Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1611-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
e1-1611-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18230-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1611-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18230-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 66 valandų viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 11 parų arešto bausmę;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 metams ir baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Jis 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute žodinio konflikto su savo sugyventine L. A. metu sudavė pastarajai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai L. A. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 3-4 metus gyvena kartu su savo sugyventine L. A.. Kartu augina mažametę dukrą, kuriai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Jų santykiai visą gyvenimo kartu laikotarpį buvo įtempti, tačiau paskutiniu metu paaštrėjo. 2020 m. gegužės 11 d. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 3-4 skardines nestipraus alaus. Vakare, galimai apie 22 val., nuėjo į tualetą ir vos jam nuėjus į tualetą, išgirdo, kaip prie tualeto durų verkia (rėkia) jų vaikas. Tuo metu jis pašaukė savo sugyventinę, kad paimtų vaiką, ji atsikėlusi iš lovos priėjo prie tualeto durų ir atidariusi duris pradėjo ant jo rėkti bei priekaištauti, kodėl jis neprižiūri vaiko. Jis nesusivaldė ir savo dešinės rankos delno vidine puse sudavė vieną smūgį į veidą. Kur pataikė tiksliai pasakyti negali, bet galimai į nosį. Ar tuo metu bėgo kraujas tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti, kad kraujas bėgo, nes po to matė kruviną kriauklę. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą. Jo sugyventinė pradėjo jį keikti, išvadino „urodu“ bei isterikuodama vaikščiojo po namus. Apytiksliai po 15 min. atvažiavo policijos pareigūnai, jį sulaikė bei pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Su prokuroro siūloma bausme bei proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val. jos sugyventinis A. K., būdamas girtas, pradėjo įžeidinėti, kabinėtis prie jos ir šalia vonios kambario du kartus kumščiu sudavė į veidą (į nosį ir į lūpą), grasino sumušti. Po smūgio pajuto didelį fizinį skausmą (b. l. 8-10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. gegužės 11 d., 22.11 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 10 minučių, pranešėją L. A. sumušė jos sugyventinis A. K.. Nuo GMP atsisakė, bute yra mažametis vaikas (b. l. 6-7).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad L. A. pareiškė, jog 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), ją savo bute sumušė sugyventinis A. K., du kartus sudavė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti L. A. padaryti sužalojimai (b. l. 8-10, 12-14).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 11 d., 23.01 val. A. K. buvo nustatytas 0,83 promilių neblaivumas (b. l. 36).

Nukentėjusioji L. A. savo elektroniniame laiške nurodė, kad jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, civilinio ieškinio nereikš, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. K. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val., būdamas bute, žodinio konflikto su savo sugyventine L. A. metu, tyčia ranka sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 59-60, 61).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti prokuroro pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 40-48), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 57-58), vykdo (duomenys neskelbtini) (b. l. 55), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 56), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo parodymų psichinės sveikatos ligomis nesirgo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų regitruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat A. K. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį (BK 72² straipsnis). Šių įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes. Prokurorės siūlomas įpareigojimas – visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, yra perteklinis, kadangi tokia pareiga nuteistajam savaime kyla iš laisvės apribojimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. gegužės 11 d., 22.50 val. iki 2020 m. gegužės 13 d., 11.35 val., t. y. dvi dienas (b. l. 24, 26), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34-35) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 11 d., 22.50 val. iki 2020 m. gegužės 13 d., 11.35 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. K. visą bausmės laikotarpį:

1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė