Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-360-107-2007

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2007-12-22
Bylos Nr.: 1A-360-107-2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
Nukentėjusysis: V. S., L. D., G. B.
Nuteistasis: A. A., A. R.
Advokatai: Antanas Jonušas

Kategorijos

1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-360-107/2007

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.8.; 1.1.4.5.1.; 2.4.6.4.1.;

2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 22 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Valentino Janonio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,nukentėjusiesiems V. S., L. D.,nukentėjusiųjų atstovams Romui Kersnauskui, Jurijui Stepanovui, Kaziui Vainoriui,

gynėjams Antanui Jonušui, Mindaugui Repšui, nuteistiesiems A. A., A. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. B., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Antano Jonušo, nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. (A. A.), a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl V. S. 0,85 ha ir 0,97 ha sklypų įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl L. D. 1,08 ha ir 1 ha sklypų įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl V. S. 0,95 ha sklypo ir L. D. 0,92 ha sklypo įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl D. G. turto įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl G. B. 0,80 ha sklypo įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. dėl pasikėsinimo įgyti apgaule G. B. 0,27 ha sklypą - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant A. A. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. R., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl V. S. 0,85 ha ir 0,97 ha sklypų įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl L. D. 1,08 ha ir 1 ha sklypų įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl V. S. 0,95 ha sklypo ir L. D. 0,92 ha sklypo įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl G. B. 0,80 ha sklypo įgijimo apgaule - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant A. R. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl D. G. turto įgijimo apgaule išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. dėl pasikėsinimo įgyti apgaule G. B. 0,27 ha sklypą išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteista iš A. A. ir A. R. solidariai atlyginti padarytą turtinę žalą: 343740 Lt - L. D., 338000 Lt - V. S.. Priteista iš A. A. atlyginti 108000 Lt turtinę žalą D. G.. G. B. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. G. B. civilinis ieškinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir A. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

„A. A. ir A. R., siekdami turtinės naudos apgaulės būdu, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, 2004 m. spalio mėn. A. R. žodžiu susitarus su L. D. dėl jai priklausančių žemės sklypų pardavimo, A. R. nurodymu A. A. įtikino L. D. atsidaryti AB banke „Hansabankas“ asmeninę sąskaitą ir sudaryti su banku elektroninių paslaugų teikimo (hanza.net) sutartį bei 2004-10-19, pasinaudodamas tuo, kad L. D. negali pamatyti A. A. atliekamų veiksmų, neteisėtai padarė L. D. išduotų AB banke “Hansabankas” bankinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnauti sudarytos paslaugų teikimo internetu elektroninės sistemos “hanza.net” vartotojo ID (duomenys neskelbtini), kodų kortelės ir sugeneruoto nuolatinio slaptažodžio kopijas. A. R. ir L. D. 2004-10-21 preliminariai susitarus dėl dviejų žemės sklypų pardavimo už 125000 Lt, A. A. ir A. R. tarpininkavo L. D. ir UAB „Isma“ sudarant 2004-10-22 pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1,08 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje, bei L. D. ir D. M. sudarant 2004-12-06 pirkimo pardavimo sutartį, dėl 1ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje.

2004-10-22 bendrovei „Isma“ už žemės sklypą pervedus 118800 Lt į L. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Hansabankas“, A. R. nurodžius visas L. D. pervestas pinigines lėšas už parduotus žemės sklypus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimti grynaisiais ir perduoti jam, A. A. 2004-10-22, pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, esančiu I. L. firmoje „Automeistras“ (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos į V. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ pervedė 4000 Lt. Tą pačią dieną V. N. išėmus iš savo sąskaitos 4000 Lt ir perdavus juos A. A., šis pinigus pasidalino su A. R..

Tęsdamas savo veiksmus, 2004-10-23, A. A., pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos į V. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ pervedė 4000 Lt. Tą pačią dieną V. N. išėmus iš savo sąskaitos 4000 Lt ir perdavus juos A. A., šis pinigus pasidalino su A. R..

Tęsdamas savo veiksmus, 2004-10-25 ir 2004-10-26, A. A., pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos pervedė iš viso 7000 Lt į K. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. Be to, 2004-11-02, 2004-11-03, 2004-11-05, pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, esančiu bendrovėje „Viloradis“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), A. A. neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos iš viso pervedė 10000 Lt į K. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. Taip pat, 2004-11-08, pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos pervedė 4000 Lt į K. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, o 2004-11-09, pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, esančiu „Viloradis“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), A. A. neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos pervedė 80000 Lt į K. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, (iš viso iš L. D. sąskaitos į K. O. sąskaitą buvo pervesta 101 000 Lt.).

Tęsdamas savo veiksmus, A. A., turėdamas neteisėtai padarytas K. O. išduotų AB banke “Hansabankas” bankinei sąskaitai aptarnauti sudarytos paslaugų teikimo internetu elektroninės sistemos “hanza.net” vartotojo ID Nr. (duomenys neskelbtini), kodų kortelės ir sugeneruoto nuolatinio slaptažodžio kopijas, 2004-10-25, 2004-10-26, pasinaudodamas turima nukopijuota K. O. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš K. O. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ iš viso pervedė 8000 Lt į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke.

Tęsdamas savo veiksmus, 2005-01-18 A. A., pasinaudodamas turima nukopijuota K. O. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), esančiu UAB „Viloradis“ neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš K. O. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ pervedė 1000 Lt į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke.

Tęsdamas savo veiksmus, A. A., 2004-11-02 ir 2004-11-03, pasinaudodamas turima nukopijuota K. O. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš K. O. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ pervedė 6000 Lt į O. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“.

Tęsdamas savo veiksmus, 2004-11-04, 2004-11-05, 2004-11-08, 2004-11-10 A. A., pasinaudodamas turima nukopijuota K. O. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, esančiu „Viloradis“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš K. O. sąskaitos pervedė 89000 Lt į O. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Hansabankas”. Iš viso iš K. O. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ į O. D. sąskaitą buvo pervesta 95000 Lt., kuriuos O. D. išėmus grynaisiais ir perdavus A. A., o šiam pinigus perdavus A. R., jie užvaldė svetimą turtą.

Tęsdamas savo veiksmus, A. A., 2004-11-09, pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. slaptažodžių sistema, kompiuteriu, esančiu UAB „Viloradis“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir iš L. D. sąskaitos pervedė 1000 Lt į O. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. Tą pačią dieną O. D. išėmė iš savo sąskaitos 1000 Lt grynaisiais ir juos perdavė A. A., kuris juos perdavė A. R.. Iš viso A. A. ir A. R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą L. D. 112000 Lt turtą,

A. A. ir A. R., veikdami kartu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. A. ir A. R., siekdami turtinės naudos apgaulės būdu, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, 2004 metų spalio mėn. A. A. ir A. R. susitarė su V. S. dėl jam priklausančių žemės sklypų pardavimo, A. R. nurodymu A. A. įtikino V. S. sudaryti su AB banku „Hansabankas“ elektroninių paslaugų teikimo (hanza.net) sutartį ir 2004-10-18, A. A., pasinaudodamas tuo, kad V. S. negali pamatyti jo atliekamų veiksmų, neteisėtai padarė V. S. išduotų AB banke “Hansabankas” bankinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnauti sudarytos paslaugų teikimo internetu elektroninės sistemos “hanza.net” vartotojo ID (duomenys neskelbtini), kodų kortelės ir sugeneruoto nuolatinio slaptažodžio kopijas, o 2004-10-28 apgaule paėmė iš V. S. AB banke „Hansabankas“ išduotą kodų generatorių. A. R. ir V. S. 2004-10-23 preliminariai susitarus dėl dviejų žemės sklypų pardavimo už 130000 Lt, A. A. ir A. R. tarpininkavo 2004-11-29 V. S. ir A. M. sudarant pirkimo pardavimo sutartį dėl 0,85 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje, bei tą pačią dieną V. S. ir UAB „Isma“ sudarant pirkimo pardavimo sutartį dėl 0,97 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje. 2004-11-26 už žemės sklypą „Isma“ pervedus 106700 Lt į V. S. sąskaitą AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. nurodžius visas V. S. pervestas pinigines lėšas už parduotus žemės sklypus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimti grynaisiais ir perduoti jam, A. A., 2004-12-14, pasinaudodamas turima nukopijuota V. S. sąskaitos slaptažodžių sistema bei paimtu kodų generatoriumi, kompiuteriu, esančiu firmoje „Viloradis“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos „hanza.net“ ir V. S. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė periodinio mokėjimo sutartį dėl 97000 Lt pervedimo į L. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke, kurios pagrindu nurodytos piniginės lėšos tą pačią dieną buvo pervestos į L. D. sąskaitą. A. A., 2004-12-15, kompiuteriu, priklausančiu UAB „Epeldosas“, (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) iš L. D. sąskaitos pervedė 100000 Lt į N. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. 2004-12-16 A. A. nurodymu, N. L. 100000 Lt išėmus iš banko grynaisiais ir tą pačią dieną perdavus A. A., o šiam juos perdavus A. R., jie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. S. turtą - 97000 Lt ir L. D. turtą- 3000 Lt.

A. A., veikdamas kartu su A. R., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. A. ir A. R., siekdami užvaldyti L. D. ir V. S. turtą, A. R. nurodymu A. A., apgaule įtikino L. D. suteikti įgaliojimą A. R. veikti jos vardu ir savo nuožiūra disponuoti 0,92 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Klaipėdoje, bei apgaule įtikinti V. S. suteikti įgaliojimą A. R. veikti jo vardu ir savo nuožiūra disponuoti 0,95 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Klaipėdoje, A. A., piktnaudžiaudamas L. D. ir V. S. pasitikėjimu, melagingai įtikino juos, kad įgaliojimai reikalingi užbaigti sutvarkyti 2004 metų pabaigoje jų parduotų žemės sklypų dokumentus. 2005-02-17 L. D., nesuprasdama tikrojo įgaliojimo turinio, suteikė įgaliojimą A. R. savo nuožiūra disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu 0,92 ha žemės sklypu ir tą pačią dieną V. S., nesuprasdamas įgaliojimo turinio, suteikė įgaliojimą A. R. savo nuožiūra disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu 0,92 ha. žemės sklypu. Pagal 2005-02-17 įgaliojimus A. R. 2005-04-01 pardavus L. D. nuosavybės teise priklausantį 0,92 ha žemės sklypą A. M. už 75000 Lt bei jam tą pačią dieną A. M. pardavus V. S. nuosavybės teise priklausantį 0,95 ha žemės sklypą už 75000 Lt ir tą pačią dieną už žemės sklypus įnešus į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Hansabankas” grynaisiais 140000 Lt, 2005-04-01 A. A., A. R. nurodžius suklaidinti V. S. ir L. D. ir įtikinti juos, kad pinigai už parduotus žemės sklypus yra banko sąskaitose, o po to visas pinigines lėšas, sumokėtas už žemės sklypus, nežinant V. S. ir L. D., išimti iš banko sąskaitų grynaisiais ir perduoti A. R., 2005-04-01 A. A. nuvyko su V. S. į AB banką „Hansabankas“. V. S. AB banke „Hansabankas“ patikrinus banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas bei įsitikinus, kad sąskaitoje yra 141000 Lt ir iš jos paėmus grynaisiais 10000 Lt, 2005-04-01 AB bankui “Hansabankas” 2004-12-14 sudarytos periodinio mokėjimo sutarties pagrindu iš V. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 97000 Lt į L. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke, A. A., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2005-04-03 tokiu pat būdu kompiuteriu, esančiu UAB „Epeldosas“ (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), iš V. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 34000 Lt į L. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2005-04-04 A. A. pasiūlymu L. D. patikrinus jos bankinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas bei jai įsitikinus, kad sąskaitoje yra 131000 Lt ir iš jos paėmus 10000 Lt grynaisiais, 2005-04-04 A. A. pasinaudodamas turima nukopijuota L. D. sąskaitos slaptažodžių sistema, kompiuteriu, esančiu UAB „Epeldosas“ (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos “hanza.net” ir iš L. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 121000 Lt į N. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. A. A. nurodymu, 2005-04-05, N. L. 120000 Lt išėmus iš banko grynaisiais ir tą pačią dieną perdavus juos A. A., o šiam perdavus A. R., jie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - V. S. turtą - 60500 Lt ir L. D. turtą- 60500 Lt,

A. A. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. A. siekdamas turtinės naudos apgaulės būdu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2005m. gegužės mėn. A. A. įtikino D. G. atsidaryti AB banke “Hansabankas” asmeninę sąskaitą ir su banku sudaryti elektroninių paslaugų teikimo (hanza.net) sutartį ir 2005-05-23 UAB „Viloradis“ ofise, pasinaudodamas tuo, kad D. G. negali pamatyti jo atliekamų veiksmų, neteisėtai padarė D. G. AB banke “Hansabankas” išduotų bankinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnauti sudarytos paslaugų teikimo internetu elektroninės sistemos (hanza.net) vartotojo ID (duomenys neskelbtini), kodų kortelės ir sugeneruoto nuolatinio slaptažodžio kopijas. 2005-05-31 UAB „Entas“už bendrovę “Sanda” pervedus 110000 Lt į D. G. sąskaitą AB banke „Hansabankas“Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005-05-31 D. G. ir UAB „Sanda“žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį dėl 0,58 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje.

2005-06-15 A. A. kompiuteriu, esančiu UAB „Eurovega (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš D. G. sąskaitos pervedė 108000 Lt į N. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. 2005-06-16, N. L. 107000 Lt išėmus iš banko grynaisiais ir tą pačią dieną perdavus A. A. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą - D. G. turtą - 108000 Lt.

A. A., veikdamas kartu su A. R., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. A. ir A. R., 2005 m. vasarą, siekdami apgaule užvaldyti G. B. turtą, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, A. A., A. R. nurodymu, įtikino G. B. suteikti A. A. įgaliojimą savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu 0.80 ha žemės sklypu ir gavęs G. B. 2005-06-14 įgaliojimą savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu 0,80 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Klaipėdoje, bei jį parduoti už 160000 Lt, A. R. nurodymu, 2005 m. liepos mėn. pabaigoje A. A. pateikė G. B. pasirašyti atgaline data 2005-06-01 paprastąjį vekselį neva apie jos 30000 Lt skolą A. A. bei 2005-07-28 pateikė pasirašyti prašymą šią fiktyvią skolą išieškoti iš jos turto, šiuo tikslu parduodant 0,80 ha žemės sklypą jos kaip skolininkės pasirinktam pirkėjui S. V.. 2005-08-01 Klaipėdos m. antstolei V. D. surašius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui - S. V. aktą ir 2005-09-15 jį įregistravus VĮ „Registrų centras“, 2005-07-29 A. R. ir A. A. susitarus su S. V. dėl 0.80 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo, 2005-08-01 iš S. V. UAB „Viloradis“ ofise jis kartu su A. R. gavo už 0.80 ha žemės sklypą 200000 Lt, A. A., su G. B. neatsiskaitė ir tokiu būdu A. A. ir A. R. savo naudai įgijo didelės vertės svetimą G. B. turtą - 160000 Lt.

A. A., pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

A. A. siekdamas apgaule užvaldyti G. B. turtą, 2005m. vasarą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, A. A. įtikinęs G. B., kad jam reikalingas įgaliojimas sutvarkyti žemės sklypo išpirkimo iš valstybės dokumentus ir gavęs jos 2005-06-14 įgaliojimą savo nuožiūra disponuoti G. B. priklausančiu 0,27 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Klaipėdoje, 2005m. liepos mėn. pabaigoje A. A., siekdamas užvaldyti G. B. turtą, pateikė G. B. pasirašyti atgaline data 2005-03-01 paprastąjį vekselį neva apie jos 25000 Lt skolą E. D. bei 2005-08-30 pateikė pasirašyti prašymą šią fiktyvią skolą išieškoti iš jos turto, šiuo tikslu parduodant 0,27 ha žemės sklypą, jos kaip tariamos skolininkės pasiūlytam pirkėjui S. N.. 2005-08-31 antstolei V. D. surašius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui- S. N. aktą ir 2005-10-10 šį pardavimo aktą įregistravus VĮ „Registrų centras“, A. A. surado žemės sklypo pirkėją M. D. ir žodžiu susitarus dėl šio žemės sklypo pardavimo už 55000 Lt, 2005-10-17 sudarius pirkimo pardavimo sutartį tarp S. N. ir M. D. dėl 0,27 ha žemės sklypo pardavimo, A. A. nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. D. už žemės sklypą pinigų neperdavė”.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji G. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo nuosprendžio dalimi, kuria jos civilinis ieškinys dėl 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, pripažinus nukentėjusiosios teisę į šį civilinį ieškinį, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nesutinka. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nuostatą, nes apkaltinamajame nuosprendyje pripažino tik ieškovės teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, užkirto kelią baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimui – tinkamam ir visiškam žalos, patirtos dėl nusikalstamų veiksmų, atlyginimui, teisingumo įgyvendinimui. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieškovė suprato, jog iš valstybės išpirkta žemė negalėjo būti parduodama, todėl visus dokumentus pavedė tvarkyti kaltinamiesiems, pasirašinėjo dokumentus, kad yra skolinga, nors tai neatitiko tikrovės. Teismas konstatavo aplinkybes, tačiau nenurodė, kokie įrodymai byloje tai patvirtina. Apeliantė mano, kad jos ir A. A. parodymai patvirtina, kad ji nesuprato veiksmų, susijusių su dokumentų pasirašymu, prasmės, jų teisinių pasekmių, todėl ir buvo apgauta. Nukentėjusioji G. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl jos civilinio ieškinio reikalavimų panaikinti, patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo, pripažinti jos teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėjas A. Jonušas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė esminių aplinkybių, kurios galėjo turėti esminę įtaką paskiriant A. A. teisingą bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti nuteistojo A. A. asmenybės bruožai. Nuteistasis A. A. yra baigęs Klaipėdos 2 – osios specialiosios internatinės mokyklos septynias klases, o darbas UAB „Viloradis“ buvo susijęs su nekilnojamuoju turtu, didžiulėmis pinigų apyvartomis, geru įstatymų žinojimu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje. 1980 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto medicininės pedagoginės komisijos mokinio A. A. tikrinimo akte nurodyta, kad jam nustatyta oligofrenija. Skunde abejojama, ar A. A. pagal savo išsilavinimą galėjo tą darbą išmanyti ir jį dirbti. Ikiteisminio tyrimo organai neįvardijo, kokias pareigas UAB „Viloradis“ nuteistasis ėjo. A. A. į nusikalstamą veiką įtraukė bendrovės vadovai, kuriems jis buvo pavaldus. Teismas neįsigilino, kodėl į darbą bendrovėje buvo priimtas ne koks nors aukštos kvalifikacijos specialistas, bet A. A.. A. A. buvo pasiūlyta klientams prisistatinėti svetimu vardu, ir jis tai darė. A. A. tuo metu nesuvokė, koks vaidmuo jam buvo skiriamas. Įtrauktas į nusikalstamų veikų darymą, nesislapstydamas tuo pačiu savo vardu pirko nekilnojamąjį turtą, įgyto turto neužmaskavo, neįteisino, nelegalizavo. Tai liudija nuteistojo „veiksmų beatodairiškumą, veiksmų pilną suvokimą, veiksmų kontrolės defektus ir bevališką pasidavimą svetimų primestai įtakai.“ Ne A. A. su „apgalvota nusikaltimų padarymo schema atėjo savo iniciatyva į UAB “Viloradis“ ir ne jis įkalbino šios bendrovės direktorių veikti pagal …schemą“. Protokole-pareiškime A. A. nurodė, kad jis dirba UAB „Viloradis“ kadrų direktoriumi, nors byloje išsiaiškinta, kad jis tokių pareigų niekada nėjo. Kai kuriuos žemės sklypus, esančius itin prestižinėse vietose, už itin žemas kainas A. A. pardavė kai kuriems pareigūnams arba su jais susijusiems asmenims, o tai, apelianto nuomone, rodo A. A. „veiksmų visiškos motyvacijos nebuvimą“. A. A. veikė paklusdamas savo įmonės vadovui. Teismas atsisakė ištirti, ar A. A. turi individualių psichinių ypatumų, kurie „galėjo esminiai paveikti jo elgesį nusikaltimų darymo metu ir ar yra požymių, nurodančių į A. A. padidintą priklausomybę (paklusnumą) svetimai įtakai, ir ar tai galėjo esminiai paveikti jo elgesį įvykdant nusikalstamą veiką?“ Visos bylos aplinkybės nurodo šią kaltinamojo asmenybės specifiką. Teismas neatsižvelgė į A. A. asmenybę, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, į tai, kad šis asmuo buvo panaudotas įvykdyti nusikalstamą veiką, kad „jo išsilavinimo ir aplinkos suvokimo kriterijai verčia suabejoti teismo teiginiu dėl lygiaverčio bendrininkavimo nusikalstamoje veikoje“. Šios svarbios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl tai įvardijama teismo šališkumu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. A. 2005 m. liepos 28 d. pats atvyko į STT Klaipėdos skyrių, prisipažino dėl savo ir kitų asmenų padarytų nusikaltimų, aktyviai padėjo išaiškinti visą nusikalstamą veiką. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatų, netinkamai pritaikė įstatymus, paskyrė A. A. aiškiai per griežtą bausmę.

Nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniame skunde minima, kad A. A. dirbti UAB „Viloradis“ pasiūlė Neringos miesto policijos komisariato pareigūnas Ž. S.. Jis A. A. supažindino su šios bendrovės savininkais A. R., V. K.. Byloje yra duomenų, kad „iš Neringos policijos komisariato kompiuterio buvo susijungiama su elektroninės bankininkystės sistema ir tikrinama, ar į atitinkamas sąskaitas yra įnešti pinigai. Šie visi veiksmai yra tiesiogiai susiję su byloje įvardinta nusikalstama veikla. „Šios aplinkybės kaltinamajame akte nebuvo nurodytos kaip ir visa eilė kompiuterių adresų ir kam jie priklauso, nors per tuos kompiuterius buvo vykdomi nusikalstamos veikos elementai“. Byloje netirta, ar A. R. ir V. K. gaudavo iš A. M., J. M. nedeklaruotų pinigų ir ar už juos nepirko A. A. nežinomų asmenų vardu nekilnojamąjį turtą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl A. R., V. K., A. A., tačiau byloje nėra jokio nutarimo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą prieš V. K.. Byloje keletas nukentėjusiųjų V. K. įvardija kaip asmenį, dalyvavusį veikoje, dėl kurios buvo prarastas nukentėjusiųjų turtas. Prie bylos nepridėti V. K. pokalbių įrašai. Policijos padaliniui, kuris pasiklauso telekomunikacijų sistemomis perduodamą informaciją, vadovavo A. M., kuris įsigijo žemės sklypą iš apgauto nukentėjusiojo V. S.. Teismas patikėjo nukentėjusiojo V. S. teiginiu, kad už žemės sklypą pinigų iš A. M. negavo. Liudytojas A. M. tvirtino, kad pinigus atidavė V. K., o V. K. teigė, kad pinigus V. S. sumokėjo pats A. M.. Teismas taip pat patikėjo, kad L. D. žemės sklypo pardavimo metu atstovavęs V. K. už vieną sklypą L. D. neperdavė iš pirkėjo gautų 20000 litų. 2006-05-23 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro nutarimu informacija apie privatų gyvenimą, gauta pasiklausant pokalbių telekomunikacijų tinklais, - sunaikinta. Teismas visų bylos aplinkybių neištyrė, nes buvo šališkas, tinkamai neįvertino A. A., padejusio išaiškinti nusikalstamas veikas ir nusikaltimą padariusius asmenis, vaidmens. Gynėjo skunde rašoma, kad A. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, darė viską, kad padaryta žala būtų atlyginta, bet atlyginti žalą laisva valia sutrukdė prokurorai. „Tokia situacija pilnai paneigia teismo tvirtinimą, kad nuteistasis neatlygino padarytos žalos“. Teismas atsisakė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar nuteistasis nėra pakaltinamas ribotai, nors „Byloje pakankamai duomenų dėl kaltinamojo suvokimo specifikos, susijusios su nusikaltimo objektyviąja ir subjektyviąja puse“. Nuteistojo gynėjas šias aplinkybes prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 2 d.) aplinkybe.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į skunde išdėstytas aplinkybes, kurių teismas nevertino, atsižvelgti į tai, kad A. A. augo ir buvo auklėjamas specialiojoje mokykloje-internate, kad jis išlaiko ir prižiūri mažametį vaiką, nes jo žmonos Lietuvoje nėra, charakterizuojamas teigiamai, dirba, ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi vien nuteistojo A. A. parodymais, įrodymų, kurie A. R. teisina, neanalizavo, apie jų buvimą nutylėjo. Skunde A. R. tvirtina, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tapo turtingą kriminalinę praeitį turinčio aferisto auka. Į darbą UAB „Viloradis“ A. A. priėmė pažįstamam Ž. S. paprašius ir rekomendavus. Per visą bendrovės veiklos laiką nebuvo nustatyta jokių neskaidrios ar apgaulingos įmonės veiklos faktų. Teisinės problemos iškilo tik tuose sandoriuose, kuriuose dalyvavo A. A.. Būdas, kuriuo naudojosi A. A. apgaudinėdamas žmones, yra absoliučiai trumparegiškas, tokie nusikaltimai turi išaiškėti labai greitai, tokius nusikaltimus gali daryti tik visiškai apie galimas pasekmes nemąstantis žmogus. A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymus keitė kiekvienos apklausos metu, painiojosi, darė neteisėtą poveikį liudytojams, nukentėjusiesiems.

2005-07-28 apklausiamas kaip liudytojas, aiškindamas apie D. G. apgaulės aplinkybes, tvirtindamas, kad nežino apie D. G. pinigų pagrobimą iš banko sąskaitos, A. A. teigė, kad notaro kontoroje A. R. iš D. G. paėmė voką, kuriame buvo sąskaitos internetinė kortelė ir slaptažodis, todėl A. R. turėjo galimybę nusikopijuoti slaptažodį (t. 6, b. l. 71-75).

2005-10-25 apklausiamas kaip įtariamasis A. A. parodė, kad pats paėmė dokumentus iš D. G. ir atidavė A. R., o šis dokumentus nukopijavo ir atidavė A. A..

2005-10-26 apklausiamas kaip įtariamasis A. A. parodė, kad pats, nuvažiavęs į bendrovės „Viloradis“ biurą, kopijavimo aparatu padarė iš D. G. paimtų sutarčių, kodų kortelės, ID kortelės kopijas, A. R. nedavė, jie buvo laikomi A. R. kabinete, stalčiuje. A. A. keitė parodymus ir apie D. G. pinigų paėmimo iš banko sąskaitos aplinkybes.

A. A. neigė, kad, pardavęs G. B. 80 arų sklypą, iš pirkėjo S. V. kaip G. B. atstovas gavo 200000 litų. Tačiau ant 2005-07-29 sutarties, kuri buvo pasirašyta UAB „Viloradis“ patalpose, A. A. 2005-08-01 parašė: „už parduotą žemės sklypą visus pinigus gavau“. A. A. nedelsdamas turėjo atsiskaityti su G. B., tačiau iš bylos medžiagos aišku, kad to nepadarė. Teismas nepatikėjo abejonių nekeliančiais rašytiniais duomenimis, bet patikėjo nenuosekliais ir nelogiškais A. A. parodymais. Pinigų perdavimo A. A. faktą patvirtino teisme ir liudytoja L. S. (t. 5, b. l. 24-25).

Žemesnės instancijos teismas

A. A. sukčiavimą dėl G. B. 0,27 ha žemės sklypo pardavimo kontroliavo STT Klaipėdos valdybos pareigūnai (yra telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolai), tačiau A. A. šį nusikaltimą vis vien padarė (A. R. buvo išteisintas).

2004-10-21 L. D. ir V. K., tarpininkaujant UAB „Viloradis“, pasirašė preliminariąją žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį dėl L. D. priklausančių dviejų žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai –(duomenys neskelbtini)ir(duomenys neskelbtini), pardavimo už bendrą 125000 litų sumą. L. D. 2004-10-22 sutartyje parašė, kad du tūkstančius litų už parduotą žemę gavo, kiti keturi tūkstančiai litų turi būti sumokėti per tris dienas po „triušelio žemės pardavimo“(t. 1, b. l. 67).

2004-10-23 V. S. ir V. K., tarpininkaujant UAB „Viloradis“, pasirašė preliminariąją sutartį dėl V. S. 0,85 ha ir 0,97 ha žemės sklypų pirkimo-pardavimo. V. S. sutartyje 2004-10-26 parašė, kad už parduodamus sklypus gavo po 10000 litų avanso (t. 1, b. l. 64).

2004-11-29 V. S. ir UAB „Isma“ direktorius R. M. pasirašė žemės sklypo (Nr. 529-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį, kurios antrame punkte teigiama, kad pardavėjas gavo 106700 litų, patvirtino notarė (t. 1, b. l. 76-79).

2004-11-29 V. S. ir A. M. pasirašė V. S. priklausančio žemės sklypo (Nr. 529-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios antrame punkte teigiama, kad pardavėjas 60000 litų gavo. Sutartį patvirtino notarė (t. 1, b. l. 81-83).

2004-10-22 L. D. ir UAB „Isma“ direktorius R. M. pasirašė L. D. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį. Sutarties antrame punkte teigiama, kad pardavėjas 118800 litų gavo. Sutartį patvirtino notarė (t. 1, b. l. 90-93).

2004-12-06 L. D. atstovas V. K., veikiantis pagal 2004-10-22 notarės patvirtintą įgaliojimą, ir D. M. pasirašė L. D. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0062-9294, pirkimo-pardavimo sutartį. V. K. patvirtino, kad 20000 litų gavo. Sutartį patvirtino notarė (t. 1, b. l. 84-87). Kad pinigus L. D. iš savo atstovo V. K. gavo, patvirtina jos patvirtinimas, pasirašytas ant 2004-10-21 preliminariosios sutarties 2004-11-22.

Nukentėjusieji L. D. ir V. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad pinigų už parduotus žemės sklypus negavo visiškai, tačiau negalėjo suprantamai paaiškinti, kodėl savo parašais pinigų gavimą patvirtino. Yra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji nėra atviri ir nuoširdūs, o savo pretenzijas dėl negautų avansų jie būtų pareiškę kur kas anksčiau, nei prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Notarei abu nukentėjusieji tvirtino, kad visus pinigus jie gavo iki sutarčių dėl žemės pirkimo-pardavimo pasirašymo. Notarė liudytoja I.Mineikienė parodė apie sutarčių pasirašymo, įgaliojimų davimo tvarką. Ji patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartys, įgaliojimai sudaromi dalyvaujant „abiem pusėms“. L. D. ir V. S. teigė, kad notarinėje kontoroje jie buvo tik vieną kartą, tačiau bylos dokumentais įrodyta, kad dėl parduodamų žemių notarinėje kontoroje jie buvo 2004-10-22, 2004-11-22, 2004-11-29, 2005-02-17.

Šalies argumentai

A. R. skunde teigiama, jog A. A. parodymai, kad A. R. jam liepė tartis su D. G., L. D., V. S. dėl jiems priklausančių žemių pardavimo, yra nepagrįsti. Tokius A. A. parodymus paneigia liudytojo R. P. parodymai (t. 4, b. l. 126-128). A. R. tvirtina, kad niekada A. A. nedavė nurodymų vykti su žemių sklypų pardavėjais į bankus ir atidaryti internetines banko sąskaitas. Pats A. R. ar jo šeimos nariai internetinės bankininkystės paslaugomis niekada nesinaudojo. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. R. (A.) banke niekada nebuvo, nors 2005-09-30 V. S., A. A. (S.) paprašius, rašė raštelį, kad į banką ėjo kartu su A. R., kad jam davė banko sąskaitos numerį ir „interneto kortelę“ (t. 4, b. l. 28-30). A. A. bandė paveikti duoti neteisingus parodymus ir L. J., kurios sąskaita 2004-07-19 pasinaudojo pinigams išgryninti (t. 6, b. l. 120-123). Šios liudytojos STT pareigūnai nesurado ir neapklausė.

Skunde tvirtinama, kad A. A. vertė duoti neteisingus A. R. kaltinančius parodymus liudytojus O. D. (t. 5, b. l. 7-12), A. A. (t. 5, b. l. 13-18), V. N. (t. 4, b. l. 79-83). Tai šie liudytojai patvirtino teisiamajame posėdyje.

Nors A. A. darė akivaizdų poveikį liudytojams, klastojo, kūrė įrodymus, aiškino, kad veikęs kaip nusikalstamos veikos elgesį imitavusio modelio dalyvis, to STT pareigūnas V. B., Klaipėdos VPK ENTS pareigūnas S. B. nepatvirtino, Klaipėdos VPK ENTS pareigūnas R. P. teisiamajame posėdyje A. A. pavadino „nelabai patikimu žmogumi“, gyvenančiu dvilypį gyvenimą, pirmosios instancijos teismas A. A. parodymų patikimumu nesuabejojo. Liudytojas A. V. parodė, kad slapto sekimo, slapto pokalbių pasiklausymo metu duomenų, kad A. R. prisidėjo prie nusikaltimų padarymo, negauta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2007-07-26 protokolą-pareiškimą STT Klaipėdos valdyboje parašė nukentėjusysis D. G., o 2005-07-28 apie tas pačias aplinkybes protokolą-pareiškimą parašė A. A., o padėjo jam tai padaryti STT pareigūnai.

Apelianto A. R. įsitikinimu, teismas jį pripažino kaltu dėl to, dėl ko nebuvo pareikšti kaltinimai. Kaltinimuose nėra formuluotės - dėl sklypų įgijimo apgaule, bet už tai buvo nuteistas. Kaltinimuose yra formuluotė – didelės vertės svetimas turtas – pinigai. Apeliantui nesuprantama, kodėl nuteistojo A. A. parodymais apie A. R. kaltę dėl G. B. (27 arų žemės sklypo perleidimo tretiesiems asmenims) ir D. G. turto pagrobimo teismas nepatikėjo, o kituose analogiškuose epizoduose jo parodymais patikėjo besąlygiškai.

Nuteistasis A. R. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.

Nukentėjusioji L. D. atsikirtime į nuteistųjų skundus prašo apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, iš nuteistųjų už moralinę žalą, skriaudą, prarastą sveikatą priteisti 100000 litų.

Nukentėjusysis V. S. atsikirtime į nuteistųjų skundus prašo apylinkės teismo nuosprendžio nekeisti, už moralinę žalą, skriaudą, prarastą sveikatą priteisti 100000 litų.

