Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-08-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-17066-920/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-28
Bylos Nr.
2YT-17066-920/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10494-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17066-920/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10494-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1; 2.4.1.2; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos O. B. B. mirties pradėdama faktiškai turtą valdyti (b. l. 4). Pareiškime nurodė, kad motina mirė (duomenys neskelbtini), po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iki mirties O. B. B. gyveno kartu su pareiškėja ir jos sutuoktiniu, (duomenys neskelbtini). Motina jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Nuosavybės teise motinai priklaususius daiktus – papuošalus, knygų biblioteką, fotografijas, baldus - po motinos mirties priėmė pareiškėja. Tokie pareiškėjos veiksmai, rodo, kad ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, kadangi nežinojo, kad motinai yra neišmokėta kompensuojamoji pensijos suma. Apie šias aplinkybes pareiškėja sužinojo 2016 m. birželio 16 d. gavusi VSDVF Kauno skyriaus raštą, kad atsirado paveldimas turtas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (LR CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja G. K. yra mirusiosios O. B. B. dukra, suinteresuotas asmuo K. S. sūnus (b. l. 6, 22-23). Mirties liudijimas patvirtina, kad O. B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėja, jos motina buvo deklaravusios gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Kauno rajono 4-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po O. B. B. mirties, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje nurodyta, kad O. B. B. yra neišmokėta kompensuojamoji pensijos suma, pažyma išsiųsta Kauno rajono 4-ajam notarų biurui (b. l .15).

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7. Po motinos O. B. B. mirties, pareiškėja G. K. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Kauno rajono 4-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po O. B. B. mirties, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja G. K. po motinos mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, perėmė motinos asmeninius daiktus (papuošalus, knygų biblioteką, fotografijas, baldus), valdė juos kaip savininkė. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėja G. K. po savo motinos O. B. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. K. po savo motinos O. B. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Baublys