Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-07-09 apie 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas J. K. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), koja išspyręs užrakintose kambario duryse skylę, per kurią įlindęs į J. K. kambarį iš sekcijos paėmė auksinę grandinėlę 100 litų vertės su auksiniu pakabučiu 20 litų vertės, auksinę grandinėlę 900 litų vertės su auksiniu pakabučiu 200 litų vertės, auksinę grandinėlę 100 litų vertės su auksiniu pakabučiu 50 litų vertės ir auksinius auskarus 100 litų vertės, priklausančius nukentėjusiajai J. K., po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą – nukentėjusiajai J. K. priklausantį 1470 litų vertės turtą.

Be to, E. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2012-05-08 apie 20.08 val. Vilniuje, prie Erfurto g. 23, esančioje futbolo aikštelėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmęs nuo skersinio, pagrobė nukentėjusiajam nepilnamečiui Ž. P. priklausančią rankinę – 10 litų vertės, su joje buvusiais daiktais: pinigine – 40 litų vertės, 44 (keturiasdešimt keturiais) litais grynųjų pinigų, AB SEB banko mokėjimo kortele „Visa electron“ Nr., Ž. P. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu pravažiavimo bilietu – 30 litų vertės, nuolaidų kortele „Ačiū“, keturių raktų ryšuliu – 60 litų vertės, mobilaus ryšio telefonu „Sony Ericsson Xperia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 950 litų vertės, su jame buvusia UAB „TELE2“ tinklo operatoriaus sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. P. priklausantį 1134 litų vertės turtą.

Be to, E. B. ir M. B. veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, 2012-06-22 apie 20.30 val. Vilniuje, prie Erfurto g. 46, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, M. B. paprašius nepilnamečio S. P. duoti pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu ir pastarajam padavus mamai D. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 300 litų vertės, su jame buvusia UAB „TELE2“ tinklo operatoriaus sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 litų vertės, o M. B. perdavus E. B. minėtą mobilaus ryšio telefoną, su minėtu telefonu abu pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. P. priklausantį 320 litų vertės turtą.

Be to, E. B. ir M. B. veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą ir kitaip atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, 2012-06-24 apie 12.00 val. prie namo adresu Vilniuje, Šiltnamių g. 29, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę priešintis, priėjo prie nepilnamečio J. S., M. B. uždėjus ranką ant nukentėjusiojo peties ir nutraukus nuo pečių kuprinę, iš kurios ištraukus 30 litų, po ko apieškojus nukentėjusiojo kelnių kišenes ir iš dešinės kelnių kišenės ištraukus mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 5230W“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) – 390 litų vertės, su jame buvusia UAB „TELE2“ tinklo operatoriaus sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavus E. B. 30 litų ir minėtą mobilaus ryšio telefoną, po ko E. B. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam nepilnamečiui J. S. per kojas, tuo sukeliant pastarajam fizinį skausmą, po ko abu kartu pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį 420 litų vertės turtą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiąją J. K.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiąją J. K. padarymo visiškai ir parodė, jog buvo vasara, vyko vaikų, paauglių susibūrimas. Nuėjus, jos kambario durys buvo užrakintos. Paaugliai, kurie tuo metu jau buvo išgėrę alkoholio, jį vis dar vartojo. Kai norėjo užeiti į kitą kambarį, kuris buvo užrakintas, išlaužė duris. Kambario duris išspyrė koja, nuo smūgio duryse atsirado skylė. E. su šepečiu išlaužė duris iki galo. Įlindę per skylę duryse pasižiūrėjo, kas yra sekcijoje, išėmė kaltinamajame akte išvardintus nukentėjusiosios daiktus ir pridavė į lombardą. Lombarde už priduotus daiktus gavo apie 400 Lt. Situacijai vadovavo J. K. dukters draugė E., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai ji pasiūlė nueiti išgerti pas draugę G. į namus. Tikslaus adreso neprisimena, viskas vyko Erfurto arba Architektų gatvėje. Tame bute išgėrė. Buvo jis, G., E., kiti vaikai, viso kokie 8-9 žmonės. Gėrė degtinę. Mano, kad jis, E. B., buvo blaivus, nes po to nebūtų nuvažiavęs į lombardą. Bute viskas vyko iki 21.30 val. vakaro, gal nuo 11.00 val. ryto. Tėvų bute nebuvo. Raktus nuo buto davė G., sakė sutvarkyti butą, ji buvo apsvaigusi. Papuošalus rado sekcijoje, dėžutėje. Ten buvo auksinės grandinėlės, auskarai, visko nepamena. Papuošalus ėmė jis, E. B. Paprašė pilnamečio, kurio nepažįsta, kad paimtus daiktus priduotų į lombardą. Taip pasielgė todėl, kad trūko lėšų alkoholiui, norėjo pratęsti balių. Paėmė visus daiktus, išvardintus kaltinamajame akte. Į lombardą pridavė ne viską, dalį daiktų grąžino nukentėjusiajai. Pasielgė labai blogai, suvokia šį dalyką. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. K. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Grįžo iš darbo namo ir rado netvarką. Buvo išlaužtos kambario durys, jos kambaryje mėtėsi daiktai. Iš pradžių pamačiusi, kad nėra auksinių papuošalų, pagalvojo, kad tai įsilaužimas, tačiau pastebėjo, kad lauko durys nebuvo išlaužtos. Paskambinusi dukrai paklausė, kas buvo.Grįžusi namo dukra viską papasakojo. Pasakė dukrai, kad kviečia policiją. Tuomet dukra davė kažkokio berniuko telefoną ir pasakė, kad jis viską grąžins, tik prašė nekviesti policijos. Paskambinus duotu numeriu, atsiliepė vaikinas, prisistatęs M., ir pasakė, kad už 10 minučių viską grąžins, bet sutartu laiku nepasirodė. Tuomet iškvietė policiją. Pasigedo poros auksinių grandinėlių, poros pakabučių, auskarų. Buvo plona grandinėlė su pakabučiu, stora grandinėlė su pakabučiu, auskarai, dabar tiksliai visko nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, ko pasigedo, t.y. trijų auksinių grandinėlių, trijų auksinių pakabučių, auskarų, viso už 1470 Lt, buvo sulaužytos durys (žala 400 Lt). Jai viską grąžino. Daiktus rado lombarde. Dėl durų susitarė su kaltinamųjų tėvais. Jos dukra vardu G., o E. yra jos dukters geriausia draugė. Nebuvo jokios progos baliui tą dieną, G. daugiau klauso E., taip viskas ir nutiko. Po to dukra labai pergyveno, iš šio įvykio pasimokė. Dukra prašė, kad berniukai nelaužtų durų, kad nieko nedarytų. Dukra tuo metu buvo bute ir verkė kitame kambaryje. Jos dukra ne narkomanė, tuo metu ji nebuvo apsvaigusi. Dukrai tada buvo (duomenys neskelbtini) metų. Matyt tuo metu dukra buvo pavartojusi alkoholio.Butelių bute nebuvo, matyt, išsinešė. Ant stalo buvo gal keturios stiklinės, visur buvo vaško, durys buvo išlaužtos ir sutrupintos. Prieš tai tokių atvejų niekada nebuvo. Dukra minėjo vaikų, kurie buvo kartu, vardus. Kaip vaikai susitiko nežino. Išėjo iš namų 8.30 val., o grįžo apie 22.00 val. Vieną grandinėlę, kuri nebuvo priduota į lombardą, jai padavė mergaitė E., kuri taip pat dalyvavo įvykiuose. Susitiko su ja prie „Norfos“, Karoliniškėse, o kitus daiktus pasiėmė iš lombardo. E. sakė, kad E. jai metė grandinėlę ir prigrasino, kad bus jos pirštų antspaudai ir ji bus kalta dėl vagystės, dėl to kitą dieną E. grąžino jai grandinėlę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla šioje dalyje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš 2011-07-10 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 54-60).

Iš 2011-07-29 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta pateikta auksinė grandinėlė ir auksinis pakabutis (t. 1, b.l.68-69).

Iš 2011-07-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pateikta auksinė grandinėlė su kryželiu, auksinė grandinėlė su mėlynos spalvos pakabučiu ir auksiniai auskarai (t. 1, b.l. 72-75).

Iš 2011-07-29 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. K. atpažino iš jos pavogtą grandinėlę (t. 1, b.l. 76-78).

Iš 2011-07-29 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. K. atpažino iš jos pavogtus auskarus (t. 1, b.l. 79-81).