Atsikirtime į nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinį skundą nuteistasis A. R. nurodė, kad, priimant A. A. į darbą UAB „Viloradis“, A. A. pateikė aukštojo mokslo baigimo diplomo nuorašą. Diplomą jis pateikė ir institucijai, įgaliotai spręsti leidimų įgyti ir nešioti šaunamąjį ginklą išdavimų klausimus, eksternu laikė Ūkininko kvalifikacinį egzaminą. Nusiskundimų dėl A. A. darbo iki tol, kol paaiškėjo jo padaryti nusikaltimai, A. R. neturėjo. UAB „Viloradis“ kadrų direktoriaus pareigybės niekada nėra buvę. 2005-07-27 tarnybiniame STT vyresniojo specialisto A. V. pranešime paminėta, kad iš Neringos policijos komisariato kompiuterio, kuriuo naudojosi policijos pareigūnas Ž. S., buvo tikrinama nukentėjusiojo D. G. sąskaita. STT pareigūnas darė prielaidą, kad Ž. S. iš D. G. sąskaitos pinigus pervedė į N. L. sąskaitą, juos išgrynino ir pasisavino. A. A. yra pateikęs daug nusikaltimo padarymo versijų. Vienoje iš jų jis prisipažino, kad pats tikrino ir pats pervedė D. G. pinigus į N. L. sąskaitą. Kitokių duomenų apie tai, kad Ž. S. prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, byloje nėra. A. R. tvirtina, kad prokuroro J. M. nepažįsta, o policijos pareigūnas A. M., tarpininkaujant UAB „Viloradis“, įsigijo žemės sklypą. A. A. nesiekė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, o jo kreipimasis į prokurorus leidimo parduoti areštuotą turtą tebuvo tik bandymo atlyginti žalą imitacija. A. A. tariamą prisipažinimą apie nusikaltimų padarymą parašė tik po nukentėjusiojo D. G. kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad 2005-07-29 A. A. pareiškimo-protokolo parašymą inicijavo teisėsaugos pareigūnai. A. A. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl neturėtų būti vertinami kaip padėję atskleisti padarytus nusikaltimus.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiosios G. B. atstovai prašė nukentėjusiosios G. B. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų skundus atmesti, nukentėjusiųjų V. S., L. D. atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiosios G. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkinamas, A. A. apeliacinis skundas atmetamas. Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. R. naikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p.), nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendis dėl G. B. keičiamas, nes netinkamai išspręsti civilinių ieškinių klausimai (BPK 326 str. 3 p., 328 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. A. ir A. R. bendrininkavimo

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas, kuriuo tvirtinama, kad jį apkaltinantis apylinkės teismo nuosprendis yra paremtas vien tik kito nuteistojo A. A. parodymais, iš dalies yra pagrįstas. Nuosprendyje išdėstyti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kai kurių teisiamajame posėdyje ištirtų dokumentų turinys patvirtina nuteistojo A. A. nusikalstamas veikas, kai kuriuos A. R. preliminarinių susitarimų su žemių sklypų pardavėjais veiksmus, įgaliojimų, sutarčių sudarymo procedūras, bet nepatvirtina išankstinio nuteistųjų tarpusavio susitarimo apgauti nukentėjusiuosius, vaidmenų pasidalijimo, nukentėjusiųjų prarasto turto dalybų, tai minima kaltinamajame akte ir apylinkės teismo nuosprendyje. Skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų bendrininkavimui apibūdinti vartojamos abstrakčios bendrinės sąvokos „A. R. nurodymu“, „A. R. nurodžius“, o bendrininkavimą konkretizuojant vardijami konkretūs A. A. veiksmai. Prie A. A. kaltinimuose priskirtų jam veiksmų pridėjus A. A. parodymus „A. R. nurodymu“, „A. R. nurodžius“ buvo nustatytas A. A. parodymais patvirtintas abiejų nuteistųjų bendrininkavimas, kuris ir nuosprendį priėmusiam teismui pasirodė labai netikras, nes toks veikimas grupe nė vienam iš nuteistųjų net nebuvo palaikytas atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Toks bendrininkavimo nustatymo metodas galėtų būti pateisinamas, A. A. veiksmus galima būtų laikyti ir A. R. veiksmais, jeigu A. R. dėl bendrininkavimo nusikalstamų veikų padaryme būtų kaltas ir kaltu prisipažintų, bet jis savo kaltę neigia. Žemės sklypų pardavėjų ir pirkėjų paieška, siūlymai, patarimai, įkalbinėjimai parduoti žemę, parašyti įgaliojimus dėl žemės pardavimo, dokumentų būsimiems sandoriams ruošimas, net pasinaudojimas įstatymų netobulumu patys savaime nusikalstamais veiksmais nelaikytini; būtina nustatyti, kad tokie veiksmai buvo padaryti turint išankstinių tikslų sukčiauti. Žemės sklypų pardavimo sutarčių sudarymas, pavedimas tvarkyti pirkimo-pardavimo reikalus pagal įgaliojimus, skolų išieškojimas pagal vekselius yra susiję su tam tikrų dokumentų surašymu, įteisinimu įstatymų nustatyta forma ir būdu. Tam padaryti vien nuteistųjų norų ir pastangų nepakanka. Tokie reikalai tvarkomi per notarines įstaigas, antstolių kontoras, teismą. Duomenų, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija ar prokuratūra, gindama viešąjį interesą, būtų ėmęsi kokių nors priemonių G. B. žemių sklypų pardavimams užginčyti, byloje nėra. Nenustatyta, kad vienas ar kitas nuteistasis privertė notarę atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus arba patys notarai sutartis, įgaliojimus surašė ir tvirtino pažeisdami įstatymus. Nenustatyta, kad kuris nors nukentėjusiųjų sandoris teismine tvarka ar kaip kitaip būtų pripažintas negaliojančiu. Niekam nebuvo pareikšti įtarimai dėl to, kad nukentėjusieji negavo avansų, numatytų preliminarinėse sutartyse, nes už jų gavimą nukentėjusieji buvo pasirašę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo manyta, kad pats G. B. žemės sklypų pardavimas pasinaudojant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu buvo nusikalstamas, todėl padėjusių sutvarkyti šios nukentėjusiosios žemių pardavimą nekilnojamojo turto agenčių E. D., T. B., antstolių V. D., L. A., notarių A. K., I. M. veiksmai nebuvo laikomi nusikalstamais. Visa, kas šių asmenų veiksmais buvo padaryta nukentėjusiųjų žemės sklypams parduoti (pareikštų kaltinimų apimtimi), realios žalos tų veiksmų padarymo metu nukentėjusiųjų turtiniams interesams nesudarė. Reali žala atsirado tada, kai gauti už sklypus iš žemės pirkėjų pinigai, slapta pasinaudojus internetinės bankininkystės privalumais, apie kuriuos nukentėjusieji neišmanė, bet išmanė nuteistasis A. A., buvo iš nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų šio nuteistojo nusikalstamų manipuliacijų dėka neteisėtai užvaldyti. Nukentėjusiosios G. B. atveju reali žala atsirado nuo tada, kai gauti už žemės sklypus grynieji pinigai nebuvo perduoti nukentėjusiajai. Byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių abiejų nuteistųjų tarpusavio susitarimą dėl apgaulės panaudojimo, dėl pinigų paėmimo iš nukentėjusiųjų sąskaitų būdų, dėl nukentėjusiųjų turto užvaldymo, nėra neginčytinų duomenų apie neteisėtai pasisavinto turto tarpusavio pasidalijimą. Apie tai tėra tik nuteistojo A. A. parodymai, kuriais ir pirmosios instancijos teismas abejojo. Teismo abejones patvirtina tai, kad teismas A. A. tariamo prisipažinimo lengvinančia atsakomybę aplinkybe nepripažino, o A. R. dėl kai kurių kaltinimų, paremtų A. A. parodymais, išteisino. Tai, kad teismas priėmė ir kai kuriuos A. R. teisinančius sprendimus, paneigia apelianto A. R. skundo dalį, kad teismas jį teisinančių įrodymų neanalizavo. Teismas nuteistųjų kaltę grindė ne vien nuteistojo A. A. parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame teismo posėdyje apklausiant nukentėjusiuosius L. D. ir V. S. buvo įsitikinta, kad šie nukentėjusieji tyrėjo ranka rašytų apklausos protokolų perskaityti nesugeba, apie kompiuterius, internetinę bankininkystę, mokėjimo instrumentų rūšis, žemės sklypų registravimo tvarką, su tuo susijusių specialių terminų nesupranta. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad 2005 m. spalio 5 d. apklausos protokolą L. D. perskaitė pati, kad protokolas buvo surašytas pagal jos parodymus (t. 4, b. l. 1-6). Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiojo V. S. 2005 m. spalio 5 d. parodymus (t. 4, b. l. 23-27). Kai kurie L. D. parodymai išreikšti žodžiais „neatsimenu“, „nežinau“, „galėjau pasirašyti“, „aš jais pasitikėdama galėjau pasirašyti“, todėl protokole daromos išvados priskirtinos šią nukentėjusiąją apklaususiam pareigūnui, bet ne pačiai L. D., nes tie patys veiksmai jos parodymais priskiriami ir vienam, ir kitam nuteistajam lyg nukentėjusioji būtų ką nors žinojusi apie konkrečius nuteistųjų susitarimus (t. 4, b. l. 11-12). Kituose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nukentėjusieji L. D., V. S. vardijo nuteistojo A. A. (apklausų protokoluose vadinamo Sigiu) veiksmus. Ką konkretaus darė A. R., L. D. nemini, o V. S. davė parodymus apie susitarimą su A. R. tik dėl žemės sklypų pardavimo ir kainų. Visus pinigų pervedimo į bankinę sąskaitą ir pinigų paėmimo iš banko klausimus V. S. sprendė su A. A.. Šis nukentėjusysis akcentavo, kad A. (A. R.) niekada jokių dokumentų į namus liudytojui pasirašyti neatveždavo. Tai darė A. A.. V. S. parodė ir tai patvirtino teisme, kad A. A. padiktavus 2005-09-30 surašė A. R. nepagrįstai kaltinantį raštą (t. 1, b. l. 110) apie tai, jog internetinę sąskaitą banke nukentėjusiajam padėjo atidaryti A. R. (t. 4, b. l. 28-30). Šis raštas kratos metu 2005-10-06 rastas A. A. bute (t. 1, b. l. 106-108). Bandymų klastoti V. S. parodymus faktą teisme patvirtino ir pats nuteistasis A. A. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiųjų L. D. ir V. S. parodymų matyti, kad į banką sudaryti internetinės bankininkystės sutarties jie vyko su A. A., kad šiam nuteistajam patikėjo ir mokėjimo instrumentus internetinėms banko sąskaitoms valdyti. Šie neregistruotoje santuokoje gyvenantys nukentėjusieji su nuteistuoju A. R. žemės sklypų pardavimo klausimais bendravo tiek, kiek reikėjo susitarti dėl parduodamų žemės sklypų kainų, parašyti įgaliojimus 2005-02-17 tvarkyti sklypų pardavimą; visus kitus, su sąskaitų atidarymu banke, banko sąskaitų patikrinimo, pinigų paėmimo iš banko sąskaitų klausimus nukentėjusieji tvarkė su A. A.. Nukentėjusioji L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad visus pinigus iš banko paėmė A. A. (t. 8, b. l. 144-148, 149-152, t. 11, b. l. 111). Nukentėjusysis V. S. apeliaciniame teismo posėdyje savo turto praradimo kaltininku paminėjo tik A. R., o tokią savo poziciją paaiškino tuo, jog tai, kad A. R. yra kaltininkas, jam pasakė valstybinės įmonės Registrų centre.

Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokių reikalų su A. R. netvarkė, jo nepažinojo. Visus žemės pardavimo klausimus sprendė su A. A., kuris jai prisistatė firmos „Vilarodis“ atstovu ir su kuriuo ją supažindino liudytojas R. P. (t. 4, b. l. 72-74, 75-76). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji tuos parodymus patvirtino, parodė, kad A. R., kurio nepažinojo, matė notarinėje kontoroje, o žemės pardavimo dokumentų tvarkymą buvo patikėjusi A. A. (t. 8, b. l. 155-157). Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji G. B. vietoje savęs įpareigojo kalbėti atstovą K.Vainorių, nes pareiškė neprigirdinti (t. 11, b. l. 148). Apeliaciniame teismo posėdyje, kol ši nukentėjusioji nebuvo pakviesta prieiti prie parodymams duoti skirtos vietos (tribūnos), su ja susikalbėti pavyko normaliu balso tonu, bet, kai nukentėjusioji atėjo į nurodytą vietą, prie tribūnos, pareiškė, kad nieko negirdi, o į kolegijos pirmininko klausimus atsakydavo tik tada, kai klausimą pakartodavo teismo posėdžių sekretorė, nors nuotoliai nuo nukentėjusiosios iki sekretorės ir nuo nukentėjusiosios iki kolegijos pirmininko skyrėsi nežymiai (maždaug vienu metru). Apeliaciniame teismo posėdyje G. B. parodė, kad savo žemę parduoti norėjo, nes visi aplinkui tai darė.

Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žemės pardavimo, sąskaitos atidarymo banke klausimais bendravo tik su A. A., su kuriuo supažindino liudytojas R. P.. A. R. nepažinojo, nuotraukose A. R. neatpažino (t. 4, b. l. 44-47, 48-49, 52-54). Tuos parodymus nukentėjusysis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, parodė, kad su A. R. susipažino tik notarinėje kontoroje (t. 8, b. l. 152-154). Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. R. patvirtino, kad su nukentėjusiuoju D. G. notarinėje kontoroje susitikę buvo.

Nukentėjusiųjų parodymais nenustatyta jokių nuteistųjų A. A. ir A. R. tarpusavio ar A. R. bendravimo su nukentėjusiaisiais faktų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad A. R. turėjo tikslą sukčiauti. Nukentėjusiųjų parodymai, kad jie neketino parduoti ar persigalvojo dėl kai kurių žemės sklypų pardavimo, neginčytinais nelaikytini, jų parodymai kelia abejonių. Nukentėjusiųjų V. S., L. D. parodymais jiems iš A. A. buvo žinoma apie pinigų sumų, pervestų į banką, dydžius, nukentėjusieji savo sąskaitas matė, iš jų dalį pinigų ėmė, kiekvienas lyg ir derėjosi dėl dviejų sklypų pardavimo (t. 8, b. l. 146-151). Šie nukentėjusieji neigė, kad gavo pinigus už sklypus, o teismo nuosprendyje tvirtinama, kad sutartis dėl sklypų pardavimo nukentėjusieji pasirašydavo tik įsitikinę, kad pinigai į banko sąskaitą pervesti. Tvirtinti, kad notarė I. M. pažeidė įstatymų reikalavimus tvirtindama nukentėjusiųjų sandorius, remdamasi byloje surinktais įrodymais, kolegija neturi pagrindo. A. A. prisitaikymas savo parodymais prie nukentėjusiųjų parodymų iškilusių abejonių dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo nepanaikina. Ir kaltinamajame akte, ir teismo nuosprendžio aprašomosios dalies įžanginėje dalyje tvirtinama, kad 2004 m. spalio mėnesį A. R. žodžiu susitarė su L. D. dėl jai priklausančių žemės sklypų pardavimo (sklypai dydžiais ar kitaip neindividualizuoti), išskiriama, kad preliminariniai susitarimai buvo padaryti dėl 1,08 ha ir 1 ha sklypų pardavimo už 125000 litų (akistatos su A. R. metu L. D. tvirtino, kad tuos du sklypus ji siūlė parduoti A. A., t. 7, b. l. 120). Pažodinis tekstas jokiu būdu neduoda pagrindo tvirtinti, kad tik dėl šių dviejų sklypų pardavimo A. R. su L. D. susitarė (t. 7, b. l. 197-198, 203, t. 12, b. l. 43-44). Panašiai suformuluotas kaltinimas ir apie susitarimą „su V. S. dėl žemės sklypų pardavimo 2004 m. spalio mėnesį“. Skirtumas tas, kad dėl kažkokio individualiai neapibrėžtų sklypų skaičiaus pardavimo su V. S. susitarė abu nuteistieji. 0,85 ha ir 0,97 ha sklypai išskiriami iš visumos tik tada, kai formuluojami kaltinimai apie konkretų sutarčių dėl jų pardavimo sudarymo ir pinigų už juos pasisavinimo apgaule laiką (t. 7, b. l. 199, 204, t. 12, b. l. 45). Kaltinimuose dėl 0,92 ha L. D. žemės sklypo ir dėl 0,95 ha V. S. žemės sklypo pardavimo ir pinigų užvaldymo apgaule neakcentuojama, kad dėl šių sklypų pardavimo nebuvo susitarta, akcentuojama tai, kad A. A. apgaule įtikino nukentėjusiuosius suteikti A. R. dėl disponavimo šiais žemės sklypais įgaliojimus (t. 7, b. l. 200, 205, t. 12, b. l. 46). Kaltinimuose neakcentuojama, kad žemės sklypai parduoti prieš nukentėjusiųjų valią. Kaltinimo esmė ta, kad pinigai, kurie už parduotus žemės sklypus buvo pervesti į V. S. sąskaitą banke, pasinaudojus apgaulės būdu gautais slaptais prisijungimo prie sąskaitos kodais, buvo iš sąskaitos slapta paimti ir pasisavinti. Kaltinimuose dėl G. B. dėl 0,80 ha žemės sklypo pardavimo taip pat neakcentuojama, kad žemės sklypai parduoti prieš šios nukentėjusiosios valią. Kaltinimuose akcentuojamas įgaliojimo gavimas apgaule, nors jokie konkretūs apgaulės veiksmai nepaminėti. Kaltinimuose dėl G. B. 0,27 ha žemės sklypo pardavimo taip pat neakcentuojama, kad žemės sklypas parduotas prieš nukentėjusiosios valią (t. 7 b. l. 201-202, 207, t. 12, b. l. 47). Kol nukentėjusieji nežinojo, kad pinigus už parduotus žemės sklypus prarado, jokių priekaištų niekam nereiškė. Neatmestina aplinkybė, kad ne visi nukentėjusiųjų parodymai atspindi objektyvią tiesą. Nesakyti visos tiesos nukentėjusieji gali ir dėl to, kad turi turtinių interesų. Tai gali būti susiję ne tik su pasisavintais jų pinigais. Labai greitai kylant žemės kainoms Tauralaukio apylinkėje, kuri yra prie Klaipėdos, nukentėjusieji pasijuto esą apgauti, kad sklypų perpardavinėtojai siūlė mažas kainas, o patys labai pasipelnė (tai pastebima iš kai kurių reikalavimų dėl žalos atlyginimo dydžių), todėl visos tiesos apie pirminius susitarimus dėl žemės sklypų pardavimo bylos tyrėjams ir teismui nesakė, neigė visas avansų gavimo aplinkybes, sutarčių sudarymo, įgaliojimų išrašymo notarinėje kontoroje faktus. Apylinkės teismas nustatė, kad žemės sklypų pardavėjai V. S., L. D. pas notarę pinigų gavimą už abu parduotus sklypus patvirtino parašais po to, kai patikrino savo banko sąskaitas ir įsitikino, kad preliminariojoje sutartyje nurodyta pinigų suma jiems pervesta (t. 12, b. l. 62). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji buvo riboto veiksnumo, patys nesugebėjo tvarkyti savo ūkinių-finansinių reikalų. Nuteistojo A. A. parodymai teisiamajame posėdyje „Vėliau A. R. su V. K. dar 2 ha iš jų sugalvojo nusipirkti. Jie (tai V. S. ir L. D.) nenorėjo parduoti, nes norėjo tą žemę bulvėmis apsodinti, bet pasakiau, kad galės su ta žeme daryti iki gyvos galvos ką tik nori, tik kad parduotų žemę“ (t. 11, b. l. 18) patvirtina, kad nukentėjusiuosius V. S. ir L. D. parduoti visą turėtą žemę A. A. įkalbėjo, todėl nukentėjusiųjų parodymai, kad 0,92 ir 0,95 ha sklypai parduoti jiems nežinant, kelia abejonių. Apeliaciniame teismo posėdyje nustatyta, kad A. R. apie tokį A. A. nukentėjusiųjų įtikinimo būdą žinoma nebuvo. A. R. parodymais jam nukentėjusieji apie apsisprendimą parduoti likusius žemės sklypus pranešė patys (galbūt po pokalbio su A. A.), bet ne per A. A.. Tai A. R. patvirtino akistatų su nukentėjusiaisiais metu (t. 7, b. l. 114-121), tą patį akistatų metu patvirtino ir liudytojas V. K. (t. 5, b. l. 39-47). Nukentėjusioji L. D. teisiamajame posėdyje žemės grąžinti neprašė, bet „noriu sužinoti, kada mums pinigus už žemę grąžins“ (t. 11, b. l. 111). Valstybinis kaltintojas teisiamajame posėdyje baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybių, kurioms esant pasirašė 2005-02-17 įgaliojimą A. R. dėl 0,92 ha žemės sklypo, nukentėjusioji L. D. neprisiminė (t. 11, b. l. 135-136), kokioms aplinkybėms esant 2005-02-17 parašė įgaliojimą A. R. dėl 0,95 ha sklypo pardavimo, V. S. paaiškinti negalėjo (t. 11, b. l. 136).

Apkaltinamajame nuosprendyje nuteistųjų kaltei patvirtinti remiamasi ir liudytojų parodymais. Tačiau liudytojų parodymuose jokių neginčytinų duomenų apie nuteistųjų suokalbį apgauti nukentėjusiuosius, neteisėtai užvaldyti jų turtą nėra. Liudytojas D. M. parodė, kad L. D. sklypo pirkimo reikalus tvarkė su jos atstovu V. K. (t. 9, b. l. 6-8). Liudytojas R. M. parodė, kad pinigus už pirktą 2 ha žemės sklypą sumokėjo pavedimu į banką. Sąskaitų numerius, kur pervesti pinigus, davė V. K. (t. 9, b. l. 8-11). Su pardavėjo įgaliotu V. K. žemės pirkimo klausimus tvarkė ir liudytojas A. V. (t. 9, b. l. 11-13). Liudytojas A. M. parodė, kad perkant V. S. žemę tarpininkavo V. K., kuriam sumokėjo ir pinigus, o kaip V. K. atsiskaitė su V. S., jam nežinoma. A. A. parodymus liudytojas pavadino šmeižtu (t. 10, b. l. 70-75). Liudytoja L. A. – antstolės padėjėja – patvirtino, kad G. B. interesams dėl G. B. skolų išieškojimo iš turto pagal įgaliojimą atstovavo A. A. (t. 9, b. l. 16-18). Liudytoja E. D. parodė, kad vekselio surašymui panaudoti jos duomenis leidimo prašė A. A. (t. 9, b. l. 18-22). Liudytoja T. B. parodė, kad prašymą antstolių kontorai dėl skolos išieškojimo iš G. B. turto (žemės sklypų) pagal vekselį prašė padėti surašyti A. A.. Vėliau A. R. prašė padėti sutvarkyti G. B. 80 arų žemės sklypo, o A. A. 27 arų sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus. Apie atsiskaitymo už žemės sklypus su G. B. reikalus liudytojai nežinoma (t. 9, b. l. 23-24). Liudytoja L. S. parodė, kad G. B. 80 arų sklypo pardavimo preliminariąją sutartį ruošė ji. Žemės sklypą pagal G. B. įgaliojimą pardavė A. A. pirkėjui, kurį surado A. R.. Pinigus už žemę pirkėjai sumokėjo A. A. grynaisiais UAB „Viloradis“ biure. Skaičiuojant pinigus dalyvavo ir liudytoja E. D.. Vėliau A. R. paliepimu liudytoja buvo nuvykusi į G. B. namus išsiaiškinti, ar A. A. atsiskaitė su G. B.. Iš G. B. dukters sužinojo, kad A. A. su nukentėjusiąja neatsiskaitė (t. 9, b. l. 24-28). Internetinės kavinės darbuotojas liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu apie nuteistųjų lankymąsi kavinėje neužsiminė, o teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. į kavinę retkarčiais užeidavo, bet ką jis veikė kavinėje su kompiuteriu, nesidomėjo (t. 4, b. l. 123-125, t. 9, b. l. 29-30). Liudytoja A. R. parodė, kad jos motina G. B. įgaliojimą dėl disponavimo savo žemės sklypais parašė A. A., kurį kaip 80 arų sklypo pirkėją buvo nurodęs pusbrolis R. P.. Liudytoja patvirtino liudytojos L. S. parodymus, kad ši buvo atvykusi į namus aiškintis, ar A. A. atsiskaitė už parduotą žemę. Liudytoja parodė, kad buvo nuvykusi į UAB „Viloradis“ biurą, kalbėjo su A. R. ir susidarė įspūdį, kad šis nesuprato, apie ką ji jam kalbėjo (t. 9, b. l. 30-32). Liudytojas P. P. – AB banko „Hansabankas“ darbuotojas – parodė, kad banko darbuotojai tokiam asmeniui, kuris nemoka naudotis internetu, internetinių banko paslaugų nesiūlo (t. 9, b. l. 111-114). Tokį tvirtinimą paneigia bylos aplinkybės, kad, A. A. tarpininkaujant, internetinės bankininkystės sutartys paminėto banko filiale buvo sudarytos ir su visiškai apie internetą nieko nenutuokiančiais nukentėjusiaisiais. Liudytojas J. L. parodė, kad jo bendrovė „Upynalė“, tarpininkaujant bendrovei „Viloradis“, jos vadovui A. R. padėjo nupirkti du žemės sklypus. Tuo reikalu bendravo tik su A. R.. Per bendrovę „Viloradis“ žemės sklypus teko pirkti ne kartą, ir A. R. niekada nėra apgavęs. Mokama buvo tik pavedimais į sutartyse nurodytas sąskaitas, bet ne grynaisiais pinigais (t. 9, b. l. 118-121). Liudytojas A. B. parodė, kad dėl 1 ha žemės pirkimo A. V. tarėsi su A. R., o A. A. nepažįsta, jis tame sandoryje nedalyvavo (t. 9, b. l. 121-122). Liudytoja E. G. parodė, kad A. A. internetinės banko sąskaitos dokumentus atidavė todėl, kad šis pasakė, jog jam reikia tuos dokumentus parodyti notarei. Po žemės sklypo pardavimo praėjus apie penkiolikai dienų A. A. klausė, ar gauti už parduotą žemę pinigai dar neišleisti (t. 9, b. l. 122-124). Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta tik A. A., kuris bendrovės „Santa“ kompiuteriu naudodavosi (t. 9, b. l. 126-127). Liudytojas N. L., kurį pažinojo nuteistojo A. A. brolis, parodė, kad pinigus, kurie būdavo pervedami į jo bankinę sąskaitą, iš sąskaitos paimdavo ir perduodavo A. A. broliui A.. Leisti pasinaudoti liudytojo sąskaita prašė A. A.. Pinigų perdavimo metu A. A. būdavo vienas (t. 9, b. l. 131-133). Liudytojas R. P. parodė, kad už kiekvieną surastą norintį parduoti žemę klientą jam būdavo sumokama. Apie norinčius parduoti žemę pranešdavo A. A.. R. P. parodymai paneigė A. A. parodymus, kad A. R. reikalavo, jog A. A. priverstų žmones parduoti savo sklypus (t. 11, b. l. 16). R. P. parodė, kad norinčius parduoti žemę savo kaimynus D. G., V. S., G. B. surado pats. Viską dėl žemių pardavimo pranešdavo A. (A.), kurį pažinojo kaip S.. A. A. liudytojui už vieną surastą pardavimui sklypą mokėdavo 100-200 litų. Tik po to, kai šie asmenys sutiko parduoti žemę, toliau jau su jais tarėsi A. A. (t. 10, b. l. 75-79).

Liudytojas V. K. teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose parodė, kad įdarbinti bendrovėje „Viloradis“, kurios vienu iš akcininkų yra ir jis, A. A. rekomendavo policijos pareigūnas Ž. S.. Kad A. A. teistas, Ž. S. neperspėjo. V. K. parodė, kad kaip advokatas bendrovėje buvo atsakingas už teisinę veiklos dalį, ruošdavo sutartis. A. A. buvo patikėta ieškoti klientų, kurie nori parduoti žemę Tauralaukyje (darbo sutartyje A. A. pareigybė įvardinta „darbų vykdytojas, vėliau vadinamas vadybininku, t. 10, b. l. 26, 29, 30-32). Kai A. A. surado norinčius parduoti žemę V. S. ir L. D., su jais dėl pardavimo kainų kalbėjo V. K. ir bendrovės direktorius A. R.. A. R. buvo žemės pardavimo tarpininkas, o V. K. teko su klientais atsiskaitinėti ir pinigais. Kadangi pinigų sumos buvo didelės, buvo reikalaujama, kad sklypų pardavėjai kokiame nors banke turėtų sąskaitas, bet atidarinėti naujas sąskaitas nereikalaudavo. Su V. S. ir L. D. bendravo ir A. A.. Su šiais pardavėjais buvo atsiskaityta visiškai. Tai, kad šiems asmenims pinigai buvo pervesti į sąskaitas banke, A. A. žinojo. A. A. pats klientams padėdavo atsidaryti sąskaitas banke. Su G. B. žemėmis A. A. dirbo savarankiškai. A. R. dirbti su kompiuteriu nemokėjo (t. 10, b. l. 87-95). Šio liudytojo, kurio darbas susijęs ir su bendrovės „Viloradis“ veikla ir su nuteistųjų darbu šioje bendrovėje, parodymuose taip pat nėra nieko, kas galėtų patvirtinti bendrą nuteistųjų susitarimą kokiai nors nusikalstamai veikai padaryti. Visą darbui reikalingą informaciją, kurią pritaikė nukentėjusiesiems apgauti, nuteistasis A. A. galėjo gauti ryšium su darbu bendrovėje „Viloradis“. Nėra duomenų, kad kokia nors su darbo funkcijomis susijusi informacija nuo A. A. buvo slepiama, o būtinus darbo įgūdžius A. A. įgavo per konkrečią aktyvią veiklą, per bendravimą su panašų darbą dirbančiais, per sugebėjimą naudotis internetinėmis paslaugomis, pats turėjo savo internetinę sąskaitą banke ir ja naudojosi. A. A. apylinkės teismą įtikino, kad sugebėjo savarankiškai sutvarkyti reikalus dėl G. B. 27 arų, D. G. žemės sklypų pardavimo, todėl šiuose bylos epizoduose A. R. buvo išteisintas. A. A. išmanė ir kodų generatoriaus reikšmę (t. 6, b. l. 115), ir internetinės bankininkystės reikalus. Todėl A. R. pagalbos pinigams paimti iš nukentėjusiųjų sąskaitų ar patarpininkauti jiems žemės sklypų pirkime-pardavime jam nereikėjo (apeliaciniame teismo posėdyje A. A. gana įtaigiai kolegijai paaiškino ir galimybę atgauti parduotą G. B. priklausiusį 27 arų žemės sklypą). Iš A. A. pokalbio su M. D., iš to, kaip nuteistasis mokė šį liudytoją panaikinti žemės sklypo areštą, parduoti sklypą, pasiaiškinti STT (t. 3, b. l. 117-118, 139) matyti, kad specialių žinių jis turėjo ir be konsultantų pagalbos. Tai, kad A. A. perduodavo nukentėjusiųjų sąskaitų banke slaptažodžius A. R., perduodavo jam ir pinigus, parodė tik A. A., tačiau apylinkės teismui to pakako (t. 12, b. l. 62, 63). Nuosprendyje minimi V. S. parodymai, kad A. R. matė kodų generatorių, kelia abejonių, nes apeliaciniame teismo posėdyje įsitikinta, kad šis nukentėjusysis apie banko sąskaitų tvarkymo instrumentus supratimo neturi, o parodymams apie tariamą A. R. veiklą banko sąskaitų tvarkymo reikalais ruošėsi rašydamas klastotę (t. 1, b. l. 110), nors ir ne savo iniciatyva. A. A. V. S. įtikino, kad tokio turinio rašto surašymas reikalingas A. R. (t. 4, b. l. 30). A. A. apgaudinėjo ir V. S., ir A. R..

Liudytoja I. M.– notarė – parodė, kad notarinėje kontoroje be parduodančių žemės sklypus savininkų ar jų įgaliotų asmenų dalyvavimo sandoriai nesudaromi. Liudytoja nežinojo, kad A. A. dirbo A. R.. Sutarčių sudarymo metu visada paklausiama, ar pirkėjas atsiskaitė su pardavėju. Nuteistųjų sudaryti sandoriai jokių įtarimų nekėlė. Sandorių šalims visada apie sandorio pasekmes, atsiskaitymo formą būdavo ir yra išaiškinama. Jei kyla įtarimų dėl kliento veiksnumo, notariniai veiksmai neatliekami. Banko kortelių notarui pateikti nereikėdavo ir jų reikalaujama nebuvo, bet sąskaitų numeriai į dokumentus įrašomi būdavo. Notarė parodė, kad G. B. įgaliojimą A. A. dėl leidimo parduoti 80 ir 27 arų žemės sklypus 2005-06-14 patvirtino dalyvaujant G. B. (t. 10, b. l. 122-129). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja I. M.paneigė nukentėjusiųjų V. S., L. D. parodymus, kad šie notarinėje kontoroje lankėsi tik po vieną kartą, pateikė notarinio registro išrašų kopijas, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis V. S. notarinėje kontoroje lankėsi 2004-10-22 dėl įgaliojimo patvirtinimo, 2004-11-29, kai sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su R. M., A. M., 2005-02-17, kai buvo patvirtintas įgaliojimas, nukentėjusioji L. D. notarinėje kontoroje lankėsi 2004-10-22 dėl įgaliojimo patvirtinimo ir žemės sklypo pardavimo R. M., 2005-02-17 dėl įgaliojimo patvirtinimo. Kokio nors padėjimo sukčiauti šios liudytojos veiksmuose nenustatyta, todėl jokie įtarimai dėl kokių nors neteisėtai atliktų notarinių veiksmų ir su tuo susijusių nukentėjusiesiems žalingų pasekmių šiai liudytojai ikiteisminio tyrimo metu pareikšti nebuvo. Tai, kad vienas ir kitas nuteistasis buvo šios liudytojos patvirtintų sandorių šalimi ar dalyvavo notarinėje kontoroje, kai sandorius sudarė nukentėjusieji, kokio nors nuteistųjų susitarimo bendrai nusikalstamai veiklai nepatvirtina.

A. R. kaltės įrodymu nuosprendyje laikomi nukentėjusiosios L. D. parodymai, duoti akistatos su A. R. metu, kad ji jokių pinigų avansu iš jo už žemės sklypus negavo (t. 7, b. l. 118-121). Tačiau A. R. kaltinimai pareikšti už tai, kad jis pasisavino šios nukentėjusiosios pinigus, pervestus į banko sąskaitą, bet ne už tai, kad nedavė jai avanso. Nukentėjusioji, kuri su nukentėjusiuoju V. S. veda bendrą ūkį, pripažino, kad visi pinigai už parduotus žemės sklypus buvo pervesti į jos sąskaitą banke (t. 7, b. l. 120), o dėl pinigų iš sąskaitos pagrobimo aplinkybių ji nieko neaiškino. Nukentėjusiosios žemės sklypų pardavimo aplinkybės yra patvirtintos notariniais dokumentais, kurie negaliojančiais nepripažinti. Esant tokioms aplinkybėms, A. R. ir L. D. parodymai akistatos metu nuteistojo A. R. kaltės dėl to, dėl ko kaltinamas, - nepatvirtina.

