- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- A-143-678-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- T. C.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. C. individualios įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. C. individuali įmonė (toliau – pareiškėjas, T. C. IĮ, apeliantas) skundu (b. l. 8, 10), kurį patikslino (b. l. 16, 17, 31, 3), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pakeisti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (27.111)-184-12, kuriuo, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu, įmonei paskirta 5 000 Lt bauda, ir ją sumažinti iki 1 000 Lt; 2) pakeisti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (27.111)-184-11, kuriuo, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymu, įmonei paskirta 12 000 Lt bauda, ir ją sumažinti iki 2 000 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. spalio 24 d. įmonei priklausančioje kavinėje Vilniuje, Savanorių pr. 174 A, atsakovo operatyvaus patikrinimo metu buvo rasta alkoholinių gėrimų be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šie alkoholiniai gėrimai priklausė kavinės darbuotojoms, kurios turėjo švęsti jubiliejų savaitgalį, ir buvo ruošiamasi priimti daugiau nei 20 svečių. Taip pat dalis alkoholio buvo naudojama gamyboje marinavimui, sriuboms. Visada darbuotojams priklausantys daiktai ir gamybai reikalingas alkoholis buvo laikomi virtuvės patalpose esančiame sandėliuke, tačiau tuo metu vyko higienos patikrinimas, ir darbuotojams buvo nurodyta visus asmeninius daiktus, nesusijusius su virtuvės veikla, pašalinti iš virtuvės teritorijos, taip pat buvo išneštas ir alkoholis. Apie tai, kad darbuotojos daiktus, tarp jų ir joms priklausantį alkoholį, sudėjo į prekybos salėje esančias spinteles, nežinojo, nes dėl vykstančio patikrinimo neužteko laiko darbuotojų kontrolei. Po patikrinimo iš darbuotojų buvo paimti pasiaiškinimai, ir jie patvirtino nurodytas aplinkybes. Teigė, jog patikrinimą vykdęs pareigūnas išprovokavo parduoti alkoholį. Neįtarusi klastos, barmenė paėmė asmeninį alaus butelį, kuris buvo įsigytas savaitgalį ruošiantis švęsti gimimo dieną kavinėje, ir pardavė pareigūnui. Be to, to paties patikrinimo metu buvo rasta ir cigarečių be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šios cigaretės priklausė kavinės darbuotojoms, kurios perka cigaretes iš atvažiuojančių prekių tiekėjų blokais, nes taip yra pigiau. Visada darbuotojams priklausantys daiktai, tarp jų ir cigaretės, buvo laikomi virtuvės patalpose esančiame sandėliuke, bet dėl vykusio patikrinimo darbuotojams buvo nurodyta visus asmeninius daiktus, nesusijusius su virtuvės veikla, pašalinti iš virtuvės teritorijos. Apie tai, kad darbuotojos daiktus, tarp jų ir joms priklausančias cigaretes, sudėjo į prekybos salėje esančias spinteles, nebuvo žinoma, neužteko laiko darbuotojų kontrolei. Po patikrinimo iš darbuotojų buvo paimti pasiaiškinimai, ir jie patvirtino nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 22 d. nagrinėjant pažeidimą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir net nepriėmė atsineštų darbuotojų pasiaiškinimų bei patiekalų kalkuliacinių kortelių. Nagrinėjant administracinę bylą, pareigūnai neišsiaiškino ir nebandė išsiaiškinti faktų, ir tai lėmė neteisingą aplinkybių vertinimą, buvo priimtas neteisingas nutarimas. Teigė, kad teismas turėtų atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į įmonės savininkės asmenybę, finansinę padėtį, šeimines aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėtų paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 35 – 36) prašė skundo nepatenkinti.