Iš 2011-07-29 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. K. atpažino iš jos pavogtą grandinėlę (t. 1, b.l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-07-12 apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2011-07-08 apie 9.45 val. mamai išėjus į darbą, pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstami dvyniai E. ir M. B. kartu su drauge E. U. Visą dieną iki vakaro jie žaidė namie. Vakare, kai grįžo jos mama, E. ir M. ji paslėpė savo kambaryje – spintoje. O E. mama leido pas ją namuose nakvoti. Mamai užmigus E. B. ir M. B. išlindo iš spintos ir jie nuėjo miegoti. Ji žadintuvą užstatė 8.20 val., kad atsikleti prieš mamai išeinant į darbą. Kai mama ryte atsikėlė į darbą, ji E. ir M. jau buvo uždariusi į spintą. Mama išėjo apie 9.40 val. Apie 10.00 val. ji išėjo iš namų, palikdama juose E. ir E. su M. Už 10 min. ji grįžo namo kartu su A. U., V. A. Praėjus kažkiek laiko ji susipyko su V. ir E., kurių paprašė iš buto išeiti. Likę jie sėdėjo ir kalbėjosi. Apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, E. ir M. pasiūlė jai išlaužti mamos kambarį, tačiau ji jiems neleido, tačiau jie kambario duris išlaužė teigdami, kad jiems mažai vietos. Duris išlaužė spardydami jas. Išlaužę duris, jie įlindo į kambarį. Paskui juos įlindo ir ji su A. U. Po kažkiek laiko į buto duris paskambino V. A., E. U., E. T., A. S., kurios užėjo pas ją, kurios buvo įlindusios į mamos kambarį. M. B. paskambino pažįstamiems L. ir U., kurie po kažkiek laiko atėjo pas ją į butą ir vaikščiojo po visus kambarius. Visi berniukai praėjus kažkiek laiko pasakė, kad eina pasivaikščioti ir išėjo į lauką. Praėjus kažkiek laiko A. U. paskambino L., paklausė, kur jie. A. U. pasakė jai, kad jie dabar Karoliniškėse ir, kad greitai bus. Maždaug po 2 val. E. B., M. B., U. M. ir L. sugrįžo pas ją į butą. Jie su savimi turėjo „Martini“ ir „Sobieski“ degtinę. Visi nuėjo į virtuvę gerti, o ji su E. U. valė vašką nuo stalo. E. U. kažką turėjo su savimi ir gurkšnojo. Jai valant E. B. atnešė degtinės. Paskui visi nuėjo į mamos kambarį. E. U. besisupant ant durų jos sulūžo visai. Ji, V. A., E. U., A. U., E. T. ir A. S. išėjo į baseiną, berniukai liko pas ją namie ir pasakė, kad jie viską sutvarkys, o raktus atiduos jai 21.30 val. prie „Rimi“ parduotuvės. Jai sutartu laiku nuėjus prie parduotuvės, berniukų nesulaukė, o sutikusi A. U. ir E. T. sužinojo, kad jos namų raktai jau atiduoti jos mamai. Tuomet ji grįžo namo. Grįžusi namo, iš mamos ji sužinojo, kad iš namų pavogta auksinė grandinėlė. Tada ji L. parašė, kad atiduotų jos mamai grandinėlę arba iškvies policiją. Tada iš L. mobilaus telefono jai paskambino E. B. ir paprašė, kad ji jų neišduotų ir meluotų mamai ir policijai. Tada ji ragelį perdavė mamai. 2011-07-10 E. jai paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad atiduos grandinėlę A. U. ir E. T. ir paprašė, kad sakytų savo mamai, kad grandinėlę pavogė jos. 2011-07-10 apie 13.00 val. mama sulaukė skambučio ir jos nuvyko iki Karoliniškių „Norfos“, kur mamai E. T. atidavė auksinę grandinėlę su pakabuku. Kartu buvo A. U. ir A. S. A. pasakė, kad grandinėlę atidavė broliai, kuris iš jų – nežino, mesdamas į ją, o jai paėmus – teigdamas, kad ant grandinėlės dabar yra jos atspaudai ir ji liks kalčiausia. Mama pasakė, kad grąžino ne tą grandinėlę (t.1, b.l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-05 apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad 2011 liepos mėnesį, dienos tiksliai jau neprisimena, pavakarį, laiko tikslaus nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, jis buvo kartu su savo draugu E. K. Jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino kažkuris iš brolių B. Jis savo mobilaus ryšio telefono neturi. E. padavė jam savo mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad čia skambina jam. Jis paėmęs E. telefoną kalbėjosi su B. Jis žino, kad B. yra dvynukai, tačiau jų vardų jis nežino. Kuris iš B. dvynių skambino E. – jis nežino, nes balso per telefoną nepažino. Skambinęs B. jam pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Mada“. Jis susitikti sutiko. Kodėl jis siūlė susitikti – priežasties telefonu nenurodė. Maždaug po 20 minučių, po to, kai skambino B., jis vienas nuėjo prie „Mados“. Į susitikimą atėjo abu B. ir dar du vaikinai – L. ir U. L. ir U. pavardžių jis nežino. L. kartu su juo mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, tačiau skirtingose klasėse. Jis mokosi 12 klasėje, o L. 9 klasėje. Susitikus prie „Mados“, abu B. jam pasakė, kad eitų į PC „Mada“ vidų. Kai jie užėjo į vidų, vienas iš B. padavė jam į rankas dvi grandinėles su pakabučiais ir vieną porą auskarų ir pasakė, kad juos reikia nunešti į lombardą priduoti. Jam padavė dvi grandinėles, ant kurių vienos kabojo kryželis, o ant antrosios apvalus pakabukas. Auskarai atrodė kaip lankeliai su tarpeliu. Kodėl patys B. nenešė priduoti papuošalų į lombardą jis neklausė, pagalvojo, kad gal dėl to, kad jiems nėra 18 metų, o jam jau yra. Kuris iš B. jam padavė minėtus auksinius papuošalus jis nežino. Jam abu dvynukai yra labai panašūs ir jis jų neskiria. Iš kur B. ištraukė auksinius papuošalus – jis nematė. Jie visi penkiese nuėjo į vieną iš PC „Mada“ esantį lombardą. Tačiau viename iš lombardų papuošalų nepriėmė, kodėl nepriėmė - pardavėja nepaaiškino. Tuomet jie nuėjo į kitą lombardą, esantį tame pačiame prekybos centre. Į antrąjį lombardą ėjo jis vienas. Lombarde dirbęs vyras apžiūrėjo papuošalus, pasvėrė, surašė kvitą ir jam išmokėjo 350 litų. Lombarde jam reikėjo pateikti savo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jis padavė savo asmens tapatybės kortelę. Lombarde dirbęs pardavėjas klausė, kur jis gyvena, ir jis nurodė savo adresą. Iš kur jis turi šiuos papuošalus lombarde jo neklausė. Jis papuošalus ne pardavė, o užstatė mėnesiui. Kai gavo 350 litus, juos išėjęs iš lombardo atidavė vienam iš B. Kuriam iš B. padavė pinigus – nežino, nes, kaip jau minėjo, dvynukų neskiria. Prie jo vaikinai pinigų nesidalino, tik jam davė 10 litų. Jis klausė, iš kur pas B. papuošalai, kuriuos jis pridavė į lombardą, jis jam nieko konkretaus neatsakė, sakė, kad tai jo ir, jis juos turi, ir kad reikia juos tiesiog parduoti. Apie tai, kad papuošalai gali būti vogti – jis net nepagalvojo. Už pinigus, kuriuos padavė B., jie prekybos centre pirko maisto. Matė, kad jie pirko alkoholinių gėrimų. Alkoholį pirko ne patys, o jiems nupirko jų pažįstamas, kurį buvo sutikę „Madoje“ jau po to, kai jis buvo pridavęs papuošalus į lombardą. To vaikino, kurį sutiko, jis nepažįsta, jo vardo nežino. Jis nupirkęs alkoholio nuėjo savo reikalais. Matė, kad pirko butelį degtinės. Ką dar pirko – neatsimena. Po to, dar šiek tiek pabuvo su B., L. ir U. ir nuvažiavo namo, o jo minėti vaikinai nuvažiavo link Lazdynų mikrorajono pusės. Nuo tada daugiau B., U. nematė, sutikęs nebuvo. Buvo sutikęs tik L. Sutikęs L. jis jo paklausė, ką jis žino apie į lombardą priduotus papuošalus, tačiau jis jam nieko konkretaus neatsakė, teigė, kad pats nieko nežino. Jis papuošalus į lombardą užstatė mėnesiui, tačiau kas atsiims ir kokiu būdu tai padarys nei su B., nei su U. ar L. nekalbėjo. Kaip suprato, tai jie neplanavo jų atsiimti. Ką veikė abu B., U. ir L. tą dieną, kai pridavėjo papuošalus į lombardą – jie jam nepasakojo (t. 1, b.l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-21 apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad jis pažįsta E. Š., jie yra kaimynai. Jis prisimena, kad 2011 m. liepos mėnesį, dienos tikslios pasakyti negali, nes neprisimena, dienos metu, kelinta valanda tai buvo jau neprisimena, jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino L. K.. Jis turėjo L. mobilaus ryšio telefono numerį įsirašęs į savo telefono užrašų knygutę ir matė, kad jam skambina L. Jam atsiliepus, L. jo paklausė, ar E. yra su juo. Jis jam atsakė, kad E. kaip tik yra kartu su juo. Ir tuomet L. paprašė, kad duotų savo telefoną pakalbėti E. Apie ką L. norėjo apkalbėti su E. – jis nežino, jam nesakė. Kiek jam yra žinoma, L. su E. taip pat yra pažįstami. Ką tiksliai kalbėjo E. su L. – jis nežino. Ar E. kalbėjo tikrai su L., jis nežino. Kalbėdamas E. jokio vardo neminėjo. Žino, kad jie tarėsi susitikti. Po ko E. jį palydėjo į viešojo transporto stotelę ir jis išvažiavo namo. Ką veikė po to E. jis nežino (t. 1, b.l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-22 apklaustas liudytojas U. M. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pradžioje arba birželio mėnesio pabaigoje, dienos metu, laiko tikslaus nurodyti negali, jis su savo draugu D. V. ėjo pas savo draugą T. K. Ėjo pro iš matymo pažįstamos mergaitės G. namus. Einant pro G. namus pamatė, kad pro G. buto langą buvo išlindę abu dvynukai – E. ir M. B. Jis minėtų dvynukų neatskiria, kuris yra kuris. Kai dvyniai juos pakvietė užeiti – jis su D. užėjo į G. butą. Kai jie užėjo į butą, matė, kad vieno kambario durys buvo išlaužtos. Kiek žino, kad tai buvo G. tėvų kambario durys. Durys nebuvo pilnai išlaužtos, jose buvo išlaužta skylė. Kas išlaužė duris – jis nežino, nematė, nes kai jos buvo laužomos, jo minėtame bute nebuvo. Kažkas iš bute buvusių minėjo, kad duris išlaužė E., po to sakė, kad duryse skylę išlaužė B. Bet kas tiksliai išlaužė duris – nesakė. Kai jis užėjo pirmą kartą į butą jame buvo B., E., G., V. Taip pat buvo dar keletas mergaičių, kurių jis nepažįsta. Minėtame bute jis pabuvo labai trumpai, kelias minutes, po to su D. išėjo. Jis išėjo susitikti su L. K. Kai jis pirmą kartą buvo užėjęs į G. butą, nebuvo įėjęs pažiūrėti į G. tėvų kambarį. Susitikęs su L. jis jam papasakojo, kas vysta G. namuose, ir jis užsinorėjo pats nueiti ir pasižiūrėti. Jie su L. abu ėjo pas G. į namus ir prie laiptinės susitiko B. Jie prie laiptinės rūkė. Kai jie parūkė, jie visi nuėjo į G. butą. G. bute jis kalbėjosi su L., nes buvo jo seniai nematęs. Jis su L. buvo virtuvėje. Abu B. buvo G. tėvų kambaryje. Jie į tėvų kambarį buvo sulindę per duryse padarytą skylę. Jis su L. taip pat buvo įlindę į G. tėvų kambarį. Jam būnant G. tėvų kambaryje, matė, kaip abu B. tikrino G. tėvų kambaryje esančią sekciją. Matė, kaip landžiojo po spinteles. Kai B. kuitėsi po sekciją, G. tėvų kambaryje buvo jis, L. ir kelios mergaitės. Prisimena, kad tikrai buvo A. Ar buvo dar ir kitų mergaičių – neprisimena. Jis nematė, kad kuris nors iš B. būtų radęs auksinius papuošalus ir juos paėmęs. Nematė, kad jie ką nors vogtų. Daugiau nei vienas iš bute buvusių jaunuolių po spinteles nesikuitė, tik B. Kai B. pasikuitė po G. tėvų sekciją, pasiūlė jam ir L. eiti į lauką. Jie teigė, kad reikia pakalbėti. Jie išėjo į lauką. Lauke abu B. paklausė, kur būtų galima parduoti auksines grandinėles. Iš kur jie buvo gavę papuošalus – nesakė. Matė, kad B. turėjo dvi grandinėles ir auskarus. Viena iš grandinėlių buvo su pakabuku - kryželiu, antroji su rombo formos pakabuku. Auskarai buvo maži su bumbuliuku. L. pasakė, kad galima papuošalus vežti į prekybos centrą „Mada“, į lombardą ir ten parduoti. Prekybos centre „Mada“ B. nešė į lombardą parduoti papuošalus, tačiau iš jų nepriėmė, nes jie neturėjo 18 metų. Tuomet, kai iš B. auksinių papuošalų lombarde nepriėmė, kažkas – ar L., ar B. paskambino savo pažįstamam vaikinui, kurio jis nepažįsta, ir pasakė, kad atvažiuotų į prekybos centrą „Mada“. Kai atvažiavo minėtas vaikinas, vienas iš B. padavė tam vaikinui papuošalus ir pasakė, kad reikia juos nunešti į lombardą. Kuris iš B. padavė auksinius papuošalus – pasakyti negali, nes kaip jau minėjo, jis B. neskiria, jie yra labai panašūs. Jis matė, kad B. vaikinui padavė auksinius papuošalus, tačiau kokius tiksliai padavė papuošalus - nematė. Vaikinas paėmęs auksinius papuošalus vienas nuėjo į prekybos centro „Mada“ pirmame aukšte esantį lombardą ir ten pardavė auksinius papuošalus. Už kiek pardavė minėtus papuošalus jis nežino, nematė. Pinigus atidavė B. Kai pridavė papuošalus į lombardą, jie visi nuėjo į „Iki“, kur tas pats vaikinas, kuris pardavė papuošalus lombarde minėtame prekybos centre pirko alkoholinius gėrimus – degtinės butelį ir dar kažkokį gėrimą. Po to jie dar visi nuėjo į prekybos centro antrą aukštą, kur pavalgė. Už picas sumokėjo B. Pavalgę jie nuvažiavo atgal pas G. į butą. B. gėrė atsineštus alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko visos mergaitės iš G. namų išėjo, nes teigė, kad eina į baseiną. Bute liko jis, L. ir B. Jie turėjo sutvarkyti G. butą. Kai mergaitės išėjo, abu B. kojomis spardė G. tėvų kambario duris ir jas galutinai išlaužė. Jie išlaužė duris, kol jų liko tik kraštelis. B. spardė duris dėl linksmumo. Nei jis, nei L. durų nespardė. Kai B. išspardė duris, jie visi iš buto išėjo. Buto netvarkė. Butą užrakino B., nes jiems G. buvo palikusi raktus. Jie visi laukė G., kad jai atiduotų raktus prie G. laiptinės, tačiau nesulaukė, kad ateitų G. B. raktus nuo buto atidavė jos mamai. Po to, kai B. atidavė raktus G. mamai, jie visi išsiskirstė į namus. Tą patį vakarą jam skambino L. ir sakė, kad iš G. namų dingo grandinėlės. Jis supranta, kad grandinėlės, kurias B. pridavė lombardą, buvo pavogtos iš G. namų. Jis su L. pasakė mergaitėms, kad grandinėles pavogė B. Kitą dieną jis su L. buvo susitikę su A. ir dar keliom mergaitėm, kurių jis nepažįsta, ir joms pasakė, kad grandinėles pavogė B. ir jas pardavė. Sakė, kad viena iš grandinėlių liko pas B., kad jos nepardavė. Tiksliai neprisimena, ar tą pačią dieną, ar kitą, jis su L. buvo susitikę su B. ir juos įkalbinėjo, kad jie grąžintų likusią grandinėlę. B. likusią grandinėlę grąžino mergaitėms. Grąžino A. ir dar keletui mergaičių, kurių vardų nežino. B. grandinėlės atiduoti nenorėjo, jie juos ilgai įkalbinėjo. Po to jam mergaitės pasakojo, kad jas B. įkalbinėjo, kad jos sakytų, kad auksinius papuošalus pavogė jis su L. Jam B. sakė, kad jis sakytų, kad grandinėles pavogė L. (t. 1, b.l.96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-21 apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad jis pažįsta U. M. 2011 metų vasarą, kokį mėnesį nurodyti negali, U. jį pasikvietė eiti į „plotą“. Pasikvietė dienos metu, laiko nurodyti negali, nes neprisimena. U. pasakė, kad jis šiuo metu yra plote, todėl ir jį pasikvietė ateiti. Jis su U. nuėjo į butą, kuris yra netoli Lazdynų mikrorajone, esančio prekybos centro „Rimi“. Kokiu tiksliai adresu buvo butas – nežino. Jei neklysta, butas buvo trečiajame aukšte. Butas buvo dviejų kambarių. Matė, kad vieno iš kambarių durys buvo uždarytos. Ar jos buvo užrakintos, ar ne – netikrino. Bute, į kurį nuėjo, buvo apie 7-8 vaikus. Iš bute buvusių vaikų pažinojo tik U., po to su keletu kitų bute buvusių vaikų jis susipažino. Prisimena, kad bute buvo dvyniai, kurių vienas vardu M. Jo brolio vardo jis nežino. Abu dvynukai buvo panašūs vienas į kitą, jis jų neskiria vieno nuo kito. Prisimena, kad bute buvo A. Kitų bute buvusių vaikų vardų nežino. Kelintą valandą jis į minėtą butą nuėjo neprisimena. Galimai ten pabuvo apie valandą laiko, po to kartu su U. iš jo išėjo. Daugiau tą dieną į minėtą butą grįžęs nebuvo. Kitą dieną, dienos metu, laiko nurodyti negali, nes nežino, U. jį pakvietė vėl nueiti į tą patį butą. Jis sutiko nueiti į minėtą butą. Apie kelintą valandą jis nuėjo į minėtą butą – jis neprisimena. Kai nuėjo į butą, matė, kad jame buvo apie 5-6 vaikus. Bute buvo abu dvyniai, kurie, kaip sužinojo, tame bute nakvojo. Atsimena, kad bute buvo A. ir dar kelios merginos, tačiau merginų vardų nežino. Matė, kad bute buvo išlaužtos kambario durys. Duryse buvo išlaužta skylė. Kas duryse išlaužė skylę jam niekas nepasakojo, o jis ir neklausė. Matė, kad per duryse išlaužtą skylę į kambarį lindo abu dvyniai. Į minėtą kambarį, per duryse išlaužtą skylę, buvo įlindęs ir jis. Tuo metu, kai į kambarį lindo jis, lindo ir kiti bute buvę vaikai. Kai jis buvo tame kambaryje, matė, kad jame buvo uždarytos sekcijos durelės. Kiek jis buvo kambaryje, niekas iš kambaryje buvusių vaikų į sekciją nelindo. Buvo tik išėję į balkoną. Minėtame kambaryje jie visi žiūrėjo televizorių, klausėsi muzikos. Jis minėtame kambaryje buvo apie pusę valandos, o po to išėjo su merginomis į virtuvę. Po kurio laiko, apie kelintą valandą tai buvo nurodyti negali, abu dvyniai jį ir U. pasikvietė važiuoti kartu su jais, teigė, kad nori jiems kai ką papasakoti. Jie sutiko. Išėjus iš buto abu dvyniai pasakė, kad jie turi aukso. Vienas iš dvynukų, ištraukęs iš kišenės, parodė auksinių papuošalų. Matė, kad delne buvo susipynusių auksinių grandinėlių krūvelė, tačiau kiek ten buvo grandinėlių – nežino, pasakyti negali. Matė, kad tarp susipynusių grandinėlių buvo kryžiukas. Taip pat matė vieną mažą auksinę rinkelę, tačiau ar tai buvo auksinis žiedas, ar auskaras – nežino. Dvyniai vienas iš kito ėmė auksinius papuošalus ir žiūrinėjo. Dvyniai sakė, kad jie iš savo tėvų paėmė auksinius papuošalus ir nori juos parduoti. Jie paklausė, kur yra koks nors lombardas, kur būtų galima parduoti papuošalus. Jis atsakė, kad lombardas yra prekybos centre „Mada“. Tuomet jie visi keturi nuvažiavo į prekybos centrą „Mada“. Prekybos centre „Mada“ jis su U. nuėjo į parduotuvę „Iki“ apsižiūrinėti. O tuo metu dvyniai nešė į lombardą priduoti auksinius papuošalus. Kiek žino, tai jie patys nepridavė auksinių papuošalų į lombardą, jie susirado kažkokį žmogų, kuris pridavė papuošalus į lombardą. Kodėl jie patys nepridavė papuošalų į lombardą – jis nežino. Už priduotus papuošalus jie gavo, kaip minėjo, virš trijų šimtų litų. Jokio pridavimo kvito nerodė. Kai jie pridavė papuošalus, jie tuomet nuėjo į prekybos centrą „Iki“. Matė, kad su jais ėjo dar vienas vyras, kuris galimai buvo apie 20 metų amžiaus. Tačiau jis to vaikino nepažįsta. Prekybos centre „Iki“ dvyniai nusipirko alkoholinių gėrimų. Po to jie visi nuėjo į prekybos centro „Mada“ antrąjį aukštą, į piceriją, kur dvyniai visiems statė picas. Suvalgę picas jie visi nuvažiavo atgal į butą. Apie kelintą valandą jie nuvažiavo į butą – negali nurodyti, nes nežino. Bute jie vartojo dvynių nupirktus alkoholinius gėrimus. Po to merginos išėjo į baseiną. Jis, U. ir abu dvyniai liko bute. Po kelių minučių, kai išėjo merginos, U. paskambino jo mama ir pasakė, kad jis atvažiuotų jai padėti. Jis su U. išvažiavo padėti U. mamai, o bute liko dvyniai. Kai jis su U. išėjo iš buto, matė, kad kambario duryse, kurios buvo užrakintos, buvo skylė. Jam būnant bute to kambario durų niekas nelaužė. Į minėtą butą daugiau grįžęs nebuvo. Apie 22.00 val. buvo grįžęs su U. tik prie namo, kuriame buvo tas butas. Prie minėto namo buvo abu dvyniai, kurie turėjo raktą nuo buto. Matė, kad dvyniai raktą nuo buto atidavė kažkokiai moteriai, pagalvoję, kad tai buto šeimininkė. Po to karto daugiau su minėtais dvyniais susitikęs nebuvo. Apie tai, kad iš buto, kuriame ji buvo dingo auksiniai papuošalai, ji sužinojo kitą dieną. Jai tai pasakė A. Jis pats jokių papuošalų tikrai neėmė ir nematė, kad minėtame bute kas nors imtų kokius nors auksinius papuošalus. Kol ji buvo minėtame bute, prie jos niekas nelaužė užrakinto kambario durų (t. 1, b.l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-03 apklausta liudytoja A. U. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, žina, kad tai buvo šeštadienis, apie 13.00 val. ji susitiko V. Jos pavardės nežino. Žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, adreso tikslaus nežino. Ji yra 13-14 metų. Kai ji nuėjo susitikti su V., prie jos namų jau laukė G. G. pasikvietė ją ir V. pas save į namus. Ji minėjo, kad pas ją namuose jau yra E. U., kuriai 13 metų. Taip pat G. minėjo, kad pas ją namuose yra dvynukai: E. ir M. B. Šiuos berniukus ji pažįsta iš matymo. G. minėjo, kad abu dvynukai ir E. pas ją namuose nakvojo. Kai tik susitiko su G., ji su V. iš karto nuėjo pas G. į namus. Kai jos nuėjo pas G. į namus, namuose buvo tvarkinga. G. sakė, kad jos mamos kambario durys yra užrakintos. G. minėjo, kad ji norėjo atrakinti mamos kambario duris, bandė atrakinti su namuose buvusiais raktais, tačiau nei vienas iš raktų netiko, taip pat minėjo, kad bandė atrakinti mamos kambario duris su sąvaržėle. Jie visi, ji, G., V., E. ir abu dvyniai buvo G. kambaryje ir gėrė arbatą. Jos taip draugiškai sėdėjo G. kambaryje apie 20 minučių. Po to G. susipyko su V. ir ji kartu su E. iš G. buto išėjo. Jie G. namuose liko keturiese. Ji su G. buvo jos kambaryje, o dvyniai B. buvo išėję į virtuvę. Sėdėdamos G. kambaryje išgirdo trenksmą. G. kambario duris jos buvo užsidariusios, todėl nematė, kas vyksta koridoriuje. Išėjusios iš G. kambario į koridorių pamatė, kad G. mamos kambario durys yra įskeltos. Paklausus, kodėl B. įskėlė G. mamos kambario duris, E. atsakė, kad jam mažai vietos, kad jis nori patekti į G. mamos kambarį. G. neleido jiems eiti į mamos kambarį. Kambario durys buvo baltos spalvos, todėl jos su G. nuėjo ieškoti baltos spalvos nagų lako, kad uždažyti duryse padarytą įskilimą. Kai jos ėjo ieškoti lako, matė, kad E. spyrė vieną kartą koja į durų rankeną. Kuria koja spyrė – neatsimena. Spyrė su batu. Kai jos ieškojo lako G. kambaryje, išgirdo dar vieną trenksmą. Nuėjusios į koridorių pamatė, kad G. mamos duryse padaryta skylė. Skylė buvo per durų vidurį. Susilenkus per ją buvo galima įlysti į G. mamos kambarį. Abu dvynukai buvo sulindę į G. mamos kambarį. Ji su G. taip pat įlindo per skylę duryse į kambarį. E. ir M. sėdėjo ant G. mamos lovos. Sekcijos durys dar tuomet buvo uždarytos. G. dvynių iš mamos kambario nevijo. Jie visi šiek tiek pasėdėjo G. mamos kambaryje. Po to suskambo durų skambutis ir ji su G. nuėjo jas atidaryti. Atėjo E., jos pavardės nežino, A. S., V. ir E. U. Jos visos buvo įlindusios į G. mamos kambarį pažiūrėti, kas tenai yra. Ji kartu su visomis mergaitėmis taip pat buvo įlindusi į G. mamos kambarį. Tuomet matė, kad dvyniai jau buvo atidarę sekcijos dureles. Matė, kad kur atidarytos sekcijos durys buvo – sekcijoje stovėjo alkoholio buteliai, medinė dėžutė, taip pat buvo padėtas šokoladas. Medinė dėžutė tuomet buvo uždaryta. Kai jos įlindo į kambarį, dvyniai bandė uždaryti sekciją, tačiau ji pilnai neužsidarė. E. ir M. tuomet įsijungė G. mamos kambaryje televizorių ir jį žiūrėjo. Jos visos šiek tiek su jais pažiūrėjo televizorių. Po kurio laiko visos bute buvusios mergaitės iš G. mamos kambario nuėjo į G. kambarį. E. su M. liko G. mamos kambaryje. Maždaug po 10 minučių abu dvyniai iš G. buto išėjo, teigdami, kad eina iš kažko išmušinėti skolų. Kai dvynukai išėjo, ji su G. ir A. išėjo į lauką. E., E. ir V. liko G. bute. Kai jos buvo lauke, matė, kad visos trys mergaitės, likusios G. bute, buvo G. kambaryje prie lango. Jos lauke buvo apie 10 minučių, po to grįžo į butą. Jos visos mergaitės buvo G. kambaryje, po ko maždaug praėjus 15 minučių atėjo U. M., L., E. ir M. B. Jie atėjo apie 17.00 -18.30 val. E. atsinešė maišelį, kuriame matėsi kola ir dar du buteliai. Jie visi buvo virtuvėje. U. į virtuvę jų neįleido, ką jie tenai darė – nematė. Po kurio laiko visi keturi vaikinai nuėjo į G. mamos kambarį. Su savimi jie nusinešė visus gėrimus, kuriuos buvo atsinešę. Kol ji buvo G. namuose, nematė, kad kas rūkytų. Kai visi vaikinai buvo G. mamos kambario balkone, jos visos mergaitės sulindo per duryse padarytą skylę į G. mamos kambarį. E. lysdama per durų skylę, duris netyčia užkabino ir pralaužė didesnę skylę. Po ko ji atsinešė iš G. kambario metalinį vamzdį ir juo dar padaužė durų apačią. E. daužė duris iš linksmumo. G. dar jai sakė, kad kam ji daužo duris, kurias galbūt dar galima sutaisyti, tačiau E. atsakė, kad durų negalima sutaisyti ir laužė jas toliau. Po to ji patempė stipriau duris už rankenos ir durys pačios atsidarė. Kai durys atsidarė E. pasikabino rankomis ant durų rankenų ir suposi ant jų tol, kol durys visai išlūžo. Liko tik durų rėmas. Tai buvo apie 19.15 val. Jos sugalvojo eiti į baseiną pasimaudyti ir E., E. ir V. išėjo pasiimti maudymukų. Bute liko ji, A., G. ir keturi vaikinai. Jie dar šiek tiek patvarkė G. namus, šlavė juos. Visi keturi vaikinai tuo metu buvo G. mamos kambaryje. Ką jie tenai darė – nematė. Apie 19.30 val. jai paskambino V. ir pasakė, kad reikia eiti į baseiną. G. tuomet nuėjo į savo kambarį pasiimti maudymosi kostiumėlio. Ji su A. užsimovė batus. G. vaikinų prašė, kad jie išeitų iš buto, tačiau vaikinai atsakė, kad butas yra nepilnai sutvarkytas, sakė, kad jie sutvarkys butą, o raktą nuo buto atneš 21.30 val. prie prekybos centro „Rimi“. Jos visos išėjo iš buto, o vaikinai liko bute. Jos nuėjo į baseiną. Kol susirinko maudymosi kostiumėlius, tai į baseiną nuėjo 20.00 val. Kadangi 20.00 val. į baseiną jų neįleido, palaukė iki 20.30 val. kol jas įleido į baseiną. Baseine buvo šiek tiek ilgiau nei iki 21.30 val. G. išėjo šiek tiek anksčiau, kad spėtų 21.30 val. nueiti prie prekybos centro „Rimi“ pasiimti nuo buto raktų. Kai ji išėjo iš baseino, jai skambino G. ir pasakė, kad jai raktų neatnešė. Ji sakė, kad laukia prie „Rimi“. Ji su E. nuėjo iki jos. Kai jos nuėjo pas G., ji joms pasakė, kad skambino mama ir pasakė, kad iš buto yra dingusi auksinė grandinėlė ir namuose rasti buteliai nuo alkoholio. G. mama pasakė, kad jei grandinėlė greitai neatsiras, ji iškvies policiją. Jos iš E. telefono paskambino L. ir paklausė, kas paėmė grandinėlę. Su L. kalbėjo G., tačiau G. kalbėdama pravirko, todėl ji paėmė telefoną, kad kalbėti su L. L. nepasakė, kas paėmė grandinėlę. Jis tiesiog tylėjo. Ji L. pasakė, kad jis gražintų grandinėlę ir viskas bus baigta. Tuomet jos visos išsiskirstė į namus. Po to, tą patį vakarą, jai paskambino V. ir ji pasakė, kad G. mama iškvietė policiją. Daugiau tą vakarą su niekuo nebendravo. Kitą dieną apie 11.00 val. jai paskambino G. ir pasakė, kad jei bus grąžinta grandinėlė iki 13.00 val., tai mama atsiims pareikšimą iš policijos. Apie 11.30 val. ji susitiko su E. ir A. Jos paskambino L. Skambino ir kalbėjo E. Ji paklausė, kur jis kartu su dvynukais ir su U. Pasakė, kad yra prie prekybos centro „Norfa“ ir pasiūlė jiems iki jų nuvažiuoti. Jis pasakė, kad grąžins grandinėlę. Jos trise nuvažiavo iki prekybos centro „Norfa“, Karoliniškių mikrorajone. Tenai jas pasitiko visi keturi minėti vaikinai. Jie dar iš pradžių nenorėjo atiduoti grandinėlės. E. dar apieškojo E. kišenes. Pas E. grandinėlės nerado, tačiau rado piniginę. Pažiūrėjusi, kas yra piniginėje, rado grynųjų pinigų. Kiek tiksliai piniginėje buvo pinigų – nežino. E. buvo išsitraukusi vieną kupiūrą 50 litų ir sakė, kad jei neatiduos grandinėlės, tai pinigus suplėšys. E. pinigų nesuplėšė, ji juos grąžino E. Kadangi vaikinai nenorėjo grąžinti pavogtos grandinėlės, jos nusprendė eiti. Jas einančias susistabdė U. ir pasakė, kad jos palauktų. U. tuomet nuėjo pasikalbėti su E. ir M. B. Ji matė, kad E. iš savo kuprinės išsitraukė grandinėlę su pakabučiu ir padavė ją U. U. paėmęs grandinėlę atnešė joms ir metė A. į rankas. L. pasakė, kad grąžintų grandinėlę ir neišduotų jų, kad jie pavogė grandinėlę. L. mesdamas grandinėlę pasakė, kad dabar kalta liks A., nes ji apėmė grandinėlę ir ant jos liks A. pirštų atspaudai. Kuris tiksliai iš vaikinų pavogė grandinėlę – ji nežino, tačiau mano, kad E., nes grandinėlė buvo pas jį. Kai paėmė grandinėlę, prie PC „Norfa“ atvažiavo G. su mama, nes L. jau buvo paskambinęs G. mamai ir pasakęs, kad grąžins grandinėlę prie „Norfos“. A. atidavė G. mamai grandinėlę ir tuomet G. mama pasakė, kad tai ne ta grandinėlė, kurios ji ieškojo. Ji sakė, kad ir ši grandinėlė yra jos, tačiau pareiškimą ji parašė dėl kitos grandinėlės vagystės. Kas paėmė kitą G. mamos grandinėlę ji nežino. Kas tiksliai buvo pavogta iš G. namų – ji nežino. Žino, kad buvo pavogtos dvi grandinėlės. Kas tiksliai jas pavogė – ji nematė. Kur pas G. namuose buvo sudėtas pavogtos grandinėlės – ji nematė. Nematė, kad kuris nors iš vaikinų būtų kuitęsis po G. mamos kambaryje stovinčią sekciją. Nematė, kad kambaryje būtų kur nors padėtos papuošalų dėžutės (t. 1, b.l. 103-105).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-03 liudytoja V. A. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pradžioje, kokia buvo diena tiksliai neprisimena, apie 13.00 val. ji susitiko su A. A. buvo atėjusi į jos namo laiptinę. Į jos namo laiptinę taip pat atėjo G., kuri pakvietė jas pas save į namus. Jos visos trys nuėjo pas G. į namus. Pas G. namuose jau buvo E. U., ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Ji mokosi jos mokykloje 7 klasėje. Taip pat pas G. namuose buvo dvynukai E.ir M. B. Jie visi kartu pas G. kambaryje sėdėjo apie pusantros valandos. Po to G. pradėjo nervuotis ir rėkti ant jos ir E. ir išvarė jas iš savo buto. Jos lauke buvo apie 2 valandas, po ko vėl nuėjo pas G., nes G. skambino jai ir jų atsiprašinėjo, kvietė ateiti atgal pas ją į namus. Kai jos su E. atėjo pas G., pas ją namuose buvo jau atėjusi E. Ar A. jau buvo pas G. namuose, ar atėjo kartu su ja ir E. – ji neprisimena. A. pavardės ji nežino, kur ji gyvena tiksliai nežino. Kai ji su V. atėjo pas G. į namus, pamatė, kad G. mamos kambario durys yra sulaužytos. Jose buvo išlaužta skylė. Skylė buvo tokio dydžio, kad pasilenkus per ją buvo galima įlįsti į kambario vidų. G. buvo sakiusi, kad jos mama užrakina savo kambario duris. Kas išlaužė kambario duris ji nežino. G. kartu su dvynukais pasakojo, kad buvo atėjusi kažkokia draugė, kuri išlaužė mamos kambario duryse skylę. Kas išlaužė duryse skylę – ji nežino. Kol ji buvo pirmą kartą atėjusi pas G. į namus, niekas prie jos kambario durų nelaužė. Kai ji apie 17.00 – 17.30 val. atėjo pas G. į butą, G. mamos kambaryje buvo E. su M. Ji taip pat su kitomis mergaitėmis buvo įlindusi į G. mamos kambarį pažiūrėti. Tuomet sekcijos durelės buvo uždarytos. Dvynukai tuo metu sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Po to visos mergaitės buvo nuėjusios į G. kambarį, o dvynukai pasakę, kad turi reikalų – išėjo iš buto. Kol E. su M. buvo išėję, jos – mergaitės likusios bute, degino žvakes. Maždaug po valandos laiko E. su M. grįžo. Jie atsivedė dar du draugus – L. ir U. Ar dar kokių draugų atsivedė – neatsimena. Vaikinai atsinešė maišelį, kuriame buvo martinis ir „Sobieski“. Jie darėsi sau kokteilius ir gėrė. Mergaitėms alkoholinių gėrimų nedavė. Ji matė, kad E. daužė su pagaliu G. mamos kambario duris. Taip pat matė, kad ji daužė duris ranka ir spardė jas kojomis. Ji taip elgėsi, nes lysdama per duris susitrenkė galvą, todėl, kad nesusitrenktų galvos, ji išdaužė didesnę skylę, kad nesusidaužtų galvos. E. išlaužė beveik visas duris. Buvo likę tik krašteliai. Apie 19.45 val. ji kartu su E. ir E. išėjo iš G. buto, nes norėjo susiruošti į baseiną. Prieš einant į baseiną, apie 20.00 val. prie G. namų susitiko su E., E., G., A., A. G. joms pasakė, kad ji savo bute paliko abu B. ir U. su L., kad jie sutvarkytų butą. Jos dar G. pamokė, kad ji nepasitikėtų minėtais vaikinais, nes jie gali apvogti jos namus, nes yra svetimi. Tačiau G. atsakė, kad viskas bus gerai, kad jie viską sutvarkys. Dar laukiant, kol įleis į baseiną, A. paskambino dvynukams ir paklausė, ką jie sutvarkė. Jie atsakė, kad jie nieko nesutvarkė, pasakė, kad išvažiavo į prekybos centrą „Panorama“. Tai išgirdusi G. labai susinervino, todėl ji baseine buvo neilgai, apie pusvalandį laiko. Ji išėjo anksčiau, kad pasiimtų iš E. ir M. raktus nuo buto. Ji norėjo susitvarkyti butą, kol grįš mama iš darbo. Ji iš baseino išėjo apie 22.00 val. Ji namuose buvo apie 22.15 val. Daugiau tą dieną nei su G., nei su kitomis mergaitėmis ji nebendravo. Kitą dieną jai paskambino A. ir pasakė, kad E. su M. iš G. mamos pavogė dvi grandinėlės. Kas tiksliai pavogė grandinėles – ji nežino, pati nematė. ji žino, kad pavogtos dvi grandinėlės. Taip pat žino, kad vieną grandinėlę E. su M. atidavė G. mamai, tačiau ji nedalyvavo, kai jie grandinėlę grąžino, jai tik apie tai pasakojo A., E. ir A. Kiek žino, jos įkalbinėjo E. su M., kad jie grąžintų pavogtas grandinėles, tačiau minėti berniukai grąžino tik vieną grandinėlę. Daugiau nieko papasakoti negali, nes tikslesnių aplinkybių nežino (t. 1, b.l. 107-108).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-08 liudytoja E. U. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pradžioje, galimai 8 dieną, ji liko nakvoti pas savo draugę G. K., kuri gyvena Lazdynų mikrorajone. Minėtą naktį, kai ji nakvojo pas G., pas ją namuose nakvojo dvynukai E. ir M. B. 2011-07-09 ryte, kai G. mama išėjo į darbą, jie keturiese – ji, G., ir abu dvynukai B. papusryčiavo. Po to E. su M. pasakė, kad jiems per mažai vietos, nusprendė atrakinti G. mamos kambario duris. E., radęs sąvaržėlę, bandė ja atkrapštyti G. mamos kambario durų spyną, tačiau jam nepavyko sąvaržėle atrakinti kambario. G. apieškojo visus stalčius, ieškodama raktų, kuriais būtų galima atrakinti G. mamos kambarį, tačiau rakto nerado. Kadangi nepavyko atrakinti G. mamos kambario durų, vaikinai apsiramino ir nebandė jų atidaryti. Apie 11.00 ar 11.30 val. pas G. į namus atėjo dar dvi mergaitės – A. ir V. A. Atėjus minėtoms mergaitėms, A., E. ir M. sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi, o ji su V. ir G. buvo G. kambaryje. Jiems taip sėdint, G. su V. susipyko, po ko ji su V. iš G. buto išėjo. Išėjus iš G. buto, ji nuėjo kartu su V. į savo namus. Po to ji su V. kieme susitiko E. T. ir A. A. gyvena kažkur Erfurto gatvėje, netoli E. ir M. B. Jos visos keturiese sėdėjo prie kavinės „Žėrutis“. Jos ten sėdėjo apie 2 valandas. Kol jos sėdėjo prie minėtos kavinės, G. skambinėjo V., E. ir A. ir prašė, kad jos ateitų pas G. į namus. Apie 18.00 val. jos visos nuėjo pas G. į namus. Įėjus į butą, pamatė, kad G. mamos kambario duryse yra išmušta skylė. Skylė buvo tokio dydžio, kad per ją buvo galima įlysti į kambarį. Abu B., G. ir A. buvo G. mamos kambaryje. Ji tuo metu nebuvo įlindusi į G. mamos kambarį, nematė, ką tenai veikė B., G. ir A. Kai atėjo į G. butą, ji, A., G. ir V. nuėjo į G. kambarį. Ten žaidė su vašku. G. mamos kambaryje tuo metu buvo E., A. ir abu B. Kai tik ji atėjo į G. butą, A. pasakojo, kad buvo atėjusi mergaitė iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kuri išlaužė duryse skylę, tačiau jokios mergaitės atėję nebuvo. E. jai pats pasakė, kad duris išlaužė jis su savo broliu M. Sakė, kad jie duris trankė kojomis, kol išlaužė duryse skylę. Po kurio laiko, jai, G. ir A. būnant G. kambaryje, E. ir M. iš G. buto išėjo. Kur jie išėjo nesakė, sakė, kad eina pramušinėti skolas. Kai išėjo B., jos visos mergaitės sulindo į G. mamos kambarį, nes norėjo tenai viską sutvarkyti. G. mamos kambaryje mėtėsi nuorūkos, taip pat buvo sukuista lova. Jos kambarį sutvarkė, iššlavė. Kai tvarkė kambarį, nematė, kad būtų atidaryta G. mamos kambaryje esanti sekcija. Nematė, kad iš sekcijos būtų išimtos kokios nors papuošalų dėžutės. Kai jos sutvarkė kambarį, į butą grįžo B. M. ir E. į butą atvedė du berniukus – U. M. ir L. Žino, kad U. mokosi jos mokykloje, 8 klasėje. Kur mokosi L. – ji nežino. Matė, kad M. atsinešė su savimi maišelį, kuriame buvo sudėta butelis martinio, kokteilis „Sobieski“ ir koko-kolos butelį. E. atsinešė cigarečių pakelį. Atsineštas cigaretes rūkė A., G., E., visi keturi vaikinai. Vaikinai atsineštus gėrimus gėrė virtuvėje. Ji su A. taip pat sėdėjo virtuvėje, o G. buvo savo kambaryje. Kitos mergaitės buvo taip pat su jomis virtuvėje arba koridoriuje. Po to, šiek tiek pasėdėjus virtuvėje, vaikinai visus gėrimus persinešė į G. mamos kambarį. Kai vaikinai nešėsi gėrimus į G. mamos kambarį, G. mamos kambario duryse buvo skylė, durys sulaužytos visiškai nebuvo. Ji durų nelaužė, niekaip jų nedaužė. Kai vaikinai gėrimus persinešė į G. mamos kambarį, tai buvo 20.45 val. Tada iš G. buto išėjo ji, kartu su E., V., A. ir A. Jos ėjo ruoštis į baseiną. Kai jos išėjo iš G. buto, jas pasivijo G. Ji pasakė, kad L., U., M. ir E. sutvarkys jos butą, o raktus atneš prie mokyklos. Raktus žadėjo atnešti 21.30 val. Jos dar sakė G., kad ji eitų į namus, kad nepaliktų svetimų žmonių savo namuose. Ji tuomet norėjo eiti namo, paskambino L. į jo mobilaus ryšio telefoną ir paklausė kur jie yra. L. jam atsakė, kad jie jau ne bute, kad išvažiavo į prekybos centrą „Panorama“ ar „Mada“. Į kurį prekybos centrą jie sakė, kad išvažiavo – jau neatsimena. Tai sužinojusi G. nuėjo į baseiną ir buvo maždaug 21.20 val. Po to ji išėjo, sakė, kad eina pasiimti raktų nuo buto. Daugiau tą dieną su G. nebendravo. Kitos dienos ryte jai paskambino V. ir kita jos draugė B., kuri pas G. bute 2011-07-09 nebuvo, ir pasakė, kad iš G. namų pavogtos dvi grandinėlės. Kai susitiko su B. ir V., jos jai papasakojo, kad G. mama važiuoja susitikti su A., E. ir A., nes pas jas buvo G. mamos auksinė grandinėlė. Minėtoms mergaitėms auksinę grandinėlę buvo atidavę E. ir M. B. Kiek žino, mergaitės G. mamai atidavė kitą grandinėlę, nei tą, kurios ji ieškojo. Grandinėlė, kurios G. mama ieškojo, jau buvo lombarde. Kokiam lombarde buvo nunešta grandinėlė – nežino, to jai niekas nesakė. Kad grandinėlė nunešta į lombardą – jai pasakė A. A. pasakojo, kad ji matė, kaip B. paėmė grandinėlę, kurią po to išvežė į lombardą priduoti. A. draugauja su M. Ji visą laiką buvo kartu su B. ir matė, ką jie darė. B. žadėjo su ja pasidalinti pinigais, kuriuos jie gaus už priduotą į lombardą grandinėlę, tačiau kiek žino, ji jokių pinigų negavo. Ar buvo pagrobti kokie kiti daiktai iš G. namų – ji nežino, ji žino, kad buvo pagrobtos dvi grandinėlės. Ji nežino, ar tos grandinėlės buvo auksinės, ar ne. Ji pati nematė, kas ir iš kur jas paėmė. Kas išlaužė duris – ji nematė, tik girdėjo iš kalbų. Ji pati, kaip jau minėjo, durų nedaužė ir jų nelaužė (t. 1, b.l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-11 apklausta liudytoja E. T. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, nes neatsimena, tai buvo šeštadienis, apie 13.00 val. ar 14.00 val. susitiko su A. Po to, kai jos susitiko su A, maždaug po valandos susitiko V ir E. Apie 15.00 val. jos visos keturios nuėjo pas draugę G. į namus. Kokiu adresu gyvena G. pasakyti negali, nes adreso nežino. Kai jos nuėjo pas G. į namus, ten jau buvo A. U. ir dvynukai B. Ji žino B. vardus – E. ir M., tačiau ji jų neskiria, nes jie labai panašūs. Kai atėjo pas G. į butą, matė, kad G. mamos kambario duryse buvo išlaužta skylė. Kaip vėliau paaiškėjo, ta skylę duryse išlaužė B. Ar jie abu išlaužė duris, ar kažkuris vienas – nežino. Iš pat pradžių jie pasakojo, kad buvo atėjusi mergaitė, vardu M., ir duris išdaužė koja, tačiau po to A. pasakė, kad duris iš tikrųjų išlaužė B. Kaip jie išlaužė duris – nesakė, tačiau mano, kad galėjo išlaužti su koja. Ji atėjusi į G. butą į išlaužtą kambarį neėjo. Ji buvo G. kambaryje, žaidė su kitomis mergaitėmis. Po to B. kažkur iš G. namų išėjo. Jie sakė, kad eina atsiimti kažkokios skolos. Jiems išėjus, visos mergaitės pradėjo tvarkyti G. namus. Jos tvarkė ir G. mamos kambarį. Tuo metu ir ji buvo įlindusi į G. mamos kambarį jo tvarkyti. Minėtame kambaryje sudėjo durų nuolaužas į vieną krūvą ir daugiau nieko netvarkė. Nematė, kad G. mamos kambaryje būtų atidaryta sekcija ar iš jos išimti kokie nors daiktai. Vėliau į butą grįžo B. Su jais kartu atėjo U. ir L. Ji nematė, kad jie ką nors su savimi būtų atsinešę. Grįžę į butą jie visi nuėjo į G. mamos kambarį ir tenai buvo. Ką jie veikė G. mamos kambaryje – ji nematė. Nematė, kad kas nors bute būtų rūkęs ar gėrę alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. - 20.00 val. ji iš G. buto išėjo. Išėjo kartu su V. ir E. Jos ruošėsi eiti į baseiną, todėl ir išėjo. Išeinant G. mamos kambario durys dar visiškai sulaužytos nebuvo. Į baseiną buvo atėjusios ir kitos G. bute buvusios merginos. Būnant baseine ji sužino, kad G. savo namuose paliko abu B., U. ir L., nes jie žadėjo sutvarkyti jos butą. Tačiau kiek jai yra žinoma, G. namų jie netvarkė. Jie išvažiavo į prekybos centrą „Panorama“. G. buvo susitarusi, kad vaikinai raktus nuo buto jai atneš prie Lazdynų vidurinės mokyklos, tačiau raktų jai neatnešė. Tą pačią dieną apie 22.00 val. ji su A. dar buvo susitikusios su G. Ji joms papasakojo, kad jai skambino mama ir liepė eiti į namus. Po to, dar joms būnant kartu, jai vėl paskambino mama ir pasakė, kad iš namų pavogta auksinė grandinėlė. Tuomet G. nubėgo į namus. Tą pačią dieną ji su G. susirašinėjo sms žinutėmis ir ji jai pasakė, kad iš namų dingo grandinėlė. Kitą dieną apie 11.00 val. ar 12.00 val. Ji susitiko su A. ir A. A. paskambino U. ir pasakė, kad grąžintų grandinėlę, kurią jie pavogė. U. atsakė, kad jei jos nori atsiimti grandinėlę, tai turi atvažiuoti į Karoliniškių mikrorajoną prie prekybos centro „Norfa“. Jos visos trys nuvažiavo prie minėto prekybos centro. Grandinėlės joms iš pat pradžių niekas nenorėjo grąžinti. Vaikinai pripažino, kad jie pavogė grandinėlę, nes B. ir U. buvo pabėgę iš namų ir jiems reikėjo pinigų pragyvenimui. Kažkuris iš dvynių turėjo su savimi rankinę, kurią buvo pasidėjęs prie savęs. A. atidarė vieną iš rankinės skyrių, kad pažiūrėtų, ar ten nėra grandinėlės. Minėtame rankinės skyriuje grandinėlės nebuvo, buvo tik pinigų. Matė, kad buvo viena kupiūra, 20 lt ar 50 lt, tiksliai nepamena. Paėmusi minėtą kupiūrą ji jiems pasiūlė keistis, kad ji jiems duos pinigus, o jie jai grandinėlę. Vaikinai keistis nesutiko. Tačiau jos vis tiek jų prašė, kad grąžintų pavogtą grandinėlę. Po ilgų įkalbinėjimų vienas iš B. metė grandinėlę joms. Grandinėlę pagavo A. Kai padavė grandinėlę, vienas iš B. pasikvietė A. ir jos paklausė, kokią grandinėlę reikėjo grąžinti, su rombu ar kitokią. A. atsakė, kad nieko nežino. B. grąžino auksinę grandinėlę, ant kurios buvo rombo formos auksinis pakabukas. Grąžintą grandinėlę jos grąžino G. mamai. G. mama joms pasakė, kad yra pavogtos dvi grandinėlės. Pasakė, kad ji rašė pareiškimą dėl kitos grandinėlės, kuri buvo brangesnė, o dėl šitos grandinėlės, kurią jos jai grąžino – ji pareiškimo nerašė. Po to įvykio, praėjus keletui dienų, ji, A., A., E., E. ir V. buvo nuėjusios pas G. į namus. Matė, kad G. mamos kambario durys buvo visiškai sulaužytos, buvo likęs tik rėmas. Kas tiek sulaužė duris – ji nežino, nematė. Tą dieną, kai buvo įvykdyta vagystė, kai ji su V. ir E. išėjo iš G. namų, G. mamos kambario durys tiek sulaužytos nebuvo, jose buvo tik skylė. Kas galutinai sulaužė duris nežino. Iš bute buvusių merginų niekas G. mamos durų nedaužė ir nelaužė. Kiek jai yra žinoma, tai iš G. mamos buvo pavogtos dvi auksinės grandinėlės su pakabučiais, auskarai. Ar dar kas nors pavogta iš buto nežino. Kiek jai yra žinoma iš kalbų, tai grandinėles iš G. mamos pavogė B. Kuris tiksliai iš jų pavogė – ji nežino. Kažkuris iš dvynukų skambino E. ir prašė, kad ji sakytų, kad grandinėlę pavogė U., tačiau kiek girdėjo kalbant, kad U. grandinėlės nevogė (t.1, b.l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-29 apklausta liudytoja A. S. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pradžioje, kokia buvo diena tiksliai neprisimena, apie 12.00 val., ji susitiko su savo drauge E. Jos sutiko prie Minties gimnazijos. E. pavardės ji nežino. Jos abi vaikščiojo po Lazdynų mikrorajoną. Vaikščiodamos sutiko E. iš V. Minėtų mergaičių pavardžių nežino. Jas susitiko netoli Minties gimnazijos esančių prekybos kioskų. E. su V. nusipirko hodogų ir juos valgė. Jai būnant su minėtomis mergaitėmis jai skambino A. ir kvietė jas ateiti pas G. Apie 15.00 -15.30 val. ji su E., V. ir E. nuėjo pas G. Kokiu adresu gyvena G. – ji nežino, tačiau jos butą parodyti gali. Kai jos užėjo į butą, jame jau buvo E. ir M. B., G. ir A. Ji brolių B. nelabai atskiria vieno nuo kito, nes jie yra labai panašūs. Jei neklysta, tai E. ant skruosto yra randas. Kai jos užėjo į butą, abu B. buvo virtuvėje, o A. ir G. – G. kambaryje. Matė, kad G. mamos kambario duryse buvo išlaužta skylė. Skylė buvo nelabai didelė, tokia, per kurią buvo galimą įlysti į kambario vidų. Jos klausė, kas išlaužė kambario duryse skylę. G. buvo apsiverkusi, nes ji bijojo mamos, ką ji pasakys dėl išlaužtų durų. A. pasakė, kad duris išlaužė E. Kaip E. išlaužė duris – A. nesakė. Kodėl išlaužė kambario duryse skylę – taip pat nesakė. G. tuo metu buvo savo kambaryje, verkė, jos buvo jos kambaryje ir ją guodė. O B. buvo virtuvėje, ėjo į G. mamos kambarį. Po to abu B. išėjo, teigdami, kad eina skolų pasiimti. Kai išėjo B., jos visos mergaitės, likusios bute, tvarkė butą, klojo lovą, šlavė grindis, po to gėrė arbatą. Maždaug po valandos grįžo abu B. Su jais kartu atėjo U. M. ir L. Luko pavardės ji nežino. Kur gyvena minėti vaikinai ji nežino. Vaikinai, grįžę į butą, parsinešė alkoholinių gėrimų. Jie nuėjo į virtuvę ir tenai juos gėrė. O visos mergaitės buvo G. kambaryje ir nuiminėjo vašką nuo palangės, kompiuterio, stalo, nes prieš tai žaisdamos su vašku – visur aptaškė. Po to jos buvo sulindę į G. mamos kambarį, ten žiūrėjo televizorių. Lendant į G. mamos kambarį, E. rankomis nulaužė gabalą durų, kad būtų patogiau įlysti pro duryse padarytą skylę. Ji tik šiek tiek padidino jau buvusią duryse skylę. Būdama G. mamos kambaryje ji nematė, kad kas nors kuistųsi po sekciją. Sekcijos durelės buvo uždarytos ir jai matant niekas į jas nelindo. Apie 20.00 val ji iš G. buto išėjo. Ji išėjo su mergaitėms, nes ėjo jos į baseiną. Bute liko vaikinai – abu B., L. ir M. G. paliko berniukus bute, kad jie sutvarkytų butą, išsineštų savo butelius išmesti. Būnant baseine, apie 21.30 val., iš jo išėjo G., nes ji turėjo atsiimti iš vaikinų raktus. Jei neklysta, tai ji raktus buvo palikusi kažkuriam iš B., tačiau kuriam – ji nežino. Kiek jai yra žinoma, tai raktus nuo G. buto paėmė G. mama. Kuris iš B. atidavė raktus G. mamai - ji nežino. Kitą dieną jai ar tai G., ar A. parašė sms žinutę, kad iš G. namų yra pavogta auksinė grandinėlė. Rašė, kad laukia policijos. Kas paėmė iš G. namų grandinėlę – ji nežino, nematė. Kiek jai yra žinoma, A. susisiekė su B. ir pasakė, kad jie grąžintų grandinėlę. A. pasakė, kad niekas kitas negalėjo pavogti grandinėlės, kaip tik B. – arba M., arba E. Jei neklysta, tai dar po dviejų dienų A. susitarė su B., kad jie atvažiuotų prie prekybos centro „Norfa“ ir grąžintų G. mamos grandinėlę. G. atsiimti nuvažiavo ji, A. ir E. E. B. pripažino, kad jis pavogė grandinėlę. E. išsiėmė grandinėlę iš savo rankinės ir metė ją į jų pusę. Grandinėlę pagavo ji ir padavė ją A. A. grandinėlę po to atidavė G. mamai. G. mama, paėmusi grandinėlę, pasakė, kad tai ne ta grandinėlė, teigė, kad buvo pavogta brangesnė grandinėlė. Grandinėlė, kurią grąžino G. mamai, taip pat buvo iš jos pavogta. Brangesnės grandinėlės, kurią minėjo G. mama, jiems niekas negrąžino. Po vagystės ji pati su B. nebendravo, jie nieko jai apie vagystės aplinkybes nepasakojo. Po minėto įvykio, praėjus galimai 3-4 dienoms, ji kartu su A., E., E. ir V. buvo užėjusios į G. butą ir matė, kad G. mamos kambario duryse buvo išlaužta labai didelė skylė, buvo likę tik durų kraštai. Kas taip išlaužė duris ji nežino, nematė. Kai ji buvo bute, niekas durų taip nebuvo išlaužę (t. 1, b.l. 117-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-07-20 apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2011-07-08 apie 10.00 val. jis su savo broliu ir pažystama E., kurios nei pavardės, nei adreso nežino, nuėjo pas G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti. Kai nuėjo į G. namus, jie sėdėjo tiesiog pas ją. Jiems besėdint apie 11.00 val. atėjo pas G. pažystamos A., V., E., daugiau nepamena kas atėjo, jų pavardžių nežino. Jos visos gėrė, jis su savo broliu E. negėrė. Prie kompanijos prisidėjo L. su U., trumpam užėjo K. su M., tačiau pastarieji greitai išėjo. Vakare, apie 22.00 val. visa kompanija išsiskirstė, tačiau jis, jo brolis E., ir E. pasiliko pas G. nakvoti. Apie 22.00 val., atėjo G. motina, o tuo metu G. jį su broliu paslėpė spintoje, kad motina jų nepamatytų, o E. nesislėpė. Taip jie jos kambaryje pernakvojo. Ryte G. motina apie 09.00 val. išėjo į darbą, tačiau jų nematė, kadangi jie pasislėpė po lova. Atsikėlę, visą dieną jie keturiese sėdėjo pas G. namuose ir vėl atėjo pas ją A., V., E., jie ir vėl visi šiaip sau sėdėjo. Jiems ten bebūnat, visom prieš tai minėtoms panoms pritrūko