Telšių apylinkės teismo nutarimas

2013-12-09 · Byla Nr. A2.6.-1138-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
A2.6.-1138-169/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pažeidėjas
A. V.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 9 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2013 m. lapkričio 29 d. apie 15.28 val. Mažeikių r., kelio Mažeikiai – Skuodas 6,5 km sustabdė automobilį Chevrolet Captiva, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir stovėjo ant žalios vejos, vengė pasitikrinti girtumą, o taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 18, 155 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 4 ir 7 dalyse.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

A. V. teismo posėdyje prisipažino vairavęs neblaivus bei sustojęs ant žalios vejos. Nurodė, jog girtumą pasitikrinti atsisakė nežinodamas to pasekmių, bijojo griežtesnės atsakomybės. Prašė skirti didesnę baudą, bet neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes šeimoje yra keturi vaikai bei neįgali žmona, o jis yra vienintelis dirbantis asmuo. Pažymėjo, jog yra susitaręs nuo Naujųjų metų pradėti dirbti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas. Asmens veikai kvalifikuoti kaip vengimo pasitikrinti neblaivumą (ATPK 126 str. 4 d.) pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Motyvuojamoji dalis

A. V. kaltė padarius šiuos pažeidimus yra įrodyta: 2013 m. lapkričio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-4262662-13, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; M. Jaremčiuko tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; bendra įvykio informacija; pažyma apie baustumą, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010).

Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidėjo žmona yra tik iš dalies darbinga (turi 55 proc. darbingumą), šeimoje yra keturi vaikai, trys iš kurių yra nepilnamečiai, pažeidėjas galiojančių nuobaudų neturi, teismas sprendžia, jog yra kompleksas faktinių duomenų, dėl kurių pažeidėjui galima skirti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, nes 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Todėl A. V. už ATPK 124¹ straipsnio 4 ir 7 dalyse, 126 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas skirtinos baudos, kurių dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo bei, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, neskirtina papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (LR ATPK 30¹, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

A. V. pripažinti padarius:

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 2 000 Lt ( dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą.

LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt (šimto litų) dydžio baudą;

LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 20 Lt (dvidešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuo-baudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. V., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė