- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-02
- Bylos Nr.
- 1A-475/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris, Rūta Mickevičienė (pran.)
- Nuteistasis
- M.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. M. priteista V. K. 3800 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti.
Iš M. M. priteista 5805,60 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios G. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005 m. gruodžio 9 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto metu, panaudojęs fizinį smurtą sugyventinės G. K. , gimusios 1936 m. kovo 14 d., atžvilgiu, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus ranka suduodamas į veidą, petį bei krūtinę, padarė nukentėjusiajai G. K. poodines kraujosruvas dešiniame petyje ir krūtinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir pasmakrėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą, dėl ko nukentėjusioji G. K. 2005 m. gruodžio 15 d. mirė, t. y. tokiu būdu tyčia nužudė G. K. , tokiais veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo iš naujo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą. Apeliantas pabrėžia nusikaltimą įvykdęs dėl neatsargumo, todėl prašo jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 132 str. Mano, kad jo veiksmuose nėra tyčinio nužudymo požymių ir išreiškia dar vieną prašymą – jo įvykdytą veiką kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiosios mirtį. Nurodo kaltę pripažįstantis tik iš dalies, kadangi nusikaltimą padarė tik dėl neatsargumo. Apeliantas prašo sumažinti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė prašė nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo M. M. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.
M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. M. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. M. nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu ir prašo jo įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 132 str. ir pabrėždamas, kad jo veiksmuose nėra tyčinio nužudymo požymių, prašo jo veiką kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį. Taigi nuteistasis skunde išreiškia du skirtingus prašymus dėl galimos jo veiksmų kvalifikacijos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo M. M. argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Pirmiausia apeliantas prašo jo veiksmus vertinti Lietuvos Respublikos BK 132 str. prasme, t. y. kaip neatsargų nužudymą. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. Neatsargaus gyvybės atėmimo dėl nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininkas numato, kad jo veiksmai gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Kaltininko pasitikėjimas turi būti pagrįstas objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turi užkirsti kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui. Būtent šis tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis laikomas pagrindiniu požymiu, atribojančiu veiką nuo nužudymo netiesiogine tyčia. Tuo tarpu nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis M. M. sugyventinę G. K. nužudė dėl neatsargumo esant nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. Apeliantas ne mažiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajai į veidą, petį bei krūtinę, padarydamas kraujosruvas petyje, krūtinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, pasmakrėje bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą bei strigimą. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajai buvo padaryti penki trauminiai poveikiai, iš kurių trys į galvą, o du į kitas vietas (petį ir krūtinę). Greičiausiai jie atsirado kieto buko daikto - kumščio, kojos – poveikyje. Pagrindinė G. K. mirties priežastis buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad smūgis nukentėjusiajai buvo suduotas į dešinę galvos pusę ir nuo tokio smūgio galėjo išsilieti kraujas (b. l. 175-176). Iš nuteistojo M. M. parodymų matyti, kad jis pripažįsta nukentėjusiajai sudavęs tik vieną smūgį į skruostą, nuo kurio ji nugriuvo nuo sofos. Pradžioje jis tvirtino smūgį sudavęs į kairįjį skruostą, tačiau vėliau, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, parodė sudavęs į dešinįjį skruostą (b. l. 74-79). Byloje jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kiti asmenys, nėra. Nustatyta, kad apeliantas nusikaltimo padarymo buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis pats teisiamajame posėdyje pripažino, jog ne viską atsimena (b. l. 17). Akivaizdu, kad nuteistasis M. M. įsiminė tik tą smūgį, nuo kurio, kaip jis tvirtina, nukentėjusioji nugriuvo nuo sofos. Vadinasi, apeliantas suvokė, kad smūgis išties buvo labai stiprus, suduotas į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Apygardos teismas teisingai nurodė jį veikus netiesiogine tyčia, t.y. suvokus pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numačius, kad dėl jo veikos gali kilti nusikalstami padariniai, ir nors pastarasis sugyventinės mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido jai kilti. Suduodamas smūgius G. K. į galvą jis suvokė daromos veikos pavojingumą ir jokios objektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus išvengta padarinių, už kuriuos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tad nuteistasis M. M. , veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė savo sugyventinę G. K., tarp jo veiksmų ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaip nepagrįstas atmetamas apelianto prašymas jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str.
Netenkintinas ir kitas nuteistojo M. M. prašymas jo veiksmus nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį. Apygardos teismas nuosprendyje detaliai aptarė, kodėl M. M. veika kvalifikuotina kaip nužudymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra nurodyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju priežastinio ryšio buvimas tarp apelianto suduotų smūgių sugyventinei G. K. ir jos mirties yra neginčytinai įrodytas. Specialisto išvados bei teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiosios mirties priežastis buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kurį sukelti galėjo ir vienas smūgis, suduotas nukentėjusiajai į dešinę galvos pusę. Ta aplinkybė, kad G. K. nuo 2005 m. gruodžio 9 d. patirtų sužalojimų mirė po keleto dienų, t. y. 2005 m. gruodžio 15 d., nesudaro pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis M. M. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad G. K. mirties priežastis buvo apelianto padarytas sveikatos sutrikdymas, o tokiu atveju atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 4 punktas).
Apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškia manymą, kad apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. Kolegija su tokiu apelianto teiginiu negali sutikti ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas M. M. bausmę, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmė skyrimo pagrindus (į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatitaisomas pasekmes bei padaręs ypatingai didelę žalą visuomenei, atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes, M. M. ir jo sugyventinės santykius, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad pastarasis siekė palengvinti savo padarytų veiksmų pasekmes, iškviesdamas medicinos felčerę, padėdamas ją įkelti į lovą, o vėliau į greitosios pagalbos mašiną) ir skyrė M. M. laisvės bausmę, savo dydžiu mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Kolegijos manymu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, nėra jokio teisinio pagrindo šią bausmę dar labiau švelninti.
Kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta spausdinimo klaida, todėl ji ištaisoma, nekeičiant nuosprendžio, ir nurodoma, kad M. M. nukentėjusiąją G. K. nužudė ne 2006 m. gruodžio 9 d., o 2005 m. gruodžio 9 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.