Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir sugadino svetimą turtą :

2013-07-14 apie 12.30 val. namo, adresu Panevėžio g. 16, Vilniuje, kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė V. D. smūgius į veidą, koją ir galvą, taip sukeldamas V. D. fizinį skausmą, taip pat mušdamas V. D. ir mėtydamas įvairius daiktus sugadino V. D. turtą - suplėšė marškinius - 80 litų vertės, apgadino gėlynus – 50 litų vertės, sudaužė priestato stogą – 1105 Lt vertės, tokiu būdu savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. 1235 litų žalą. Tokiais veiksmais Č. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Č. K. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu V. D. buvo kaltinamas viešai žodžiu užgauliai pažeminęs žmogų, o būtent tuo, jog V. D. 2013-07-14 apie 12-12.30 val., namo, adresu Panevėžio g. 16, Vilniuje, kieme, tarpusavio konflikto metu Č. K. atžvilgiu vartojo rusiškus žodžius „gaidys, auka, išsigimėlis“ kaimyno bei sutuoktinės akivaizdoje, taip jį viešai ir užgauliai pažemindamas. Dėl tokių veiksmų V. D. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., padarymu.

Apklaustas teisme privatus kaltintojas – kaltinamasis V. D. palaikė privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, kaltės dėl Č. K. įžeidimo nepripažino ir paaiškino, kad Č. K. yra namo kaimynas. Jis su žmona į namą atsikėlė gyventi, kuomet Č. K. šiame name jau gyveno, teritorija buvo aptverta, todėl tarp jų kildavo ginčas dėl žemės naudojimo, nes Č. K. užėmė visą žemės plotą, visą kiemą. 2013-07-14 apie 12.30 val. jis kartu su žmona D. D. prie savo namo dalies, esančios adresu Panevėžio g. 16, Vilniuje, tvarkėsi. Č. K. be jokios priežasties pradėjo rodyti savo genitalijas, užsipuolė jį ir žmoną, aiškinosi dėl skundų, pradėjo jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, po ko paėmęs pagalį, plytą, pradėjo įvairius daiktus mėtyti į jo (V. D.) kiemą, dėl ko sugadino (sudaužė) priestato stogą. Į tai jis atsakė, kad taip daryti negalima, tuomet užėjęs į jo (V. D.) kiemo teritoriją, Č. K. pradėjo elgtis agresyviai, tampydamas už marškinių ir mušdamas Č. K. sudavė jam lazda bei rankomis į įvairias kūno vietas pataikydamas 5 kartus į veidą (kairę ar dešinę pusę, praėjus nemažai laiko jis nepamena), koją, ranką, dėl ko jam nuo smūgių lūžo dantis ir už danties tvarkymą jam teko sumokėti 200 Lt. Už stogo sugadinimą draudimas atlygino 1105 Lt žalą. Mušdamas ir tampydamas už marškinių Č. K. jam suplėšė marškinius 80 Lt vertės, mėtydamas įvairius daiktus į kiemą užteršė kiemo aplinką ir apgadino gėlynus, kuriuos jis įvertina 50 Lt. Dėl sužalojimų jis nesikreipė į medikus. Įvykį matė jo žmona D. D., I. K. (Č. K. sutuoktinė), kitų asmenų nebuvo. Dėl įvykio buvo iškviesta policija ir visi buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis ir jo sutuoktinė įvykio dieną buvo blaivūs, komisariate blaivumo tikrintis atsisakė dėl savo saugumo, nes komisariate, tarp sulaikytųjų, buvo įvairų asmenų. Prašo atlyginti jam padarytą 330 Lt turtinę žalą (už sugadintus marškinius, gėlyną bei danties sutvarkymą) ir 8000 Lt neturtinę žala, kadangi dėl Č. K. veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius depresija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, patyrė pažeminimą, atsirado baimė, pradėjo gerti vaistus nuo spaudimo. Dėl pareikšto priešpriešinio Č. K. skundo nurodė, jog jis neįžeidinėjo Č. K., kilusio konflikto metu pasakė tik žodį „chuliganas“ ir „kad taip daryti negalima“, kuomet buvo sugadintas jo priestato stogas. Žmona D. D. irgi neįžeidinėjo Č. K., jis pats jokio pagalio neturėjo, pažymėdamas, jog pagrinde konfliktinės situacijos su Č. K. kyla dėl žemės sklypo.

Apklaustas teisme kaltinamasis – privatus kaltintojas Č. K. palaikė priešpriešiniame skunde nurodytas aplinkybes, kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir turto sugadinimo nepripažino, paaiškino, kad jis, 2013-07-14 apie 12-12.30 val., daugiabučio namo kieme, adresu Panevėžio g. 16, Vilniuje, su kaimynu J. L. statė tvorą, kartu kieme buvo ir jo sutuoktinė I. K.. Prireikus įrankių, jis nuėjo į namą, po ko išėjęs atgal į kiemą išgirdo triukšmą, tuo metu V. D. pradėjo keiktis jo žmonos I. K. atžvilgiu, vadindamas ją įžeidžiančiais žodžiais. Kadangi, tai girdėdamas, jis užstojo savo žmoną, V. D. ėmė jį vadinti užgauliais žodžiais: „gaidys, auka, išsigimėlis“ ir reikalavo duoti jų kiemo vartų raktus. V. D. ir jo žmona buvo neblaivūs. Konflikto metu V. D., atidaręs kiemo vartelius, stovėjo savo teritorijoje, o jis (Č. K.) - savo teritorijoje. V. D. yra jų kaimynas, 4 metus gyvena kaimynystėje, su juo nuolat konfliktuoja, nes V. D. pretenduoja į jų žemes, nors žemė yra išpirkta jo uošvės. 2013-07-14 jis buvo išgėręs alaus, kita pusė buvo visiškai neblaivūs. Kilus ginčui, jis V. D. tik stūmė, jokių daiktų nemėtė ir jo nemušė. Sulaužyto stogo nematė. Teigia, jog jo atžvilgiu D. D. sudavė pagaliu, tačiau skundo dėl to jis nerašė. Iš kur atsirado suplėšyti V. ir D. D. rūbai, jis nežino. Atvykus policijai, visi buvo sulaikyti. Jam policijos komisariate buvo nustatytas neblaivumas, o V. D. ir šio žmona atsisakė tikrintis blaivumą. Apie stogo sugadinimą jis nieko nežino, nurodė, jog patys V. ir D. D. daužė savo stogą, nors jis pats nematė, kaip V. D. ar jo žmona žalotų savo pavėsinės stogą. Su V. D. pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo priteisti iš V. D. jo naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl V. D. atliktos nusikalstamos veikos, kuomet jis buvo išvadintas žodžiais: „gaidys, auka, išsigimėlis“, jis buvo įžeistas, buvo pažeminta jo garbė ir orumas žmonos, kaimyno J. L. ir D. D. akivaizdoje, dėl ko jis patyrė itin neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, gėdą.

Apklausta teisme liudytoja D. D. paaiškino, kad 2013-07-14 apie 12 val. su vyru V. D. tvarkėsi lauke, už tvoros stovėjo I. ir Č. K., kurie pradėjo konfliktuoti, sakydami, kad jiems (V. ir D. D.) nepavyko dėl statybų, Č. K. pasakė, kad statys bunkerį, pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius, nusimovęs savo šortus, parodė genitalijas, pradėjo mėtyti pagalius į jų teritoriją ir pataikė į pavėsinės plastmasinį stogą, sudaužė jį, po ko Č. K., įbėgęs į jų kiemą, pradėjo mušti jos vyrą. Č. K. sudavė sutuoktiniui pagaliu į veidą, koją, taip pat ranka sudavė į veidą, dėl ko ji iškvietė policiją. Vyrui ištino veidas, todėl jam teko kreiptis į stomatologą. Atvykusiems policijos pareigūnams ji rodė, ką padarė kaimynas Č. K., pati viską nufotografavo ir visi nuvyko į policijos komisariatą. Policijoje atnešė alkotesterį pasitikrinti blaivumą, ji su vyru atsisakė tikrintis blaivumą, nes buvo daug žmonių, be to, jai kilo abejonės dėl alkotesterio patikimumo, kadangi nebuvo aišku, iš kur buvo atneštas alkotesteris. Policijoje parašė pareiškimą. Dėl Č. K. veiksmų buvo sugadintas jų pavėsinės stogas, sulaužytos rožės, suplėšyti vyro marškiniai. Paaiškino, jog tai ne pirmas konfliktas su Č. K., po šio konflikto vėl buvo kviesti policijos pareigūnai, nes Č. K. smėliu užvertė kanalizaciją, vėl įžeidinėjo ją (D. D.). Nagrinėjamo konflikto dieną ji pati buvo blaivi, konflikto metu jai taip pat buvo suplėšyti džinsai.

