Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1944-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-20
Bylos Nr.
2A-1944-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“
Atsakovas
A. A.
Civilinė byla Nr. 2A-1944-153/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 1 21.15, 121.21, 121.22, 44.2, 44.2.4.1, 44.5.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, Simonai Matusevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atstovei R. R., atsakovui A. A., atsakovo atstovei advokatei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-756-475/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos dujos“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo A. A. 13 946,47 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji į atsakovo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tiekia gamtines dujas pagal 2007-07-23 sudarytą Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21031289. 2010-05-04 ieškovės darbuotojai pakeitė atsakovo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įrengtą gamtinių dujų apskaitos prietaisą G-6, Nr. 8264942, kuris neatitiko reikalavimų. 2010-05-06 buvo nustatyti skaitiklio ir plombų pažeidimai, kurie užfiksuoti 2010-05-06 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo akte Nr. 791. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 176 p., atsakovui buvo apskaičiuota žala dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, sugadinus dujų apskaitos prietaisą ir plombas, įskaitant sugadinto dujų skaitiklio pakeitimo ir ekspertizės išlaidas bei įvertinus per skaičiuojamąjį laikotarpį įmokėtą sumą. Raginimas atsakovui sumokėti baudą buvo išsiųstas 2010-09-01, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010-04-21 jo name (duomenys neskelbtini) , buvo atlikta gamtinių dujų skaitiklio patikra, kurios metu nebuvo nustatyta jokių skaitiklio sugadinimų ar plombų pažeidimų. 2010-05-04 skaitiklis buvo pakeistas, jokių išorinių ar plombų pažeidimų nebuvo nustatyta, skaitiklis buvo įdėtas į dėžę. Dėžė nebuvo užplombuota, pasirašyti ant akto jo paprašyta nebuvo. Nurodė, kad 2010-05-06 atsakovas dalyvavo skaitiklio tyrime ir neginčijo ieškovės komisijos nustatytų skaitiklio skalės subraižymų, tačiau nesutiko su išvada, kad skaitiklis ir plombos sugadinti norint koreguoti rodmenis, nes niekuomet tokio tikslo neturėjo ir nei skaitiklio, nei plombų negadino. Atsakovas nuo 2007 m. šildymo sezono pradžios namo apšildymui naudoja kieto kuro katilą, todėl mokesčiai už gamtines dujas žymiai sumažėjo. Už gamtines dujas mokėjo kiekvieną mėnesį pagal faktiškai suvartotą dujų kiekį. Atsakovo nuomone, skaitiklio pažeidimai atsirado po skaitiklio nuėmimo, laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-05-06, nes skaitiklio nuėmimo dieną pažeidimai nebuvo pastebėti, o ekspertizės akte Nr. 07/10 patvirtinta, kad skaitiklio būgnelio pažeidimai yra aiškiai išoriškai matomi. Ekspertizės akte minimi neišoriniai pažeidimai galėjo būti padaryti nuo 1992 iki 1999 m.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovui priteisė 2 700 Lt išlaidas už teisinę pagalbą ir 30 Lt už vertimo paslaugas, valstybei 12,86 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21031289 su atsakovu A. A. dėl gamtinių dujų tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini) . 2010-04-12 buvo surašytas buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovas neįsileido skaitiklio rodmenis atėjusio patikrinti ieškovės darbuotojo. 2010-04-21 atsakovui surašytas Gamtinių dujų vartojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad skaitiklis neatitinka jo įrengimui keliamų reikalavimų, ir nutarta pakeisti skaitiklį, seną skaitiklį įdedant į dėžę. 2010-05-06 ieškovės žalos, padarytos dėl neteisėto dujų vartotojo, nustatymo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir atsakovas, nustatyta: dujų skaitiklio skaičiavimo mechanizmo rodmenų skalės kubinio metro dešimtųjų ir šimtųjų dalių skaitmenys subraižyti; skaitmeninė plomba Nr. 7396771 viduje turi daugybę subraižymų, nebūdingų pirminiam plombavimui; metrologinės plombos žymė nebūdingai fiksuota savo vietoje; dujų skaitiklis sukasi atgal, o tai dujų skaitikliui nebūdinga. Komisija padarė išvadas, kad: dujų skaitiklis ir plombos sugadintos turint tikslą koreguoti rodmenis; skaitiklis netinkamas eksploatuoti; vartotojas turi atlyginti sugadinto skaitiklio pakeitimo ir transporto išlaidas. 2010-07-26 Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorija ekspertizės akte Nr. 07/10 konstatavo, kad dujų tiekėjo plomba pažeista, skaitiklio papildoma plomba neatitinka tokios plombos pavyzdžio, ant integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelių, rodančių šimtus ir dešimtis kubinių metrų, matoma įbrėžimų, ant integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelių bloko yra apnašų.

Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad būtent atsakovas kaltas dėl skaitiklio sugadinimo, neįrodė aplinkybės, jog atsakovas buvo nerūpestingas ar neapdairus, neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų (CK 6.247, 6.248 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad nei gamtinių dujų vartojimo patikrinimo 2010-04-21 akte, nei 2010-05-04 skaitiklio nuėmimo akte jokie skaitiklio ir jo plombos pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Ekspertizės akte Nr. 07/10 nenurodyta, kokiu būdu ir kada galėjo būti padaryti skaitiklio ir plombų pažeidimai.

Teismas nurodė, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus žalos dydis nėra aiškus. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtent tokį reikalaujamos priteisti žalos apskaičiavimą. Teismo nuomone, žalos dydis turi būti apskaičiuojamas remiantis 2007-07-23 Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 21031289 sąlygų 10 p. Ieškovės komisija nenustatė atsakovo padaryto pažeidimo datos, jo trukmės paromis, skaičiuojamųjų dujų kiekio, žalos atlyginimo termino, tik konstatavo, kad yra skaitiklio ir plombų pažeidimų, paskyrė matavimo prietaiso ekspertizę. Ekspertizės išvadose pažeidimo padarymo data ir trukmė taip pat nenustatyta. Ieškovės pateiktoje atsakovo mokesčių už dujas apskaičiavimo lentelėje paskutinis kontrolinis patikrinimas prieš skaitiklio pakeitimą nurodytas 2009-04-08, tačiau 2010-08-17 žalos nustatymo akte skaičiuojamasis dujų kiekis apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009-05-04 iki 2010-05-03, todėl neaišku, kuo remiantis pasirinktas šitas laikotarpis. Teismas nurodė, kad atsakovas nenuginčijo svarbios aplinkybės žalos dydžiui, t. y. jog 2006-08-08 įsigijo kieto kuro katilą, kurį naudojo namo šildymui, ir tai sumažino išlaidas dujoms. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus žalos dydžio nustatyti negalima.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos dujos“ prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 418 Lt žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1) teismas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, netinkamai pritaikė šalių įrodinėjimo pareigas reglamentuojančias teisės normas. Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pareigą vartotojui užtikrinti tinkamą dujotiekių ir skaitiklių, esančių vartotojo valdoje ar prie jo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklių plombų neliečiamumą (Sutarties 4.3 p. (b. l. 7,8) ir Taisyklių 121.3 p.) bei nedelsiant pranešti apie gedimus ar kitus pažeidimus dujų įmonei (Sutarties 4.4 p.). Toks elgesys atitiktų apdairaus, rūpestingo ir protingo elgesio standartą. Atsakovas, kaip vartotojas, sutartimi prisiėmęs įsipareigojimą saugoti skaitiklį ir plombas nuo pažeidimų, ir nepranešęs apie pažeidimus, laikomas atsakingu už padarytą žalą, nes toks jo elgesys negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu;

2) Taisyklių nuostatos faktiškai preziumuoja vartotojo kaltę. Pakanka nustatyti, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos ar nustatyti Taisyklėse numatyti pažeidimai, kurie laikomi neteisėtu energijos naudojimu (167 p.). Paneigti preziumuojamą kaltę privalo vartotojas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-12-04 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-1296/2000. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis įstatymo nenustatyta (LAT 2005-04-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2005);

3) skaitiklio ir plombų pažeidimai įrodyti byloje esančiais įrodymais. Teismo išvada dėl neįrodytos atsakovo kaltės yra nepagrįsta, prieštarauja teismų praktikai bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams;

4) žalos dydis ir žalos skaičiavimo tvarka išdėstyta 2010-08-17 Žalos nustatymo akte Nr. 791 (toliau – Aktas). Žala apskaičiuota vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių 176 punktu, Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktu, AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2008-07-10 įsakymu Nr. 1-60 patvirtinta AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo nustatymo ir išieškojimo tvarka. Į bendrą žalos dydį įskaičiuoti nuostoliai dėl suvartotų ir neapskaitytų gamtinių dujų – pagal Akto 6 punktą ši žala yra 13 262,89 Lt; pakeisto skaitiklio kaina, išlaidos dujų matavimo priemonės atjungimui-prijungimui bei transporto ir ekspertizės išlaidos – pagal Akto 11 p. yra 683,58 Lt. Bendra žala pagal Aktą yra 13 946,47 Lt;

5) neapskaitinio dujų vartojimo atvejais tiekėjui yra padaroma žala, kuri atlyginama delikto, o ne sutartinių santykių pagrindu. Realų žalos dydį faktiškai nustatyti neįmanoma, o perskaičiuotas sunaudotos energijos kiekis faktiškai turi ir kompensacinę, ir baudos paskirtį. Taisyklių 176.1 punkte yra nurodyta, kad žalos nustatymo komisija nustato dujų vartojimo pažeidimo datą. Tai yra paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatyta data. Kadangi paskutinis skaitiklio patikrinimas pas atsakovą buvo atliktas 2009-04-08, tai komisija, vadovaudamasi minėta Taisyklių nuostata, nustatė vienų metų žalos skaičiavimo laikotarpį iki pažeidimo konstatavimo. Taisyklės nereglamentuoja, kuriuo metu komisija nustato pažeidimo datą. Šiuo atveju kadangi vartotojas pirmojo komisijos posėdžio metu (2010-05-06) su pažeidimu nesutiko, buvo nutarta skirti skaitiklio ekspertizę. Gavus ekspertizės aktą, kuris patvirtino skaitiklio ir jo plombos bei metrologinio žymens pažeidimus, komisija skaičiuodama žalą ir nustatė, už kokį laikotarpį žala turi būti skaičiuojama. Kadangi paskutinis patikrinimas buvo atliktas daugiau nei prieš vienus metus, žalą, vadovaujantis Taisyklių 176.1 p., buvo nutarta skaičiuoti už vienus metus. Šias faktines aplinkybes pagrindžia byloje esantis Žalos nustatymo aktas;

6) Žalos nustatymo komisija 2010-08-17 Žalos nustatymo akte Nr. 791, nustačiusi pažeidimo laikotarpį, jo trukmę paromis (Akto 3 ir 3.1 p.), atsižvelgusi į tai, kad pas vartotoją yra įrengtas kieto kuro katilas, skaičiuojamąjį dujų kiekį koregavo atitinkamais koeficientais 0,65 ir 0,1 (Akto 3.2 p.). Skaičiuojant žalos dydį įvertintas šildymo ir nešildymo sezonas, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, laikoma, kad vartotojas gamtines dujas nešildymo sezono metu vartoja tik karšto vandens ruošimui, o šildymo sezono metu gali naudoti alternatyvų šildymo būdą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1) atsakovo manymu, jam pareikštas ieškinys dėl to, kad jis nesutiko iškelti skaitiklį ant išorinės namo sienos, nes rengėsi šiltinti namą. Dėl to tarp jo ir ieškovės atstovo Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus viršininko A. S. įvyko konfliktas, kurio metu atsakovui buvo pagrasinta galima atsakomybe už dujų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymą, t. y. už tariamus dujų sistemos eksploatavimo pažeidimus;

Atsiliepimas

2) 2010-05-04 akte Nr. 791 jokių išorinių skaitiklio ar plombų pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuimtas dujų skaitiklis buvo įdėtas į dėžę, tačiau dėžė prie atsakovo nebuvo plombuojama ir atsakovo niekas neprašė akto pasirašyti. Aplinkybę, kad 2010-05-04 nuėmus skaitiklį dėžė nebuvo plombuojama, patvirtina byloje esantis 2010-05-06 tyrimo aktas, kuriame, skirtingai nei Ekspertizės akto Nr. 07/10 4.1.1. punkte, nėra užfiksuota, jog skaitiklis pateiktas užplombuotoje dėžėje ir plomba nepažeista. Skaitiklio pažeidimas buvo padarytas po skaitiklio nuėmimo arba prieš jį įrengiant name. 1992 m. gamybos ginčo skaitiklis name buvo įrengtas 1999 m., įrengimo momentu jo rodmenys buvo 22201 kub. m. Iš to darytina išvada, jog jis buvo septynerius metus naudotas. Ekspertizė patvirtino, kad pažeidimų atsiradimo pradžia laikytina skaitiklio pagaminimo data, o subraižymai galėjo atsirasti pradinio plombavimo metu. Atsakovas negali nei teigti, nei neigti, kad šie skalės subraižymai buvo skaitikliui esant jo name, nes, atsiskaitydamas už dujas, niekuomet nefiksuodavo kubinio metro dešimtųjų ir šimtųjų dalių rodmenų;

3) Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklių (toliau –Taisyklės) 167 p. numato, jog, patikrinimo metu nustačius pažeidimų, neteisėtas dujų vartojimas įforminamas aktu. Tokio akto byloje nėra;

4) ne atsakovas, o ieškovė privalėjo įrodyti, jog 2010-05-06 Dujų vartojimo, matavimo priemonės, sistemos pažeidimo tyrimo akte nurodyti skaitiklio pažeidimai atsirado laikotarpiu nuo skaitiklio pastatymo pas atsakovą iki jo nuėmimo. Tokių įrodymų byloje nėra;

5) žala gali būti skaičiuojama už laikotarpį nuo paskutinio dujų vartojimo patikrinimo, bet ne daugiau kaip už vienus metus. 2010-04-23 dujų vartojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad paskutinis dujų vartojimo patikrinimas buvo 2010-04-21, todėl, net ir nustačius neteisėto dujų vartojimo faktą, žala galėtų būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2010-04-21 iki 2010-05-04, t. y. iki skaitiklio nuėmimo dienos. Ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes nėra nustatytas pats neteisėto dujų vartojimo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė kildino savo reikalavimą iš sutarties (CK 6.245 str. 3 d., 6.246–6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamajame name buvo įrengtas gamtinių dujų apskaitos prietaisas G-6, Nr. 8264942. Atsakovas naudoja ieškovės tiekiamas dujas šildymui ir maisto gamybai nuo 1979-07-27. Ginčo šalys 2007-07-23 sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21031289 (b. l. 7-8). Ieškovės darbuotojai 2010-05-04 nuėmė pas atsakovą buvusį dujų apskaitos prietaisą ir 2010-05-06 nustatė dujų skaitiklio pažeidimus. Todėl ieškovė, konstatavusi neteisėtą gamtinių dujų vartojimą, prašė atlyginti ieškovės įmonei padarytą žalą, priteisti iš atsakovo 13 946,47 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Tarp šalių kilo ginčas dėl skaitiklio paėmimo procedūros įforminimo, dėl dujų apskaitos prietaiso techninės būklės įvertinimo, dėl prašomos priteisti iš atsakovo žalos apskaičiavimo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta (CK 6.383, 6.391 str.). Vertindamas surinktus byloje įrodymus, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl skaitiklio sugadinimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo namų valdoje 1999-09-24 įrengtas skaitiklis Nr. 8264942, tipas G-6 ,,PER“, turėjo valstybės patikros antspaudą Nr. 274356, montavimo plombą Nr. 040760, įrengimo metu skaitiklio rodmenys buvo 22201 kub. m (b. l. 37). Kaip žinia, skaitikliai pradedami eksploatuoti tik su pirmine metrologine patikra, kurią skaitikliui atlieka gamintojas arba Valstybinės metrologijos tarnybos paskirtosios laboratorijos. Bylos duomenimis, atsakovo dujų prietaisas užplombuotas 1999-09-10 (eil. Nr. 869) valstybės patikros antspaudu Nr. 274356 Centrinėje kalibravimo ir bandymo laboratorijoje (b. l. 56). Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad ieškovė jo namų valdoje sumontavo ir užplombavo techniškai netvarkingą dujų apskaitos prietaisą.

Atsakovas neneigia to fakto, jog dujų apskaitos prietaisas buvo sumontuotas jo nuosavybės teise valdomame name, tad teisėjų kolegijos nuomone, dujų apskaitos įrengimo sumontavimo vieta patvirtina tą faktą, kad prie ginčo įrengimo pašaliniai asmenys negalėjo prieiti ir be atsakovo leidimo kaip nors veikti ginčo prietaiso techninę būklę. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir paties atsakovo 2010-04-30 rašytinis paaiškinimas, kad atsakovas 2010-04-21 neleido perkelti dujų prietaiso, kuris sumontuotas jo namo viduje, ant išorinės namo sienos (b. l. 35-36, 90). Todėl konstatuojama, kad dujų apskaitos prietaisui esant pakankamai saugiojoje vietoje, atsakovas galėjo užtikrinti šio prietaiso priežiūrą įprastinėmis priemonėmis, turėjo galimybę stebėti prietaiso veikimą.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovui sukėlė abejonių prietaiso veiklos patikimumas, fiksuojamų duomenų tikslumas, be to, sumažėjusį dujų poreikį atsakovas aiškina šildymo katilo (b. l. 39) 2006 m. pirkimu namų valdos poreikiams tenkinti. Tad atmestinas apelianto motyvas, kad ginčo prietaisas techninių defektų turėjo tariamai nuo pagaminimo momento arba tai, kad techniniai defektai atsirado naudojant prietaisą ankstesnio savininko poreikiams tenkinti, nes tokių įrodymų byloje nepateikta. Nėra teisiškai reikšmingi atsakovo motyvai dėl liudytojo J. T. paaiškinimo apie skaitiklio pažeidimo atsiradimo momentą, nes tai yra visiškai hipotetinės prielaidos apie tam tikrus faktus, kurie galėjo egzistuoti tam tikru laiku. Liudytojo iškelta versija apie mechanizmo pažeidimo atsiradimo laiką (nuo pagaminimo datos) nėra taikoma šioje konkrečioje situacijoje, kur tas pats asmuo, liudytojas J. T., atlikęs ekspertizę nurodė visiškai konkrečius ginčo prietaiso pažeidimus, ne susijusius su gamykliniu broku, o su fiziniu poveikiu plombavimo vielai, plombos pakeitimu, kojelės atlenkimu (b. l. 16). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas atsakovo motyvas dėl nenaujo skaitiklio įrengimo atsakovo namų valdoje, nes naudoto prietaiso įrengimas neprieštarauja norminių aktų nuostatoms, svarbu, kad jis įrengimo metu būtų techniškai tvarkingas ir metrologiškai patikrintas. Tad nesant byloje įrodymų, kad atsakovo namų valdoje įrengtas apskaitos prietaisas nuo pagaminimo datos buvo techniškai netvarkingas, šis atsakovo motyvas taip pat laikomas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Apklausta apygardos teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovės darbuotojai gali atvykti pas klientą tik turėdami konkrečią darbo užduotį. Ieškovės darbuotojai, atvykę 2010-04-21, konstatavo, kad