Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 4 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuo 2011 metų gegužės mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. 11 val., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas leidimo nupjovė ir pagrobė 48 vnt. baltalksnių medžių (tai sudaro 5,39 kubinius metrus medienos), 684,97 Lt vertės, priklausančius J. L., tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. L. 684,97 Lt turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

A. R. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), netoli jo namų buvusiame melioracijos kanale išaugo medžiai, krūmai. Daugiau ten nieko nėra. Medžius jis pjovė prieš du metus, 2011 m. gegužės mėnesį, kad bebrai nestatytų savo dambų. Anksčiau dambas, kanalus prižiūrėjo, o dabar ne, todėl jis norėjo pats viską sutvarkyti. Nupjovė gal 20-25 didesnių ir mažesnių medžių. Galėjo nupjauti ir 48 medžius. Nežinojo kam priklausė tie medžiai, kuriuos nupjovė. Tie medžiai ir laukai, žemė jam nepriklausė, buvo neprižiūrėti, galvojo, kad jie niekieno. Nepagalvojo, kad tai svetimas turtas. Nežinojo, kad žemė priklauso nukentėjusiajai J. L.. Dalį medienos jis sukūreno, dalį išmetė. Su 684,97 litų civiliniu ieškiniu sutinka, jį pripažįsta, žada atlyginti žalą. Sutinka su dokumentuose nurodyta medienos kaina. Jis nesikreipė į atitinkamą instituciją, kad sutvarkytų kanalą. Nežinojo kur kieno ribos. Medžius pjovė mėnesį. Tikslo pagrobti medžius nebuvo. Nupjovė medžius, galvojo, gal savininkai pasiims juos. Policija buvo atvykusi. Pakvietė girininką, kuris turėjo viską išmatuoti, o jis tik pažiūrėjo ir viskas. Tie medžiai, kuriuos nupjovė, buvo sveiki, buvo 2,90 kubinių metrų medienos. Be jo galėjo ir kitas nupjauti tuos medžius. Jis rašė įsipareigojimą (1 t., b. l. 124-125) saugoti iškirstus medžius ir benzininį pjūklą, tačiau kūreno tą medieną. Neturėjo nukentėjusiosios telefono numerio, nors ją ir jos atstovę pažinojo. Nepagalvojo jų paprašyti sutvarkyti melioracijos griovį. Nežinojo kieno tai sklypas. Iki įvykio su nukentėjusiąja nesimatė 20 metų.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b. l. 149-154).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltumas įrodytas tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios atstovės D. B. parodymais, kad žemės savininkė yra jos motina J. L.. Ji atstovauja ją pagal įgaliojimą. 2011-08-10 nuvažiavo į savo mamos sklypą (duomenys neskelbtini)apžiūrėti valdas, kur turi apie 3 hektarus sklypo. Pamatė, kad yra iškirsta daug alksnių. Privažiavę prie A. R. sklypo, pamatė krūvą medienos. Parašė pareiškimą policijai. Buvo paskaičiuota, kad buvo nukirsta 48 medžiai. Buvo pradėtas kirtimas nuo jų sklypo ribos į dešinę pusę. Medžiai augo ant melioracijos griovio. Jokių dambų toje vietoje nebuvo. Mano, A. R. tiksliai žinojo, kad ten jų sklypas. Jis jau 20 metų pjauna mišką. Kaltinamasis jiems sakė, kad kiti atvažiuodavo ir nupjaudavo medžius. Pateikė civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį dėl kuro galima ir jos motinai atlyginti, nors sumokėjo ji. Ji veikė pagal įgaliojimą. Prašė 600 litų už kurą, nes važiavo 8 kartus apie 100 kilometrų apžiūrėti tą teritoriją. Nuo jų griovio iki A. R. namų už 500 metrų buvo padarytas kelias. Matėsi traukymo žymės. Dalis medienos gulėjo griovyje. Po to buvo nutempta. Prieš tai ji buvo sklype 2011 m. gegužės mėnesį. Atvažiuodavo tikrinti sklypą du kartus per metus. Siūlė geruoju susitaikyti. Kaltinamasis nori, o jo žmona nenori geruoju taikytis ir atlyginti žalą. Medienos kiekis keitėsi, nes pirmiausia pateikė kiekį su preliminariais skaičiavimais. Po to su policija suskaičiavo kelmus. Griovyje viskas buvo nupjauta. Kaltinamasis niekada nesikreipė dėl to griovio išvalymo. Prieš tą įvykį matėsi su kaltinamuoju gegužės mėnesį. Jis nesakė, kad nori medienos ir malkų. Jie buvo kaimynai, todėl kaltinamasis turėjo žinoti, kad tai jų ribos. Kaltinamasis pažinojo jos motiną, žinojo, kur gyvena, turėjo telefono numerį.

- liudytojos I. R. parodymais, kad jos vyras norėjo panaikinti dambas, todėl gegužės mėnesį nuėjo tvarkyti kanalą. Nupjovė medžius ir ten paliko. Medžiai ten ilgai gulėjo. Po to vyras nutempė tuos medžius prie jų namų. Jie su L. visada gerai gyveno. Atvažiavus policijai, iš karto prisipažino. Policija matavo viską, bet jie ne girininkai. Po to jokių pranešimų negavo. Po metų atvažiavo policija ir pranešė, kad jie kažką pažeidė. Girininko ji paprašė įvertinti padarytą žalą. Jokio dokumento jis nerado. Pasakė, kad jie viską paskaičiavo kompiuteriu. Policija nustatė, kad yra iškirsta 5 kubų medienos. Jie pamatavo tik 2,9 kubų. Buvo tik 29 alksniai. Č. kerta medžius. Jis pasakė, kad iš D. B. nupirko mišką. Medžiai patys augo kanale, kur kaltinamasis medžius iškirto. Jos sūnus turi 40 hektarų žemės ir jiems užtenka. Jos vyras nupjovė medžius ir su traktoriumi juos patraukė. Policijoje jiems pasakė, kad gali sudeginti tą medieną. Tyrėja G. pasakė, kad policija vyrui neturi jokių pretenzijų. Pasakė, kad viskas perduota urėdijai, baudžiamosios bylos nebus. Jie žinojo, kur nukentėjusiosios sklypas, bet nežinojo, kam priklauso kanalas. Jos vyras galvojo, kad kanalas neįeina į jų žemės sklypą. Vyras nepagrobė tos medienos, tik norėjo sutvarkyti kanalus. Buvo nukirsta daugiausiai 3 kubiniai metrai medienos. Ne visi medžiai buvo sveiki;

- nukentėjusiosios J. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini) ji turi žemės sklypą su mišku. Apie tai, kad žemės sklype, melioracijos griovyje, buvo iškirsti ir pavogti medžiai, ji sužinojo iš savo dukros D. B.. Kokia materialinė žala jai padaryta, ji nežino, nes visus jos reikalus tvarko jos dukra. Niekam jokio leidimo kirsti mišką jai priklausančiame sklype ji davusi nebuvo (1 t., b. l. 79-80);

- D. B. protokolu – pareiškimu, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011-08-10 J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės ir miško sklype buvo nukirsta ir pavogta apie 30 vnt. alksnių, t. y. apie 3 m³ žalios alksnio medienos. Padaryta apie 270 Lt turtinė žala (1 t., b. l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, patvirtinančiu, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) pamiškė, esanti prie melioracijos griovio. Apžiūrima įvykio vieta 20 m atstumu tęsiasi palei melioracijos kanalą kaimo pusėje, prie melioracijos kanalo vagos aptikta 35 lapuočių medžių kelmai, pjuvenų, šakų. Kitoje melioracijos griovio pusėje, 1 m aukštyje nuo jo vagos, aptikta dar 10 nupjautų lapuočių medžių kelmų. Aptikta nupjautų medžių kamienų, gulinčių palei griovį. Sodyboje netoliese aptikta nupjautų lapuočių medžių kamienų, krūva supjaustytų ląstelių, sukapotų malkų krūva. Prie sodybos nupjautų medžių kamienų yra 31 (1 t., b. l. 24-54);

- įvykio vietos papildomos apžiūros protokolais, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėti 48 nukirstų medžių kelmai, kurie yra griovio abiejose pusėse (1 t., b. l. 55-71); pasitelkiant LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (duomenys neskelbtini)R. S., papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini)žemės sklypas su mišku, priklausantis J. L., kuriame prie melioracijos griovio medžiai iškirsti, matosi medžių kelmai, iškirstų medžių šakos, viršūnės ir 12 medžių. Nuo privažiavimo pusės yra 36 vnt. medžių kelmų (baltalksnių). Priešais esančiame šlaite matoma 12 vnt. medžių kelmų (baltalksnių) (1 t., b. l. 72-78);

- J. L. prašymu, kuriame ji nurodo, kad 2011-08-10 apžiūrėjusi savo mišką (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš jai nuosavybės teise priklausančios miško dalies išpjauta ir pavogta daugiau nei 30 alksnių. Pagal paliktus pėdsakus nupjauta mediena aptikta prie A. R. ūkinių pastatų (1 t., b. l. 86);

- pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kad J. L. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87, 91);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, patvirtinančiais, kad I. R. pateikė nupjautų 31 medžio kamieną, krūvą supjautų medžio ląstelių, krūvą sukapotų malkų, bei benzininį pjūklą, kurie apžiūrėti ir grąžinti I. R.. A. R. iškirstus medžius pasižadėjo saugoti (1 t., b. l. 107-121, 124-125);

- A. R. rašytiniu paaiškinimu, kad 2011 m. liepos pabaigoje iškirto apie 20 alksnio medžių, kurie augo netoli jo namų melioracijos griovyje. Leidimo kirsti šiuos medžius jis neturėjo, tik norėjo išvalyti melioracijos griovį (1 t., b. l. 122-123);

- 2011-11-23 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros raštu dėl vagystės iš J. L. miško, žalos paskaičiavimais, biržės taksavimo lapu, kelmų apmatavimo aktu, kad vagystės metu iš J. L. priklausančio miško, kuris yra (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nupjauta (pavogta) 48 vnt. žalių baltalksnių. Tai sudaro 5,39 m³ medienos. Žalos dydis savininkei J. L. sudaro: 5,39 kubiniai metrai x 100 Lt = 539,00 Lt (penki šimtai trisdešimt devyni litai). Žala padaryta aplinkai sudaro: 5,39 kubiniai metrai x 20 Lt x 1,2 koef = 129,36 Lt (vienas šimtas dvidešimt devyni litai ir 36 ct) (1 t., b. l. 127-131);

-2012-01-25 VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos raštu, kuriuo į paklausimą dėl nukirstos alksnio medienos vidutinės rinkos kainos 2011 m. liepos mėnesį, kuriame vadovaujantis pateikta informacija, t. y. kelmų apmatavimo aktu, biržės taksavimo lapu, taip pat 2011 m. birželio 21 d. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintos mažmeninės medienos kainos, bei 2011 m. II-ojo pusmečio apvalios medienos pusmetinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis, pateikti 2011 m. liepos mėn. baltalksnio medienos vidutinės kainos be PVM skaičiavimai. Padarinė baltalksnio mediena (sortimentas – lapuočių pjautiniai rąstai) – 4,05 ktm x 110 Lt/ktm (be PVM) = 445,50 Lt (be PVM) arba 539,05 Lt (su PVM). Malkinė baltalksnio mediena (sortimentas – III kaitrumo grupės malkos) – 1,34 ktm x 90 Lt/ktm (be PVM) = 120,60 Lt (be PVM) arba 145,92 Lt (su PVM). Visos likvidinės medienos – 5,39 ktm vertė 566,10 Lt (be PVM) arba 684,97 Lt (su PVM). Vidutinė baltalksnio medienos kaina 566,10 Lt (be PVN) : 5,39 ktm = 105,02 Lt/ktm (be PVM) arba 127,07 Lt (su PVM) (1 t., b. l. 133).

Kaltinamasis teismui perduotas nustačius, kad jis nupjovė ir pagrobė 48 vnt. baltalksnių medžių (tai sudaro 5,39 kubinius metrus medienos). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neginčijo medžių iškirtimo nurodytoje vietoje fakto, tačiau abejojo, ar teisingai nustatytas iškirstų medžių kiekis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino, kad galėjo nupjauti ir 48 vnt. medžių, tiek, kiek ir nurodyta kaltinime. Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 72-78), biržės taksavimo lapo, kelmų apmatavimo akto (1 t., b. l. 127-131), matyti, kad buvo iškirsta 48 vnt. alksnių. Kaltinamasis nepaisydamas pasižadėjimo, neteisėtai nukirstus medžius sunaudojo. Pažymėtina ir tai, kad apžiūrai I. R. buvo pateikta mediena – 31 medis, bei medžio rąsteliai ir malkos, kas patvirtina, kad nukirsta ir pargabenta buvo ne mažiau 31 vnt. alksnių. Kaltinamasis kirto medžius nežinodamas, kam priklauso žemės sklypas ir to nebandydamas išsiaiškinti, nors žinojo, kad nukentėjusiosios sklypas yra šalia, ją pažinojo. Todėl kaltinamasis tyčia neteisėtai iškirto medžius jam nepriklausančiame žemės sklype. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. R. pavogė svetimą turtą – 48 vnt. baltalksnių medžių (tai sudaro 5,39 kubinius metrus medienos), ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgta į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą - tyčią, t. y., kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Byloje D. B. yra pareiškusi 539 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai dėl J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype iškirstų 48 vnt. alksnių (1 t., b. l. 101). Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos paskaičiavimais turtinės žalos dydis patikslintas, prašoma 684,97 Lt turtinės žalos atlyginimo J. L. (2 t., b. l. 34). Ieškinys įrodytas ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo (BPK 115 str.).

Byloje yra J. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo už patirtas išlaidas vykstant apžiūrėti nusikalstamos veikos padarymo vietos (2 t., b. l. 10). Nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir skirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. R. 684,97 Lt turtinei žalai atlyginti.

J. L. civilinį ieškinį dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo už transporto išlaidas atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.