Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-768/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-63-768/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51560-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Raimondas Garlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-63-768/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51560-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2. 1.1.7.4 1.1.8.1.2. 1.2.14.6.2.1. 2.3.4.3. 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Donatui Jatužiui,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,civilinio ieškovo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju -ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. būdamas (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) valdybos pirmininku, dėl einamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, numatytus (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos įstatuose, patvirtintuose 1996 m. lapkričio 19 d. namo gyventojų visuotiniame susirinkime, atsakydamas už bendrijos ūkinę - finansinę veiklą, nuo 2010 m. sausio 11 dienos iki 2019 m. spalio 11 dienos, iš (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank" banke, 2010 – 2014 metais mokėjimo kortele išgryninęs 5 751,87 Eur (arba 19 860 Lt), 2015 - 2019 metais – 28 830 Eur, jų nepateikė buhalterei užpajamuoti ir neįnešė į bendrijos kasą;

- 2011 - 2014 metais 3 452,25 Eur (arba 11 920 Lt) išgryninęs iš banko sąskaitos, juos buhalterei užpajamavus kasoje ir kasos išlaidų orderiais nuo kasos nurašius, nepateikė dokumentų, pateisinančių piniginių lėšų panaudojimą;

- 2012 - 2019 metais bendrijos banko kortele sumokėjus 2 063,17 Eur už įvairius pirkinius, juos panaudojo ne bendrijos reikmėms ir nepateikė pinigų panaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, taip pasisavino jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai priklausantį didelės vertės svetimą turtą - 40 097,29 Eur pinigines lėšas.

2. Kaltinamasis E. B. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos (toliau Bendrija) pirmininku, turėdamas Bendrijai priklausančią bankinę kortelę, sistemingai, kiekvieną mėnesį, iš Bendrijai priklausančios banko sąskaitos paimdavo (išgrynindavo) įvairias pinigų sumas, kurias išleido įvairiems loterijos bilietams ir žaisdamas lošimo automatais. Civilinį ieškinį pripažįsta, stengsis ateityje jį atlyginti. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

3. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, ištirtais įrodymais:

3.1. liudytojo J. L. parodymais, kad bendraudamas su namo gyventojais išgirdo jų skundus, kad gyventojai perveda lėšas už amortizacinius atskaitymus, tačiau atsiskaitymo lapelyje nurodytas kaupiamųjų lėšų likutis nedidėja. Dėl to jis nuėjo pas Bendrijos buhalterę N. V., kuri paaiškino, kad Bendrijai trūksta apie 46000 Eur, kad namo pirmininkas E. B. nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Nuo Bendrijos sąskaitos E. B. 2010 m. nuėmė 616, 89 Eur, 2011 m. 353,33 Eur, 2012 m. 2056,3 Eur, 2013 m. 4187,9 Eur, 2014 m. 6360,05 Eur, 2015 m. 6210 Eur, 2016 m. 5480 Eur, 2017 m. 7500 Eur, 2018 m. 5340 Eur, 2019 m. 4580 Eur, viso 42684, 47 Eur. Taip pat N. V. nurodė, kad E. B. atliko pirkimus už 3394, 04 Eur (t. 1, b.l. 27 – 29, 30 – 32, 37 - 40);

3.2 liudytojos N. V. parodymais, kad 2010 - 2019 Bendrijos pirmininkas E. B. iš Bendrijos sąskaitos pasisavino 42684, 09 Eur, nes jai, kaip Bendrijos buhalterei, nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat jis tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos kortele atsiskaitė pirkdamas prekes už 3394,04 Eur. Už šiuos pirkimus jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė, kur išleido pinigus nepasakė. E. B. namų Bendrijos pirmininku tapo 2005-11-03. Buvo išrinkta ir Bendrijos valdyba, tačiau išrinkta valdyba buvo tik "popierinė", viską sprendė E. B.. Iki 2010 m. vidurio, jokių nusiskundimų ar problemų su E. B. nebuvo. E. B. tapus Bendrijos pirmininku, jis buvo atsakingas už Bendrijos tvarką, už Šiluminio punkto priežiūrą, esant gedimui kviesdavo specialistus gedimo šalinimui ir panašiai. Nuo Bendrijos įkūrimo Bendrija atsidarė sąskaitą "Swedbank". Ji tik viena turėjo prisijungimus prie minėtos banko sąskaitos. E. B. 2010 metais banke "Swedbank" AB išėmė Bendrijos vardu mokėjimo kortelę, kurią jis yra grąžinęs 2019 m. spalio mėnesį. Išsiėmęs Bendrijos sąskaitai mokėjimo kortelę E. B. visą laiką ją turėjo pas save iki kol jis ją grąžino. Iš pokalbio su E. B. suprato, kad mokėjimo kortelė buvo išimta tikslu Bendrijos reikmėms paimti grynųjų pinigų. Su Bendrijos banko sąskaitoje buvusias pinigais, kurioje buvo Bendrijos narių kaupiamosios lėšos, kurios į minėtą sąskaitą yra pervedamos Bendrijos narių kas mėnesį, mokant mokesčius, viskas tvarkoje buvo iki 2010 m. vasaros. Kiekvienas metais Bendrijos sąskaitoje buvo sukaupiama kaupiamųjų lėšų apie 8 500 Eur, litais - apie 23 000 Lt. Nuo 2014 m. - 2015 m. tarp Bendrijos narių pradėjo sklisti kalbos, kad nedidėja kaupiamos lėšos. Ji matė, kad E. B. išgrynino nuo Bendrijos sąskaitos pinigus. E. B. pinigų gryninimas tęsėsi iki 2019 m. spalio mėnesio, iki kol buvo išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas J. L. 2019 m. lapkričio 27 d. J. L. suorganizavo Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu jis buvo išrinktas Bendrijos pirmininku. Tuo metu buvo sprendžiamas klausimas ir dėl E. B. padarytos piniginės skolos. E. B. sutinka, kad yra skolingas Bendrijai, kad jis nusisavino Bendrijos lėšas. E. B., būnant Bendrijos pirmininku, nuo 2011 metų nebuvo atliktos jokios revizijos, ar auditai. Ji kas mėnesį pildydavo avansines Bendrijos apyskaitas ir pagal Bendrijos bankinius išrašus matydavo kiek E. B. išgrynino iš Bendrijos sąskaitos pinigų. Taip pat darydavo ir metines atskaitas, kuriose kiekvienas metais nurodė kiek pinigų trūksta Bendrijos sąskaitoje (t.1, b.l. 51-53; 54-56; 59-60; 61-62; 65-69; 128-130; 132-134);

