Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-14 · Civilinė byla Nr. e2-10301-734/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
e2-10301-734/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04918-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Atsakovas
H. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10301-734/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04918-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „In Solidum“ ieškinį atsakovui H. K. dėl administravimo lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4750 Eur administravimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje pareikštas prašymas priimti sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovui CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo per teismo nustatytą terminą. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Ekologiniai sprendimai“. Nutartis įsiteisėjusi. Administratoriumi paskirtas MB „In Solidum“. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad įmonės vadovas – atsakovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditoriaus įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi, o kreditoriniai reikalavimai sudaro 55 217,41 Eur. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nuostolingai tęsdamas įmonės veiklą padarė žalą įmonei.

Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiniai sprendimai“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas (e. b. l. 7-9).

Bylos duomenimis 2015 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinta administravimo išlaidu sąmata 1500,00 Eur sumai (įskaitant visus mokesčius) nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, paliekant administratoriui teise perskirstyti sąmatą pagal poreikį. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, o 2015 m. spalio 21 d. pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino 3250,00 Eur sąmatą nuo nutarties taikyti įmonei supaprastinta bankroto procesą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo, paliekant administratoriui teise perskirstyti sąmatą pagal poreikį. Bendra teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos suma 4750,00 Eur.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Juridinio asmens vadovui ar dalyviui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, kyla civilinė atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti: neteisėtą neveikimą patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės - dėl atsakovo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė neturi turto, žalos dydį patvirtina teismo patvirtinta sumą – 4750 Eur administravimo išlaidų, ir yra priežastinis ryšis tarp neteisėto neveikimo ir padarytos žalos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą dėl 4750 Eur žalos priteisimo iš atsakovo tenkina visiškai.

Ieškovas remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punko pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybei priteistinas 106 Eur žyminis mokestis.

Byloje susidarė 3,72 Eur pašto išlaidos. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl jos priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankroto administratoriui MB “In Solidum“, iš atsakovo H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4750 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 106 Eur žyminį mokestį ir 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė