Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Aidai Lidijai Krukonienei, atsakovui D. M. , trečiajam asmeniui R. M. , atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Daliui Macelicai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. ir trečiojo asmens R. M. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. , tretysis asmuo R. M. , dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigojo atsakovą D. M. gyventi skyrium nuo sutuoktinės R. M. ir jų nepilnamečių vaikų - U. M. ir V. M. , nustatė nepilnamečių vaikų - U. M. ir V. M. gyvenamąją vietą su motina R. M. , įpareigojo atsakovą D. M. netrukdyti ieškovei su vaikais naudotis (gyventi) jų vienintele nuolatine gyvenamąją vieta - butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ; priteisė iš atsakovo D. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. M. ir V. M. kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį, taip pat sutuoktinei R. M. - 200 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančias 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , areštavo dabartinę nuolatinę ieškovės ir mažamečių vaikų gyvenamąją vietą - R. M. priklausantį nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip realizuoti; uždraudė D. M. matytis ir bendrauti su mažamečiais vaikais – dukra U. M. ir V. M. bei lankytis dabartinėje jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Teismas sprendė, jog pateikti byloje duomenys leidžia tikėti, kad atsakovas šeimoje smurtauja. Nurodė, jog ieškovės ir jos mažamečių vaikų sveikatai ir saugumui galėjo būti kilęs pavojus, todėl siekiant apginti ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus, teismas taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaikų poreikius, išlaidas susijusias su vaikų priežiūra bei auklėjimu, atsakovo turimas pajamas, priteistino laikino išlaikymo dydį teismas mažino.

Atsiliepimo į atskiruosius skundus ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo D. M. atskirasis skundas tenkintinas dalinai, trečiojo asmens R. M. atskirasis skundas tenkintinas pilnai.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams.

Dėl įpareigojimo atsakovui D. M. gyventi skyrium nuo sutuoktinės R. M. ir jų nepilnamečių vaikų. Šią prevencinę priemonę teismas taikė padaręs išvadą, kad ieškovės ir jos mažamečių vaikų sveikatai ir saugumui dėl atsakovo elgesio galėjo būti kilęs pavojus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas smurtauja šeimoje. Tačiau, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šalys akivaizdžiai konfliktuoja, kas turi įtakos mažamečių vaikų interesams, be to atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, t.y. jis turi galimybę gyventi skyrium, todėl vadovaudamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šioje dalyje nutartį palieka nepakeistą. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. M. . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas pagal CK 3.169 straipsnio nuostatas nenagrinėjamas, tačiau teismui įpareigojus šalis gyventi skyrium ir atsižvelgiant į šalių mažamečių vaikų amžių – dukra U., gimusi 2004-10-01, sūnus V., gimęs 2006-05-25, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nenustačius mažamečių vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo su motina, kitokiomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti vaikų interesų, todėl nutartį šioje dalyje palieka nepakeistą. Dėl įpareigojimo atsakovui D. M. netrukdyti ieškovei su vaikais naudotis (gyventi) jų nuolatine gyvenamąja vieta – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę tenkino, kadangi ieškovės prašyme išdėstyti argumentai nesusiję su nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnis). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės tik pareikštų ieškinio reikalavimų ribose (CPK 145 straipsnis). Iš pateiktų bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. M. ieškinyje nėra pareiškusi reikalavimų, susijusių su naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , teise, todėl kolegija nurodo, kad tik ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, galimas šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo nagrinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas taikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę, todėl nutartį šioje dalyje panaikina ir perduoda šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas). Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinei priteisimo. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija šią nutarties dalį nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo ir atsakovės gaunamas pajamas. Taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.72, 3.192-3.203 straipsnius. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. Andriuškevičienė v. A. Andriuška). Atsakovas prie atskirojo skundo pateikė duomenis apie jo darbo užmokestį, kuris yra apie 700 Lt, tačiau kolegija, nustatydama atsakovo turtinę padėtį, vertina ne tik jo gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo vaikui dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Byloje atsakovui teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis – 300 Lt, yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir mažamečių vaikų poreikius, kolegija laiko atskirojo skundo argumentus nepagrįstais ir skundžiamos nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo palieka nepakeistą. Į kitus atsakovo skundo argumentus dėl išlaikymo vaikams teikimo, kolegija nurodo, jog laikino išlaikymo priteisimą negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą (šiuo atveju tai nepilnamečių vaikų teisių į išlaikymą užtikrinimas). Ieškovė R. M. , pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog ji yra nedirbanti, todėl pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, turėjo pagrindą taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir priteisti ieškovei laikiną išlaikymą. CK 3.72 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Atsakovas D. M. apeliacinės instancijos teisme grįsdamas apeliacinį skundą, pateikė duomenis, jog ieškovė gauna darbo užmokestį. Šie atsakovo nurodyti argumentai, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi paaiškėjus, jog ieškovės turtinė padėtis yra pasikeitusi, atsakovui nėra užkirsta galimybė pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegija nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ieškovei taip pat palieka nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Dėl atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies arešto. Kaip jau minėta anksčiau, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais. Kadangi vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra nustatyti uzufruktą – teisę jai ir jos mažamečiams vaikams gyventi atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalyje iki sūnui V. sueis 18 metų, todėl teismas, siekdamas užtikrinti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, turėjo teisinį pagrindą areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šis turtas areštuotas nepagrįstai, todėl nutartį šioje dalyje palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Dėl R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , arešto. Teisėjų kolegija sutinka su atskirųjų skundų argumentais dėl arešto butui taikymo nepagrįstumo, nes, kaip nurodyta anksčiau, nagrinėjamu atveju įvertinus pareikšto ieškinio dalyką, matyti, jog ieškovė nėra pareiškusi ieškinio reikalavimų, susijusių su areštuotu butu. Kadangi konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2-182/2006), todėl ši skundžiamos nutarties dalis panaikinama ir šioje dalyje išsprendžiamas klausimas iš esmės – ieškovės prašymas šioje dalyje atmetamas (CPK 337 straipsnio 2 punktas). Dėl draudimo atsakovui matytis ir bendrauti su mažamečiais vaikais bei lankytis dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas teikia mažamečiams vaikams materialinį išlaikymą, nori dalyvauti vaikų auklėjime, bendrauti su jais. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas D. M. vartojo prieš vaikus fizinį ar psichinį smurtą, taip pat, kad jo bendravimas su vaikais galėtų būti žalingas jų sveikatai, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, kolegija daro išvadą, kad atsakovui turi būti sudarytos sąlygos matytis, bendrauti su vaikais, netrukdomai dalyvauti jų auklėjime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, taikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą - CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktą, todėl nutartis šioje dalyje naikintina ir šioje dalyje išsprendžiamas klausimas iš esmės – ieškovės prašymas šioje dalyje atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartį dalyse dėl įpareigojimo atsakovui D. M. gyventi skyrium nuo sutuoktinės R. M. ir jų nepilnamečių vaikų, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. M. , dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. M. ir V. M. kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį priteisimo bei dėl laikino išlaikymo sutuoktinei R. M. po 200 Lt kas mėnesį priteisimo iš atsakovo D. M. , dėl arešto atsakovui D. M. nuosavybės teise priklausančios dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, dalyje dėl įpareigojimo atsakovui D. M. netrukdyti ieškovei R. M. su vaikais naudotis (gyventi) jų nuolatine gyvenamąja vieta – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) , panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , arešto, dėl draudimo atsakovui D. M. matytis ir bendrauti su mažamečiais vaikais bei lankytis jų dabartinėje gyvenamojoje vietoje panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą šiose dalyse atmesti.