Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-321-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
1S-321-935/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
M. Š.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-321-935/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-190 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžiu M. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų bei trims mėnesiams.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. sausio 3 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 3 d. M. Š. 2/3 bausmės atliko 2018 m. lapkričio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-190 nutarė netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. Š. skundą dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-190 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Skunde tvirtinama, kad skundžiamoje nutartyje buvo nurodyti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tačiau vis tiek nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Skundžiama nutartis buvo grindžiama ne teisiniais motyvais, todėl negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.

Šalies argumentai

7. M. Š. teigia, kad žemesnysis teismas, nagrinėdamas jo skundą, nepagrįstai vertino nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis buvo nuteistas, sunkumą. Nuteistasis pabrėžia, jog lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Taikant lygtinį paleidimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, o yra toliau taisomas bausmę atliekant švelnesnėmis sąlygomis.

8. Skunde tvirtinama, kad žemesnysis teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistojo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas gali būti užtikrintas taikant jam lygtinį paleidimą. Nuteistajam atlikus didelę bausmės dalį nėra pagrindo teigti, jog jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, nebuvo atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas arba jis nėra pakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

9. M. Š. nurodo, kad jis vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi yra neaišku, kokius dar kriterijus nuteistais turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Tiek Komisijos nutarimas, tiek žemesniojo teismo nutartis yra visiškai nemotyvuoti.

10. Skunde pažymima, kad žemesniojo teismo nutartyje yra pripažįstama, jog nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių lygtinis paleidimas nebuvo taikomas. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog nuteistasis, būdama laisvėje, gali nesilaikyti įstatymų. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmestinas.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti šešiais mėnesiais anksčiau, nei tai numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. Š. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

12. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs M. Š. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

14. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. Š. bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu jis įgijo dvi specialybes, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, t. y. motina bei tėvu, kuris kartu su nuteistuoju atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, išreiškia neigiamą požiūrį į nusikalstamą elgesį, nesistengia pateisinti padarytų nusikaltimų, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti ir turėtų gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu buvo skatintas tris kartus (paskutinį kartą skatintas prieš tris metus, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d.), taip pat lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Aptarti faktai iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį M. Š., tačiau vien jų nepakanka tam, jog šiam nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

15. M. Š. iš viso yra priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, trys iš keturių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėjo. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą. Čia būtina pastebėti ir tai, kad labai sunkų nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šis faktas rodo, jog M. Š. nesugebėjo pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, anksčiau jam taikytos švelnesnės priemonės pageidaujamo poveikio nepadarė. Taip pat iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, kadangi jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net dvidešimt keturis kartus (18 paskirų nuobaudų galioja). Didžioji dalis nuteistojo padarytų drausmės pažeidimų yra susiję su nepaklusimu pareigūnų teisėtiems reikalavimams bei nepagarbiu bendravimu su pareigūnais, taip pat didelė drausmės pažeidimų dalis yra susijusi su disponavimu objektais, kuriais nuteistasis neturėjo teisės disponuoti pataisos įstaigoje. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis net ir griežtai prižiūrimas nesugeba arba nenori laikytis nustatytos tvarkos, o į reikalavimus laikytis tokios tvarkos reaguoja netinkamai. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog M. Š. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jis, būdamas laisvėje nekels pavojaus sau bei kitiems visuomenės nariams, savo poreikių bei interesų įgyvendinimą sugebės užtikrinti socialiai priimtinais būdais. Abejones, kad M. Š. sugebės savo poreikius ir interesus įgyvendinti socialiai priimtinais būdais, kelia ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra aiškiai išsikėlęs ateities tikslų, išsako tik tam tikras prielaidas, tačiau, kaip konkrečiai jis ruošiasi veikti, nėra numatęs, t. y. jis realių tikslų pasiekimo priemonių neidentifikuoja. Taip pat nuteistasis nesigilina į priežastis, kurios nulemia jo neteisėtą elgesį, kas, be jokios abejonės, apsunkina ir apsunkins jam kylančių problemų sprendimo galimybes, visuomenei priimtinų nuteistojo elgesio variantų identifikavimą ir įgyvendinimą.

16. Skunde aiškinama, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, neturėjo būti atsižvelgta į praeities įvykius, t. y. nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan., tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio. Kaip jau buvo minėta, M. Š. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto, laisvės bausmės atlikimo metu jo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas. Taigi aukštesnysis teismas šiuo metu visiškai sutinka tiek su Komisijos, tiek su žemesniojo teismo išvada, jog, atsižvelgus į ankstesnį nuteistojo elgesį laisvėje, laisvės atėmimo vietoje bei kitas aplinkybes, taikyti lygtinio paleidimo jam dar negalima.

17. Be to, aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad M. Š. privalo atlyginti savo nusikalstamais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą. Vis tik nuteistasis pasiūlymo dirbti apmokamą darbą pataisos įstaigoje atsisakė. Tokia nuteistojo pozicija leidžia abejoti realiu jo noru dirbti laisvėje, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis nesistengia atlyginti savo nusikalstamais veiksmais kitiems asmenims padarytos žalos.

18. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad M. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė – 79 taškai, ši rizika yra artimesnė aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai (100-168 taškai), nei žemai rizikai (0-40 taškų). BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi M. Š. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo taškų suma kito, tačiau ši rizika ne mažėjo, o didėjo, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 70 taškų 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. liepos 4 d. padidėjo iki 79 taškų. Įvertinus šį faktą kartu su tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 15-17 pastraipose, nėra pagrindo tvirtinti, kad M. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

19. Kaip jau minėta, M. Š. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tai reiškia, jog nuteistajam neužtenka atitikti formalius kriterijus, jis turi rodyti pažangą keičiant savo elgesį teigiama linkme. Įvertinęs M. Š. nusikalstamo elgesio riziką, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl jo skundas atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš 79 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taškų 59 yra dinaminiai, t. y. tokie veiksniai, kuriuos galima keisti. Nuteistasis, vykdydamas Komisijos nutarime nurodytas rekomendacijas, galės mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, keisti savo elgesį pozityvia linkme, kas perspektyvoje turės įtakos pakartotinai sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ugnius Trumpulis