skaitiklis neatitinka jo įrengimo reikalavimų, ir užfiksavo skaitiklio rodmenis, plombų numerius, tačiau įrengimo mechanizmo pažeidimo fakto neužfiksavo. Apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytojas V. B. paaiškino, kad atsakovas atsisakė iškelti dujų apskaitos prietaisą į lauką, susirašinėjo su ieškove dėl galimybės palikti ginčo prietaisą ankstesnėje vietoje (b. l. 35,90). 2010-05-04 pakartotinai atvykus (b. l. 9) į atsakovo namų valdą ir išoriškai apžiūrėjus skaitiklį, pažeidimai nebuvo aprašyti, nes ieškovės atstovai buvo siunčiami su konkrečia užduotimi – nuimti dujų apskaitos prietaisą ir jį pakeisti. Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2010-04-21 jam kilo įtarimų dėl galimų pažeidimų, tačiau akte tai nenurodyta, nes akte įtarimus nurodyti nepakanka. Be to, liudytojas nenorėjo atskleisti pastebėtų dujų prietaisų sugadinimų ir smulkiai juos aiškinti atsakovui, nes iš praktikos žinojo, kad kartais žinomi pažeidėjui prietaiso gadinimo požymiai būna pašalinami iki skaitiklio nuėmimo. Be to, kaip nustatyta 2010-07-26 ekspertizės išvadoje (b. l. 15), matomų skaitiklio pažeidimų nenustatyta, išskyrus integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelių įbrėžimus, tačiau vien tas faktas, kad ant integralinio skaičiavimo būgnelių matomi įbrėžimai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apskaitos prietaisas yra sugadintas. Taigi ieškovės darbuotojai pagrįstai teigia, kad vizualinė apžiūra gali tik sukelti abejonių dėl prietaiso veikimo tikslumo, o ne pagrindą konstatuoti pažeidimo faktą, dėl to ieškovės darbuotojai nuėmė prietaisą ir perdavė tyrimui. Todėl vien tas faktas, kad ieškovės darbuotojai 2010-05-04 neįrašė išorinių integralinio skaičiavimo mechanizmo skaičių įbrėžimų (b. l. 15), nesudaro pagrindo pripažinti, kad skaitiklio mechanizmas nebuvo sugadintas, nes mechanizmo gadinimo požymiai nustatyti išardžius dujų tiekėjo plombos korpusą, ištraukus velenėlį, lyginant ginčo prietaiso plombas su tų pačių metų originalia plomba, išardant integralinį skaičiavimo mechanizmą (b. l. 16), taigi prietaiso tyrimo ir apžiūros metu atliekant 2010-05-06, 2010-07-26 tokius veiksmus, kurie tikrinant prietaisą jo įrengimo vietoje 2010-04-21, 2010-05-04 atsakovo namų valdoje yra negalimi ir neleistini. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie nenustatytus ginčo prietaiso pažeidimus ir atsakovo prielaidos apie prietaiso mechanizmo pažeidimus, kurie buvo tariamai padaryti jau po ginčo prietaiso nuėmimo, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja surinktiems byloje įrodymams, todėl atmestini.