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. pareigūnams atlikus operatyvų patikrinimą, adresu: Savanorių pr. 174 A, Vilnius, nustatyta, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje laikomi alkoholiniai gėrimai (alus, vynas, likeris, brendis, trauktinė, degtinė), kuriems nėra įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių bei nustatyta tvarka alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinančių dokumentų. Nustatyta, kad įmonės patalpose laikomi iš viso 32 buteliai alkoholinių gėrimų neturint įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Alkoholinių produktų bendra vertė – 514,65 Lt. Patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu buvo parduotas butelis ,,Utenos“ alaus už 3,50 Lt, nors pareiškėjas ir neturėjo prekybai alkoholiniais gėrimais būtinos licencijos. Be to, patikrinimo metu kavinėje rasti 61 vnt. įvairių tabako gaminių už 271,75 Lt sumą, kuriems prekybos (sandėliavimo) vietoje nebuvo juridinę galią turinčių privalomų tabako gaminių įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzempliorių. Tokie dokumentai nebuvo pateikti ir vėlesnio patikrinimo metu. Pažymėjo, jog pareiškėjo savininkė T. C. 2007 m. lapkričio 12 d. paaiškinime nurodė, kad kavinėje rasti alkoholiniai gėrimai ir cigaretės priklausė įmonės darbuotojams ir vienas butelis alaus buvo parduotas be jos žinios. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. spalio 29 d. raštu Nr. A51-21322(3.26-640-6), T. C. IĮ licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais nebuvo išduota. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigia kaltės dėl padarytų pažeidimų ir prašo sumažinti paskirtas baudas. Tačiau jau buvo paskirtos mažesnės baudos negu numato Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 73 – 76) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 5 dalimi, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 11, 12 punktais, 34 straipsnio 2, 3 dalimis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija atsakovo pareigūnų 2007 m. spalio 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 11, 12 punktų, Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimų, bet pagrįsdamas reikalavimus dėl paskirtų ekonominių sankcijų sumažinimo nurodo, jog minėto patikrinimo metu įmonės patalpose rastus tiek alkoholinius gėrimus, tiek tabako gaminius buvo atsinešę kavinės darbuotojos, o kontrolinio pirkimo metu alaus butelį barmenė pardavė tik todėl, jog buvo išprovokuota atsakovo pareigūno. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui už padarytus pažeidimus paskirtos ekonominės sankcijos yra daug kartų mažesnės negu Tabako kontrolės įstatymo bei Alkoholio kontrolės įstatymo už padarytus pažeidimus atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų piniginių baudų vidurkis. Argumentai apie provokaciją parduoti alkoholinį gėrimą ir tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo kavinės darbuotojų, o dalis alkoholio naudojama gamyboje marinavimui, sriuboms, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip pareiškėjo pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti ekonominių sankcijų. Be to, jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinti įmonės savininkės teiginiai apie jos sudėtingą turtinę padėtį ar šeimines aplinkybes, kurias įvertinus galima būtų teigti, jog atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos būtų aiškiai neproporcingos ir per griežtos už padarytus pažeidimus. Įmonės patalpose rastų alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kiekis yra pakankamai didelis, o tai netiesiogiai patvirtina, jog neteisėta veikla nebuvo sąlygota atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad skundžiamais atsakovo nutarimais pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos padarytiems įstatymo pažeidimams, todėl patenkinti skundą pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes neatidėjus teismo posėdžio dėl advokato dalyvavimo kitoje byloje buvo pažeista jo teisė į kvalifikuotą gynybą ir teisingą procesą, o teismas neįsigilino į nurodytas pažeidimų padarymo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90 – 91) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas teismo šaukimu, kurio įteikimas reiškia, kad atitinkamai proceso šaliai yra išaiškintos jos procesinės teisės ir pareigos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 74 str. 2 d.). Vadovaujantis ABTĮ 82 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio pirmininkas pareiškėjui taip pat išaiškino procesines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nežinojo savo teisių, nemokėjo jomis pasinaudoti, negalėjo kvalifikuotai gintis.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo apklaustas tik dėl faktinių aplinkybių. Tai, kad teismas jo paaiškinimais nesirėmė, nereiškia, jog nebuvo leista tinkamai išdėstyti savo poziciją.
3. Teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, nes pareiškėjo atstovo advokato užimtumas negali būti vertinamas kaip svarbi aplinkybė atidėti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 78 str. 3 d.). Pareiškėjas buvo apklaustas tik dėl faktinių aplinkybių, todėl advokatas šiuo atveju nėra proceso šalis, be kurios negalima nagrinėti bylos. Įstatymas nenumato teismo pareigos teismo posėdžio laiką ir vietą derinti su proceso šalimis (ABTĮ 68 str. 4 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamų nutarimų matyti, kad ekonominės sankcijos - 5 000 Lt bei 12 000 Lt dydžio baudos - pareiškėjui paskirtos (atitinkamai) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) 2, 11 ir 12 punktų bei Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies (2006-06-15 įstatymo Nr. X-699 redakcija) 1 punkto nustatytų draudimų pažeidimus. Pagal nurodytas Alkoholio kontrolės įstatymo normas, Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (2 p.); alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (11 p.); alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus (12 p.). Pagal nurodytą Tabako kontrolės įstatymo normą, Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims parduoti ir laikyti be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Gabenant tabako gaminius privaloma turėti gabenimo dokumentus arba tabako gaminių įsigijimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus. Išvardintų materialinės teisės normų taikymo požiūriu bylai yra reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina (arba paneigia), kad, pažeidžiant nurodytus draudimus, pareiškėjui priklausančioje minėtoje kavinėje buvo parduodami (Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. taikymo prasme ir laikomi) juose nurodyti alkoholio produktai ir tabako gaminiai. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie minėtos kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl atitinkami nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais.
Iš bylos matyti, kad minėtos pareiškėjo kavinės operatyvinio patikrinimo metu (2007-10-24) pareiškėjas kaip ūkio subjektas neturėjo atitinkamų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tačiau šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kavinės darbuotojo buvo parduotas butelis alaus ir buvo surasti įvairių rūšių 32 buteliai alkoholinių gėrimų bei taip pat įvairių rūšių 61 pakelis cigarečių. Pažymėtina, kad šios faktinės bylos aplinkybės pareiškėjo iš esmės nėra ginčijamos. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus alkoholinių gėrimų bei cigarečių kiekius, jų įvairumą bei suradimo vietą (kavinės patalpos), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios faktinės aplinkybės atitinka minėtų teisės normų kvalifikacines aplinkybes. Todėl pareiškėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nurodytų materialinės teisės normų nustatytų draudimų padaryti pažeidimai.
Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodyto ATPK 30¹ straipsnio taikymo, kolegija pažymi, kad šios teisės normos taikymas sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu. Tačiau tokios aplinkybės (netgi jų nustatymo atvejais) negali kvestionuoti pačios sankcijos teisingumo bei protingumo. Tai reiškia, kad, sprendžiant sankcijoje nustatytos baudos dydžio klausimą, pirmiausia būtina vadovautis konkretaus skiriamos baudos dydžio nustatymo taisyklėmis, kurios yra nustatytos pačiose materialinėse teisės normose (šiuo atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. ir Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 14 d.). Šiame kontekste kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, teisingai pastebėjo, jog pareiškėjui už padarytus pažeidimus paskirtos ekonominės sankcijos yra daug kartų mažesnės negu Tabako kontrolės įstatymo bei Alkoholio kontrolės įstatymo už padarytus pažeidimus atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų piniginių baudų vidurkis. Be to, kolegija pažymi, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia šį savo prašymą, neatitinka aukščiau aptartų ATPK 30¹ straipsnio taikymo kriterijų.
Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie procesinės teisės normų pažeidimą, kolegija pažymi, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso šalys buvo informuotos tinkamai. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo atidėjimas yra siejamas su teismo apsisprendimu apie būtinumą dalyvauti teismo posėdyje neatvykusiai į teismą proceso šaliai. Tai reiškia, kad proceso šalies neatvykimas į bylos nagrinėjimą dėl tam tikrų priežasčių ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra teismui privalomi, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina, kad, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų būtinumą dalyvauti teismo posėdyje jo atstovui. Taip pat pažymėtina, kad tokių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylos atidėjimo, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.