vietos, todėl sugalvojo, kad reikia atidaryti G. mamos kambarį. Pirmiausia G. pradėjo atrakinėti su kažkokiais raktais motinos kambarį, tačiau jai nepavyko atrakinti, todėl jis pradėjo atrakinėti spyną su sąvaržėle, kurią davė G., tačiau ir jam nepavyko durų atidaryti. Jam nepavykus atrakinti su sąvaržėle durų, jis nuėjo į G. kambarį ir ten sėdėjo. Nematė, kas laužė duris, kai atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad duryse skylė, pro kurią į kambarį įlindo pirmiausiai G., po to lindo likusios panos ir ji, taip pat ir jo brolis. Tuo metu atėjo pas G. L. su U., o tuo metu galiausiai E. su metaliniu pagaliu išlaužė durų spyną ir durys visai atsidarė, tada visi įėjo. Prie sekcijos pirmiausiai priėjo E., G. ir A., jos pradėjo kažko ieškoti, ko jos ieškojo jis nežino, jam nebuvo įdomu, jis tik sėdėjo ant sofos ir stebėjo su E., kaip panos kažko ieško. Pasikuitusios G. mamos kambaryje jos visos iš jo išėjo, jis tuo metu nematė, kad jos kažką būtų paėmusios. Joms išėjus atėjo L. su U., o tuo metu E. priėjo prie sekcijos kažko paieškojęs, paėmė dėžutę, atidarė ją ir iš jos paėmė geltonos spalvos grandinėlę su rombo formos pakabuku ir ją pasidėjo į kišenę, o tą dėžutę padėjo ant stalo. Iš ant stalo stovėjusios atidarytos dėžutės L. paėmė geltonos spalvos grandinėlę su kryželiu (pakabuku) ir įsidėjo į kišenę. Kai E. ir L. paėmė grandinėles panos to nematė. Apie 19.00 val., tiksliai nepamena, ir jie išėjo į lauką ir visi vaikinai nuvažiavo prie PC „Mada“. L. tuo metu bestovint prie PC „Mados“ paskambino telefonu V., kurio jis nepažįsta ir paprašė pagalbos. Atvažiavęs V. kartu su L. nuėjo prie lombardo, esančio PC „Mada“ ir L. padavė geltonos spalvos grandinėlę V., kad šis priduotų. Kiek už tą grandinėlę gavo pinigų V. jis nežino. V. už gautus pinigus dar nupirko panoms alkoholio ir išvažiavo kažkur, o jis tuo metu, kartu su broliu, L. ir U. grįžo pas G. į namus, padavė joms alkoholį, jos išgėrė ir išėjo palikdamos raktą L. nuo buto. Apie 21.00 val. jie visi vaikinai išėjo. Po kurio laiko, prie laiptinės susitiko G. mamą ir atidavė jai raktus buto. Jos brolis E. nežino, kodėl nedavė priduoti grandinėlės. Jis gražino grandinėlę G. mamai per A. kitą dieną, tai yra, 2011-07-10, kadangi L. pradėjo rašinėti G., kad dingo jos mamos grandinėlės (t. 1, b.l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-28 apklausta liudytoja N. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių. Viename iš kambarių yra įsikūrę jos sūnūs – E. ir M. Sūnus E. namuose yra paklusnus sūnus, atlieka jam pavestus darbus ir užduotis. Su broliu E. yra draugiškas, abu sūnūs gerai sutaria. Namuose turi augintinį – šuniuką, kuriuo abu sūnūs taip pat rūpinasi, prižiūri. Namuose yra kompiuteris, yra įvestas internetas. Su kompiuteriu sūnums leidžiama žaisti tik savaitgaliais, kai nereikia eiti į mokyklą. Darbo dienomis sūnūs gali pasižiūrėti internete tik tiek, kiek reikia mokslams. Penktadieniais abu sūnūs lanko bokso treniruotes. Abu sūnūs namuose yra viskuo aprūpinti. Jie turi mobilaus ryšio telefonus. Už gerą elgesį sūnus skatina duodama jiems kišenpinigius. Taip pat sūnums duoda pinigų, kai jie paprašo ir nurodo, kam jiems jų reikia. E. mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje. E. mokosi vidutiniškai. Mokyklą lanko, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidinėja. Jei sūnus nenueina į kurią nors pamoką – apie tai ji būna informuota klasės auklėtojos telefonu. Mokytojai kartais skundžiasi, kad E. per pamokas kalba su kitais mokiniais, jokių kitokių nusiskundimų nebūna. Apie tai, kad E. padarė nusikaltimą, ji sužinojo, jai pasakė sūnus. Namuose sūnūs yra griežtai auklėjami, todėl dėl ko E. taip pasielgė – paaiškinti negali (t. 1, b.l. 123-124).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvadam jog kaltanimasis E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją J. K. Savo kaltę kaltinamasis visiškai pripažino, parodė, kad būdamas nukentėjusiajai J. K. priklausančiame bute, užrakintose kambario duryse padaręs skylę, įlindo per minėtą skylę į J. K. kambarį ir iš sekcijos paėmė tris auksines grandinėles su pakabučiais bei auksinius auskarus, po ko su minėtais daiktais pasišalino. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios J. K. parodymai, taip pat liudytojų G. K., E. Š., E. K., U. M., L. K., A. U., V. A., E. U., E. T., A. S., M. B. parodymai, apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų duomenys. Kaltinamojo E. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiuosius Ž. P. ir G. P.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiuosius Ž. P. ir G. P. visiškai ir parodė, jog viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tačiau rankinę jis paėmė ne nuo žemės, o nuo skersinio. Eidamas pro „Minties“ gimnaziją nuėjo prie skersinio pasimankštinti. Ten kabėjo vyriška rankinė. Apsidairęs matė, jog aplinkui nieko nebuvo. Nuėjo toliau, palaukė gal 10 minučių, grįžo, rankinė vis dar kabojo. Tada pasiėmė rankinę. Rankinėje buvo mobilus telefonas „Sony Ericsson Xperia“, piniginė, kurioje buvo 44 litai, tapatybės kortelė ir visokios kitos kortelės. Telefoną pridavė, o korteles su rankine paliko miške. Gautus pinigus išleido. Prie skersinių žmonių nematė, taip pat nematė, kad kas žaistų futbolo aikštėje. Rankinę paėmė apie pusę septynių vakare. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad su draugais ėjo pro „Minties“ gimnaziją ir matė, kad vaikai žaidė futbolą. Dabar gal ne viską prisimena. Rankinė buvo pakabinta ant skersinio. Vaikinai, kurie buvo kartu su juo, nieko nedarė, Kai sužinojo, kieno čia rankinė, suprato, jog ji berniuko, kuris mokosi jo mokykloje. Iš karto pasidarė gėda. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis vyresnis nei jis. Nepažiūrėjo, kokio asmens tapatybės kortelė buvo rankinėje, į korteles nežiūrėjo. Mama mokė, kad negalima imti svetimų daiktų, bet vis tiek pasielgė blogai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. P. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Tą vakarą paskambino sūnui, kad pareitų vakarienės. Sūnus pasakė, kad žaidžia futbolą mažajame aikštyne ir kad pareis. Kažkur po 15 minučių parbėgo namo. Atidariusi duris pamatė išsigandusį vaiko veidą. Sūnus pasakė, kad pavogė jo rankinę, kurioje buvo visi daiktai. Ji paskambino vyrui ir 112. Su Ž. nuvyko link mokyklos, ten turėjo atvykti vyras. Sūnus liko laukti tėčio, o ji, G. P., perbėgo per miškelį, ieškodama išmestos rankinės, bet tuo metu nieko nerado. Tada visi nuvyko į policijos komisariatą. Pavogė sūnaus asmens tapatybės kortelę, pravažiavimo bilietą, „Mylimiausią“ kortelę, „Ačiū“ kortelę, raktus, piniginę, kurioje buvo virš 40 litų, rankinę, telefoną „Sony Ericsson Xperia“, kuris kainavo 950 litų. Raktai brangūs, nes seifinės durys. Taip pat pavogė raktus nuo mokyklos spintelės. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad piniginės vertė 40 litų. Pati rankinė 10 Lt vertės. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad piniginėje buvo 44 Lt. Po įvykio, po savaitgalio sūnus pasakė, kad mokyklos budintis jam dalį daiktų grąžino. Nebuvo grąžintas telefonas, asmens tapatybės kortelė, pinigai, pravažiavimo bilietas. Tuomet ji paskambino tyrėjai ir pasakė, kokie daiktai buvo grąžinti: tai raktai, „Ačiū“ kortelė, rankinė. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo atlyginti 1054 Lt. Su kaltinamaisiais jai neteko bendrauti. Sūnus tuo metu buvo išsigandęs, tiksliai negalėjo paaiškinti, ar rankinė buvo padėta ant žemės, ar kabėjo ant skersinio. Matė filmuotą medžiagą, kurioje matosi vagystė. Iš vaizdo įrašo kaltinamojo nematė. Įvykio metu buvo trys vaikinai, bet rankinę paėmė vienas. Raktus darė naujus, keitė durų spyną. Šiuo metu sūnui (duomenys neskelbtini) metų. Praėjus tam tikram laiko tarpui, po įvykio, sūnus prasitarė, kad žino, kas paėmė daiktus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Ž. P. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Buvo vakaras, išėjo pasportuoti prie mokyklos į mažą stadiono aikštelę. Neturėjo kišenių, todėl pasiėmė rankinę, kad susidėtų reikiamus daiktus. Pasportavęs ant skersinių pamatė, kaip kiti vaikai susirinko žaisti futbolo, todėl prisijungė prie jų. Paskambino mama ir liepė eiti namo valgyti. Mamai pasakė, kad tuoj grįš. Tuomet pasidėjo rankinę ir nuėjo toliau žaisti. Kai atėjo, gal po kokių 5 minučių, rankinės nebebuvo. Tuo momentu netoliese sėdėjo vyras, paskambino iš jo telefono į savo, bet jo telefonas jau buvo išjungtas. Grįžo namo, viską papasakojo mamai. Tuomet nuvažiavo su mama, mama miškelyje ieškojo rankinės, bet nieko nerado. Tada atvažiavo tėtis ir nuvažiavo į policijos komisariatą. Stadione žaidė gal 7-8 vaikai. Pačio įvykio nematė. Nuo aikštelės ir paliktos rankinės atstumas 1-2 metrai. Nepamena, ar rankinė kabėjo, ar buvo padėta ant žemės. Ieškinį palaiko. Dar prašo atlyginti už pravažiavimo bilietą 24 Lt. Jei neklysta, įvykis įvyko ketvirtadienį, o pirmadienį rado skelbimą mokykloje, kad rasti daiktai. Nuėjęs atpažino, kad tai jo daiktai. Tai buvo raktai, piniginė be pinigų. Nebebuvo tapatybės kortelės, pravažiavimo bilieto ir telefono. Po to mokykloje sužinojo, kad čia E. B. darbas. Turi naują tapatybės kortelę. Kaltinamasis jo atsiprašė, bet žalos neatlygino. Atsiprašė mokykloje per pertrauką, ką jis sakė, tiksliai nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla šioje dalyje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš 2012-05-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vilniaus „Minties gimnazijos“ stadionas (t. 1, b.l. 126-127).

Iš 2012-05-17 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip vienas iš trijų vaikinų 2012-05-08 apie 20.08 val. paima rankinę iš „Minties gimnazijos“ stadiono ir pabėga. Vaikinas yra apie 15-18 metų amžiaus, apie 170-180 cm ūgio, apsirengęs mėlynu džemperiu su kapišonu, pilkais džinsais, šviesiais sportiniais batais. Ant džemperio dešinio priekinio šono yra baltos – violetinės spalvos raštas (t. 1, b.l. 139-141).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiuosius Ž. P. ir G. P. Savo kaltę kaltinamasis E. B. pripažino visiškai, parodė, kad būdamas futbolo aikštelėje, pagrobė ant skersinio kabėjusią nukentėjusiojo rankinę su joje buvusiais daiktais, išvardintais kaltinamajame akte. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiųjų G. P. ir Ž. P. parodymai, apžiūros protokolų duomenys. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tačiau rankinę jis paėmė ne nuo žemės, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, o nuo skersinio. Nukentėjusysis Ž. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog neatsimena, ar rankinė gulėjo ant žemės, ar kabėjo ant skersinio. Nukentėjusioji G. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog sūnus tuo metu buvo išsigandęs, tiksliai negalėjo paaiškinti, ar rankinė buvo padėta ant žemės, ar kabėjo ant skersinio. Atsižvelgiant į tai, jog tikslių duomenų apie tai, kur buvo padėta rankinė, baudžiamojoje byloje nėra, teismas visas abejones vertina kaltinamojo naudai ir laiko, kad rankinę kaltinamasis paėmė ne nuo žemės (kaip nurodyta kaltinamajame akte), o nuo skersinio. Pažymėtina, jog vieta, iš kurios buvo paimta rankinė, nėra esminė faktinė aplinkybė, veikos kvalifikacijos ji nekeičia. Kaltinamojo E. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiuosius S. P. ir D. P. visiškai ir parodė, jog buvo vasara. Prie „Ąžuolyno“ progimnazijos buvo jis, jo brolis M. B. ir S. Brolis paprašė S. duoti paskambinti, S. padavė telefoną broliui, brolis pasiėmė jo telefoną. Kai brolis paėmė telefoną, abu kartu su broliu nuėjo toliau, tada pabėgo. Kai bėgo, brolis telefoną padavė jam, E. B. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įvykis įvyko 2012 m. birželio 22 d. Su S. susitiko prie „Ąžuolyno“ progimnazijos, tai brolio pažįstamas. Telefono markės nepamena, kažkoks „Nokia“. Telefoną pardavė, už kiek, nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad susitiko su S. už garažų, brolis pakalbėjo su juo, davė broliui 20 litų. Šią veiką vertina neigiamai. Nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlyginio. Tai vandalizmas, taip ir gavosi. Dėl 20 litų paėmimo nieko neatsimena.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiuosius S. P. ir D. P. visiškai ir parodė, jog nelabai pamena šio įvykio, brolis viską teisingai papasakojo. Nežino, kodėl taip pasielgė, kodėl atėmė telefoną. Labai gailisi. Tuo metu turėjo ką valgyti, kur gyventi. Kam reikėjo tų pinigų, nežino. Nepamena, kam pardavė telefoną. Neatsimena, ar pinigus už telefoną gavo iš karto. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai. Dėl 20 litų paėmimo nieko neatsimena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. dėl šio epizodo parodė, jog tikslios datos jis neatsimena, žino, kad tai buvo vasaros laikotarpis 2012 metų. Jis neatsimena, ar S. P. buvo anksčiau matęs, ar ne, jis nėra jo draugas ar pažįstamas. Minimą dieną jis su broliu prie jo priėjo, jis jo paprašė mobilaus ryšio telefono pasinaudoti. S. jam davė savo mobilaus ryšio telefoną. Gavęs minimą telefoną, jis jį perdavė savo broliui E. B., po ko jie su minimu telefonu nuėjo, tai yra jo negrąžino savininkui. Daugiau įvykio aplinkybių jis neatsimena, kadangi tai buvo seniai. Dėl jo padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi (t. 2, b.l. 150).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tiksliai nepamena, kada tai įvyko, važiavo su vyru iš miesto namo. S. turėjo būti namuose. S. pradėjo jos prašyti 40 litų. Žino, kad tą dieną jis turėjo 20 litų ir niekada taip nedaro. Paskui vėl perskambino ir klausė, ar duos pinigus. Vyrui ji nieko nesakė. S. pasakė, kad tuoj ateis. Grįžusi su vyru namo, namuose S. nerado, jo telefonas buvo išjungtas. Vaikas grįžo namo su ašaromis akyse. Atėmė jo telefoną ir prašė dar 40 litų. Iš pradžių vaikinai grąžino telefoną S. tik tam, kad paskambintų jai, D. P., ir paprašytų pinigų. SIM kortelę grąžino S. Su vyru važiavo paieškoti, bet nieko nerado, tada nuvyko į policijos komisariatą. Po kelių dienų vyras su sūnumi nuvažiavo pas juos namo, bandė susitarti, bet jie neatsiprašė, nesutiko padengti nuostolių, tai viskas taip ir liko. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo atlyginti 320 litų. S. sakė, kad kaltinamieji iš matymo žinomi. Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. P. parodė, kad kaltinamieji buvo pažįstami per draugų draugus. Telefono neatgavo. Kaltinamieji dar paėmė 20 litų. Daugiau su kaltinamaisiais nebendravo. Tuo metu neatrodė, kad kaltinamieji paims iš jo telefoną. Nebandė kaltinamųjų vytis, kai jie pabėgo. Nematė, kaip jie vienas kitam perdavė telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2012-06-24 apie 22.30 val. jis ėjo namo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Prie jo iš nugaros priėjo du broliai dvyniai, E. ir M. B. Tuo metu jis kalbėjo su mama mobilaus ryšio telefonu. Ant kairio peties jam M. uždėjo savo ranką, pasisveikino. M. jam paaiškino, kad jis skriaudžia mažesnius. M. pradėjo klausinėti, kas pas jį kišenėse, kuprinėje. Paskui M. B. nutraukė jam kuprinę nuo pečių, iš jos paėmė piniginę, iš jos paėmė 30 litų, piniginę numetė ant žemės. M. E. perdavė 30 litų, tada jis paklausė, ką jis turi kišenėse, patikrino kairę kelnių kišenę - ten buvo raktai, o iš dešinės M. ištraukė mobilaus ryšio telefoną, tada E. B. spyrė jam per koją ir pasakė, kad jis apsiramintų, nes jis pasakė, kas čia vyksta. Paskui M. B. perdavė E. B. jo mobilaus ryšio telefoną, o pats M. sulaužė jo kortelę. Vėliau M. pasiūlė jį sumušti. Paskui broliai M. ir E. B. pabėgo link perėjos, Jonažolių stotelės (t. 2, b.l. 7).

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. B. parodė, kad tuo metu, kai jo sūnūs darė tuos nusikaltimus, jie buvo pabėgę iš namų, gyveno globos namuose. Jiems nesinori gyventi namuose, kur viską turi. Dabar vaikai gyvena kartu su juo, savo mama ir seneliu. Vaikus auklėja normaliai, jie turi viską. Matyt, buvo per daug laisvės. Tikisi, kad jie kažkada susipras, kad taip gyventi negalima. Turtinę žalą atlygintų iš algos. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), padangų montuotoju, restauratoriumi, senelis pensininkas, žmona įsidarbino pardavėja. Daugiau pajamų neturi. Nežino, iš kur atlygintų neturtinę žalą. Vaikai turi viską, ko reikalauja, tą jiems duoda. Sūnūs mokosi nelabai gerai. Turėjo ateities planų, norėjo vaikus išsiųsti pas pusseserę į Londoną mokytis, bet toks vaikų elgesys viską pakeitė. Vaikams buvo sakyta keisti draugus, bet jie neklauso. Vaikai buvo svarstyti savivaldybėje, buvo skirta vidutinė priežiūra. Pirmą kartą buvo skirta minimali priežiūra, kuri nepadėjo. E. praleido mažiau pamokų, nei M.. E. buvo nuo vasaros apsiraminęs, niekur nelindo. Nuvežė telefoną į policijos komisariatą, jis buvo grąžintas J. S. Telefoną išpirko iš lombardo. Vaikų mama pasakė, kad jai nelaiko nervai. Pirmą kartą vaikai pabėgo iš namų, kai jiems buvo 8 metai. Buvo pakeista gyvenamoji aplinka, nupirko 3 kambarių butą, viską stengėsi daryti. Vakarais vaikai grįžta į namus. Dabar vaikai niekur nevaikšto, dėl to kyla ginčai, bet jie sėdi namuose.

Iš 2013-01-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 2-4).

Iš 2012-06-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos įvairios nuolaidų kortelės, kurios buvo rastos pas M. B. (t. 2, b.l. 9-16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-13 apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad jis 2012 metų vasarą, datos tikslios jau neatsimena, jis kartu su savo draugu D. L. ėjo į prekybos centrą „Rimi“, esančią Lazdynų mikrorajone, netoli namų, adreso nežino. Einant į minėtą prekybos centrą, prie viešojo transporto stotelės „Riešutų“ prie jų priėjo jam iš matymo pažįstami vaikinai – broliai B. Jis žino, kad jų vardai yra E. ir M. Tuo metu M. buvo trumpiau apsikirpęs nei E. M. paėmęs jį už rankos už rūbų, o E. taip pat paėmė D. ir nusivedė juos prie pašto. Ten buvo dar keletas jam nepažįstamų jaunuolių. Ten buvo E. ir M. draugai. Kokiu adresu yra paštas, kur juos nusivedė – jis nežino. Žino, tik, kad ten Architektų g. Nusivedė juos prie pašto pradėjo klausinėti, kas dieną prieš tai jiems iškvietė policiją, kai jie miškelyje gėrė alkoholį. D. sakė, kad ne jis jiems iškvietė policiją. Tuomet M. paklausė D., ar jis turi mobilaus ryšio telefoną. D. atsakė, kad telefono neturi, tuomet M. jį apieškojo. M. pas D. telefono, tik rado galinėje kelnių kišenėje piniginę. M. radęs pas D. piniginę – ją ištraukė. Po to M. apieškojo jį, tačiau pas jį nieko nerado. E. tuo metu jiems nieko nedarė, jis buvo nuėjęs ir sėdėjo savo draugų automobilyje. M. D. piniginės negrąžino, ją paėmęs trenkė D. kumšiu į veidą. Su kuria ranka jis trenkė D. – jis neatsimena. Kodėl M. sudavė D. – jis nežino, nes M. suduodamas nieko nepasakė. Kai M. sudavė D. – D. iš karto pabėgo. Sudavęs D., M. nuėjo ir atsisėdo į tą patį automobilį, kuriame sėdėjo E. Prisimena, kad M. įsėdo į Audi A4 markės, šviesiai mėlynos spalvos, automobilį. Valstybinių numerių automobilio – jis neįsidėmėjo. Kai M. įsėdo į automobilį, jis tuomet nuėjo į prekybos centrą „Rimi“. Iš minėto prekybos centro jis nuėjo pas D. prie namų. Kai jis nuėjo prie jo laiptinės, kaip tik tuo metu iš laiptinės išėjo D. su mama. D. mama žinojo, kas atsitiko. Kaip jam pasakė D., kad jis su mama važiuoja ieškoti B. Jis kartu nevažiavo, nuėjo namo. Šio įvykio metu jis nenukentėjo. Iš jo jokie daiktai pavogti nebuvo. Apie tai, kad policijoje atsirado jo mamai išduota PC „Rimi“ nuolaidų kortelė, jis sužinojo iš D. PC „Rimi“ kortelė išduota jo mamai, iš jo pavogta nebuvo. Galimai prekybos centro „Rimi“ nuolaidų kortelėmis jie netyčia susikeitė su D. Tiesiog atsiskaitant prekybos centre, jo mamos kortelė liko pas jį, o jo mamos kortelę pasiėmė D. Kiek jis žino, tai piniginėje, kurią iš D. pavogė M., buvo viešojo transporto elektroninis bilietas, sporto klubo kortelė, popierinis 10 litų banknotas, galimai dar kažkiek smulkių monetų. Kas dar buvo pavogtoje D. piniginėje – jis nežino (t. 2, b.l. 37-38).