Apklausta teisme liudytoja I. K. paaiškino, kad 2013-07-14 jai būnant namo kieme, kaimynas V. D., būdamas girtas, pradėjo rėkauti ir keiktis jos atžvilgiu. Vyro Č. K. pradžioje kieme nebuvo, o jam sugrįžus, vyrai pradėjo aiškintis, Č. K. kaimyną V. D. įstūmė į savo kiemą. Vyrai apsistumdė ir konfliktavo toliau. Kaimynas V. D. sudavė pagaliu jai per stuburą. Č. K. kaimynų kieme nebuvo, pats V. D. jos vyrą norėjo įsitempti į savo kiemą, niekas nemėtė į kiemą pagalių, Č. K. niekam nesudavė, be jų ir kaimynų V. ir D. D., daugiau nieko nebuvo, vėliau nurodė, jog jos kieme buvo J. L., kuris padėjo taisyti tvorą. Konflikto metu Č. K. buvo išgėręs tik alaus, o kaimynai buvo girti. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Namas, kuriame jie gyvena su kaimynais, yra 5 butų, kiemas taip pat yra 5 butų. Ji pati yra registruota tame bute, gyvena jame teisėtai. Šis konfliktas nėra pirmas, po šio incidento vėl buvo atvažiavę policijos pareigūnai dėl kanalizacijos, o kaimynas V. D. yra piktas, nes jam nėra duodami raktai nuo kanalizacijos vartų. Ji pati įvykio dieną buvo blaivi. Kaimynų stogo niekas nedaužė, be to, stogas senas. Draudimo bendrovė dėl stogo sugadinimo kreipėsi į juos dėl žalos atlyginimo, tačiau vyras Č. K. nemokėjo draudimo reikalavimu nurodytos sumos, nes vyksta teisminis procesas dėl stogo. V. ir D. D. įžeidinėjo jos vyrą Č. K., vadino jį „gaidžiu“, dar visokiais keiksmais.

Apklaustas teisme liudytojas J. L. paaiškino, kad jis gyvena šalia kaimynų D ir K. Vasarą, prieš pietus, jis padėjo Č. K. taisyti tvorą nuo gatvės pusės. Betaisant tvorą Č. K. nuėjo pasiimti instrumentų, tuo metu V. D. pradėjo rėkti ant I. K., sugrįžus Č. K., kaimynas V. D. pradėjo rėkti ir ant Č. K., vyrai susibarė prie vartelių. Jiedu barėsi ilgai ir abu keikėsi. I. K. juos bandė skirti. D. D. buvo neblaivi ir taip pat konfliktavo, ji su vyru mojavo pagaliais, o D. D. per vartelius pagaliu trenkė Č. K., gavo ir I. K., jai sudavė V. D.. Jis pats tuo metu stovėjo toliau nuo vartelių (atstumu 15-20 metrų) ir iš tolo stebėjo konfliktą. Jis nepastebėjo, kad Č. K. mėtytų pagalius į V. D. kiemą, nematė ir kad Č. K. būtų kam sudavęs. Vėliau atvažiavo policija. V. ir D. D. jį patį vadino „gaidžio draugu“, matė, jog buvo fotografuojamas. Jis pats visą laiką buvo kieme, viską gerai matė, taip pat matė, kaip per galvą buvo suduota Č. K.. Č. K. savo lytinių organų niekam nerodė. Jo manymu, D. D. buvo neblaivi, I. K. buvo blaivi. Jis su Č. K. iki pietų buvo išgėrę 2 litrus alaus. Atvykus policijai visi išvažiavo į policijos komisariatą, jis liko toliau taisyti tvorą. Ir pats rašė policijai pareiškimą kaip liudytojas.

Teisme apklaustas liudytojas, gydytojas L. V. paaiškino, kad jam teko gydyti V. D. dantis. 2013-07-16 buvo gydyti dantys viršuje, kairėje pusėje, 23 d.- apačioje, dešinėje, 24 d. - 2 dantys buvo gydomi kairėje pusėje, viršuje. Visomis dienomis skirtingi dantys buvo gydyti, nes gydoma tik po 2 dantis. 2013-07-16 buvo atliekamas ne protezavimas, tai nebuvo trauminis gydymas, o lėtinis gydymas, kaklelio pažeidimas, dėl erozijos, jokio trauminio pažeidimo nebuvo, sulūžusio danties taip pat nebuvo. Kuomet asmuo būtų atvykęs su trauminiu pažeidimu, toks įrašas atsispindėtų medicininiuose dokumentuose.

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, E. M. paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2014-07-14 tarnybos metu 12.35 val. į budėtojų grupės patalpas 2 PK iš Panevėžio g. 16, buvo pristatytas V. D., kuris atsisakė pūsti į alkotesterį ir tikrintis blaivumą, nuo V. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus (b.l. 42). Pagarsinus parodymus liudytojas papildomai paaiškino, kad negali paaiškinti kokiu pagrindu asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą, jis dirbo budinčioje dalyje, su atvežtaisiais asmenimis aiškinasi budintis, o jis nustato asmenybę, girtumą, atsako už asmenų buvimą komisariate. Jam nurodymus duoda budintis.

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, O. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2013-07-14 apie 12.20 val. patruliuodami kartu su patruliu V. A. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Panevėžio g. 16, konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi Č. K., V. D., D. D., kurie aiškino, kad tarp jų įvyko konfliktas. Visi minėti piliečiai buvo neblaivūs (sklido alkoholio kvapas), sunkiai galėjo paaiškinti, kas tiksliai atsitiko, dėl to tolimesniam aiškinimuisi 12.45 val. visi piliečiai buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK budėtojų grupę (b.l. 41). Pagarsinus parodymus liudytojas paaiškino, kad neatsimena aplinkybių, įvykio nepamena, tik pamena, kad buvo iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų, aplinkybių dėl išmėtytų daiktų kieme nepamena, į vietą atvyko kaip patruliai ir patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje užfiksuota, jog 2013-07-14 12.19 val. paskambinęs pranešėjas (D. D.) iš Panevėžio g. 16 buto 6 pranešė, kad tarp jo ir kaimyno iš 2 buto, kuris yra girtas, buvo konfliktas, muštynės ( b.l. 40).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad Č. K. 2013-07-14 12.43 val. nustatytas 0,95 promilių girtumas (b.l. 46).

Prie bylos pridėtos fotonuotraukos (fiksuota data 2013-07-14 12.24 val.), bei prie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio medžiagos pridėtos fotonuotraukos, patvirtina ir atspindi, jog 2013-07-14 tarpusavio konflikto metu V. D. buvo apdraskytas veidas dešinėje pusėje, suplėšyti marškiniai, apgadinti gėlynai, sudaužytas priestato stogas ( b.l. 5,6, prijungtos tyrimo medžiagos nuotraukos voke).

Iš teismui pateikto AB „Lietuvos draudimo“ Turto sunaikinimo , sugadinimo akto, pranešimo apie nuostolių atlyginimą bei draudimo išmokos apskaičiavimo matyti, kad dėl turto sugadinimo pareiškėjas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimą“ 2013-07-15, po kreipimosi į Vilniaus m. 2 PK, užfiksuota, jog draudėjas informavo draudimo bendrovę, jog 2013-07-14 apie pietus, kaimynai, esantys už tvoros, pradėjo bartis, po kurio laiko pradėjo mėtyti įvairius daiktus ant stoginės, dėl ko buvo sugadinta stoginės plastmasinė danga, tą pačią dieną kreipėsi į policiją, kitą dieną į draudimą. Draudimo bendrovė, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal Būsto draudimo taisykles, atlikusi nuostolių sureguliavimo procedūras nustatė, jog padarytos žalos dydis sudaro 1105,00 Lt ir šią išmoką išmokėjo draudėjui (b.l. 159-162).

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyryje buvo nagrinėjama medžiaga, registruota pagal 2013-07-14 V. D. pareiškimą. Įvertinus surinktą medžiagą, nustatyta, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. požymių. Nukentėjusiajam V. D. išaiškinta, kad dėl šių veikų nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 34).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio rašto dėl 2013-07-14 V. D. netinkamo elgesio pagal I. K. pareiškimą matyti, kad priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal LR ATPK 174 str. (Nedidelis chuliganizmas), nenustačius V. D. veikoje pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų įrodančių, jog jis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais ( b.l. 8).

Dėl V. D. reiškiamų kaltinimų Č. K.

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad, kilus tarp namo gyventojų V. D. ir Č. K. tarpusavio konfliktui, Č. K. tyčia sudavė V. D. smūgius į veidą, koją ir galvą, taip sukeldamas V. D. fizinį skausmą, taip pat mušdamas V. D. ir mėtydamas įvairius daiktus sugadino V. D. turtą padarydamas nukentėjusiajam V. D. 1235 litų žalą. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiojo V. D., liudytojos D. D., policijos pareigūnų parodymus bei jų tarnybinius pranešimus, bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitą, draudimo bendrovės pateiktus duomenis apie žalos dydį, iš kurių matyti, kad įvykio dieną konflikto metu, kuomet buvo sumuštas V. D. bei apgadintas turtas, 12.19 val. paskambinusi pranešėja D. D. kvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad su kaimynu iš 2 buto (Č. K.) buvo konfliktas, muštynės, į ką reaguodami į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir aplinkybių tyrimui pristatė asmenis į policijos įstaigą. Tai, jog tarp V. D. ir Č. K. vyko konfliktas patvirtino ir pats kaltinamasis Č. K., liudytojai I. K., J. L., kurie ir neigdami muštynių bei turto sugadinimo aplinkybes vis tik nurodė, jog Č. K. kaimyną V. D. įstūmė į savo (V. D.) kiemą, abu vyrai konfliktavo ir apsistumdė. Nors kaltinamasis Č. K. neigė mušęs lazda ir ranka nukentėjusįjį, neigdamas ir svetimo turto sugadinimą, o jo parodymus tvirtino liudytojai I. K. ir J. L., teismas tokius parodymus vertina kaip siekį padėti išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo Č. K. kaip šeimos nariui bei artimam kaimynui, su kuriuo palaikomi geri santykiai. Nukentėjusiojo V. D. bei liudytojos D. D. parodymais, kurie tas pačias aplinkybes nuosekliai nurodė tiek tyrimo metu savo pareiškime bei paaiškinime policijos įstaigoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir kurie sutapo tarpusavyje bei su byloje surinktais ir teismo virš aptartais įrodymais, netikėti teismas neturi pagrindo, nes šie parodymai yra pagrįsti ir kitais įrodymais, fotonuotraukomis, darytomis iš karto po Č. K. padarytų veiksmų (šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. L.), draudimo bendrovės pateiktais įrodymais dėl turto sugadinimo ir sugadinto turto vertės nustatymo, į kurią buvo kreiptasi nedelsiant, sekančią dieną, po pareiškimo pateikimo policijos įstaigai. Aplinkybės, jog priestato stogą įvykio metu galėjo sudaužyti kiti asmenys, nepaneigė nei kaltinamasis, nei jo prašymu apklausti liudytojai, priešingai pats kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis nematė kaip V. D. ar jo žmona žalotų savo pavėsinės stogą. Kaltinamojo ir gynybos argumentai, jog įvykio metu nukentėjusysis V. D. ir liudytoja D. D. buvo neblaivūs, Č. K. atsakomybės už padarytus veiksmus nešalina. Taigi šių įrodymu pagrindu nustatyta, kad Č. K. suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas ir taip panaudodamas fizinį smurtą sukėlė V. D. fizinį skausmą, dėl to jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d. Jo gi veika kvalifikuotina pagal LR BK 187 str. 1 d., kadangi jis sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos.

Kaltinamojo Č. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę Č. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - kaltinamasis padarė 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės formą ir rūšį - kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę bei charakterizuojančius duomenis - kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, ir tai rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir, atitinkamai, didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam Č. K. už padarytas nusikalstamas veikas BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį ir prašydamas už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas priteisti jam 330 Lt turtinę žalą, kurią sudaro suplėšyti marškiniai – 80 Lt, gėlynų bei teritorijos apgadinimas – 50 Lt, medicininės odontologijos paslaugos – 200 Lt, viso 330 Lt, ir 8000 Lt neturtinę žalą, kurią motyvavo tuo, jog dėl Č. K. veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius depresija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, patyrė pažeminimą, atsirado baimė, pradėjo gerti vaistus nuo spaudimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

V. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad dėl Č. K. nusikalstamų veikų V. D. buvo suplėšyti marškiniai bei sugadinti gėlynai, kaltinamasis šios padarytos žalos nepaneigė, žalą patvirtina fotonuotraukos, kiti byloje surinkti įrodymai. Ši žala yra reali, atitinka protingumo kriterijus ir nesudaro pagrindo manyti, kad žalos dydis galėjo būti sąmoningai padidintas, todėl 130 Lt turtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo už medicininės odontologijos paslaugas – 200 Lt, atmestinas, kadangi teisme apklausto liudytojo gydytojo L. V. parodymais nustatyta, jog danties gydymas nebuvo trauminis gydymas, tai buvo lėtinis gydymas dėl erozijos, o trauminis pažeidimas įvykio metu nukentėjusiajam nebuvo nustatytas, kadangi šis reikalavimas nepagrįstas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis V. D. pareiškė 8 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nekelia jokių abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį skausmą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, įrodymų, jog patirti sužalojimai būtų sukėlę V. D. sunkias pasekmes, byloje nėra. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais, kaltinamasis dėl savo poelgio nesigaili. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pats nukentėjusysis galimai netinkamu elgesiu ir išsakytais žodžiais taip pat iš dalies įtakojo kilusį įvykį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis dirba, vedęs ir išlaiko šeimą. Todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį sumažina iki 1000 litų, jo ieškinį tenkindamas iš dalies.

Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis V. D. patyrė išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti (pagal pinigų priėmimo kvitus: Nr. 666306 – 1500 Lt; Nr. 666326 – 1000 Lt; Nr. 666323 – 1000 Lt) viso 3500 Lt. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad Č. K. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir tai, jog civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, privataus kaltintojo V. D. turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo proporcingai priteistai sumai, t.y. 1000 Lt. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Dėl Č. K. reiškiamo kaltinimo V. D.

Ištyręs pateiktus įrodymus, kaltinamųjų, liudytojų parodymus bei įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad Č. K. atžvilgiu būtų padaryta BK 155 str. numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, todėl V. D. dėl jam reikšto kaltinimo išteisintinas jam nepadarius BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Č. K. kaltino V. D. tuo, jog V. D. 2013-07-14 apie 12-12.30 val., namo, adresu Panevėžio g. 16, Vilniuje, kieme, tarpusavio konflikto metu Č. K. atžvilgiu vartojo rusiškus žodžius: „gaidys, auka, išsigimėlis“ kaimyno bei sutuoktinės akivaizdoje, taip jį viešai ir užgauliai pažemindamas.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 str.). Pagal objektyviuosius požymius įžeidimu (BK 155 str. 1 d.) laikomas viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas žodžiu (ar raštu) – tai žodžiai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, t.y. užgauliai atsiliepiama apie jo asmenybę, jos savybes. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškoms moralės normoms. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Kadangi įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl kaltininkas turi suvokti, užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Teismas laiko nustatyta, kad kaltinime nurodytą dieną tarp V. D. ir Č. K. įvyko tarpusavio konfliktas, kurio metu pastarieji konfliktavo, ilgai barėsi, abu keikėsi vienas kito atžvilgiu. Nukentėjusiojo Č. K. teigimu, kaltinamasis V. D. jo atžvilgiu vartojo rusiškus žodžius: „gaidys, auka, išsigimėlis“ kaimyno bei sutuoktinės akivaizdoje, taip jį viešai ir užgauliai pažemindamas. Nustačius šias aplinkybes, būtina įvertinti, ar padaryti veiksmai gali būti laikomi nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. Vertinant pateiktą kaltinimą pažymėtina, kad kiekvienu atveju, tam, kad nustatyti ar yra padaryta nusikalstama veika, teismas turi ne tik įvertinti ar yra nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir įvertinti tai ar veika, kurios padarymu kaltinamas asmuo, atitinka Lietuvos Respublikos BK 11 ir 12 straipsniuose nurodytus nusikaltimo ir nusižengimo apibūdinimus. V. D. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., t.y. nusikaltimo padarymu. Lietuvos Respublikos BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga. Teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu.

Vertinant privataus kaltinimo tvarka pateiktą priešpriešinį kaltinimą V. D., teismas daro išvadą, kad jo padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises. Pavojingumo laipsnis priklauso ir nuo aplinkybių, kuriomis padaryta tam tikra veika. Darydamas išvadą, kad V. D. veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima įvertinti kaip nusikaltimą, teismas vertino ir aplinkybes, kurioms esant įvyko minėtas konfliktas tarp abiejų kaltinamųjų (privačių kaltintojų). Byloje nustatyta, kad tokie konfliktai, kuriuos galima įvertinti kaip ginčus, vyko pakankamai dažnai ir vis dar tebevyksta, reiškiant pretenzijas vieni kitiems dėl civilinių teisinių santykių tarp abiejų šalių (žemės, kanalizacijos naudojimosi tvarkos, galimai nelegalios statybos kieme ir kt.), be to, teismo vertinimu, konfliktai iš esmės išprovokuojami pačių kaltinamųjų (privačių kaltintojų) ir jų šeimos narių dėl susidariusių įtemptų kaimynystėje gyvenančių asmenų santykių. Nukentėjusiojo Č. K. nurodytomis aplinkybės priešpriešiniame skunde bei jo paaiškinimais teisme, kaltinamojo V. D. nurodytomis aplinkybės privataus kaltinimo skunde bei jo paaiškinimais teisme, liudytojų - šeimos narių parodymais nustatyta, kad iš esmės konfliktas kilo dėl žemės (kiemo) naudojimosi tvarkos, tvorų statybų, V. D. reikalavimo pateikti raktus nuo kanalizacijos vartų, kilus ginčui abi šalys provokuodamos vieni kitus vartojo įžeidžiančius žodžius, keikėsi necenzūriniais žodžiais. V. D. apklaustas teisme nepaneigė aplinkybės, jog Č. K. atžvilgiu jis vartojo žodžius „gaidys, auka, išsigimėlis“. Tačiau kaip jau minėta aukščiau, įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo byloje kaltininkui inkriminuojamas aplinkybes turi įrodyti kaltinimo šalis. Tuo tarpu Č. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių V. D. tyčią jį įžeisti. Vien tai, kad abu kaltinamieji (privatūs kaltintojai) dėl pačių inicijuoto ir besitęsiančio konflikto vartojo vieni kitų atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, po ko Č. K. teigia buvęs įžeistas V. D. išsakytais žodžiais „gaidys, auka, išsigimėlis“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., sudėties elementai. Duomenų, kad V. D. konfliktinės situacijos metu turėjo tyčią įžeisti Č. K., byloje nėra. Šiuo atveju teismas abiejų kaltinamųjų (privačių kaltintojų) poelgį vertina kaip emocijų proveržį susidariusioje konfliktinėje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant įžeisti Č. K., t.y. jo veikoje nėra subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios. Neįrodžius vieno iš pagrindinių nusikalstamos veikos požymių – nusikaltimo subjektyviosios pusės, t.y. nenustačius, kad V. D. būtų turėjęs tikslą minėto konflikto su Č. K. metu užgauliai pažeminti jį, įvertinus visas aplinkybes bei atsižvelgus į besitęsiančią nesantaiką tarp jų, teismas daro išvadą, jog žodžių, nurodytų skunde pavartojimas viso vykusio konflikto kontekste negali būti vertinamas kaip tyčinis viešas Č. K. įžeidimas, t.y. kaip BK 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Kita vertus, iš teisme apklaustų liudytojų (šeimos narių) bei J. L. parodymų nematyti, kad V. D. išsakant nukentėjusiojo Č. K. atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, Č. K. būtų išsakęs kokius nors žodžius ar frazes, kurios rodytų, kad kaltinamojo V. D. pasakyti žodžiai jį įžeidė, kad jis būtų prašęs ar reikalavęs iš kaltinamojo nutraukti tokius veiksmus, o priešingai neigiamų emocijų išdavoje išsakyti žodžiai (frazės), šio konflikto situacijoje nutrūko tik atvykus policijos pareigūnams, būtent pagal liudytojos D. D. pranešimą bendrajam pagalbos centrui. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio rašto dėl 2013-07-14 V. D. netinkamo elgesio (dėl įžeidinėjimų) kreipėsi su pareiškimu į policijos įstaigą ne pats Č. K., o I. K., o nenustačius V. D. veikoje pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų įrodančių, jog jis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal LR ATPK 174 str. (Nedidelis chuliganizmas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog V. D. konflikto metu turėjo tyčią įžeisti Č. K., nėra ir įrodymų, kad Č. K. dėl konflikto metu išsakytų žodžių įsižeidė, t.y. buvo įžeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. D. išteisintinas dėl jam nukentėjusiojo Č. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d., nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, Č. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taip pat iš V. D. nepriteistinos Č. K. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d., skirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti Č. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį tęsti darbą, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią Č. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš dalies tenkinti V. D. civilinį ieškinį ir priteisti iš Č. K. V. D. naudai 130 litų turtinei ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Č. K. V. D. naudai 1000 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

V. D. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., padarymo išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Č. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Č. K. prašymą priteisti iš V. D. jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. S.