama turi problemų dėl alkoholio vartojimo jau penkis ar šešis metus. Ji alkoholį vartoja beveik kasdien, tik darbo dienomis mažiau, o savaitgaliais ji alkoholį vartoja viena namuose, pasislėpusi. Kai jie pamato, kad ji išgėrusi, po butą ieško alkoholio, o jį suradę, jeigu dar jo būna, išpila į kriauklę. Mama, išgėrusi alkoholio, būna nenuspėjama, agresyvi. Yra buvę smurto atvejo ir anksčiau, tačiau į policiją nesikreipdavo, susitaikydavo su mama, ji jų atsiprašydavo. 2016 m. gruodžio 26 d. buvo jau trečia diena, kai mama vartojo alkoholį. Ji, būdama neblaivi, nuo pat ryto ieškojo konflikto-priekaištavo tėvui ir jiems, kad jai neduoda pinigų, nesimoko. Apie 12 val. ji išėjo iš namų ir į namus sugrįžo apie 16 val. Jai sugrįžus, jis su tėte pasirūpino mama, ją paguldė miegoti, sušildė, nes grįžo sušalusi. Apie 19 val. ji atsibudo ir toliau jiems dėl visko priekaištavo, o jie ją ramino. Mama miegamajame šaukė ant tėvo, jis su sese atbėgo jos raminti. Mama pradėjo tėvą varyti iš namų, tėvų žodinis konfliktas persikėlė į buto koridorių prie buto durų. Motina tėvui suėmė už drabužių ir jį stumdė, stumdantis mama pateko į laiptinę. Tėtė uždarė buto duris ir užrakino. Mama nuėjo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kaimynė atėjusi klausė, kas čia atsitiko, tėtė papasakojo. Tai išgirdusi mama, kadangi jai nepatiko, ką jie pasakojo kaimynei, puolė prie P., kuri stovėjo buto koridoriuje, sugriebė P. už rankų dilbių, juos stipriai suspaudė ir paleido, tiksliau, P. išsimuistė, tada mama sudavė P. vieną kartą delnu į veidą. Po to P. pasitraukė toliau, ji neverkė, bet buvo išsigandusi, susiėmė rankomis už veido. P. atsitraukus, mama priėjo prie jo, uždėjo rankas ant rankų dilbių ir lengvai stumtelėjo. Tada tėtė paėmė motinai už rankų, ją apkabino, kad ji nurimtų. Kaimynė pamačiusi, kas vyksta, pasakė, kad iškvies policiją. Kaimynei iškvietus policiją, motina išsimuistė iš tėvo glėbio ir pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai motinos nerado. Mama į namus sugrįžo apie 23.30 val. Jis su sese dar buvo prie kompiuterio, o tėtė miegojo miegamajame. Grįžusi mama nuėjo į miegamąjį ir pradėjo šaukti ant tėvo. Jis nuėjo paskui mamą. Mama, priėjusi prie lovos, kur gulėjo tėtė, sudavė tėtei vieną kartą į veidą ir, sugriebusi už marškinėlių, bandė jį tempti iš lovos. Tėtė atsisėdo ant lovos krašto, liepė mamai nusiraminti, nes jis iškvies policiją. Mama nenurimo, šaukė, tada tėtė paėmė telefoną ir bandė kviesti policiją. Tai pamačiusi, mama bandė atimti iš tėtės telefoną. Tada jis pasakė, kad jis nueis pas kaimynę ir ji iškvies policiją. Jis nuėjo pas kaimynę į butą Nr. 34 ir pasakė jai, kas nutiko, kad ji iškviestų policijos pareigūnus ir greit grįžo į butą. Jam atidarius buto duris, prie buto durų koridoriuje buvo mama, sesė ir tėtė. Mama brovėsi išeiti iš buto, tėtė ją laikė apglėbęs iš nugaros, o jis, įėjęs į butą, užrakino duris ir laikė už buto užraktų, kad mama neatsirakintų buto durų. Mama, suėmusi jam stipriai už rankų riešų, bandė nuimti rankas nuo užraktų, bet jai nepavyko, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, tada ji pasilenkusi įkando jam į dešinės rankos riešą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie mamą išsivežė su savimi. P. klausė, ar jai suėmė už rankų dilbių ir sudavė į veidą, ji sakė, kad skaudėjo ir parodė viršutinės lūpos vidinėje pusėje žaizdelę (t. 1, b. l. 61-62).

Dėl 2017 m. vasario 19 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodė, kad tą dieną pas seserį P. buvo atėjęs jos draugas. Iš jų namų P. draugas išėjo apie 15 val., mama jau buvo išgėrusi alkoholio. Išėjus P. draugui, motina P. priekaištavo dėl jos draugo, reiškė nepasitenkinimą. Tiek mama, tiek P. abi viena ant kitos šaukė, jis buvo kitame kambaryje, svetainėje sėdėjo prie kompiuterio, o mama su P. buvo P. kambaryje. Jam sėdint prie kompiuterio, išgirdo kaip P. jį pašaukė. Jam atėjus, mama gulėjo ant lovos, o P. stovėjo. Iš to ką pamatė suprato, kad P. pastūmė mamą ant lovos. Mama sakė P., kad nestumdytų jos. Mama jiems liepė išjungti kompiuterius. Jie išjungė kompiuterius, bet kad jie neįsijungtų kompiuterių, ji išėjo į laiptinę išjungti elektros. Jai išėjus, jie užrakino buto duris, kad ji nepatektų į butą. Jis paskambino tėtei ir pasakė, kad jis grįžtų į namus, nes mama neblaivi rėkauja. Tėtis į namus sugrįžo labai greitai ir jis tėtę su mama įsileido į buto vidų. Buvo apie 18 val. Tada jie visi nuėjo į svetainės kambarį, kur tėtė klausė jų, kas nutiko. Jis ir P. viską papasakojo. Mama pradėjo priekaištauti tėvui, kodėl jis nebūna namuose. Jis su P. ir tėte nuėjo į virtuvę valgyti, paskui juos atėjo mama, kuri šaukė: "ko valgot jos maistą". Tada, priėjusi prie P., mama uždėjo jai rankas ant rankų dilbių, P. pastūmė, po ko P. atsisėdo ant kėdės. Jis su tėvu varė mamą miegoti. Išėjus jiems visiems į buto koridorių, motina, priėjusi prie P., suėmė jai už rankų riešų ir suspaudė, po to sudavė delnu du kartus į veidą, po to, paėmusi rankinę, kuri buto prieškambaryje, prie buto durų su ja sudavė vieną kartą P. į galvą. Matydamas, kad negalės nuraminti motinos, jis iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b.l. 113-114).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji P. Ž. parodė, kad viskas vyko vakare, visi buvo namuose, mama buvo išgėrus. Prisimena, kad mamos bandė neišleisti iš namų, tėtis arba brolis sakė, kad jai iškvies policiją. Tada ji atsistojo prie buto durų ir užrakino jas. Mama pradėjo rankų pirštais jai stipriai spausti abi rankas. Ji visada stumdėsi. Tada atvažiavo policija. Tėtė parašė pareiškimą. Pirmo konflikto metu mama broliui kando į ranką. Viskas vyko prie buto durų. Dėl kitos nusikalstamos veikos P. Ž., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad kito įvykio datos nepamena, bet prasidėjo viskas tada, kai ji išlydėjo savo draugą ir parėjo namo, o mama pradėjo ją vyti iš namų. Ji nesutiko išeiti, o mama nenustojo jos vyti. Mama jai neleido nusirengti ir pasidėti palto. Tada įsiterpė brolis, jis mamai liepė baigti. Vakare, 19-20 val., kai ji buvo kambaryje, mama pradėjo ją smaugti. Tai įvyko todėl, kad prieš tai brolis žaidė prie kompiuterio ir mamai tai nepatiko, ji liepė eiti nuo kompiuterio, o ji mamai pasakė, kad ir ji gali čia būti. Tada mama pradėjo išjunginėti elektrą, tampyti laidus. Tai vyko svetainėje, po to ji nuėjo į jos kambarį, o mama atėjusi pasakė: " tu negali čia būti, nes tai yra brolio kompiuteris" ir liepė išjungti iš rozetės kompiuterio laidą. Tada mama ją abiem rankom pradėjo smaugti, ji tada gulėjo ant nugaros. Buvo likę žymės ant kaklo. Policijos pareigūnui parodė žymę ant kaklo, ji buvo matoma. Žymę matė ir kambaryje buvęs brolis. Be to, kai ji grįžo palydėjusi draugą, nuėjo į kambarį. Mama atėjo iš paskos, jos apsižodžiavo, mama jai spyrė į dešinės kojos blauzdą. Jai skaudėjo, bet žymių neliko. Po to ji jai nestipriai spyrė atgal. Tada mama jai vieną kartą ranka sudavė per dešinį skruostą. Viskas vyko jos kambaryje. Tada jai dar kartą spyrė, bet nepataikė. Ji sugriebė mamos koją ir mama nukrito ant užpakalio. Po to mama atsigulė ant lovos. Pirmas apsižodžiavimas vyko prie buto durų. Vėliau visas konfliktas vyko jos kambaryje. Prisimena, kad anksčiau sekmadienį mama jai spaudė ranką-kairį žastą. Spaudė viena ranka, jautė skausmą, buvo lyg mėlynė. Įvykio metu mama buvo išgėrusi, blaivi ji taip nesielgia (t. 1, b.l. 103-105)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad ji yra J. Ž. kaimynė, kaimynystėje jie gyvena kartu apie 20 m. Ji su J. pradėjo daugiau bendrauti prieš pora mėnesių, kai ji ją rado prie laiptinės miegančią ant suoliuko. Ji ją pažadino, jos kartu pasivaikščiojo ir pasikalbėjo. J. guodėsi jai, kad ją kažkas apvogė, pavogė pinigus, skundėsi, kad blogi vaikai ir sutuoktinis. Prieš tris savaites ji J. buvo sutikusi prie namo, ji vėl buvo neblaivi ir vėl skundėsi, kad ją apvogė. Suprato, kad J. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, savo klaidų ji nemato ir nesuvokia, ji kaltina aplinkinius, šeimą. Ji J. siūlė pagalbą dėl alkoholio vartojimo, bet J. jos atsisakė. V. Ž. ji gali charakterizuoti tik teigiamai. Jis yra ramaus būdo, tolerantiškas, jis J. visada gražiai vadina ir gražiai elgiasi. J. vaikai yra labai mandagūs, tvarkingi, labai protingi, geri vaikai. 2016 m. gruodžio 26 d. apie 19 val. jai į buto duris paskambino neblaivi J. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes ją vyras išvarė iš namų. Ji jai pasakė, kad jai policijos nekvies, nes ji neblaivi. Ji nuėjo pas ją į butą ir jos vyroV., kuris buvo blaivus, paklausė, kas nutiko. V. paaiškino, kad J., bėgdama iš buto, užsikabino ir nugriuvo, o jis tik koja pastūmė jos kojas, kad galėtų uždaryti buto duris. Tai išgirdusi J. pradėjo šaukti, kad vyras jos neįleidžia, užrakino duris, bet kai ji atėjo pas ją į butą, durys buvo neužrakintos. J. sėdėjo laiptinės aikštelėje ir šūkavo įvairiausius necenzūrinis žodžiuss. Ji, nuėjusi prie J., pradėjo ją raminti, kad ji nustotų šaukti, bet J. nenurimo. Tada ji paskambino policijai. Tai išgirdusi, J. nubėgo laiptais žemyn. Apie 23.30 val. pas ją į butą atbėgo J. sūnus A. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes mama sugrįžo ir sumušė jį, sesę ir tėvą. Jai berniukas parodė ir paaiškino, kad jam mama įkando į dešinės rankos riešą ir apdraskė. Ji iškvietė policiją ir nuėjo pas juos į butą. Jai atėjus į butą, J. šaukė, rėkė, veržėsi pabėgti pro duris, bet jie to padaryti jai neleido. Mergaitė stovėjo buto koridoriuje ir verkė, sakė, kad mama sumušė jai lūpą, o V. pasakė, kad J., sugrįžusi į namus, juos visus užpuolė, sudraskė jo marškinėlius, dar aiškino, kad jie jos niekaip nepaguldo į lovą. Jie sakė ir ji pati žino, kad J., būdama neblaivi, visuomet bėga iš namų, yra agresyvi ir labai pikta. Atvykę policijos pareigūnai J. išsivežė (t. 1, b. l. 71-72).

Įrodyta, kad J. Ž. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius-sutuoktinį V. Ž., dukrą P. Ž. ir sūnų A. Ž. ir padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusiosios nepilnametės P. Ž. įstatyminis atstovas-Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas viešąjį interesą, pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį dėl J. Ž. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Kaltinamoji J. Ž., suduodama smūgius dukrai P. Ž., sukėlė jai fizinį skausmą ir išgastį, nusivylimą , kad tai daro artimiausias žmogus-motina. Kaltinamoji J. Ž. turi atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma dėl tokios žalos atlyginimo yra pagrįsta, ieškinys tenkinamas pilnai. Iš kaltinamosios J. Ž. nukentėjusiajai P. Ž. neturtinės žalos atlyginimui priteisiama 200 eurų.

J. Ž. padarė nesunkias tyčines nusikalstamas veikas. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.). J. Ž. piktnaudžiauja alkoholiu ir tai provokuoja nusikalstamas veikas. Ji dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Anksčiau J. Ž. nebuvo nusikaltusi ir teismo nebuvo teista. Už 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kaip švelniausią bausmę įstatymas numato viešus darbus, tokia bausmė ir skiriama J. Ž..

Kadangi J. Ž. kalta dėl nusikalstamų veikų pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė jai sumažinama vienu trečdaliu.

Kadangi J. Ž. nusikalto prieš savo šeimo narius, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į J. Ž. bausmės laiką įskaičiuojamas laikas, jos atbūtas laikinajame sulaikyme (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. gruodžio 26 d. 19 val. epizodas) ir skirti jai viešuosius darbus 1 mėnesiui, pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. gruodžio 26 d. 23.30 val. epizodas) ir skirti jai viešuosius darbus 2 mėnesiams, pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ( 2017 m. vasario 19 d. epizodas) ir skirti jai viešuosius darbus 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir subendrintą bausmę J. Ž. paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – viešus darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jos atbūtą sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2017 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, J. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

J. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. Ž. po nuosprendžio paskelbimo panaikinti jai skirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios P. Ž..

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. Ž. P. Ž. 200 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.