A. R. kaltės įrodymu teismas laikė ir nukentėjusiojo V. S. parodymus, duotus akistatos su šiuo nuteistuoju metu (t. 7, b. l. 114-117). V. S. atsakymai į klausimus dėl avanso už žemės sklypus iš A. R. negavimo ar nenoro parduoti žemės sklypą nepaneigia fakto, kad pinigai už sklypus buvo pervesti į banko sąskaitą, bet nepatvirtina, kad iš banko sąskaitos pinigus paėmė A. R..

Nukentėjusiųjų L. D. ir V. S. parodymai akistatų su liudytoju V. K. metu (t. 5, b. l. 39-43, 44-47) taip pat jokio konkretaus nusikalstamo A. R. bendrininkavimo su A. A. nepatvirtina.

Daugelį su žemės sklypų pardavimais susijusių aplinkybių nukentėjusieji V. S., L. D., G. B. neatsiminė. Su tais pačiais nukentėjusiaisiais įvairiu laiku žemės pirkimo-pardavimo klausimus sprendė ir nuteistieji, ir liudytojas V. K., ir kiti liudytojai, apie šių asmenų kai kuriuos konkrečius veiksmus galima spręsti iš kai kurių sandorių dokumentų, kurie įstatymų nustatyta civilinės teisenos tvarka negaliojančiais nepripažinti ir kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti.

Nuteistieji apkaltinti ir nuteisti už parduoto 1,08 ha sklypo pagal 2004-10-22 L. D. ir UAB „Isma“ (atstovas R. M.) sutartį pinigų pasisavinimą. Šios sutarties metu nuteistieji L. D. neatstovavo (t. 2, b. l. 81-84). Taip pat nuteisti dėl pinigų, kuriuos už 0,97 ha V. S. sumokėjo UAB „Isma“. Šio sandorio metu nuteistieji V. S. neatstovavo (t. 2, b. l. 102-105). Kai kuriuos įgaliojimus V. S. buvo suteikęs V. K. (t.1, b. l. 92). Kaltinimuose ir nuosprendyje minimos V. S. ir A. M. sutarties dėl 0,85 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarymo metu nuteistieji šalims neatstovavo (t. 2, b. l. 98-105). Ant paminėtų sutarčių pardavėjai pasirašydami patvirtino, kad pinigus gavo. Nuosprendyje paminėtos 2005-04-01 sutarties dėl 0,92 ha sklypo pirkimo-pardavimo A. M. metu L. D. atstovavo nuteistasis A. R. (t. 2, b. l. 90-93). A. R. atstovavo ir V. S. dėl 0,95 ha V. S. sklypo pardavimo A. M. 2005-04-01 (t. 2, b. l. 106-109). Nuteistasis A. R. ir liudytojas V. K. nukentėjusiųjų V. S. ir L. D. parodymus, kad šie paskutinių dviejų sklypų parduoti nenorėjo, paneigė ir akistatų metu (t. 5, b. l. 39-43, 44-47, t. 7, b. l. 114-117, 118-121). Pasirašydamas sutartis sklypų pardavėjams atstovavęs A. R. patvirtino, kad pinigus iš pirkėjo gavo. Apeliaciniame teismo posėdyje A. R. paaiškino, kodėl šių sklypų pirkimui-pardavimui panaudojo A. M., paaiškino ir tai, kodėl už tuos sklypus, atsižvelgiant į jų pavėluotą pirkimą, buvo permokėta. Sukčiavimo tikslų šiuose nuteistojo parodymuose nenustatyta. Apie 0,92 ha, 0,95 ha sklypų pirkimą per tarpininką ir 58 arų žemės sklypo pirkimą iš D. G. parodymus davė ir UAB „Upynalė“ atstovas liudytojas J. L.. Nėra pagrindo manyti, kad už 0,92 ir 0,95 ha sklypus nukentėjusiesiems pinigai į banką nebuvo pervesti, nes ir kaltinamajame akte (t. 7, b. l. 205), ir apylinkės teismo nuosprendyje pinigų pervedimo į V. S. sąskaitą banke faktas patvirtintas. Tam, kad pervestus į banką pinigus pasisavintų, A. R. patarimo ar prašymo A. A. nereikėjo. V. S. ir L. D. sąskaitų banke valdymo instrumentus A. A. turėjo jau iki pastarųjų sutarčių sudarymo. Iš tų nukentėjusiųjų sąskaitų ne be A. A. pagalbos buvo imami pinigai ir tų pačių nukentėjusiųjų būsto remontui. Nukentėjusieji L. D. ir V. S. A. A. pasitikėjo. Kai kada A. A. tvirtindavo, kad A. R. juo nepasitikėjo, pinigų jam nepatikėdavo. Todėl neįtikėtina, kad A. R. galėjo patikėti A. A. atlikti bankines operacijas pervestiems į V. S. sąskaitą pinigams paimti, nesusirado tam reikalui patikimo asmens arba to nepadarė pats. Iš baudžiamojoje byloje esamų dokumentų apie žemės sklypų (80 ir 27 arų) išsipirkimą iš valstybės, o vėliau tų sklypų pardavimą matyti, kad nukentėjusiosios G. B. interesus pagal jos 2005-06-14 įgaliojimą tvarkė A. A. (t. 2, b. l. 121-175). Nukentėjusioji G. B. A. R. nepažinojo ir jam jokių įgaliojimų nesuteikė. Kaip A. A. įtikino G. B. A. A. parašyti įgaliojimą dėl jos žemės sklypų tvarkymo, kokias sąlygas jie aptarė, gali būti žinoma A. A. ir G. B.. Kad neketina parduoti 27 arų sklypo, G. B. A. R. nesakė, o A. A., turėdamas asmeninių interesų tą sklypą realizuoti, sakyti to A. R. nebuvo suinteresuotas. Kai 2005-07-29 A. A. kaip G. B. atstovas pardavė 80 arų sklypą, A. R. atstovavo bendrovei „Viloradis“, kuri buvo atsakinga už savalaikį ir teisingą visų dokumentų paruošimą (t. 2, b. l. 145). Tam, kad A. A. gautų įgaliojimus žemės reikalams tvarkyti, A. R. tarpininkavimo A. A. ir G. B. neprireikė. A. R. pagalba susijusi su tuo, kad surado tarpininkus, kurie pasinaudoję įstatymų spragomis mokėjo pritaikyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą G. B. 80 arų žemės sklypui parduoti. A. R., kaip bendrovės atstovo, suinteresuotumas dėl G. B. žemės pardavimo siejasi su naudos už tarpininkavimą gavimu (klientai bendrovei „Viloradis“ pavesdavo surasti parduodamus žemės sklypus, o už suradimą kaip tarpininkams sumokėdavo nemažas pinigų sumas, t. 1, b. l. 33-35, 94, 97), nes buvo suradęs 80 arų sklypo pirkėją, bet nenustatyta, kad turėjo tikslą neteisėtai pasisavinti šios nukentėjusiosios turtą, pasisavinti už parduotą žemę sumokėtus ir jai priklausiusius pinigus. Už tarpininkavimo paslaugas pardavėjos G. B. įgalioto A. A. vardu bendrovei „Viloradis“ buvo sumokėta 4000 litų (t. 2, b. l. 148). Teisiamajame posėdyje ištirti dokumentai, susiję su elektroninių banko paslaugų sutarčių sudarymu, bankinėmis operacijomis banko sąskaitose, duomenys apie išorinį prisijungimą prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos rašte nurodytais unikaliais IP adresais patvirtina nuteistojo A. A. parodymus apie pinigų iš nukentėjusiųjų sąskaitų pasisavinimo mechanizmą, kaip jis pinigus iš nukentėjusiųjų sąskaitų bankuose paimdavo, tačiau nepatvirtina, kad nustatytas manipuliacijas su nukentėjusiųjų pinigais atliko nuteistasis A. R. ar liudytojas Ž. S., kaip buvo teigiama STT vyresniojo specialisto A. V. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 1) ar NTP viršininkės D.Paulauskienės informacijoje (t. 1, b. l. 12-15). Iš Generalinės prokuratūros prokuroro paklausimo AB „Lietuvos telekomas“ ir atsakymo į šį paklausimą turinio matyti, kad duomenys apie tai, kam konkrečiai nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio priklausė kompiuteriai, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kurie buvo panaudoti pinigų iš sąskaitų pasisavinimui, nėra išsaugoti (t. 7, b. l. 179, 180). Tai pažymi ir nuteistojo A. A. gynėjas apeliaciniame skunde keldamas abejonę, kad ne visi nusikalstamos veikos elementai yra nustatyti ir ištirti. Neišsamus bylos aplinkybių ištyrimas minimas ir nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde (teigiama, kad STT pareigūnai nesurado L. J., dėl kurios A. A. davė parodymus ir kurios sąskaita A. A. taip pat pasinaudojo ir kurią mokė meluoti tyrėjams ( t. 6, b. l. 121). Teisiamajame posėdyje A. A. pamelavo, kad L. J. nepažinojo (t. 11, b. l. 31-32). Kratos UAB „Viloradis“ biure metu buvo rasti A. R. internetinės banko sąskaitos mokėjimo instrumentai, kuriais naudotasi nebuvo (t. 1, b. l. 20-24). Ši aplinkybė, liudytojos L. S. parodymai patvirtina nuteistojo A. R. parodymus, kad jo mokėjimas naudotis internetu buvo labai ribotas, kad apie internetinę bankininkystę reikiamų žinių neturėjo, internetu sąskaitoms tvarkyti nesinaudojo. Apeliaciniame teismo posėdyje A. R. parodė, kad finansines bendrovės operacijas tvarkė bendrovės buhalterė.

Iš byloje esamų duomenų apie sąskaitas (t. 3, b. l. 3-40), pinigų grobimo schemų (t. 3, b. l. 41, 42) matyti, kad slapta paimtus iš klientų sąskaitų pinigus A. A. prieš pasisavindamas pervesdavo ne į A. R. ar jam artimų, pažįstamų asmenų sąskaitas, bet į savo, savo uošvės ir savo pažįstamų asmenų sąskaitas. Duomenų, kad apie tuos asmenis ir jų sąskaitas A. R. ką nors žinojo, byloje nėra. Iki šiol neišsiaiškinta, kokius pinigus A. A. pervedė savo žmonai (t. 3, b. l. 42), kuri turėjo ir tebeturi teisę neduoti parodymų dėl savo vyro ir kurios buvimo vieta A. A. esą nežinoma. Išskyrus A. A. parodymus, jokių duomenų, kuriuos apylinkės teismas laikė neginčytinais A. R. kaltės įrodymais apie iš klientų pasisavintų pinigų už žemės sklypus tarpusavio dalybas, byloje nėra.

Tai, kad prie nukentėjusiųjų sąskaitų buvo prisijungta ir iš UAB „Viloradis“ kompiuterio, apeliaciniame teismo posėdyje A. A. pavadino atsitiktinumu. Tačiau tokių atsitiktinumų ne vienas. Siekdamas pasisavinti svetimus pinigus, A. R. jokiu būdu negalėjo A. A. patarti naudotis bendrovės kompiuteriu ir taip patekti į įtariamųjų ratą. A. A. sumanymas pasinaudoti bendrovės kompiuteriu buvo apgalvotas, siekiant prisidengti bendrovės veikla, siekiant nukreipti įtarimus nuo savęs į A. R. ar kitus bendrovės darbuotojus. Taip pasielgti A. A. galėjo tik savo iniciatyva arba patarus suinteresuotų A. R. patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ar siekimu bent pašalinti A. R. iš prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos asmenims. 2005 m. spalio 6 d. kratos A. A. bute metu buvo rasti ir paimti K. O. žemės sklypo, gyvenamojo namo pardavimo A. A. dokumentai, įgaliojimas A. A. (t. 1, b. l. 108). Tai patvirtina, kad A. A. apie K. O. sąskaitą banke, kuria taip pat naudojosi, galėjo susižinoti ir be A. R. pagalbos. Duodamas parodymus dėl pinigų paėmimo iš V. S. ir L. D. sąskaitų A. A. paaiškino, kad ėmėsi atsargumo priemonių, kad sukčiavimas nebūtų pastebėtas kaip galima ilgiau: „Tiek ją , tiek V. S. įkalbėjau, kad jie pasiimtų po 10000 Lt, nes po to jiems tų pinigų būtų užtekę ilgam ir jie būtų nevažiavę tikrinti sąskaitų į banką ir taip jie ilgiau būtų nepastebėję, kad yra apgauti. Po kelių dienų iš L. D. sąskaitos aš 121000 Lt pervedžiau į N. L. sąskaitą...“(t. 6, b. l. 118). Jokių duomenų, kad taip pasisaugoti A. A. pamokė A. R., nėra. Tam A. A. užteko ir savo sugebėjimų. Vėliau nukentėjusiesiems V. S. ir L. D. A. A. patardavo, kad šie savo sąskaitų netikrintų, pinigų neimtų, „nes priaugs procentai“ (t. 6, b. l. 118, 135). A. A. įgijo didelį šių nukentėjusiųjų pasitikėjimą, siekė turėti iš jų nors ir nedidelės turtinės naudos – ilgą laiką vengė atsiskaityti su jais už paimtas iš jų plytas, už jas atsiskaitė tik 2005-12-21, bylos tyrimui įpusėjus (t. 4, b. l. 35, t. 6, b. l. 119).

Pasiklausant telefoninių pokalbių, kurie vyko ryšium su G. B. žemės sklypų pardavimu, nustatyta, kad 2005-08-10 pokalbio su liudytoja T. B. metu A. R. domėjosi, kada bus paruošti G. B. dokumentai, kalbėjo apie 30000 litų pervedimą Aleksandrui (tokia suma paminėta vekselyje, tokio dydžio sumos išieškojimas nukreiptas į G. B. 80 arų žemės sklypą, t. 2, b. l. 160, 161-163), o 2005-08-25 abu kalbėjo apie pinigų sumokėjimą į G. B. sąskaitą maždaug 27 dieną. 2005-08-27 G. B. 80 arų žemės sklypo pirkėjas S. V. klausė A. R., ar sugrįžo iš kadastro dokumentai. 2005-08-30 T. B. pranešė A. A., kad 2005-08-31, apie pirmą valandą pas jį turi būti pinigai, susitarė su A. A., kad abu susitiks banke niekam apie tai nepranešę, kai bankomate pamatys pinigus. Kai T. B. paliepė pasiimti perkančio žemę vyriškio duomenis, A. A. atsakė, kad viską turi piniginėje. Pervedus pinigus, žadama apie tai pasakyti A. R.. Iš A. A. klausimo T. B. galima suprasti, kad kalbėta apie pinigų pagal vekselį pervedimą (G. B. 80 arų žemės sklypo pardavimo klausimu) į antstolės depozitinę sąskaitą (t. 3, b. l. 122). 2005-10-21 pokalbio su S. V. metu A. R. pranešė, kad G. B. įgaliotas parduoti jos žemę asmuo (A. A.) neatsiskaitė su žmonėmis, pasisavino pinigus, abu pašnekovai prisiminė, kaip skaičiavo S. V. pinigus bendrovės biure, A. R. patarė S. V., jeigu bus klausiamas, sakyti visą tiesą ir nieko neišsigalvoti (t. 3, b. l. 94-100). Iš 2005-09-06 A. A. pokalbio su liudytoja T. B. turinio matyti, kad jis su ja konsultavosi dėl dokumentų surašymo. 2005-10-06 A. A. ieškojo G. B., o 2005-10-17 – jos duktė A. R., kuri jam pranešė, jog iš UAB „Viloradis“ buvo atvykę žmonės (liudytoja L. S.) ir A. A. domėjosi, klausinėjo apie sutartis, paminėjo, kad tiems žmonėms apie jo veiksmus nežinoma. A. R. pasisakė, kad buvo pas A. R., kad sekretorė pasakė jai, jog A. A. dingo su visais dokumentais, kad su dalimi pinigų A. A. vyko pas G. B.. A. A. paneigė, kad prarado dokumentus, kad vežė pinigus, kad pasislėpė. 2005-10-10 A. A. bendrovės „Viloradis“ akcininkui V. K. (direktorius A. R. 2005-10-06 12 val. 45 min. buvo sulaikytas) pasiaiškino (t. 2, b. l. 149), kad pinigų G. B. neperdavė, o 10000 litų (t. 3, b. l. 150-151) ir G. B. dokumentus 2005-10-06 16 val., matant ir STT pareigūnui, padėjo ant A. R. stalo bendrovės patalpoje. Byloje nėra duomenų, kad šiuos pinigus A. A. kažkam perdavė. A. R. STT pareigūnams pateikė sutartį, kuria G. B. 80 arų sklypas buvo parduotas A. R. surastam pirkėjui S. V.. Ant šios sutarties A. A. pasirašė, kad visus pinigus kaip G. B. atstovas gavo 2005-08-01. Pinigų priėmimo kvitu patvirtinta, kad už tarpininkavimo paslaugas dėl 80 arų pardavimo bendrovė „Viloradis“ gavo 4000 litų pajamų. O A. A. ir G. B. sutarties dėl 27 arų žemės sklypo pardavimo bendrovei „Viloradis“ A. A. nepateikė (t. 2, b. l. 144, 145, 148). A. A. A. R. pranešė, kad viską dabar tvarko A. R., pas kurį jau buvo policija, STT. A. A. teisinasi, kad su G. B. „dirbęs“ per savo šeimininką. A. A. pasiteisino, kad savo darbą padarė, pasakė, kad A. R. kalbos jam yra naujiena. Galų gale pažadėjo, kad viską padarys, viskas bus gerai (t. 3, b. l. 101-107). 2005-10-18 pokalbio su A. A. metu G. B. 27 arų žemės sklypo pirkėjas M. D. pažadėjo A. A. 2005-10-19 duoti tik 25000 litų, nes daugiau neturi. Pinigus A. A. pageidavo gauti ne pavedimu per banką (t. 3, b. l. 107-108). 2005-10-20 delsiančiam mokėti pinigus M. D. A. A. aiškino, kad žemę M. D. perrašė specialiai, todėl sumažino kainą (t. 3, b. l. 111-114). 2005-10-20 M. D. pranešė A. A., kad yra kviečiamas į STT, o šis pamokė M. D., ką šis turi ten nuėjęs paaiškinti (t. 3, b. l. 117). Iš A. A. 2005-10-15 ir vėlesnių pokalbių telefonu su P. K. turinio galima suprasti, kad šis liudytojas ne mažiau už A. A. suinteresuotas, kad G. B. 27 arų žemės sklypas būtų parduotas kuo greičiau, nors jau vyko ikiteisminis tyrimas, žada, gavus pinigus, A. A. savaitei kur nors išsiųsti. Vienareikšmiškai galima suprasti, kad P. K. yra gavęs iš A. A. pinigų, o jei P. K. pinigų pritrūktų, A. A. jam duotų dar. 2005-10-22 A. A. P. K. pasisakė, kad buvo susitikęs su tuo, su kuo reikia (neatmetama tikimybė, kad su kuo nors ir iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes, A. A. parodymais, vykdė kai kurių pareigūnų nurodymus; su Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnu liudytoju R. P. bendravo iš anksčiau, su to skyriaus viršininku S.Balčiūnu buvo susitikęs 2-3 kartus), kad turi didelių asmeninių problemų, kad žino, kas jo laukia (t. 3, b. l. 124-137). 2005-10-24 A. A. buvo sulaikytas (t. 6, b. l. 173). Paleistas iš suėmimo, po savaitės, 2005-11-25 A. A. atnaujino pokalbį su M. D. dėl G. B. 27 arų žemės sklypo, pasiskundė, kad STT jį „užkniso“, „jie pasakė, kad aš su tavim susitarčiau... jiems pasakyčiau ir ten atvažiuotum, žmogus nuimtų areštą ir sutvarkytum greitai visą tą“. A. A. siūlė M. D. žemę parduoti už tą pačią kainą, kad M. D. nereikėtų mokėti mokesčių. Abu susitarė susitikti pirmadienį (t. 3, b. l. 138-140).

Paskyrus UAB „Viloradis“ patalpų sekimą, jokių nusikaltimų požymių nenustatyta (t. 7, b. l. 137-139).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų turinyje (t. 3, b. l. 94-139) dėl kokio nors nuteistųjų bendrininkavimo sukčiavimo tikslais abejonių nekeliančių duomenų nėra. Pokalbių pasiklausymo laikotarpis apima G. B. žemės sklypų pardavimo laiką, dėl kitų nukentėjusiųjų žemės sklypų pardavimo reikalų informacijos nėra. Dalį informacijos, susijusios su privačiu A. R., V. K., A. A., P. K. gyvenimu, 2006-05-23 Generalinės prokuratūros nutarimu nutarta sunaikinti (t. 7, b. l. 42, 43). Pokalbių telefonais pasiklausymo metu gauta informacija pateikia kai kurių duomenų apie A. R. veiklą, susijusią tik su G. B. skolos pagal vekselį išieškojimo paskyrimu iš G. B. 80 arų žemės sklypo, tam reikalingų dokumentų tvarkymą per tarpininkę liudytoją T. B.. Tai, kad gindamasis nuo G. B. dukters A. R. priekaištų A. A. pokalbio telefonu metu visą jos nepasitenkinimą nukreipė į A. R., kaip į bendrovės vadovą, kokio nors nuteistųjų bendrininkavimo apgauti G. B., pasisavinti jos turtą nepatvirtina. Esant tokiam susitarimui, bendrovės sekretorės L. S. apsilankymas pas G. B., domėjimasis A. A. ir G. B. reikalais dar prieš A. A. ir A. R. pokalbį nebūtų įvykęs. A. R. apsilankymas bendrovės biure ir skundas dėl neatsilyginimo už žemę, dėl atsiskaitymo vilkinimo buvo netikėtas ir L. S., ir A. R.. Tai A. R. priekaištaudama pasakė ir A. A.. Šių asmenų pokalbį telefonu papildo A. A. 2005-10-10 paaiškinimas, rašytas bendrovės „Viloradis“ akcininkui V. K.. Tame paaiškinime dėl G. B. žemės sklypų dokumentų, pinigų nesumokėjimo A. A. tiesiogiai A. R. nekaltino, bet pasiteisino, kad buvo kratos, dalį pinigų, G. B. dokumentus paliko biure ant A. R. stalo (tuo metu A. R. jau buvo sulaikytas), kad tai turėjo pastebėti STT pareigūnas, sekretorė L. S. (t. 2, b. l. 149). Teisiamajame posėdyje A. A. gynėsi, kad kaip nusikalstamą veiką imituojantis modelis buvo gavęs leidimą iš STT pareigūno A. V. „vykdyti nusikalstamą veiką su bankais, jei manęs paprašys A. R. ar V. K.“, „Paskutinį ir priešpaskutinį nusikaltimus su Barškutiene aš vykdžiau tik STT pareigūnų nurodymus. Nusikalstamą veiką padaręs aš pasisiūliau padėti..., Prie (duomenys neskelbtini) aš pasirašinėjau ir 200000 litų. Viskas vyko neoficialiai..., o 200000 litų kur nuplaukė, aš net nežinau..., Aš dėl iš sąskaitų pinigų nuėmimo nuo pareigūnų slėpiau, nes tada vykdžiau A. R. nurodymus..., Visas bendradarbiavimas su STT vyko iki visų šių nusikalstamų veikų“ (t. 11, b. l. 108-111). Jeigu A. A. būtų atlikęs NVI modelio vaidmenį, tai ir G. B. dokumentus, ir pinigus būtų atidavęs STT pareigūnui, o ne padėjęs ant A. R. stalo ir įtikinėjęs, kad tai turėjo matyti liudytoja L. S.. Į teismo paklausimą STT pareigūnė atsakė, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos imitacijos modelis sankcionuotas ir taikytas nebuvo. Tą patvirtino ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras (t. 11, b. l. 127). Jeigu A. A. šioje byloje būtų vykdęs specialią teisėsaugos pareigūnų užduotį, tai be pareigūnų leidimo nebūtų galėjęs į savo nusikalstamą veiką įtraukti kitus jam talkinusius asmenis, naudotis tų asmenų sąskaitomis, jam nebūtų reikėję savo veiksmų slėpti, įkalbinėti jam padėjusius asmenis meluoti (t. 11, b. l. 161-163). Remiantis A. A. parodymais, bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais metu jis apie pinigų pasisavinimą iš nukentėjusiųjų bankinių sąskaitų slėpė, nepasakojo. Tuo patvirtinama, kad A. A. savo nusikalstamas veikas darė savarankiškai, imdamasis savisaugos priemonių (jis patvirtino, kad prisijungimui prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų internetu ir pinigams iš banko sąskaitų paimti keletu kompiuterių naudojosi tam, kad nebūtų susektas), o nesėkmės atveju, kai nusikalstamos veikos paaiškėjo, savo veiksmus pateisino bendradarbiavimu su teisėsaugos institucijomis, nes, siekdamas išvengti įtarimų, taip pasielgti buvo sumanęs iš anksto. Todėl A. A. savo parodymus derino prie nukentėjusiųjų parodymų, stengėsi pateisinti policijos pareigūnų, su kuriais bendravo, kuriems teikė kažkokią informaciją, kurios policijos pareigūnas liudytojas G. P. neišsaugojo, pasitikėjimą, sulaukti jų užtarimo (tuo paaiškinamas ir parodymų keitimas), įteigti pareigūnams, kad bendravimu su jais savo nusikalstamų veikų nedangstė, vykdė pareigūnų nurodymus.

Ikiteisminį tyrimą atlikęs STT vyresnysis specialistas liudytojas E. R. parodė, kad tikrindamas A. A. parodymus apie tai, kad nukentėjusiųjų pinigus A. A. grobstė kartu su A. R., suprato, kad kai kurie liudytojai sakydami, kad paimtus iš sąskaitų pinigus atiduodavo A. R., melavo. Liudytojai ir nukentėjusieji atpažindavo tik A., bet ne A. R. (teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nukentėjusieji, liudytojai atpažindavo ir A. R. (t. 12, b. l. 54). E. R. suprato, kad nukentėjusieji bendravo su A. A., o su A. R. beveik nebendravo (t. 9, b. l. 127-131).

STT vyresnysis specialistas liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo vadovo nurodymu priėmė nukentėjusiojo D. G., VPK Ekonominių nusikaltimų skyriaus policininko (R. P.), atėjusio su D. G., A. A., pareiškimus. Surašė ir A. A. pareiškimą (t. 1, b. l. 2-3, 5-7). A. A. teisinosi, kad buvo labai naivus. Surinkti duomenys paneigė A. A. žodžius. Buvo bandyta surinkti duomenis, patvirtinančius A. A. žodžius, kad A. R. darė nusikaltimus. A. A. duomenys pasitvirtino tik iš dalies (t. 10, b. l. 84-86).

Klaipėdos VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas liudytojas R. P., vadinantis A. A. verslininku, kuris važinėjasi prabangiu automobiliu, teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai nukentėjusysis D. G. labai išsamiai apibūdino asmenį, su kuriuo bendravo, liudytojui kilo įtarimas, kad tai A. A., kurį pažinojo iš seniau. Liudytojas paskambino A. A., paprašė atvažiuoti pasiaiškinti į STT, ir šis atvyko (t. 10, b. l. 129-133). Apeliaciniame teismo posėdyje šis liudytojas parodė, kad su A. A. buvo pažįstamas ir bendravo tarnybiniais reikalais nuo 2002 metų. Tuo metu, kai nukentėjusiųjų skundų dar nebuvo, A. A. liudytojui gyrėsi, kad įmonė jam moka didelius pinigus, gaudavo nuo penkiasdešimties iki šimto tūkstančių per dieną. A. A. liudytojui apie savo vaidmenį nusikaltimų padaryme neminėjo. Kai su pareiškimais kreipėsi nukentėjusieji, tada ir paaiškėjo, iš kur A. A. gaudavo tokius pinigus. O iki to laiko A. A. apie A. R. įmonę teikdavo tik žodinę informaciją, raštu informacijos nepateikdavo, atveždavo žemės sklypų pardavimo dokumentų, sutarčių kopijas. A. A. apsimesdavo, jog tų dokumentų turinio nesupranta. Liudytojas parodė, kad A. A. jam atneštų dokumentų nebeturi, kad juos išmetė. Liudytojo parodymais, „A. žaidė dvigubą žaidimą“... „Dengdamasis slaptais dokumentais darė sau naudos“... „Taip išeina, kad nuo pat pirmos dienos mus mulkindavo“. Liudytojas parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje A. A. niekuo nepadėjo. Dėl pinigų dalijimosi su A. R. A. A. neminėjo, bet, kai tyrimo eigoje pakeitė parodymus, pasakė, kad pinigus atiduodavo A. R..

Nidos policijos komisariato policininkas liudytojas Ž. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai jis paprašė A. R., kad šis A. A. įdarbintų savo bendrovėje. Nidos policijos komisariate kompiuteris yra budėtojų patalpoje. Tuo kompiuteriu liudytojas naudojasi labai retai, sugeba tik parašyti pareiškimą (t.10, b. l. 133-135). Apeliaciniame teismo posėdyje Ž. S. parodė, kad A. R. surasti žmogaus darbui bendrovėje neprašė. Ž. S. pasiūlė A. A. A. R. todėl, kad šis gyveno sunkiai, neturėjo darbo, gyveno su vaiku bendrabutyje pas uošvę, žmona būdavo išvykusi į užsienį. A. A. minėjo, kad darbą su nekilnojamuoju turtu išmano. Supažindinti A. A. su A. R. niekas neprašė. Tai, kad buvo teistas, A. A. liudytojui pasisakė. Dirbdamas A. A. atsigavo finansiškai, pradėjo važinėti automobiliu, gražiai rengtis, sakė, kad darbas patinka. Liudytojas parodė, kad nukentėjusiojo D. G. nepažinojo, jo sąskaitų banke, kaip nurodyta STT pareigūno tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 1), internetu tikrinti nebandė, nes apie tokius veiksmus nenusimano. Internetu reikalus tvarko liudytojo žmona, kuri A. R. bendrovėje dirba sekretore.

STT pareigūnas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis D. G. pareiškimą parašė policijos pareigūno G. P. iniciatyva. Į STT G. P. atėjo su D. G. ir su A. A.. A. A. pareiškimo liudytojas nematė. Tiriant bylą „operatyvinė veikla nebuvo daroma“ (t. 11, b. l. 95-97).

Klaipėdos VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas liudytojas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. A. buvo atvykęs pas R. P., „kuriam suteikė informaciją apie neva vykdomą kitų asmenų nusikalstamą veiką“. Kadangi A. A. kalbėjo daug ir netiksliai, duomenys buvo nekonkretūs, informaciją reikėjo išanalizuoti ir įvertinti, todėl tą darbą pavedė G. P.. A. A. pasiūlė ir toliau bendrauti su G. P.. Operatyvinės veiklos įstatymas taikytas nebuvo. A. A. jokių užduočių duodama nebuvo. Liudytojas parodė: „apie UAB „Viloradis“ mes medžiagų ir duomenų kažkokių turėjome, bet neprisimenu iš kur ji buvo gauta“. A. A. informacijos šaltiniu nebuvo. Apie savo vaidmenį šioje byloje A. A. nekalbėjo. A. A. aiškino, kad šioje byloje „gali figūruoti valstybės pareigūnai“, todėl tyrimą tęsė STT.

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad visada davė vienodus, nuoseklius ir teisingus parodymus, kad tapo „kriminalinę praeitį turinčio aferisto auka“. Valstybinis kaltintojas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. R. parodymai nuoseklūs, bet jie esą tokie todėl, „nes kaltinamasis neigia įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neigia... (t.12, b. l. 6). Apylinkės teismas tokiai prokuroro nuomonei pritarė. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas A. R. parodymais nepatikėjo nepagrįstai. A. R. parodymus apylinkės teismas bandė paneigti parodymais nukentėjusiųjų, liudytojų, kurie kalbėjo apie konkrečius tiesiogiai su sukčiavimu susijusius A. A., o ne A. R. veiksmus ir tuo, kaip rašoma nuosprendyje, jog A. A. „nuosekliai tvirtina, kad pinigus perdavė A. R.“ (t. 12, b. l. 63). Ikiteisminio tyrimo organai A. A., A. R. veiksmus vertino panašiai, tačiau, vertindami kai kurių nukentėjusiųjų, A. A. parodymus dėl avansų pagal preliminarines sutartis nesumokėjimo, sutarčių, įgaliojimų pas notarę sudarymo tvarkos pažeidimų, buvo atsargesni, todėl dėl tariamai nesumokėtų avansų, dokumentų klastojimo niekam įtarimai nebuvo pareikšti. Apylinkės teismas, nepaisydamas kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimų konkretumo, vertino ir teisines bei kitas su žemės sklypų realizacija susijusias procedūras, todėl apeliantas A. R. teigdamas, kad teismas jį nuteisė už žemės sklypų įgijimą apgaule, o ne už turto, išreikšto konkrečiomis pinigų sumomis, įgijimą, iš dalies yra teisus. Nuteisdamas už sklypų įgijimą apgaule nuosprendžio revoliucine dalimi teismas lyg ir pripažino neteisėtais visus ginčytinus iki šiol niekiniais nepripažintus, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintus žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims pagrindus (sutartis, įgaliojimus, išieškojimus pagal vekselius, kitus dokumentus), nors tokie klausimai spręsti teismui perduoti nebuvo, dėl to kaltinimai nuteistiesiems ar kitiems asmenims pareikšti nebuvo. Nuteistieji buvo kaltinami už konkrečias veikas – pinigų, gautų už realizuotus nukentėjusiųjų žemės sklypus, neteisėtą įgijimą apgaule. Tačiau apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje byloje ir kaltinamajame akte pareikštus kaltinimus pakartojo, veikų kitaip nekvalifikavo, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinimų ribas peržengė. Laikytina, kad nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės šalia konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių pabrėžia tik ryšį tarp kaltininko veiksmų ir pasekmių, ir tokios formuluotės konkrečių teisinių procedūrų ir su tuo susijusių teisinių aktų neteisėtais nepripažino. Reikia manyti, kad taip teismas tik bandė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje individualizuoti, atskirti vieną nuo kitos vienodai kvalifikuotas veikas. A. R. apeliacinio skundo argumentas, kad A. A. kriminalinė praeitis turtinga, turi tam tikrą pagrindą. A. A. problemų su teisėsaugos institucijomis turėjo jau nuo 1990 metų rugpjūčio mėnesio (t. 7, b. l. 45-48). Kai 1993 m. vasario 17 d., nebaigęs atlikti bausmės už svetimo turto, šaudmenų vagystę iš kaimyno – policijos pareigūno – buto, buvo paleistas į laisvę, savo nusikalstamos veiklos nenutraukė. 1996 m. kovo 29 d. buvo nuteistas už svetimo turto grobimą įsibraunant į butą. Tą kartą A. A. savo kaltę, kurią pripažino ikiteisminio tyrimo metu, paneigė teisiamajame posėdyje. Jis kūrė alibi, jo naudai liudytojai davė melagingus parodymus, vieno teisiamojo vardu buvo parašytas nuoširdus prisipažinimas, kad A. A. grobime nedalyvavo, tačiau teisiamajame posėdyje A. A. kaltė buvo įrodyta. Lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos A. A. nusikalstamos veiklos nenutraukė. 2001 m. gruodžio 6 d., teistumui neišnykus, buvo nuteistas už tai, kad šantažuodamas firmos, kurioje anksčiau dirbo, vadovę atvirai reikalavo iš nukentėjusiosios perduoti jam 30000 litų (t. 7, b. l. 45-66). Tokia nuteistojo praeitis nebuvo kliūtimi bendrauti su policijos pareigūnu liudytoju G. P. (G. P. parodymais apeliaciniame teismo posėdyje - nuo 2002 metų), draugiškai bendrauti su policijos pareigūnu Ž. S., kuris pasirūpino, kad A. A. būtų įdarbintas į UAB „Viloradis“, ir kuris A. A. teistumą nuo šios bendrovės direktoriaus nuteistojo A. R. nuslėpė (t. 10, b. l. 129-133, b. l. 133-135). Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu dažnai keitė parodymus, buvo nenuoseklus, darė poveikį liudytojams, nukentėjusiajam V. S., o teisinės problemos iškilo tik tuose sandoriuose, kuriuose dalyvavo A. A., kad dėl kitų sandorių nei civilinių, nei baudžiamųjų bylų, kurios būtų susijusios su neskaidria ar apgaulinga bendrovės veikla, iškelta nebuvo. Su tokiais argumentais, kurie skunde pacituoti konkrečiais parodymais, kitais įrodymais (apie banko dokumentų kopijavimo, pinigų gavimo už sklypus eigą, pinigų paėmimo iš banko sąskaitų, pinigų pasidalinimo aplinkybes (t. 6, b. l. 71-75, 99-102, 103-105, 106-108, t. 5, b. l. 24-25, t. 9, b. l. 24-28, t. 2, b. l. 145), nesutikti nėra pagrindo.