Atmestinas atsakovo motyvas, jog buvo pažeista ginčo prietaiso nuėmimo akto surašymo procedūra (b. l. 9). Iš pateikto byloje akto Nr. 791 matyti, kad ginčo prietaisas nuimtas 2010-05-04 ir įdėtas į dėžę Nr. 11, kuri užplombuota plomba Nr. 6972608. Dujų vartojimo, matavimo priemonės sistemos pažeidimo tyrimo 2010-05-06 akto Nr. 791 aprašomojoje dalyje nurodyta, jog komisija patikrinimo metu nustatė, kad dujų skaitiklio skaičiavimo mechanizmo rodmenų skalės kubinio metro dešimtųjų ir šimtųjų dalių skaitmenys subraižyti, skaitmeninė plomba Nr. 7396771 viduje turi daugybę subraižymų, nebūdingų pirminiam plombavimui. Metrologinės plombos žymė nebūdingai fiksuota savo vietoje, nebūdinga įprastiniam plombavimui. Dujų skaitiklis sukasi atgal, o tai jam nebūdinga. Komisijos išvadoje nurodyta, kad dujų skaitiklis ir plombos sugadinti turint tikslą koreguoti rodmenis, skaitiklis netinkamas eksploatuoti. Vartotojas turi atlyginti už sugadintą skaitiklį, jo pakeitimo ir transportavimo išlaidas. Vartotojui nesutikus su nustatytais pažeidimais, skaitiklis dedamas į dėžę Nr. 11, užplombuojamas plomba Nr. 8015639, perduodamas techninei ekspertizei (b. l. 10). Atlikus ekspertizę šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijoje nustatyta, kad skaitiklis pateiktas užplombuotoje dėžėje Nr. 11. Plomba Nr. 8015639 nepažeista. Integralinio skaičiavimo mechanizmo rodmenys – 28890 kub. m, Integralinis skaičiavimo mechanizmo užplombuotas dujų tiekėjo plomba Nr. 7396771. Gamyklinė plomba yra numatytoje vietoje. Papildoma plomba, uždėta po skaitiklio eilinės patikros, yra numatytoje vietoje. Ant integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelių matoma įbrėžimų. Kitų matomų skaitiklio pažeidimų nenustatyta. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tiekėjo plomba atitinka pavyzdį, tačiau ant jos cilindrinės dalies vidinio paviršiaus matomi radialiniai įbrėžimai, kurie rodo, kad plomba pažeista. Dujų tiekėjo plombos velenėlio kiaurymių, per kurias kišamas plombavimo troselis, kraštai taip pat pažeisti. Skaitiklio papildoma plomba neatitinka tokios plombos pavyzdžio. Ant integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelių, rodančių šimtus ir dešimtis kub. m, matoma įbrėžimų, kuriuos padarė atlenkta varančiojo dantračio tvirtinimo elemento kojelė. Taip pat ant integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelių bloko yra apnašų (b. l. 16). Tiek apžiūrint ginčo įrengimą komisijoje, tiek atliekant ekspertizę atsakovas buvo supažindintas su išvadomis ir dalyvavo atliekant prietaiso apžiūrą. Todėl atmestinas apelianto motyvas dėl neobjektyviai atlikto tyrimo vien tik tuo pagrindu, kad tyrimo akte nepažymėta, kad skaitiklis pateiktas užplombuotoje dėžėje, nes byloje nepateikta įrodymų, kad dėžės, kurioje patalpintas ginčo prietaisas, plombos buvo pažeistos, to neįrodė ir atsakovas, kuris akte tokios pastabos nenurodė (b. l. 10), nors tyrimo metu dalyvavo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms laikoma, kad atsakovo motyvas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliantė nurodo, kad Gamtinių dujų perdavimo, laikymo, skirstymo ir tiekimo taisyklės nuostatos faktiškai preziumuoja vartotojo kaltę, jeigu nustatoma, kad yra sugadinti apskaitos prietaisai, pažeistos ar nutrauktos plombos ar nustatyti taisyklėse numatyti pažeidimai, kurie laikomi neteisėtu energijos naudojimu (167 p.). Tokiais atvejais paneigti preziumuojamą kaltę privalo vartotojas (LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 metų gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ v A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000). Visgi teismų praktikoje laikomasi tokios nuostatos, kad vartotojo kaltės prezumpcija galioja, jeigu energijos matavimo priemonė buvo techniškai tvarkinga tiek jos įrengimo momentu, tiek per visą jos eksploatavimo laiką. Pirminė matavimo priemonės patikra ir norminių aktų numatyta tvarka atliekamos periodinės patikros ir leidžia energijos tiekėjui naudotis prezumpcija, kad matavimo priemonės techninė būklė yra tvarkinga ir parodymai teisingi, bei konstatavus neapskaitinio dujų vartojimo faktą taikyti prezumpciją, kad už skaitiklio techninės būklės pažeidimą ir neapskaitinį energijos vartojimą atsakingas vartotojas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad atsakovui buvo įrengtas metrologiškai patikrintas skaitiklis, įrengtas atsakovui skaitiklis buvo periodiškai tikrinamas (b. l. 58, 88), todėl šioje byloje galioja prezumpcija, kad už skaitiklio techninės būklės pažeidimą atsako vartotojas (atsakovas). Kolegija sprendžia, kad nesant duomenų, jog vartotojui (atsakovui) buvo perduotas techniškai netvarkingas ir metrologiškai nepatikrintas skaitiklis, kad eksploatacijos metu jis nebuvo tinkamai metrologiškai tikrinamas, ieškovė įrodė savo ieškinio pagrįstumą, todėl ieškinio reikalavimai pripažinti įrodytais. Įsitikinus, kad atsakovo gyvenamajame name nuimtas dujų skaitiklis buvo ištirtas, tyrimo išvada, jog plombos pažeidimai atsirado ją išimant ir dėl to turint galimybę koreguoti skaitiklio rodmenis, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo ieškovei padarytos žalos faktą.

