Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1000-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-30
Bylos Nr.
1A-1000-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
S. K.
Nukentėjusysis
A. P.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1000/2010

Teisėja Jovita Einikienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Viktoro Dovidaičio, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,gynėjui adv. Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d., perkvalifikavus jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kaltinamąjį: būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose; atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iki nurodytos datos susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis; nebendrauti su D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai, nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš S. K. nukentėjusiojo A. P. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 1610,30 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, būdamas nepilnamečiu, 2005-12-18, apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli namo adresu (duomenys neskelbtini), su D. K. , V. L. , neturinčiais įstatymų nustatyto amžiaus atsakyti baudžiamąja tvarka, R. P. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių), panaudojo psichinę ir fizinę prievartą nepilnamečio A. P. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pasireiškusią tuo, kad S. K. , D. K. , V. L. apsupus nukentėjusįjį, D. K. reikalaujant pinigų ir kumščiu sudavus smūgius A. P. į veidą, keliu smūgius į pilvą; S. K. sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajam į veidą, V. L. iš nugaros kumščiu sudavė A. P. smūgį į galvą, po kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės ir spyrė jam koja smūgį į veidą. A. P. atsistojus, V. L. , reikalaudamas jo mobiliojo ryšio telefono už tariamą įsiskolinimą, sudavė A. P. smūgį kumščiu į ausį ir smūgį kumščiu į galvą; R. P. sudavė nukentėjusiajam ranka smūgį į nugarą; D. K. sudavė kumščiu smūgius A. P. į veidą ir pilvą, galva sudavė smūgį nukentėjusiajam į kaktą, po ko nukentėjusysis vėl nukrito ant žemės ir tuo metu S. K. , D. K. , R. P. , V. L. kojomis spardė A. P. į rankas, galvą, šonus, kojas, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami kraujosruvas lūpose, kraujosruvą po aponeuroze galvoje ir galvos smegenų sukrėtimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir klausimą dėl Valstybinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo A. P. civilinių ieškinių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismui nusprendus prašymo dėl civilinių ieškinių perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka netenkinti, prašo ženkliai sumažinti nukentėjusiajam A. P. priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt.

Apeliantas skunde nurodo, jog jis nukentėjusiojo A. P. nemušė ir nežalojo. 2005-12-18 vakare jis buvo susitikęs su savo pažįstamais D. K. , M. K. , R. P. ir V. L. . D. K. pasiūlė nueiti pas nukentėjusįjį A. P. bei paklausti, kada šis ruošiasi grąžinti jam skolą už automobilį. Jis, neturėdamas ką veikti, nusprendė eiti kartu. Pakeliui jie užėjo pas E. S. , kad jis parodytų D. K. , kur gyvena nukentėjusysis. Vėliau eidami keliu jie sutiko nukentėjusįjį. D. K. pirmas pradėjo aiškintis su nukentėjusiuoju dėl negražintos skolos ir tuomet prasidėjo muštynės. D. K. pirmas sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis iš pradžių stovėjo, po to nukrito ant žemės. V. L. , R. P. ir D. K. tuo metu mušė nukentėjusįjį. Jis taip pat mėgino suduoti nukentėjusiajam, tačiau suklupo, tad nukentėjusiajam tik stumtelėjo į krūtinę. Taigi, jis nukentėjusiojo A. P. nemušė ir nežalojo, jokio fizinio smurto nenaudojo, nepadarė jam jokių sveikatos sutrikdymų. Nukentėjusysis A. P. jam nebuvo nieko skolingas, todėl jis neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusįjį. Byloje apklausti liudytojai R. P. , E. S. , M. K. bei V. L. patvirtino, kad nematė, jog jis būtų mušęs ar žalojęs nukentėjusįjį. Apeliantas skunde pažymi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu bei 2007-01-10 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis pasakė, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį tik todėl, kad buvo psichologiškai palaužtas bei susijaudinęs. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek pats nukentėjusysis A. P. , tiek D. K. pripažino faktą, kad būtent D. K. pirmas sudavė nukentėjusiajam A. P. . D. K. neneigė fakto, kad tyčia mušė ir žalojo nukentėjusįjį. Iš liudytojų D. K. , R. P. , E. S. , M. K. , V. L. bei paties nukentėjusiojo parodymų, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad fizinę žalą ir skausmą nukentėjusiajam padarė D. K. . Taigi būtent šis asmuo yra kaltas dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje, apelianto teigimu, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų šias jo dėstomas aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, į teismo bei gynybos užduotus klausimus nukentėjusysis atsisakė atsakyti, teigdamas, kad įvykius prisimena, tačiau nenori nieko aiškinti.

