- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-114-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- UAB „DL logistika“
- Ieškovas
- UAB ,,Aris Baltija“
- Trečiasis asmuo
- BUAB ,,DL auto“
- Advokatai
- Nerijus Katilius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Algimanto Kukalio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „DL logistika“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-526-358/2010 pagal ieškovo UAB ,,Aris Baltija“ (teisių perėmėjas Introtrade LLP) ieškinį atsakovui UAB ,,DL logistika“, trečiajam asmeniui BUAB ,,DL auto“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB ,,Aris Baltija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,DL logistika“ 100 000 Lt skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. laidavimo sutartį Nr. 0001/13 ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 50-52).
Reikalavimas priteisti skolą buvo grindžiamas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi, pagal kurią ieškovas perdavė trečiajam asmeniui UAB „DL auto“ ARIS CARD mokėjimo korteles, kuriomis pastarasis už degalus galėjo atsiskaityti ARIS degalų tinkle ir už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovui per 25 dienas nuo sąskaitų – faktūrų pateikimo. Per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. birželio 20 d. tretysis asmuo, naudodamasi ieškovo išduotomis kortelėmis, įsigijo degalų už 144 766,05 Lt sumą, tačiau už degalus neatsiskaitė. Atsakovas UAB „DL logistika“ (buvęs pavadinimas UAB „Daisotros logistika“) 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė su ieškovu Laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB „Aris Baltija“ už UAB „DL auto“, jei tretysis asmuo neįvykdys savo prievolių pagal sutartį. Kadangi UAB „DL auto“, preivolės neįvykdė, nurodytos Laidavimo sutarties pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (t.2, b. l. 73-75) ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Aris Baltija“ iš atsakovo UAB ,,DL logistika“ (į. k. 126275613) 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) skolos, 1500 Lt (vieną tūkstantį penis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 70, 00 Lt (septyniasdešimt litų) pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ginčas kilo iš 2007 m. rugpjūčio 3 d. Laidavimo sutarties, pagal kurią UAB ,,Daisotros logistika“ (dabar – restruktūrizuojamoji UAB ,, DL logistika“) įsipareigojo per 7 darbo dienas sumokėti UAB ,,Aris Baltija“ bet kurią sumą, bet ne didesnę kaip 100 000 Lt, po to, kai gaus kreditoriaus raštą-reikalavimą sumokėti skolą, su nuoroda į Laidavimo sutartį Nr. 0001/06 ir su patvirtinimu, kad tretysis asmuo UAB ,,DL auto“ nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas pripažino teisiškai nereikšmingais atsakovo argumentus, jog ieškovo raštas – reikalavimas buvo pateiktas pasibaigus sutarties galiojimo laikui, jog UAB „DL auto“ neturėjo automobilių, į kuriuos turėjo būti pilamas kuras, jog dėl ieįkovo kaltės laiku nebuvo sustabdytas kortelių galiojimas, kas didino skolą, ir nurodė, kad atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovui, kadangi šalis sieja iš sutarties kilę prievoliniai santykiai.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „DL logistika“ apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t.2, b. l. 80-84). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1) trečiajam asmeniui UAB „DL auto" tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų ieškovui pagal sutartį, ieškovas, norėdamas gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo, kaip laiduotojo pagal Laidavimo sutartį, turėjo pareigą pareikšti savo reikalavimus atsakovui tinkamai įforminto rašto - reikalavimo forma, t.y. Laidavimo sutartis nustatė privalomą ikiteisminę ieškovo reikalavimų pateikimo formą ir buvo sudaryta iki konkretaus naikinamojo termino galiojimo pabaigos. Ieškovas privalėjo pateikti raštą - reikalavimą atsakovui ne vėliau kaip iki Laidavimo sutarties galiojimo termino pabaigos ( iki 2008 m. rugpjūčio 3 d. ). Nors ieškovas nurodo, kad trečiojo asmens UAB „DL auto“ įsiskolinimas ieškovui susidarė 2008 m. balandžio - birželio mėnesiais pagal tris PVM sąskaitas - faktūras, kai Laidavimo sutarties galiojimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau ieškovas pateikė atsakovui raštą - reikalavimą tik 2008 m. rugsėjo 11 d., t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po Laidavimo sutarties galiojimo pabaigos. Taigi ieškovas praleido terminą pretenzijai pareikšti. Pasibaigus Laidavimo sutartyje nustatytam naikinamajam terminui, atsakovo prievolė taip pat pasibaigė;
2) pagal Laidavimo sutartį, ieškovas kartu su siunčiamu raštu - reikalavimu turėjo pateikti patvirtinimą, kad tretysis asmuo UAB „DL auto“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui. Todėl esminė Laidavimo sutartyje nurodyta ieškovo rašto - reikalavimo tinkamo galiojimo sąlyga – tai reikalavimas prie jo pridėti patvirtinimą, jog ieškovo skolininkas UAB „DL auto“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui;
3) netinkamas ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas teismo negalėjo būti vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas faktas. Teismas privalėjo minėtą faktą įvertinti Civilinio kodekso 6.64 straipsnio 3 dalies atžvilgiu;
4) pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovo ir trečiojo asmens šioje byloje pateiktos informacijos apie tai, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis tretysis asmuo UAB „DL auto“ 2008 m. balandžio - birželio mėnesiais savo vardu neturėjo registruotų transporto priemonių, kurios galimai galėjo sunaudoti neva iš ieškovo įsigytą kurą;
5) teismas netyrė UAB „DL auto" bankroto administratoriaus byloje pateiktos informacijos, jog perimdamas šios bendrovės turtą, bankroto administratorius neperėmė jokių UAB „DL auto“ iš įsigyto kuro likučių, talpyklų, kuriose minėtas kuras galėtų būti saugomas, ar pirkimo - pardavimo dokumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog UAB „DL auto“ galimai pardavė iš ieškovo įsigytą kurą. Todėl apeliantas daro prielaidą, kad tretysis asmuo UAB „DL auto“ galimai nepirko, o ieškovas UAB „Aris Baltija" nepardavė jokio kuro, t.y. faktiškai neatliko jokių ūkinių operacijų, kurių pagrindu ieškovas grindžia UAB „DL Auto“ įsiskolinimą ir tuo pagrindu reikalavimą atsakovui UAB „DL logistika“;
6) byloje paaiškėjus, kad ieškovo reikalavimas skolininkui UAB „DL auto“ yra nepagrįstas, t.y. nustačius, kad jokios ūkinės - komercinės kuro pirkimo - pardavimo operacijos tarp šių šalių realiai nebuvo vykdomos, o sąskaitos – faktūros buvo išrašytos tik apsimestiniam nesamo fakto įforminimui, ši aplinkybė turėtų esminės reikšmės atsakovo atsakomybei pagal Laidavimo sutartį atsirasti. Laidavimas yra šalutinė prievolė, todėl kai pasibaigia ar pripažįstama negaliojančia pagrindinė prievolė, pasibaigia ir laidavimas. Nustačius, kad ieškovas nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas - faktūras trečiajam asmeniui, ieškovo kreditorinis reikalavimas taptų negaliojantis. Tokio fakto nustatymas reikštų atsakovo UAB „DL logistika“ atleidimą nuo prievolių vykdymo pagal Laidavimo sutartį;
7) ieškovas yra nesąžiningas, kadangi į atsakovą dėl prievolės įvykdymo kreipėsi tik po to, kai jo pagrindiniam skolininkui UAB „DL auto“ buvo iškelta bankroto byla;
8) ieškovas, būdamas profesionaliu verslo rinkos subjektu, žinodamas visas galimas su vykdoma veikla susijusias rizikas bei žinodamas, jog tretysis asmuo UAB „DL auto" vėluoja sumokėti ieškovui dideles sumas už neva šiai bendrovei parduotus degalus, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų sustabdytas UAB „DL auto“ išduotų ARIS CARD mokėjimo kortelių galiojimas, todėl tokiu savo elgesiu tyčia didino UAB „DL auto" skolą iki 144 766,05 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo UAB ,,Aris Baltija“ teisių perėmėjas INTROTRADE LLP prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (t.2, b. l. 114-115).
Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas aiškiai pripažino, jog skola atsirado pagal 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais ieškovo išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Taigi skolos ieškovui atsiradimo momentu atsakovas buvo laidavęs už UAB „DL auto" tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo per 7 darbo dienas sumokėti kreditoriui, ar kreditoriaus nurodytam asmeniui bet kurią sumą, bet ne didesnę kaip 100 000 Lt, po to kai gaus kreditoriaus raštą - reikalavimą mokėti su nuoroda į Laidavimo sutartį ir su patvirtinimu, kad UAB „DL auto" nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui. Taigi Laidavimo sutartis nenustatė ieškovui termino pateikti atsakovui raštą - reikalavimą, dėl ko atsakovo Laidavimo sutarties nuostatų interpretavimas, jog minėtas raštas turėjo būti pateiktas laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 3 d., yra teisiškai nepagrįstas. Laidavimo sutarties nuostatos iš viso nereikalavo, jog ieškovas prie siunčiamo rašto - reikalavimo pridėtų tam tikrus įrodymus apie UAB „DL auto“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl visiškai pakako ieškovo patvirtinimo apie UAB „DL auto“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, ieškovas savo 2008 m. rugsėjo 11 d. rašte - reikalavime aiškiai patvirtino, kad UAB „DL auto“ nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, pridėjo šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus - PVM sąskaitas - faktūras su suėjusiais apmokėjimo terminais, ir vadovaudamasis Laidavimo sutarties nuostatomis pareikalavo sumokėti 100 000 Lt. Todėl atsakovo argumentas, jog ieškovas neva tai neįvykdė sutartinės pareigos pateikti papildomus įrodymus dėl UAB „DL auto" sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo vertinimu, apelianto argumentai, jog UAB „DL auto“ neturėjo automobilių, kurie galėtų sunaudoti iš ieškovo įsigytą kurą, ar talpyklų, kuriose minėtas kuras galėtų būti saugomas, yra teisiškai nepagrįstį bei neturintys jokios reikšmės sprendžiant ginčą. Iš PVM sąskaitų - faktūrų bei atitinkamų kolonėlių fiskalinių kvitų yra aiškiai nustatyta, kad naudojantis trečiajam asmeniui UAB „DL auto“ išduota ARIS CARD mokėjimo kortele, laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. birželio 30 d. buvo įsigyta degalų už bendrą 144 766,05 Lt sumą. Faktinės aplinkybės ką UAB „DL auto“ su įsigytu kuru darė, ar kur jį laikė - neturi teisinės reikšmės bylos esmei. Analizuojamu atveju atsakovas laidavo ne už ieškovo patirtus nuostolius, o už tai, kad UAB „DL auto“ tinkamai atsiskaitys už jai parduotas prekes ir tokiu būdu įvykdys savo sutartinę prievolę. Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl UAB „DL auto“ prievolės, kuri pagal savo pobūdį yra piniginė, ieškovui įvykdymo, bet ne dėl civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, kuri atsiranda dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo remiantis CK 6.259 straipsniu reikalauti sumažinti skolininko atsakomybę, nes aptariamu atveju atsakovas laidavo ne dėl nuostolių ar netesybų atlyginimo (civilinės atsakomybės kilimo), o dėl UAB „DL auto“ pagrindinės prievolės pagal sutartį įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas nepagrįstas.
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgija reikalavimo teisę. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.), t.y. ši teisės norma įtvirtina sutarčių laisvės principą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.
Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Aris Baltija“ ir tretysis asmuo UAB „DL auto“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė sutartį Nr. 423/2007, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui ARIS CARD mokėjimo korteles, pagamintas trečiojo asmens pateiktais sąrašais, ir suteikti jam galimybę ieškovo UAB „Aris Baltija“ degalinių tinkle gauti (užsipilti) degalų ir būti aptarnautam. Tretysis asmuo UAB „DL auto“ įsipareigojo už parduodamus degalus atsiskaityti su ieškovu per 25 kalendorines dienas nuo sąskaitų – faktūrų išrašymo dienos (Sutarties 1.1., 2.1.2.; t.1, b.l. 7-11). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė pilnai ir pagal 2007 metų spalio 2 d. lapkričio 6 d. ir lapkričio 7 d. perdavimo-priėmimo aktus trečiajam asmmeniui pagamino bei perdavė 10 vnt. plastikinių kortelių „Aris“ ir per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 30 d. suteikė trečiajam asmeniui paslaugų (užpylė degalų) už 146 050,92 lt (t.2, b.l. 11-13, 17-19, 23-29, 32-37, 40-41). Už suteiktas paslaugas/parduotus degalus ieškovas 2008 metų balandžio 30 d., gegužės 31 d. ir birželio 30 d. išrašė apmokėjimui tris sąskaitas – faktūras, pagal kurias tretysis asmuo atsiskaitė tik iš dalies ir ieškovo paskaičiavmais liko skolingas jam 144 766,05 Lt (t.1, b.l. 3, 12; t.2, b.l. 151). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovui pilnai įvykdžius savo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui UAB „DL auto“ atsirado pareiga tinkamai, pagal sutartyje nustatytus terminus atsiskaityti su ieškovu (CK 6.38 str. 1 d.). Tačiau, kaip jau buvo minėta, savo prievolę UAB „DL auto“ įvykdė tik iš dalies.
Šalys (ieškovas ir atsakovas) 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Laidavimo sutartį, kuria atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo per 7 darbo dienas sumokėti ieškovui (kreditoriui) arba kreditoriaus nurodytam asmeniui bet kurią sumą, bet ne didesnę kaip 100 000 Lt, po to, kai gaus kreditoriaus raštą - reikalavimą mokėti su nuoroda į šią Laidavimo sutartį ir su patvirtinimu, kad UAB „DL auto“ (tretysis asmuo) nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Šalys susitarė, kad ši Laidavimo sutartis galioja nuo 2007 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 3 d. Laidavimas baigiasi, jei suėjus Laidavimo sutarties galiojimo terminui Kreditorius per 3 mėnesius nepareiškia Laiduotojui ieškinio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Taigi, laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant - atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai tokiu interesu yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir tokiu būdu siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Iš Laidavimo sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl terminuotos prievolės, kurios terminas pasibaigė 2008 m. rugpjūčio 3 d. (CK 6.88 str. 1 d.). Ieškovas dėl pažeistos teisės kreipėsi į teismą 2008 m. lapkričio 4 d. (2008 m. lapkričio 3 d. buvo poilsio diena), taigi nei Laidavimo sutartyje, nei įstatyme nustatyto termino nepraleido. Apelianto argumentai, jog ieškovas turėjo pareikšti pretenziją (2008 m. rugsėjo 11 d. Raštą – reikalavimą; t.1, b.l. 5) ne vėliau kaip iki Laidavimo sutarties galiojimo termino pabaigos (2008 m. rugpjūčio 3 d.), neparemti nei įstatymu, nei Laidavimo sutartimi, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus. Prie pretenzijos atsakovui ieškovas pridėjo reikalavimo teisę patvirtinančius rašytinius įrodymus (2007-08-09 Sutarties ir jo priedo nuorašus, PVM sąskaitas-faktūras, Laidavimo sutartį), todėl negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas savo pretenzijos tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė leistinais įrodymais (t.1, b.l. 5-6). Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, jog byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kai tretysis asmuo PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo metu buvo perleidęs transporto priemones, į kurias buvo pilamas kuras pagal ieškovo išduotas „Aris“ mokėjimo korteles, tretiesiems asmenims (t.2, b.l. 17-19, 48-58), ginčo teisiniam santykiui neturi teisinės reikšmės, kadangi Laidavimo sutartyje nenumatyta, jog esant aptartai aplinkybei ši sutartis netektų atsakovui juridinės galios. Jeigu asmens valia sudaryti sutartį dėl priežasčių, nustatytų įstatymuose, neteisingai išreiškiama, tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs ir būtų apgintas civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo nei Laidavimo sutarties, nei 2007 m. rugpjūčio 6 d. sutarties Nr. 423/2007, todėl konstatuoti šių sutarčių negaliojimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Byloje jau minėta, kad ieškovo prievolės tinkamas įvykdymas patvirtintas leistinais rašytiniais įrodymais. Taigi ne ieškovui, bet priešingai, atsakovui teko pareiga įrodyti savo teiginius, jog tretysis asmuo UAB „DL auto“ galimai nepirko, o ieškovas UAB „Aris Baltija" nepardavė jokio kuro ir faktiškai neatliko jokių ūkinių operacijų, kurių pagrindu ieškovas grindžia UAB „DL Auto“ įsiskolinimą ir tuo pagrindu reikalavimą atsakovui UAB „DL logistika“. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, jo argumentai grindžiami prielaidomis ir neparemti įrodymais, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog ieškovas, parduodamas degalus UAB „DL Auto“, kai pastarasis už juos nustatytais terminais neatsiskaitydavo, be pagrindo didino savo nuostolius ir buvo nesąžiningas, kadangi tokios aplinkybės, sudarančios pagrindą sutarčiai nutraukti, šalys sutartyje nenumatė (Sutarties 7.3. punktas), be to, už nesavalaikį atsiskaitymą šalys susitarė dėl netesybų (Sutarties 4.1. punktas).
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str., 330 str.).
Apeliantui 2011 m. sausio 11 d. iškelta restruktūrizavimo byla (t.2, b.l. 134), todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.