Teismas A. R. kaltę grindė ir tų liudytojų parodymais, kuriuos A. A. paveikė duoti A. R. kaltinančius parodymus. Liudytoja O. D. parodė, kad žentas A. A. prašė leidimo pasinaudoti jos bankine sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai ir kuriuos ji jam atiduodavo. Liudytoja prisipažino, kad A. R., tvirtindama, jog pinigus atiduodavo jam, apkalbėjo norėdama padėti A. A. (t. 9, b. l. 33-35, t. 5, b. l. 8-10, 11-12). Liudytojas V. N. taip pat patvirtino, kad A. A. prašė leisti pasinaudoti liudytojo bankine sąskaita, sakė, kad savo sąskaitos banke neturi, o kai liudytojas buvo kviečiamas apklausai į STT, A. A. prašė liudytoją meluoti, kad paimtus iš savo sąskaitos pinigus liudytojas atiduodavo ne A. A., bet A. R.. Nuotraukose šis liudytojas A. R. neatpažino. Liudytojas su A. A. susitarė susitikti 2005-10-14. Susitikimo metu A. A. mokė liudytoją meluoti. Mokydamas meluoti A. A. V. N. rodė iš kažkur iškirptą A. R. nuotrauką, minėjo A. R. pavardę (t. 3, b. l. 123, t. 4, b. l. 83-86, t. 9, b. l. 124-126). V. N. nuotraukose A. R. nepažino (t. 4, b. l. 84-86), nepažino ir apeliaciniame teismo posėdyje. A. A. prisipažino, kad mokė V. N. meluoti (t. 6, b. l. 116). Liudytojas S. N., kurio bute kratos metu, dalyvaujant E. A., 2005-11-08 buvo rasti G. B. 27 arų žemės sklypo M. D. pardavimo dokumentai, S. N. įgaliojimas A. A. parduoti šį žemės sklypą (t. 1, b. l. 130-139), teisiamajame posėdyje bandė keisti parodymus A. A. naudai, bandė teismą apgauti, kad žemės pirkėją M. D. surado A. R., o ne A. A., bet, perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 27 arų žemę siūlė pirkti, o vėliau su tuo susijusius dokumentus tvarkė A. A. (tą patvirtino ir liudytojas M. D.), su kurio žmona liudytojas dirbo toje pačioje darbovietėje ir su kurio šeima yra draugai, o su A. R. jokių sandorių nesudarinėjo, su juo neturėjo nieko bendra. Liudytojas parodė, kad iš anksto žinojo, ko teisme bus klausiamas, ir žinojo, ką reikės kalbėti (t. 10, b. l. 79-84, t. 9, b. l. 114-118). A. A. liudytojo P. K. prašė nuvykti pas liudytoją M. D. ir pamokyti jį sakyti STT pareigūnams, kad M. D. iš S. N. 27 arus žemės nupirko už 19000 litų (t. 6, b. l. 164). A. A. ir savo brolį paveikė duoti melagingus parodymus STT tyrėjui. A. A. melavo, kad perduodant nuteistajam A. A. gautus iš N. L. pinigus kartu su nuteistuoju buvo ir A. R. (t. 5, b. l. 13-16, 17-18). Kai melavę liudytojai pradėjo kalbėti tiesą, paneigė, kad patys perduodavo pinigus A. R. ar jam dalyvaujant, tada A. A. tęsė tų liudytojų pradėtą melą, tvirtino, kad iš nukentėjusiųjų sąskaitų paimtus pinigus atiduodavo A. R. pats. 2005-11-15 A. A. parodė, kad 97000 litus iš V. S. į L. D. sąskaitą pervedė pats, o 2005-11-17 ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tuos pinigus jam stebint pervedė A. R. (t. 6, b. l. 134, 153). 2005-10-27 teisme A. A. patvirtino, kad jis pats be A. R. iniciatyvos D. G. išaiškino, jog reikia atsidaryti sąskaitą banke „Hansabankas“, nes „mūsų firma dirba su šiuo banku“ (t. 6, b. l. 112, 155). 2005-10-26 A. A. prisipažino, kad trukdė tyrimui: „nesakiau tiesos“, „sakiau liudytojams, kad meluotų, pinigus paimdavau vienas, o sakiau, kad su R.“, „Aš dabar sakysiu tiesą“, „Pasistengsiu sugrąžinti žmonėms viską“ (t. 6, b. l. 179). Valstybinis kaltintojas teisiamajame posėdyje pripažino, kad A. A. parodymus keitė, tačiau tai pateisindamas paminėjo, kad „Kaip ir kiekvienas įtariamasis ..., žinodamas, kokios nusikalstamos veikos padarymu jis kaltinamas, matydamas numatytą sankciją, materialinę atsakomybę, jis stengėsi išvengti atsakomybės ir todėl parodymus savo atžvilgiu priklausomai nuo surinktų įrodymų keitė, pripažindamas vis didesnę savo kaltę, tačiau kas liečia dėl A. R. įvykdytų nusikalstamų veiksmų, jis parodymų nekeitė“. Toks bylai labai reikšmingų parodymų pakeitimo pateisinimas įteisino antrojo nuteistojo A. R. apkalbėjimą, nes A. A. pasirinktas gynybos būdas yra apkaltinti kitus, kad pateisintų savo veiksmus, ir jei ne visiškai paneigtų savo kaltę, tai ją bent žymiai sumažintų, išvengtų visiško žalos nukentėjusiesiems atlyginimo ar jam tenkančios žalos atlyginimo dalį sumažintų, perkeliant šios prievolės dalį kitiems asmenims. Vertindamas A. A. parodymus, apylinkės teismas negalėjo neatkreipti dėmesio į šio nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų pobūdį (t. 7, b. l. 45-47), į anksčiau kitoje byloje panaudotus ir šioje byloje pakartotus įstatymais draudžiamus gynybos būdus – vertė liudytojus, nukentėjusįjį V. S. meluoti, duoti jį teisinančius parodymus. Teismas nepastebėjo, kad nuteistasis A. A. keitė parodymus prisitaikydamas prie konkrečių aplinkybių ir situacijų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme: „Dabar yra parodymai pakeisti, nes aš galvoju, kad dabar reikia pradėti save ginti“... „Aš po pareiškimo... kelis kartus keičiau parodymus ir melavau, kodėl, nepamenu“ (t. 11, b. l. 30, 32). Paskutiniame žodyje teismui A. A. akcentavo: „Teismo tyrimo metu melavau, nes nesuvokiau, kad taip kaltinu aš pats save. Aš tikiuosi, kad byla baigsis gerai“ (t. 12, b. l. 12-13).

Teismo išvados, kad pati savaime, be ryšio su kaltininkų tyčios turiniu ir kryptingumu, kai kuri iš kaltininkų panaudotos apgaulės formų negalėtų būti nusikalstama, „tačiau atsižvelgiant į kaltininkų tyčios kryptingumą, tolesnius jų veiksmus ir atsiradusias pasekmes, tokią apgaulę jau galima vertinti kaip rengimąsi neteisėtam svetimo turto įgijimui apgaule, nes savo veiksmais palengvina sukčiavimo objektyviosios pusės realizavimą“ (t. 12 b. l. 61-62), iš esmės yra teisingos. Tačiau sukčiavimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, todėl visi veiksmai ir tie, kurie tik palengvina sukčiavimo objektyviosios pusės realizavimą turi atitikti tokios tyčios turinį, nukreiptą į tikslą apgauti. Būtina nustatyti subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kiekvienas kaltininkas. Nustatyti subjektyviąją pusę remiantis objektyviosios pusės analize bylose ne visada įmanoma, nes kaltininkui labai lengva savo nusikalstamus veiksmus pateisinti tuo, kad jo veiksmus lėmė kito asmens valia, kitas asmuo darė jam įtaką. Sukčiavimo bylose tai ypač aktualu. Net ir bandymai pasinaudoti įstatymų spragomis patys savaime nelaikytini sukčiavimu, jei nenukreipti turto savininkui apgauti. A. A. pasinaudojo A. R. veiksmais, kurie savaime nėra nusikalstami. Kaltinimai A. R. paremti įprastomis teisinėmis procedūromis, kurios atliekamos derybų su klientais, susitarimų, įgaliojimų, sutarčių sudarymo metu. A. A. savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti tokia A. R., bendrovės „Viloradis“ veikla pasinaudojo kaip priedanga nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti ir užmaskuoti. Klastai išaiškėjus savo nusikalstamą veiklą A. A. pateisino bendradarbiavimu su teisėsaugos institucijomis. A. R. buvo pripažintas kaltu todėl, kad, patikėjus A. A. parodymais („A. R. man liepė..., A. R. nurodymu..., A. R. nurodžius..., pinigus atidaviau A. R....“), šie parodymai buvo susieti su nusikalstamomis pasekmėmis, kurių atsiradimą sąlygojo kaltinamajame akte išvardyti konkretūs A. A. veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų turto užvaldymu apgaule. Dėl A. R. kaltės abejonių turėjo ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Prokuroro nuomonė - „kad A. R. iš gauto pelno nepasiėmė pinigų, - kelia abejones“ (t. 12, b. l. 9) - A. R. kaltės nei paneigia, nei patvirtina.

Sukčiavimo bylų nagrinėjimas tuo ir sudėtingas, kad apgaulė nesibaigia net bylos nagrinėjimo teisme metu. Apgaule tikrosioms aplinkybėms nuslėpti bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu neretai naudojasi ne vien tik įtariamieji, kaltinamieji, bet ir nukentėjusieji, siekdami įtikinti tyrėjus ir teismą, kad niekuo neprisidėjo prie to, kad padėtų kaltininkui pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus kolegija mano, kad dėl kaltinimų už D. G. 108000 litų įgijimą apgaule, dėl kaltinimų už pasikėsinimą apgaule įgyti G. B. pinigus už parduotą 0,27 ha žemės sklypą apylinkės teismas A. R. išteisino pagrįstai.

Tačiau, kolegijos nuomone, nėra neginčytinų duomenų ir apie tai, jog A. R. bendrininkavo su A. A. ir apgaule įgijo 112000 litų, 97000 litų ar 3000 litų, kurie buvo pervesti į banko sąskaitą L. D. už parduotus 1,08 ha ir 1 ha dydžio žemės sklypus, kad apgaule įgijo 97000 litų, kurie į V. S. sąskaitą buvo pervesti už parduotus 0,85 ha ir 0,97 ha žemės sklypus, kad apgaule įgijo V. S. 60500 litų, L. D. 60500 litų ar 105000 litų, kurie į V. S. sąskaitą banke buvo pervesti už parduotą 0,92 ha L. D. žemės sklypą ir 0,95 ha V. S. žemės sklypą, kad apgaule įgijo 160000 litų už parduotą G. B. 0,80 ha žemės sklypą. A. R. dėl šių kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinamas, nes nenustatyta, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). A. R. kaltė pagrįsta prielaidomis ir kito kaltinamojo nepatikimais iš esmės prieštaringais parodymais. Apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., naikinama, dėl tos dalies priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Teismo nuosprendyje (t.12, b. l. 46), perrašant iš kaltinamojo akto kaltinimų nuteistiesiems formuluotes: „A. A. ir A. R., siekdami užvaldyti L. D. ir V. S. turtą, A. R. nurodymu A. A., apgaule įtikino L. D. suteikti įgaliojimą A. R. veikti jos vardu ir savo nuožiūra disponuoti 0,92 ha žemės sklypu (unikalus Nr. 2101-0039-0057), esančiu Klaipėdoje, bei apgaule įtikinti V. S. suteikti įgaliojimą A. R. veikti jo vardu ir savo nuožiūra disponuoti 0,95 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Klaipėdoje, A. A., piktnaudžiaudamas L. D. ir V. S. pasitikėjimu, melagingai įtikino juos, kad įgaliojimai reikalingi užbaigti sutvarkyti 2004 metų pabaigoje jų parduotų žemės sklypų dokumentus. 2005-02-17 L. D., nesuprasdama tikrojo įgaliojimo turinio, suteikė įgaliojimą A. R. savo nuožiūra disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu 0,92 ha žemės sklypu ir tą pačią dieną V. S., nesuprasdamas įgaliojimo turinio, suteikė įgaliojimą A. R. savo nuožiūra disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu 0,92 ha. žemės sklypu. Pagal 2005-02-17 įgaliojimus A. R. 2005-04-01 pardavus L. D. nuosavybės teise priklausantį 0,92 ha žemės sklypą A. M. už 75000 Lt bei jam tą pačią dieną A. M. pardavus V. S. nuosavybės teise priklausantį 0,95 ha žemės sklypą už 75000 Lt ir tą pačią dieną už žemės sklypus įnešus į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Hansabankas” grynaisiais 140000 Lt...“, pakartota kaltinamajame akte (t. 7, b. l. 200) padaryta techninė klaida. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje vietoje „V. S. suteikė įgaliojimą A. R. savo nuožiūra disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu 0,92 ha žemės sklypu“, remiantis bylos duomenimis (t. 2, b. l. 106-109), turi būti įrašyta: „V. S. suteikė įgaliojimą A. R. savo nuožiūra disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu 0,95 ha žemės sklypu“. Šią techninę klaidą kolegija ištaiso.

Dėl apelianto prašymo sušvelninti bausmę nuteistajam A. A.

Nuteistojo A. A. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į aplinkybes, charakterizuojančias nuteistojo asmenybę, nes ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. A. „asmenybės bruožai ir pati jo asmenybė tiriami iš viso nebuvo“. Tačiau tai paneigia teisiamajame posėdyje ištirti baudžiamosios bylos dokumentai: t. 6, b. l. 186, 189, t. 7, b. l. 45-47, 51-52, 54-61, 64-66, 69-70, 77, t. 9, b. l. 91, 96-97, 98, t. 10, b. l. 118, t. 10, b. l. 26, 29, 30, 32, 36, 62, 65, 118. Nuteistojo asmenybės bruožus, jo charakterį apibūdina ne tik dokumentai. Vertindamas A. A. kaip nubaudimo objektą, teismas įvertino jo, kaip socialinės asmenybės, vaidmenį, jo vertybines orientacijas, psichologines savybes, artimiausią aplinką, jo elgesį iki nusikaltimų padarymo ir po to, jo amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę. Tačiau A. A. gynėjo apeliaciniame skunde kolegijos dėmesys koncentruojamas į nuteistojo psichinę būklę, bandoma kolegiją įtikinti, kad A. A. nesuprato savo veiksmų, negalėjo jų valdyti, nes nuo šešerių metų amžiaus buvo silpnos orientacijos, nepažinojo skaičių ir panašiai. Gynėjas apeliuoja į pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus apie A. A. priėmimą į specialiąją vaikų įstaigą 1980 metais (t. 9, b. l. 89-98). Įvertinusi bylos duomenis, net ir tai, kad A. A. STT pareigūnams prisistatė kadrų direktoriumi (t. 1, b. l. 5), o leidimą šaunamajam ginklui įsigyti esą nusipirko iš pareigūnų (t. 9, b. l. 139), kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (t. 11, b. l. 86-90) neskirti A. A. psichiatrinės ekspertizės yra pagrįsta. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas V. K. paaiškino, kad aukštesnių pareigų nurodymas A. A. buvo reikalingas paskolai iš banko gauti (STT pareigūnams A. A. prisistatė kadrų direktoriumi, t 2, b. l. 5). Apeliaciniame teismo posėdyje apklausiant A. A. dalyvavo psichiatrijos specialistas. Jis taip pat nepritarė nuteistojo gynėjo nuomonei, kad A. A. reikalinga skirti psichiatrinę ekspertizę, išsamiai ir įtikinamai paaiškino, kodėl tokia ekspertizė nereikalinga, įvertino gynėjo teismui pateiktus dokumentus dėl A. A. priėmimo į specialiąją mokyklą.