3.3. liudytojo A. K. parodymais, kad 2014 m. pastebėjo, kad mokėjimo lapeliuose už buto mokesčius, kur buvo nurodytos ir sukauptos kaupiamos lėšos, jos ne didėja, o mažėja. Tada nuėjo pas Bendrijos buhalterę N. V. ir jos apie tai paklausė. N. V. atsakė, kad ji gali pasakyti tik apie tuos Bendrijos pinigus, kuriuos ji turi, tai maža dalis jų, o apie kitus pinigus pasiūlė klausti E. B. N. V. pasakė, kad jai E. B. "neraportuoja" kur yra padedami Bendrijai priklausantys pinigai. N. V. pasakė, kad E. B. jai sakė, kad pas jį viskas su Bendrijos pinigais tvarkoje, kad, kai reikės, jis pagrįs, kur buvo išleisti bendrijai priklausantys pinigai. N. V. pasakė, kad ji atsako už save, o E. B. jai nieko nepateikia, tik sako, kad viskas bus tvarkoje. N. V. pasakė, kad E. B. su Bendrijos mokėjimo kortele nuo Bendrijos sąskaitos nusiima grynais pinigais po 100, 140 Eur ir taip per mėnesį nusiima nuo 600 Eur iki 1000 Eur. Jos paklausė, kodėl ji neužblokuoja mokėjimo kortelės, kurią turi E. B. Ji atsakė, kad, jeigu ji tai padarys, E. B. ją "su žemėm sumaišys". Tą pastebėjo ir atskaitymo lapeliuose nurodytoje sukauptoje pinigų sumoje. Jis kelis kartus buvo susitikęs su E. B. laiptinėje ir jo kelis kartus klausė, kada jis organizuos Bendrijos nariams ataskaitinį susirinkimą. E. B. vis sakydavo, kad, kai ateis laikas jis organizuos Bendrijos nariams ataskaitinį susirinkimą. Tačiau taip ir liko pažadai. Nesuorganizavus E. B. 2015 m. susirinkimo, jis E. B. pasakė, kad surinks vieną ketvirtadalį Bendrijos narių parašų dėl susirinkimo ir jis bus priverstas organizuoti susirinkimą, tačiau tai išgirdęs E. B. atsakė, kad jis darys ką nori ir kada nori. E. B. pasakė, kad, kai baigsis jo kadencija, jis atsistatydins. Tai išgirdęs pasakė, kad pirma reikės atsiskaityti Bendrijos nariams už Bendrijos ūkinę - finansinę veiklą. Po šio susitikimo E. B. pradėjo jo vengti. Vėliau, kartu su kitais Bendrijos nariais surinko vieną ketvirtadalį bendrijos narių parašų ir nuėjo pas E. B.. Tai buvo 2017 metai. E. B. pasakė apie surinktus parašus ir jis pasakė, kad jam parašų sąrašą atsiustų registruotu laišku. Jis vis sakė "kad mes pašnekėsim". Tą ir padarė, nes E. B. buvo labai nepatenkintas jo apsilankymu. Jo siųstas E. B. registruotas laiškas grįžo atgal, nes E. B. jo nepasiėmė. Po to, tuos pačius surinktus Bendrijos narių parašus įmetė į E. B. pašto dėžutę, tą padaryti jis pasakė pats. Po kelių dienų savo pašto dėžutėje rado dokumentus, kuriuos buvo įmetęs į E. B. pašto dėžutę. Ant dokumento buvo E. B. parašyta, kad jis originalo nematė, kad parašai renkami tik mėlynos spalvos rašikliu, kad prie parašų nėra butų numerių ir panašiai. Tada parašė jam laišką, kuriame nurodė, kad jo ant parašų dokumentų kopijos prierašas neturi reikšmės, kad jis privalo surengti Bendrijos nariams susirinkimą. Po kelių dienų paskambino E. B. ir pasakė, kad baigtų tas nesąmones ir bus viskas ramu. E. B. dar pasakė, kad po visko su juo kalbėsis. Jis rašė skelbimus Bendrijos nariams ir juos kabino laiptinėse esančios skelbimų lentose. Skelbimuose nurodydavo, kiek trūksta kaupiamų lėšų, kad reikia būtinai organizuoti susirinkimą. Jis gal kokias 2019 m. supratęs, kad E. B. nereaguoja į reikalavimus surengti Bendrijos nariams susirinkimą. Po to, 2019 m. lapkričio mėnesį buvo suorganizuotas Bendrijos nariams susirinkimas. Jį suorganizavo J. L., šiai dienai jis yra išrinktas Bendrijos pirmininku. Susirinkimo metu J. L. pasakė, kad E. B. prisipažino, kad pasisavino Bendrijos pinigines lėšas (t.1, b.l. 182 – 184);

3.4. liudytojo A. V. parodymais, kad susipažino su N. V. paruošta suvestine apie E. B. nuo 2010 metų pasisavintus pinigus. N. V. paaiškino, kad E. B. pinigus savinosi naudodamasis Bendrijai priklausančia mokėjimo kortele. N. V. sakė, kad E. B. jai vis sakė, kad pinigų panaudojimo dokumentai bus, todėl ji naiviai juo tikėjusi. Prisijungus prie Bendrijai priklausančios banko sąskaitos padėjo N. V. užblokuoti mokėjimo kortelę (t.1, b.l. 175 – 178);

4. N. V. pateiktu bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame AB "Swedbank" banke išrašu, iš kurio matyti, kad grynuosius pinigus nuo sąskaitos nuimdavo E. B. (t.1, b.l. 71 – 126);

5. Specialisto A. Povilausko išvada, kad pagal pateiktus banko sąskaitos išrašus bankomatuose išgryninta ir nuo sąskaitos nurašyta ir apskaitos dokumentais nepateisintas piniginių lėšų panaudojimas Bendrijos veiklai už 40097, 29 Eur, iš jų:

5.1. 34581, 87 Eur bankomatuose išgryninti ir nuo sąskaitos nurašyti grynieji pinigai neužpajamuoti kasoje ir nėra dokumentų pateisinančių jų panaudojimą bendrijos veiklai;

5.2. 3452,25 Eur nuo kasos nurašyti pinigai, tačiau nėra dokumentų pateisinančių piniginių lėšų panaudojimą bendrijos veiklai;

5.3. 2063,17 Eur banko kortele mokėta už įvairius pirkinius, tačiau nėra apskaitos dokumentų ir negalima nustatyti kas pirkta ir ar panaudota Bendrijos veiklai;

5.4. 2019-11-27 kasos pajamų orderiu ser. NSB Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančiu, kad kasoje užpajamuota 531,50 Eur, kaip E. B. įmoka nuostolių atlyginimui. Skirtumas 39565, 79 Eur apskaitos dokumentais nepateisintas piniginių lėšų panaudojimas Bendrijos veiklai (t. 1, b.l. 157 – 164);

6. (Duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame AB "Swedbank" banke pridėtais dokumentais, patvirtinančiais, kad mokėjimo kortele disponavo E. B.(t. 2, b.l. 180, 182 – 195);

7. Juridinio asmens pažyma, kad (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos valdybos pirmininku Registrų centre E. B. įregistruotas nuo 2010-05-28, pagal užpildytą formą JAR-VO-V jis yra nurodęs, kad pirmininku yra nuo 2005-11-03 (t. 2, b.l. 6 - 7; 32 - 35; 36);

Motyvuojamoji dalis

8. Įvertinus ištirtų įrodymų visetą, darytina išvada, kad E. B. nusikalstama veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.

8.1. Atsižvelgiant į aptartus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismo nuomone, byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad iš Bendrijos sąskaitos nuimtais pinigais E. B. disponavo pats, šie pinigai nebuvo perduoti nei Bendrijos buhalterei, nei kitaip panaudoti Bendrijos reikmėms. Taip pat nekyla abejonių, kad E. B. atitinka BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, nes dėl jo eitų Bendrijos pirmininko pareigų jis šios Bendrijos piniginėms lėšoms turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus, t. y., šis turtas dėl jo pareigų vykdymo jam buvo patikėtas. Tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais, neatlygintinai paversdamas svetimą jam patikėtą ir jo žinioje buvusį Bendrijos turtą – pinigines lėšas – savo turtu, pažeisdamas turto patikėjimo sąlygas, E. B. pasisavino Bendrijos turtą, taip padarant žalą šiai Bendrijai.

Dėl bausmės kaltinamajam skyrimo

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis pripažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

9.1. Skiriant kaltinamajam E. B. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto sunkaus nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę. E. B. padarė nusikaltimą nuosavybei, tačiau atsakomybės nevengia, nes visiškai pripažįsta civilinį ieškinį, turi pastovų dirbą. Be to, iki šios veikos padarymo jis nebuvo teistas, yra vedęs, turi šeimą bei yra saistomas stiprių socialinių ryšių. Todėl sprendžiant bausmės skyrimo ir jos rūšies parinkimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta ši nusikalstama veika ir kokios buvo jos pasekmės.

9.2. Byloje nustatyta, kad E. B., kaip jis pats teigia, dėl priklausomybės azartiniams žaidimams, savinosi Bendrijos lėšas, kurias išleido loterijos bilietams ir kitiems žaidimams, tokiu būdu kilo kitos pasekmės – atsirado skola Bendrijai, kuri vis augo. Tačiau vertinant skolos dydį matyti, kad ji nėra tokia, kurios kaltinamasis negalėtų pašalinti, o tai patvirtina jo dedamos pastangos, nes E. B. turi pastovų darbą, yra darbingas, turi išsikėlęs tikslą kaip galima greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi visuma šių duomenų suteikia pagrindą svarstyti dėl skirtinos bausmės pagal BK 183 str. 2 d. atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teismo nuomone, aukščiau aptartų aplinkybių visuma iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ypač atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai yra Lietuvoje, duomenų, kad jis norėtų juos nutraukti, byloje nėra. Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, ypač į aplinkybę, kad kaltinamasis turi tikslą atlyginti padarytą žalą, teismas daro išvadą, kad BK 183 str., 2 d. sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo, net ir minimaliam terminui, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir yra visiškai netikslingas. Taip pat atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalyką, t. y. į tai, kad E. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatą. Be abejonės E. B. įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei buvo padaryta didelė turtinė žala Bendrijai, tačiau ši žala gali būti atlyginta. Teismo nuomone, kaltinamasis yra socialiai subrendęs, suvokiantis padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, gailisi, todėl jo probavimas taikant tam tikrus apribojimus ir draudimus, kurie akivaizdu gali apsunkinti greitesnį žalos atlyginimą yra netikslingas. Taigi teismo vertinimu, kaltinamojo atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 183 str. 2 d. sankcijoje už padarytą sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, pastaroji reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o turtinės sankcijos, tuo pačiu suteikiant jam galimybę dirbti ir dėti pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Šioje byloje, siekiant tinkamai individualizuoti bausmę E. B., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo jam skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

9.3. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, už E. B. įvykdytą sunkų nusikaltimą jam gali būti paskirta iki 6 000 MGL dydžio bauda. Baudos dydis skaičiuojamas pagal veikos padarymo metu valstybėje nustatytą MGL. E. B. inkriminuoto BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 50 Eur. Atsižvelgiant į E. B. darbingumą, turimą finansinę naštą atlyginti pagal jam pareikštą civilinį ieškininį žalą, jam skirtinas 180 MGL baudos dydis, kuris būtų proporcinga finansinė našta. Tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas E. B. šioje byloje už sunkų turtinį nusikaltimą, užtikrintų tiek ekonominį poveikį nuteistajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir leistų įgyvendinti teisingumo principą.

9.4. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, kaltinamajam E. B. skirtinos baudos sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Dėl civilinio ieškinio

10. Civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos (Juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareikštas 39 565, 79 Eur civilinis ieškinys įrodytas byloje esančiais dokumentais, kaltinamasis jo neginčija, todėl tenkinamas pilnai.

Kiti klausimai

11. Panevėžio apygardos prokuroro 2019-12-12 nutarimu paskirtas laikinas kaltinamojo E. B., nuosavybės teisių apribojimas į asmeninės nuosavybės teise valdomus automobilius Peugeot 806 ir Citren C8, paliekamas nepakeistas civiliniam ieškiniui užtikrinti.

12. Civilinio ieškovo atstovas advokatas R. Garlauskas prašė pripažinti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos (Juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaidas advokatui už teisines paslaugas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo E. B. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas advokatas R. Garlauskas pateikė dokumentus (sąskaitas Nr. 2020/003, 2020/013, 2020/015, mokėjimo pavedimų išrašus), patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrija sumokėjo 700 Eur advokatui už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (t. 3, b. l. 180 – 185). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byla teisme buvo nagrinėjama dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Dėl šios priežasties civilinis ieškovas, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, samdė advokatą R. Garlauską, kuris parengė civilinį ieškinį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo civilinį ieškovą bylą nagrinėjant teisme. Už advokato suteiktas paslaugas civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrija sumokėjo 700 Eur, taip patirdamas tokio dydžio pagrįstas išlaidas, kurios priteistinos iš nuteistojo E. B.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pripažinti E. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti 180 MGL, t. y. 9000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 9000 Eur dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. nustatyti 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

E. B. paskirta galutinė 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš E. B. 39 565, 79 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 79 cnt.) (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai (Juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos (Juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaidas atstovui – 700 Eur (septinis šimtus eurų) – proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo E. B..

Panevėžio apygardos prokuratūros 2019-12-12 nutarimu laikinai apribotas E. B. nuosavybės teises automobiliams Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant nuosprendį priėmusiame teisme.

Teisėjas Donatas Jatužis