Pasisakydama dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas surinktus byloje įrodymus įvertino netinkamai, kolegija pažymi, kad CPK 185 str. reikalauja, jog teismas byloje surinktus įrodymus grįstų visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Ši įrodymų vertinimo taisyklė nustato pareigą teismui teisiškai vertinti bylos aplinkybes, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. O šioje byloje surinkti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, įrodymų vertinimo taisykles pažeidė. Todėl šis apeliantės motyvas yra teisingas.

Nustačius, jog atsakovas kaltas dėl padaryto pažeidimo, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl žalos priteisimo iš atsakovo. Taisyklių 176.1 punkte yra nurodyta, kad žalos nustatymo komisija nustato dujų vartojimo pažeidimo datą, o skliausteliuose yra paaiškinta, kad tai yra paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieš 1 metus nustatyta data. Kadangi paskutinis skaitiklio patikrinimas pas atsakovą buvo atliktas 2009-04-08 (b. l. 88), tai komisija, vadovaudamasi minėta Taisyklių nuostata, pagrįstai nustatė vienų metų žalos skaičiavimo laikotarpį iki pažeidimo nustatymo ir apskaičiavo priteistinos iš atsakovo žalos sumą (b. l. 12-13). Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovė netinkamai nustatė žalos skaičiavimo laikotarpį, kadangi atsakovo skaitiklis buvo tikrinamas 2010-04-21, nes byloje tokių įrodymų nėra. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovės darbuotojai atvyko pas atsakovą 2010-04-21 perkelti ginčo prietaisą, o ne patikrinti deklaruojamų rodmenų teisingumą ir perplombuoti atsakovo naudojamą skaitiklį (b. l. 57).

Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkinti, skundžiamas sprendimas panaikinamas, klausimas išsprendžiamas iš esmės, priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329, 330 str.) ir priteisti iš atsakovo A. A. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo naudai 13 946,47 Lt turtinę žalą dėl neteisėto gamtinių dujų naudojimo, 5 % palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui (b. l. 3) 2010-10-18, reg. Nr. 20002, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos žalos atlyginimo sumos (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo – 418 x 2, iš viso 836 Lt (b. l. 5, 116), patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 32–333 str.,

n usprendži a:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 13 946,47 Lt (trylikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt šešių litų ir 47 centų) turtinę žalą dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo, 5 % palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teisme (2010-10-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 418 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pirmosios instancijos teisme, bei 418 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, iš viso 836 (aštuonis šimtus trisdešimt šešis) Lt ieškovės AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo naudai (į. k. 133863816, Chemijos g. 4, Kaunas).

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Izolda NėnienėNeringa Venckienė