Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant asmeniui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą – vyr. specialistui A. Š.,Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojai I. B.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,jos atstovams V. K. ir advokatui I. R.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, kad ji, neįsiteisinusi savo naudojamo žemės sklypo, esančio Sodų g. 18, Rokiškio m. ribų, užtvėrė tvorą, pažeisdama gretimo sklypo ribas, tuo savavališkai užėmė apie 10 kvadratinių metrų valstybinės žemės, kuria pagal inventorizacijos biuro duomenis turėjo teisę naudotis Sodų g. 20 namo gyventojai. Tvora pradėta tverti 2008 metais, baigta- 2009 metais.Nurodoma, jog šiais veiksmais D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1d.)

LR ATPK 45 straipsnio l dalyje nurodyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.

Iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybės traukiamo asmens D. K., liudytojų I. K., A. P. duotų parodymų matyti, kad tarp D. K. ir N. K. vyksta turtinis ginčas dėl žemės sklypo ribų.Liudytojas A. P. teismui teigia, kad D. K. užėmė jo žemę. Kai jos sūnus ruošėsi statyti tvorą, rodė savo paruoštus dokumentus ir jais vadovavosi. Jis turi kitus dokumentus dėl žemės ribų, bet D.K. į juos nekreipė dėmesio. Liud I. K. nurodo, kad D. K. pasistatė tvorą pagal neteisingus matavimus ir jis neteko apie 10 kvadratinių metrų žemės. Prie jo namo liko praėjimas tik apie 50 cm. 2004m nors ir buvo atliekami matavimai, bet riboženkliai nebuvo pastatyti.Jis nežinojęs savo sklypo ribų, ribas parodė kaimynas. Laiko, kad D. K. savavališkai pasistatė tvorą ne savo žemėje. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, D. K., remiantis 2004m. E. R. individualios įmonės sudarytu žemės sklypo planu ,2008m. pradėjo, o 2009 metais baigė ,statyti ginčijamoje žemės sklypo riboje tvorą (tvoros vieta atitinka 2004m plane nurodytą ribą). Minėtas žemės sklypo planas pasirašytas N. K. ir L. P., nurodyta, kad su paženklinimo plotais sutinka. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypo ribų atžymėjimas buvo padarytas tik 2009 metais, t.y. kai tvora jau buvo pastatyta, tuomet nustatyti protokole nurodyti pažeidimai, tačiau ginčas tarp šalių jau buvo kilęs prieš nustatant sklypų ribas ir pastatant riboženklius. Teismui nėra pateiktas teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis turtinis ginčas. Be to, D. K. supratimas apie jos subjektines teises į žemės sklypą yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija, t.y. 2004 metais sudarytu žemės sklypo planu. Šio plano teisėtumo teismas nevertina, nes tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Asmuo, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė ir teigia, kad D. K. užėmė valstybinio sklypo dalį, bet nepateikė šio asmens tyčios įrodymų.

Todėl teismas vertina, kad šioje byloje nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas - pažeidėjo tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad D. K., aiškiai suprasdama, kad tvora buvo pastatyta užimant valstybinės žemės dalį ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja nurodytą sklypo dalį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.) nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1p., 287 str. 1d. 2p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.