Teismas, apelianto nuomone, pripažįsta faktą, kad žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta ne dėl jo kaltės. Teismo išvada patvirtina faktą, kad nukentėjusįjį sužalojo keli asmenys, kurių veiksmų jis negalėjo įtakoti ar kaip nors kontroliuoti. Todėl teismo priimtas sprendimas priteisti žalą tik iš jo vieno yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas.

Apelianto nuomone, esant tokiai situacijai, kai nėra nustatytas kiekvieno iš nukentėjusįjį žalojusių asmenų kaltės laipsnis ir atsakomybė, teismas neturėjo teisės tenkinti civilinių ieškovų pateiktų ieškinių. Apelianto įsitikinimu, teismo motyvas, kad jam atlyginus žalą, jis įgis regreso teisę į kitus atsakingus asmenis yra visiškai nelogiškas, nesąžiningas ir neprotingas. Jam teismo uždėta našta - įrodyti kaltų asmenų kaltę, įrodyti padarytą žalą, pagrįsti padarytą žalą bei kt., kai jis nėra nukentėjusysis, yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta. Kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau kaltinamajam nekyla prievolė atsakyti už kitų asmenų padarytus nusikalstamus veiksmus, atlyginti nukentėjusiajam visų kaltininkų padarytą žalą, o tada reikalauti iš kaltų asmenų patirtos žalos atlyginimo regreso tvarka. Priešinga išvada prieštarautų protingumo ir teisingumo kriterijams.

Taigi, apelianto nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo tik pripažinti civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. P. teisę į ieškinių patenkinimą, tačiau klausimus dėl ieškinių dydžio teismas turėjo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių 2010-07-09 priimtas nuosprendis yra iš dalies neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Be to apelianto nuomone, įvertinus nukentėjusiajam padarytą tiek fizinę, tiek dvasinę skriaudą, priteistos neturtinės žalos dydis šioje situacijoje yra akivaizdžiai per didelis ir neprotingas. Teismas akcentavo tik sužalojimo faktą, tačiau ignoravo kitas aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžiui. Padaryta neturtinė žala yra sąlyginai maža (nežymus sveikatos sutrikdymas), žala buvo padaryta ne dėl jo tiesioginių veiksmų įtakos, incidento metu jis buvo nepilnametis (teismas visiškai į tai neatsižvelgė), jo turtinė padėtis yra labai sunki, nes jis neturi pragyvenimo šaltinio (jis registruotas darbo biržoje), turi rūpintis pačiu savimi. Jo tėvai yra išsiskyrę dar (duomenys neskelbtini). Su tėvais santykiai prasti, todėl eilę metų gyvena tik pas močiutę A. G. . Jis jokio turto, jokių santaupų ar lėšų pragyvenimui neturi.