A. A. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsakyti į klausimus, „kodėl buvo pasirinktas A. A., kas jį rekomendavo į šį darbą“. Bylos tyrėjai ir apylinkės teismas tas aplinkybes nustatė. Apie nuteistojo įdarbinimo aplinkybes parodymus davė liudytojas Ž. S., kuriam A. A. pasigyrė, kad apie nekilnojamojo turto reikalus išmano. Remiantis nuteistojo A. R. ir liudytojo V. K. parodymais, A. A. buvo priimtas darbui, susijusiam su norinčių parduoti žemės sklypus asmenų paieška. Valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro nuomone, norinčių parduoti žemes asmenų suradimui aukšto išsilavinimo nereikia (t. 12, b. l. 4). Su tokia nuomone nėra pagrindo nesutikti. Tai, kad A. A. sugebėjo daugiau, negu bandoma įteigti apeliaciniame skunde, pranoko komisijos pesimistines išvadas, duotas apie jo sugebėjimus 1980 metais (t. 9, b. l. 98). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad „A. A. nurodė, kad būtent direktorius jam išaiškino nusikaltimų padarymo schemą ir mechanizmą“ ir tuo kolegija verčiama tikėti kaip neginčytina tiesa. Tokiam tikėjimui pagrįsti reikalingi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). A. A. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad konspiracijos sumetimais A. A. buvo liepta pasivadinti S. Nenustatyta, kad A. R. liepė A. A. pasivadinti S.. Nei A. R., nei kiti bendrovės darbuotojai kitokiais negu savo vardais neprisistatydavo. Kolegija kategoriškai netvirtina, kad vardą Aleksandras atitinka sutrumpintas lietuviškas vardas S., bet tokios prielaidos neatmeta. Bendrovė veikė savo vardu, A. R. pasivadindavo savo vardu (A. ji vadindavo ir nukentėjusieji, ir liudytojai) ir nuslėpti, kad S. (A. A.) veikė kaip bendrovės „Viloradis“ darbuotojas, nebuvo įmanoma. Nebent pats A. A. vardui sulietuvinti turėjo kokių nors asmeninių priežasčių. A. A. gynėjas apylinkės teismą įtaria buvus šališką, tačiau nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas ne tik kad nebuvo šališkas (apeliantas A.Jonušas teismui taip pat nušalinimų nereiškė), bet ir ėmėsi priemonių nešališkumo principui nagrinėjant bylą užtikrinti, priėmė atitinkamą nutartį dėl kai kurių gynėjų nušalinimo (t. 8, b. l. 135-141). Bylos ikiteisminį tyrimą kontroliavo, kaltinamąjį aktą surašė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo panaudoti įvairūs tiesos nustatymo būdai ir metodai. Buvo naudojamos ir specialiosios priemonės. 2005-08-02 buvo priimta nutartis klausytis A. R., V. K. pokalbių (t. 7, b. l. 21-22), 2005-10-20 leista slapta sekti A. A. (t. 7, b. l. 32), buvo sekamos ir bendrovės „Viloradis“ patalpos (t. 7, b. l. 137-139). Jeigu nuteistojo gynėjo A.Jonušo apeliaciniame skunde paminėtų asmenų veiksmuose ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų įžvelgę kokių nors nusikalstamų veikų požymių, tai atsispindėtų ikiteisminio tyrimo organų dokumentuose. Dėl to teisiamajame posėdyje kalbėjęs valstybinis kaltintojas, teisingai paaiškino, kodėl nebuvo pažeistas BPK 212 straipsnis (t. 12, b. l. 5-6). Kolegija tokiam išaiškinimui pritaria. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Kai kuriuos klausimus teisiamajame posėdyje valstybinis kaltintojas siūlė spręsti civiline tvarka (t. 12, b. l. 29). Tokiam siūlymui nepritarti taip pat nėra pagrindo. Nuteistojo A. A. gynėjas reiškia nuomonę dėl jo ginamojo pripažinimo ribotai pakaltinamu. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kolegijai dėl A. A. pakaltinamumo nekilo jokių abejonių. Teismo medicinos specialistas psichiatras į apeliacinį teismo posėdį buvo pakviestas ryšium su tuo, kad nuteistojo gynėjas A. A. intelektinių, valinių savybių problemas kėlė apeliaciniame skunde, ir tam, kad pats apeliantas ir jo ginamasis su rūpimu klausimu susijusius atsakymus gautų iš specialisto tiesiogiai. Anksčiau cituoti liudytojo R. P. parodymai - „A. žaidė dvigubą žaidimą“... „Dengdamasis slaptais dokumentais darė sau naudos“... „Taip išeina, kad nuo pat pirmos dienos mus mulkindavo“ - A. A. intelektines ir valines savybes apibūdino labai tiksliai. Kolegija nemano, kad yra pagrindo pripažinti A. A. ribotai pakaltinamu (BK 18 str.) ir taikyti jam BK 59 straipsnio nuostatas.

Nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniame skunde bandoma įteigti, kad A. A. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, jos mechanizmą bei joje dalyvavusius asmenis. Nėra pagrindo nepripažinti, kad A. A. padėjo išaiškinti jo paties padarytas veikas ir jam vienam iki tų veikų išaiškinimo žinomą tų veikų padarymo mechanizmą. Dėl pagalbos išaiškinant nusikalstamas veikas padariusius asmenis tenka suabejoti, nes tik nuo A. A. parodymų priklausė ir priklauso, ką jis įvardis savo bendrininkais. Tokių asmenų jis įvardijo daug. Pareikštų kaltinimų turinys (t. 7, b. l. 197-207), valstybinio kaltintojo nuomonė teisiamajame posėdyje (t. 12, b. l. 7-9), skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis akcentuoja A. A. ir A. R. bendrininkavimą keletu trumpų formuluočių, paremtų tik A. A. parodymais – „ A. R. nurodymu A. A. įtikino“, „A. R. nurodymu A. A. apgaule įtikino“, „A. R. nurodžius A. A. neteisėtai prisijungė prie elektroninės sistemos“, „šis pinigus pasidalino su A. R.“, „kuris juos perdavė A. R.“. Kaltinimai A. R. apibrėžti šiomis frazėmis, o visi konkretūs veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų įtikinėjimu konkrečiomis kalbomis ir veiksmais, pinigų paėmimo iš nukentėjusiųjų sąskaitų formos ir metodai apibūdinti konkrečiais A. A. veiksmais, A. R. inkriminuoti pagal apylinkės teismo nuosprendyje „nuosekliais“ pripažintus neatitinkančius objektyvios tiesos A. A. parodymus. Abiejų nuteistųjų bendrininkavimui patvirtinti nuteistojo A. A. parodymų, paremtų tokiomis sąvokomis, nepakanka. A. A. jam inkriminuotas veikas sugebėjo padaryti ir be kieno nors nurodymų, įtikinimų, o perdavimo, pasidalijimo sąvokos tinka A. A. veikoms, kurios susijusios su pagalba tų asmenų, kurie leido pasinaudoti savo sąskaitomis nukentėjusiųjų pinigams į jas pervesti, kurie nukentėjusiųjų pinigus iš savo sąskaitų paėmė ir A. A. perdavė, kurie sutiko duoti melagingus A. A. teisinančius parodymus. Tai konkretūs veiksmai, kurie patvirtinti A. A. talkinusių asmenų parodymais, byloje ištirtais dokumentais. Tų aplinkybių, kad ir kaip A. A. parodymus keitė, kokių tik priemonių liudijusių asmenų parodymams pakeisti jo naudai ėmėsi, paneigti nesugebėjo. Pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę dėl lengvinančių atsakomybę aplinkybių nuteistajam A. A. pripažinimo, tačiau tokių aplinkybių nenustatė. Bylos ikiteisminiame tyrime dalyvavę liudytojai A. A. indėlį į nusikaltimų išaiškinimą vertino įvairiai. Ikiteisminį tyrimą apibendrinęs ir kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Valstybinį kaltinimą teisiamajame posėdyje palaikiusio prokuroro nuomone, apie asmeninį dalyvavimą nusikalstamose veikose A. A. prisipažino tik po to, kai dėl kiekvieno nuteistajam inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo buvo surinkta pakankamai įrodymų. Vykstant ikiteisminiam tyrimui A. A. nusikalstamą veiką tęsė, bandė parduoti G. B. 27 arų žemės sklypą. Valstybinis kaltintojas A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė (t. 11, b. l. 146, t. 12, b. l. 5). Kolegija mano, jog bylos duomenimis nustatyta, kad dar prieš G. B. žemės sklypų pardavimą, po to, kai nukentėjusysis D. G. 2005-07-26 jau buvo parašęs pareiškimą specialiųjų tyrimų tarnybai (t. 1, b. l. 2-3), 2005-07-28, neturėdamas pasirinkimo ir pareigūnams pareikalavus pasiaiškinti, pareiškimą, kuris nepavadintinas atviru prisipažinimu, A. A. parašė ne savo valia, o jam nepalankiai susiklėsčiusių aplinkybių verčiamas (t. 1, b. l. 5-7). Prisipažindamas kaltu iš dalies (t.8, b. l. 142) A. A. teisiamajame posėdyje tikėjosi didelę dalį savo kaltės suversti bendrovės „Viloradis“ vadovui A. R. ir savo sumanymą iš dalies įgyvendino. Byloje pokalbių telefonu pasiklausymo metu surinkta duomenų, kad, paleistas iš suėmimo, po savaitės 2005-11-25 A. A. atnaujino pokalbį su M. D. dėl arešto panaikinimo G. B. 27 arų žemės sklypui, to sklypo pardavimo (t. 3, b. l. 138-140). A. A. gynėjo apeliaciniame skunde apgailestaujama, kad „pačiu paskutiniu momentu prokurorai neleido jam (A. A.) tokiu būdu ir laisva valia atlyginti padarytą žalą“. Gynėjas prašo tokius nuteistojo ketinimus pripažinti atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.). Kolegija mano, kad prokurorai, nerizikuodami leisti A. A. realizuoti nekilnojamąjį turtą, pasielgė apdairiai ir tinkamai. Kolegijos nuomone, A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais vadovavosi tinkamai. Teismas ne tik kad lengvinančių, bet ir A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas motyvavo, kodėl už kiekvieną nusikaltimą A. A. skyrė mažesnę negu sankcijos vidurkis bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus (padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nusikaltimų skaičių, nusikaltimų pasekmes – didelę apgaule įgyto turto vertę, kaltės rūšį – tiesioginę tyčią, tai, kad žalos neatlygino, į savanaudiškus nusikaltimų padarymo motyvus, teistumą kaip charakterizuojančią aplinkybę, į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl A. A. šeiminės padėties, darbo, gyvenimo sąlygų ir kitas aplinkybes, kurios nuosprendžio priėmimo metu apylinkės teismui buvo žinomos).

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. A. savo kaltę pripažino, dėl padarytų veikų gailisi, nors šių aplinkybių lengvinančia atsakomybę aplinkybe nepripažino, tačiau už keletą nusikaltimų skyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kuri net neviršija BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio, yra nors ir nežymiai, bet už šį vidurkį mažesnė. Nuoširdaus gailėjimosi nei ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nei teismas nenustatė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir panašiai). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kolegijos nuomone, A. A. parodymus keitė ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Jo nuoširdaus gailėjimosi požymių nesimatė ir bylos nagrinėjimo apeliaciniame teismo posėdyje. Kolegijos nuomone, teismas A. A. paskyrė švelnią bausmę, ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios G. B. civilinių ieškinių

Apylinkės teismas savo sprendimą atmesti nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį dėl 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo pagrindė tuo, kad nukentėjusioji nemotyvavo, kuo ši neturtinė žala pasireiškė, jog nukentėjusioji nurodė tik tai, kad kaltinamieji sudarė sandorius ir sklypus perleido tretiesiems asmenims, todėl dėl to ji turėjo moralinių ir psichologinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog G. B. vardu iš valstybės išpirkta žemė negalėjo būti parduodama, ir G. B. tai suprato, todėl ji pavedė tvarkyti visus dokumentus kaltinamiesiems, ji pasirašinėjo dokumentus, kad yra skolinga, nors tie dokumentai neatitiko tikrovės.

G. B. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad surinkti įrodymai (A. A., apeliantės paaiškinimai) patvirtina, jog ieškovė nesuprato veiksmų, susijusių su dokumentų pasirašymu, prasmės, jų teisinių pasekmių, dėl to ir buvo apgauta. Apeliaciniame skunde priekaištaujama teismui, kad jis netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su moraliniais ir psichologiniais išgyvenimais dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ieškovė prarado didelės vertės turtą. Kolegija mano, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino nors ir ginčytiną aplinkybę, kad apgaulė pasireiškė jau gaunant nukentėjusiosios G. B. įgaliojimą parduoti žemės sklypus, kad tų įgaliojimų esmės nukentėjusioji nesuprato, jai nebuvo pranešta apie jos žemės sklypų pardavimą. Tuo teismas kaip ir patvirtino, jog G. B. turtą prarado ne vien dėl savo kaltės. Apeliaciniame teismo posėdyje G. B. parodė, kad visi aplinkui žemę pardavinėjo, todėl ir ji norėjo savo žemę parduoti. Bylos aplinkybės patvirtina, kad G. B. ieškojo galimybių žemei iš valstybės išpirkti ir išpirktiems iš valstybės žemės sklypams parduoti. Ji per kitus asmenis tokį būdą surado, tačiau, kad už parduotus sklypus gauti pinigai nebus jai perduoti, to ji nesitikėjo. G. B. pripažinta nukentėjusiąja, todėl formalią teisę į turtinės, moralinės žalos atlyginimą turi (Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. ). Neturtinės kaip ir turtinės žalos dydis yra įrodinėjamas. Pagrįsti savo reikalavimus turi teisę nukentėjusioji, kuri yra ir civilinė ieškovė (BPK 28 str. 2 d., 110 str. 2 d., 3 d.), arba tai už ją galėjo padaryti du jai atstovaujantys atstovai, kurie turi tas pačias teises kaip jų atstovaujamoji G. B. (BPK 56 straipsnis), bet visų savo galimybių ieškinių dydžiui pagrįsti nepanaudojo. Iš esmės kolegija su G. B. nuomone, kad teismas jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė vadovaudamasis prieštaringomis išvadomis, ir tuo užkirto kelią neturtinei žalai įrodinėti, visiškam žalos, patirtos dėl nusikaltimų, atlyginimui (BPK 112 str. 4 d.), sutinka. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria G. B. 50000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, naikinama, nes netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas (BPK 328 str. 4 p.). G. B. pripažįstama teisė į šio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina įvertinti tai, kad G. B. suprato, jog išsipirktai iš valstybės žemei parduoti yra taikomi suvaržymai. G. B. ant vekselių savo ranka parašė, kad pinigų grąžinti ji negali, bet prašo išieškoti (t. 2, b. l. 159, 169). Tokie įrašai patvirtina ir G. B. apsisprendimą žemės sklypus parduoti, perleisti tretiesiems asmenims. Iš jos parodymų turinio matyti, kad G. B. suprato, jog vekselių pasirašymas padės jai parduoti žemę ir gauti pinigus, o tam reikalui sutvarkyti giminaitis R. P. suvedė su A. A. (t. 4, b. l. 73-74, 76). Iš bylos aplinkybių taip pat matyti (A. A. pokalbiai telefonu), kad G. B. reikalai buvo žinomi ir jos dukrai liudytojai A. R., todėl G. B. žemės reikalų tvarkyme nebuvo vien tik nuteistųjų įtakoje. Surašant G. B. parodymus (t. 4, b. l. 72-74) į protokolą vietoje nukentėjusiosios žodžių kai kur įrašyti jos dukters A. R. parodymai (gali būti techninė klaida perkeliant kompiuteryje vieno asmens parodymus į kito asmens protokolą, t. 4, b. l. 103-105).

Kolegija taip pat pakeičia apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, G. B. skunde akcentuojama, kad teismas savo sprendime dėl šio ieškinio vietoje BPK 115 straipsnio 2 dalyje paminėtos sąvokos „teisę į ieškinio patenkinimą“ įrašė „pripažįstama teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo“. Šis skundo argumentas pagrįstas. Kadangi apylinkės teismas G. B. prašymą civilinio ieškinio dydžio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tenkino, kolegija mano, kad netiksli BPK 115 str. 2 d. formuluotė nuosprendyje buvo padaryta dėl techninės klaidos. Ta nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 str. 1 p., 4 p.). Kolegija pripažįsta G. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų V. S., L. D. atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašoma priteisti po 100000 litų. Tokie prašymai atsikirtimuose į skundus civiliniais ieškiniais nelaikomi ir kolegija jų nenagrinėja. Be to, civilinis ieškinys teismui turi būti paduotas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 4 p., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria iš A. R. priteista atlyginti turtinę žalą L. D., V. S., panaikinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pratęstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi: lengviesiems automobiliams „Volkswagen SCHARAN“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), ir „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančius A. R., lengviesiems automobiliams „Audi A2“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), ir „Opel Corsa“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 0,8800 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklausantį A. R., žemės sklypui Klaipėdos m. kadastrinėje vietovėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiomis dalimis priklausantį A. R. ir E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), su statiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 66-68).

A. R. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dvidešimties tūkstančių (20000) litų užstatą – panaikinti. Užstatą, saugomą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus banko Klaipėdos filialo centrinėje būstinėje, grąžinti A. R..

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl G. B. civilinių ieškinių. Pripažinti nukentėjusiajai G. B. teises į civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, o klausimus dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. A. gynėjo Antano Jonušo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Valentinas JanonisDalius Jocys