Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų E. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio , Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016-10-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 ( devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitas E. J. bausmės laikas, atliktas pagal 2016-10-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

G. V. pripažintas kaltu pagal BK 285 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Teismas tenkino Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 14,48 Eur civilinį ieškinį ir jai iš nuteistųjų priteisė lygiomis dalimis po 7, 24 Eur.

Teismas taip pat tenkino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 65,18 Eur civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų lygiomis dalimis priteisė po 32, 59 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir G. V. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, dėl ko buvo iškviestos specialiosios tarnybos, o būtent: 2016-10-13, 14.03 val., Trakų g. 10, Šiauliai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus režimo pastato antro aukšto koridoriuje, G. V. iš taksofono telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešus, kad „Šiaulių apygardos teismas 15 val. bus susprogdintas“, dėl ko buvo iškviesta: rinktinė „Aras“, Šiaulių greitoji medicinos pagalba, Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos pajėgos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pajėgos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliantai savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo sušvelninti jiems skirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Nuteistieji G. V. bei E. J. savo skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes. E. J. savo prašymą motyvuoja tuo, kad jo grasinimai nėra realūs ir jų net nebūtų galėjęs įgyvendinti, kadangi ilgą laiko tarpą yra įkalinimo įstaigoje. Be to, skunde nurodo, kad jis daro panašaus pobūdžio nusikaltimus, kadangi nori pervažiuoti į kitus pataisos namus. G. V. savo prašymą motyvuoja tuo, kad nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikaltimą, davė išsamius parodymus policijos pareigūnams ir dėl to jam turėtų būti švelninama bausmė.

Aukštesnės instancijos teismas šiuos nuteistųjų argumentus laiko visiškai nepagrįstais ir daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas E. J. ir G. V. bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, tinkamai vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas E. J. ir G. V. bausmes teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – abu prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jų abiejų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p). Skirdamas bausmes E. J. ir G. V. teismas tinkamai įvertino jų asmenybes – atsižvelgė į tai, jog E. J., nors ir padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, prieš tai jau teistas 11 kartų, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Skirdamas bausmę G. V. teismas atsižvelgė į tai, kad tyčinį nesunkų nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu - teisiamas 17 kartą. Kolegija taip pat pažymi, kad abu nuteistieji nusikalto jau atlikdami laisvės atėmimo bausmes už anksčiau padarytus nusikaltimus, tai yra net ir būdami izoliuoti nuo visuomenės išvadų nedaro ir savo nusikalstamų polinkių neatsisako bei gyvenimo būdo nekeičia. Įvertinus visas nurodytas bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes konstatuotina, kad nuteistiesiems už BK 285 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems G. V. bei E. J. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kurios BK 64 ¹str. numatytu pagrindu buvo dar ir sumažintos 1/3, pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad E. J. skunde nurodyti argumentai, kad jis neketino įvykdyti grasinimų ir jų fiziškai net nebūtų galėjęs įvykdyti, yra nepagrįsti ir veikos kvalifikavimui nereikšmingi, kadangi pagal BK 285 str. būtent tikrovės neatitinkantis pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištiktą nelaimę yra lemiamas minimame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis. Papildomai pažymėtina, kad G. V. skunde nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, pirmos instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę ir pakartotinai nevertinama.

Apeliaciniu skundu G. V. prašo sumažinti ir iš jo priteistą civilinį ieškinį, kadangi jis neturi galimybių jo susimokėti. Pažymi, kad jo turimos banko sąskaitos yra užblokuotos. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą ir atkreipia dėmesį, jog tiek Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, tiek ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikti ir teismo iš nuteistųjų G. V. ir E. J. lygiomis dalimis priteisti civiliniai ieškiniai ir juose nurodytos piniginės sumos yra pagrįstos byloje esančiomis minimų institucijų pateiktomis pažymomis. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog jis neturi lėšų padengti priteistus civilinius ieškinius, šiuo atveju nėra reikšminga, ji gali būti vertinama civilinių ieškinių išieškojimo ir vykdymo procese.

Taip pat G. V. apeliaciniame skunde teigia, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėja nuo 2008-09-29 ir nuo šios datos prašo skaičiuoti visą bausmės laiką pagal skundžiamą nuosprendį. Šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. Pažymėtina, kad G. V. 2008-09-29 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo skirtas suėmimas ir jame suėmime jo išbūtas laikas buvo įskaitytas į 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Apeliaciniame skunde dėl kitų nuteistojo atžvilgiu priimtų ir visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių klausimas nekeliamas. Šis klausimas galės bus išspręstas pirmos instancijos teismo vadovaujantis BPK 347 str. nuostatomis. Be to, priimant skundžiamą nuosprendį teismas paskirtos bausmės nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kadangi priimant Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-15 nuosprendį 2016-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, subendrintos visos G. V. paskirtos ir neatliktos bausmės, nebuvo įsiteisėjęs.

Kaip galima suprasti iš E. J. apeliacinio skundo turinio nuteistasis teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-30 nuosprendžiu jis buvo išteisintas iš 5 nusikalstamų veikų ir teismas minimu nuosprendžiu sumažino jam bausmę, tačiau subendrinus bausmę su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta per griežta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą taip pat atmeta. Nors, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-30 nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-26 nuosprendį ir E. J. išteisino iš kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d. (2 veikos) ir iš kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. (3 veikos), tačiau E. J. 2016-10-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pakeista nebuvo. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-15 nuosprendžiu, teismas prie E. J. Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-26 nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. prie 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. J. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 4 metams ir 9 mėnesiams. Pažymėtina, jog teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą. Tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirtą, tiek ir subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: