- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- I2-36-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01417-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausias policijos komisariatas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus sprendimą dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti (laikyti) ginklus Nr. 19-IL-64-00544-e;
2) įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai išnagrinėti 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjo M. M. prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei Nr. 19-G-64-01570-e.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, buvo priimtas 2010 m. liepos 1 d. - prieš 9 metus. Pareiškėjas jau yra atlikęs paskirtą bausmę, jo teistumas yra išnykęs, veika padaryta seniai, o po to jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nėra padaręs, todėl ir skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas remiantis aplinkybėmis, kurios šiai dienai yra praktiškai praradusios aktualumą pareiškėjo reputacijai. Tai leidžia daryti išvada, jog pareiškėjas išmoko svarbią gyvenimo pamoką bei nekelia grėsmės žmogaus, visuomenės ar valstybės saugumui.
Nurodė, kad atsakovas pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei remdamasis GŠKĮ nustatytu reguliavimu, kuris akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas savo nutartyje nustatė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką bei, kad įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo. KT, aiškindamas konstitucinį proporcingumo principą, yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtu proporcingos siekiamam tikslui, neribotu asmens teisiu labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodomas šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Akcentavo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas remiantis reglamentavimu, kuris akivaizdžiai riboja asmens teises labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. Teisę gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei minėtas reglamentavimas apriboja visam gyvenimui, nes jame numatyta sąlyga ir dėl pačio teistumo fakto buvimo asmens biografijoje. Tokios taikomos priemonės akivaizdžiai neproporcingos GŠKĮ siekiamam tikslui ir kelia pagristas abejones dėl minėto įstatymo dalies normų neatitikimo KT praktikoje įtvirtintam proporcingumo principui. Iš to seka išvada, jog priimtas skundžiamas sprendimas yra nesuderinamas GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatytu įstatymo tikslu.
Skundžiamas sprendimas taip pat kelia abejones, jog šiuo sprendimu yra pažeidžiama ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau - ir Chartija) bei joje įtvirtinti teisingumo principai. Chartijos 49 straipsnyje yra įtvirtinti teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, kuriuose nurodoma, kad bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką, kitaip tariant, bausmė turi būti proporcinga padarytam nusikaltimui, o nuteistojo teisių suvaržymas adekvatus. Akivaizdu, jog teisės gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei apribojimas visam gyvenimui yra nesuderinamas su Chartijos 49 straipsnyje įtvirtintu proporcingos bausmės principu. Šiuo atveju pareiškėjo teistumas yra išnykęs, jo padaryta nusikalstama veika yra praradusi aktualumą pareiškėjo reputacijai, todėl teisės gauti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei atėmimas visam gyvenimui yra akivaizdžiai neadekvatus teisės suvaržymas ir prieštarauja Chartijos 49 straipsniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Konstitucinis teismas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl ši teisės norma negali būti taikoma. Konstitucinis teismas sprendime taip pat akcentavo, kad įstatymų leidėjui nepriėmus GŠKĮ pakeitimo, institucijos kiekvieną prašymą turėtų vertinti individualiai. Be to, ginčijamas sprendimas prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, kadangi atsiliepime į skundą atsakovas nurodė platesnius motyvus negu ginčijamame sprendime.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 17-19) nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 12 straipsnis nustato bendruosius leidimų išdavimo reikalavimus, o to paties Įstatymo 17 straipsnis - teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas apibrėžia, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nesantys nepriekaištingos reputacijos. Šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau - BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas įsiteisėjusiu 2010 m. liepos 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, neturėdamas leidimo, įsigijo, laikė, nešiojo, gabeno lygiavamzdį šautuvą TŪLA , mažo kalibro šautuvą, 6 vnt. 16 kalibro ir 50 vnt. mažo kalibro šovinių, taip pat skardinę medžioklinio bedūmio parako. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė, subendrinus su bausme už dar vieną padarytą nusikaltimą, paskirti pareiškėjui 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant 2 metams. Taigi, šiuo teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Be to, pareigūnas, priėmęs sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neakcentavo dar vieno nuteisimo 2004 metais už tyčinį smurtinį nusikaltimą fakto.
Pabrėžė, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo požiūriu fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teistumo išnykimo faktas pagal BK nustatytas teistumo išnykimo sąlygas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas. Iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto matyti, jog asmens nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama su asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjo pripažinimas kaltu padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris įstatymo požiūriu yra teisiškai reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Administracinės bylos įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-44-443/2010 buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad 2009 metais, teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, neturėdamas leidimo, įsigijo, laikė, nešiojo, gabeno lygiavamzdį šautuvą TŪLA, mažo kalibro šautuvą, 6 vnt. 16 kalibro ir 50 vnt. mažo kalibro 22 LR šovinių, taip pat skardinę medžioklinio bedūmio parako. Teismo nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas 2 metams. Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (b. l. 6-11).
Pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2019 m. birželio 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei Nr. 19-G-64-01570-e. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius 2019 m. birželio 19 d. šioje byloje ginčijamu sprendimu Nr. 19-IL-64-00544-e nepatenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė išduoti leidimą. Atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Faktinis atsisakymo pagrindas – 2010 m. liepos 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis (b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas)(redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentavo, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką ir dėl to jis atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą kriterijų, todėl nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą gyvenimą.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6 - 10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu nustatydamas draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, siekė konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau tokį draudimą įtvirtinus neterminuotai nesudaroma galimybė praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo). Visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisoma iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas Nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol Nutarimas įsigalios, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Konstitucinio Teismo Nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) 2020 m. gruodžio 31 d., įstatymų leidėjas teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose, kuris pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, nėra pakeitęs.
Kaip jau buvo paminėta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), o Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės normos, kuriomis vadovaujantis atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas nagrinėjamo ginčo sprendimui negali būti taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, o tai lemia išvadą, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 2 d.), todėl pareiškėjo skundas patenkintinas, Marijampolės apskrities VPK 2019 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 19-IL-64-00544-e panaikinamas.
Taip pat patenkintinas ir antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei Nr. 19-G-64-01570-e.
Konstitucinis Teismas Nutarime nurodė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis turi vadovautis policijos įstaigos priimdamos sprendimus dėl leidimų išdavimo šioje byloje nagrinėjamu atveju, todėl Marijampolės apskrities VPK įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. gautą prašymą Nr. 19-G-64-01570-e dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Nutarime pateiktą išaiškinimą.
Pareiškėjas teismo prašė priteisti su bylos nagrinėjimu susijusiais 726 Eur išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-390/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčyto sprendimo panaikinimą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, nes pagal sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovas neturėjo pasirinkimo administracinėje byloje keliamą ginčą išspręsti kitaip, o dėl bylos teisminio nagrinėjimo metu priimto Konstitucinio Teismo Nutarimo ir dėl to pasikeitusio teisinės situacijos vertinimo, t. y. išnykus galimybei taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas ir įsiteisėjo jau vykstant administracinės bylos procesui teisme, todėl atsakovas iš esmės neturėjo jokių galimybių daryti įtaką šio administracinio ginčo eigai ar pakoreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų atsakovas negali būti laikomas atsakingu už pareiškėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimą ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.
Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-00544-e ,,Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti (laikyti) ginklus“.
Įpareigoti Marijamplės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. M. 2019 m. birželio 5 d. prašymą Nr. 19-G-64-01570-e dėl leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepatenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.