Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006-03-24 FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. 2008-11-11 jis buvo laikinai sulaikytas įtariant, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, o 2008-11-12 jam FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-13 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-09 nutartimi kardomoji priemonė buvo pratęsta dar dviem mėnesiams. 2010-06-18 ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro M. V. 2012-02-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovui inkriminuoto BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo nutrauktas nesant jo veikoje tokio nusikaltimo požymių, o dėl inkriminuotų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų - išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros 2013-01-18 nutarimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos buvo prijungta ir iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos į atskirą išskirta medžiaga, susijusi su ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų tyrimu. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro M. V. 2014-02-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam inkriminuotų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų buvo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamosios atsakomybėn senaties terminui, o dėl inkriminuoto BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę. Ieškovas FNTT atliktame ikiteisminiame tyrime įtariamojo statusą turėjo net 8 metus, nuo 2006-03-24, kuomet pirmą kartą FNTT jam buvo pareikšti įtarimai, iki 2014-03-10, kuomet įsiteisėjo prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, iš kurių 4 mėnesius buvo taikyta pati sunkiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Akivaizdu, kad net ir paties sudėtingiausio ikiteisminio tyrimo atlikimui, kokiu anaiptol nebuvo ieškovo atžvilgiu atliktasis (jame įtariamieji nesislapstė, parodymų nekeitė, nebuvo paieškomi, nebuvo teikiami teisinės pagalbos prašymai užsienio valstybių institucijoms, nebuvo renkami įrodymai užsienio valstybėse, ikiteisminiuose tyrimuose nedalyvavo liudytojai ar kiti asmenys iš užsienio, nebuvo verčiami dokumentai iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą ir pan.), aštuoneri metai yra nepateisinamai ilgas, nepagrįstas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pažeidžiantis terminas. Lietuvos teismų praktikoje nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė pripažįstama žmogaus teisių pažeidimu, o tai ir reiškia valstybės institucijų, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų neteisėtumą. Nurodė, jog nuo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro M. V. 2012-02-23 nutarimo, kuriuo iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos į atskirą buvo išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo iki Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro M. V. 2014-02-18 nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, priėmimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tebuvo apklaustas liudytojas R. R. (2013-11-04), suformuluota užduotis specialistui (2013-11-08) ir gauta specialisto išvada (2013-11-27). Tai reiškia, kad per tuos du paskutinius ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)metus iš esmės nebuvo atliekama jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tai, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, į kurią atsižvelgia ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimo, yra laikytina sunkiausia procesinio delsimo forma. Nagrinėjamu atveju, ieškovo nuomone, proceso delsimas yra pripažintinas abiem aspektais, t. y. tiek dėl to, kad per du metus ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekamai jokie procesiniai veiksmai, tiek dėl to, kad pats ikiteisminis tyrimas truko per ilgai. Kadangi ieškovui buvo inkriminuojami inter alia sunkūs tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos grėsė reali laisvės atėmimo bausmė, visus tuos aštuonerius metus jis gyveno nuolatinėje įtampoje, netikrume dėl savo likimo ir nežinomybėje dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo nei planuoti gyvenimo, nei jaustis, jog gali būti pats atsakingas už savo ateitį, o negalėdamas to daryti, nedrįso prisiimti įsipareigojimų, susijusių su šeimos kūrimu, jos planavimu, gyvenamojo būsto įsigijimu. Kitaip tariant, visus tuos aštuonerius metus turėjo atsisakyti daugelio pačių įprasčiausių žmogaus poreikių tenkinimo, t. y. to, nuo ko priklauso žmogaus savijauta, psichine sveikata, ir kas suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą. Jo savivertė buvo visiškai sutrypta, jis jautėsi sugniuždytas ir pažemintas. Dėl tokių išgyvenimų, kuriuos sukėlė nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukmė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 6 000 Eur.Atsakovės atstovė LR generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas visų pirma dėl to, kad yra pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad minėtas ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dar ankstesnės datos, kadangi, kaip teigia pats ieškovas, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu truko 8 metus, todėl ieškovas apie jo galimai pažeistą teisę į greitą baudžiamąjį procesą sužinojo gerokai anksčiau nei buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad jame nėra konkretizuota, kokios konkrečios BPK normos ir kokiu būdu buvo pažeistos. Ieškovas nekvestionuoja, kad pranešimas apie įtarimą ar kiti procesiniai veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai ir nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl dalies nusikalstamų veikų ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o dėl likusiųjų inkriminuotų nusikalstamų veikų - konstatavus, kad nėra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikalstamą veiką (nutraukus ikiteisminį tyrimą tik dėl to, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai), t. y. ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas pilnai reabilituojant ieškovą ir konstatuojant, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, vien subjektyvus ieškovo vertinimas, kad ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Mano, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, o ieškovui padaryta žala nėra įrodyta, tačiau jau pats ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo atžvilgiu yra pakankamas ir tinkamas ieškovo teisių gynimo būdas ir pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus.Atsakovės atstovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovui pareikštų įtarimų Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas 2014-02-18, o ieškinys teismui pateiktas 2017-02-20 (suėjus trejų metų terminui). Kadangi ieškinys paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, per kurį ieškovas galėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises, vien dėl to jis turėtų būti atmestas nenagrinėjant ieškovo pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat nurodė, kad ieškinyje nenurodyti konkretūs neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ar neteisėtas neveikimas, kuriais, ieškovo manymu, buvo pažeistos jo teisės į įmanomai trumpiausią procesą. Vien tik faktas, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vėlesnis jo nutraukimas ieškovui buvo nekomfortiškas, dar nedaro ikiteisminio tyrimo ar jį atlikusių pareigūnų veiksmų neteisėtų, perteklinių ar nerūpestingų, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo atliktas laikantis šį procesą reglamentuojančių BPK nuostatų, jį atlikę pareigūnai ir prokurorai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Ieškovas nepateikė faktų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumą. Ieškinyje nenurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas ieškovui nebuvo galimas, nepagrįsta, kokie buvo pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai, taip pat nepateikta kitokių nepagrįsto pareigūnų neveikimo ar veikimo ne pagal savo kompetenciją, ėmimosi įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. faktų. Vadinasi, nėra aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, kad ieškovo teisės į įmanomai trumpesnį procesą pažeistos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo). Kadangi ieškovas nepagrindė visų civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti būtinų elementų (neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio visumos buvimo, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.Atsakovės atstovė LR teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės tapačiais motyvais. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.273 straipsnio 1 dalį nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunktyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija valstybei atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.