Teisiamajame posėdyje eksperto V. K. duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sukeltas smegenų sukrėtimas pasekmių neturi. Esami nukentėjusiojo A. P. sveikatos sutrikimai su sužalojimu nesusiję, yra įgimti, liguistinės kilmės. Šias faktines aplinkybes kategoriškai patvirtino ekspertas. Teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat tinkamai neįvertino byloje pateiktų medicininių dokumentų apie nukentėjusiojo gydymo eigą, sužalojimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus nurodė formaliai, jų neanalizavo, nesigilino į konkrečias šios bylos aplinkybes, išskyrė kelis kriterijus, nevertino jų visumos.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde nurodo, jog jis nukentėjusiojo A. P. nemušė ir nežalojo, jokio fizinio smurto nenaudojo, nepadarė jam jokio sveikatos sutrikdymo. Jis mėgino suduoti nukentėjusiajam, tačiau suklupo, tad nukentėjusįjį tik stumtelėjo į krūtinę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ištirtais įrodymais, konstatuoja, jog aukščiau išdėstyti apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų seka, jog jį 2005-12-18 apie 20.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli namo adresu (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, sumušė D. K. su savo draugais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis sukonkretino, jog įvykio dieną jo atžvilgiu smurtą naudojo D. K. , V. L. ir apeliantas, S. K. sudavė jam smūgius į įvairias kūno dalis – į veidą, koją, pilvą, be to patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nurodė, jog S. K. kumščiu jam sudavė į veidą ne mažiau 5 smūgių, o kai jis nukrito ant žemės, S. K. su kitais vaikinais stovėjo jį apsupę ir spardė. S. K. jam spyrė ne mažiau keturių smūgių į šoną ir į galvą. Pažymėtina tai, kad šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir akistatos su apeliantu metu. Apeliantą, kaip asmenį įvykio dieną vartojusį jo atžvilgiu fizinį smurtą, nukentėjusysis atpažino ir asmens parodymo atpažinti metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog pastarasis minėtų asmenų viešoje vietoje buvo sumuštas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi A. P. sužalojimo faktą patvirtina byloje esančios dvi specialisto išvados ir ekspertizės aktas.

Aukščiau nurodytus apelianto skundo argumentus, neva jis nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo fizinio smurto, paneigia ir paties apelianto parodymai. Nors pastarasis bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme neigė naudojęs A. P. atžvilgiu smurtą, nurodė, jog jis norėjo nukentėjusiajam suduoti, tačiau suklupo, pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę ir jie abu nukrito, kita vertus, iš apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog visgi jis nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. 2006-11-30 vykusios apklausos metu S. K. parodė, jog jis A. P. sudavė vieną smūgį kumščiu iš šono į galvą ar į petį. Jis neprisimena, ar dar mušė A. P. , ar jis buvo antrą kartą nukritęs ant žemės, ar jis ir kiti vaikinai A. P. spardė. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu apeliantas parodė, jog jis A. P. paėmė už striukės ir kai kėlė nuo žemės sudavė jam vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį. Jis norėjo A. P. suduoti antrą smūgį kumščiu, tačiau nepataikė ir pats pargriuvo ant žemės. Už ką jis mušė A. P. , tiksliai paaiškinti negali. Tai, kad apeliantas naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu akistatos su nukentėjusiuoju metu, apeliantas su nukentėjusiojo parodymais sutiko iš dalies ir parodė, jog jis A. P. kumščiu sudavė du kartus, smūgiai pataikė į galvą ar į korpuso sritį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis jo nespardė.

Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų D. K. , E. S. , M. K. , V. L. , R. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad S. K. nenaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto arba apie tai, kad kai kurie iš liudytojų nematė, ar S. K. naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste vertintini kritiškai, kaip pastarųjų siekis padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis tiksliai neprisimena, ar S. K. , ar V. priėjęs iš nugaros koja spyrė A. P. į kojas ir jis nukrito ant žemės. S. K. bėgo prie gulinčio A. P. , norėdamas suduoti, bet paslydo ir pargriuvo šalia A. P. . Tuo metu V. koja spyrė A. P. 2 kartus į pilvą ar šonus ir vieną kartą į žandą ar ausį, o S. K. kumščiais sudavė 2-3 kartus į šonus.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad S. K. veiksmai atitinka LR BK 284 str. 1 d. įtvirtintą nusikaltimo sudėtį. Apelianto 2005-12-18, apie 20.00 val. veiksmai viešoje vietoje (Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli namo adresu (duomenys neskelbtini)) kartu su asmenimis nesulaukusiais amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti, nukentėjusiojo apsupimas bei smūgių nukentėjusiajam sudavimas dėl menkavertės dingsties, laikytini įžūliais ir vandališkais, išreiškiančiais nepagarbą nukentėjusiajam bei sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ar tvarką.

Nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ir skundo argumentai, susiję su civilinių ieškinių priteisimu tik vienam apeliantui. Pažymėtina tai, kad pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tik asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų. Tuo tarpu pagal LR BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese civilinį ieškinį turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Kadangi nagrinėjamu atveju už nusikalstamos veikos, kuria nukentėjusiajam A. P. bei Valstybiniai ligonių kasai, dėl nukentėjusiojo gydymo, buvo padaryta žala, padarymą baudžiamojon atsakomybėn yra patrauktas tik apeliantas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą žalą priteisė iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek apelianto skunde nurodytiems teiginiams, jog nusikalstama veika padarytos žalos atsiradimui įtakos turėjo ne tik apelianto, bet ir nusikalstamos veikos padarymo metu amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti nesulaukusių asmenų (D. K. , V. L. ) veiksmai, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas, atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą, įgyja regreso teisę į žalos padariusius asmenis ir turi teisę į teismą kreiptis civilinio proceso tvarka (LR CK 6.280 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (LR CK 6.280 str. 2 d.).

Kita vertus, nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš apelianto priteisė nukentėjusiajam 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelė.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų įvykyje dalyvavusių asmenų akyse, nepatogumus (po sužalojimo gydėsi medicinos įstaigose, kurį laiką nelankė mokyklos). Kita vertus, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. P. nepataisomų sužalojimų nenustatyta. Objektyvių medicininių dokumentų (2005-12-20 atlikta audiograma – abiejų ausų klausa normos ribose; išorinių sužalojimų nebuvimas kairiajame ausies kaušelyje, kaukolės pamato lūžio nebuvimas šioje vietoje, ausies būgnelio plyšimo nebuvimas), patvirtinančių, kad nuo suduotų smūgių į A. P. galvą, pablogėjo jo klausa, nepakanka. Tai yra nepakanka objektyvių duomenų, kad šis abipusis klausos pablogėjimas galėjo būti trauminės kilmės (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės akte duotas išvadas teisiamojo posėdžio metu patvirtino teismo medicinos ekspertas V. K. ir papildomai paaiškino, jog nukentėjusiojo klausos pablogėjimas yra netrauminės kilmės, o liguistinės kilmės. Infekcinėmis ligomis, kurios ir galėjo sukelti klausos nervų uždegimą, A. P. sirgo iki traumos. Ekspertizės metu regėjimas taip pat nebuvo priskirtas prie sužalojimo. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad galvos smegenų sukrėtimas galėjo iššaukti klausos bei regos sutrikimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu šiuo atveju atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas nepilnametis, turto, santaupų, iš kurių galėtų būti išieškota priteista žala, apeliantas neturi, niekur nedirba, apelianto teigimu, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje (šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino). Nusikalstama veika padaryta turtinė žala - 1610, 30 Lt. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvada, jog šiuo atveju nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 3000 litų.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašydamas apelianto padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamojoje byloje yra priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės O. T. 2007-01-02 nutarimu R. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d., požymių, o D. K. ir V. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jie nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (neturėjo 16 metų) (b.t. 1, b.l. 13-16). Atsižvelgiant į tai, asmenys, kuriems šioje byloje įtarimai nebuvo pateikti, jie gi, nebuvo pripažinti ir kaltinamaisiais, jų atžvilgiu byla teisme nebuvo nagrinėjama, negali būti apkaltinamajame teismo nuosprendyje pripažįstami kaip padarę nusikalstamą veiką, nurodant jų konkrečius nusikalstamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėsčius įrodyta pripažintos veikos aplinkybes, teismas, pažeisdamas LR BPK 255 str., išplėtė kaltinimo ribas ir tuo pačiu nepagrįstai pasisakė dėl asmenų, kuriems nebuvo pateikti kaltinimai šioje byloje, kaltės. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., padarė kartu su D. K. , V. L. , nustatant, kad jis veiką padarė su asmenimis, neturinčiais įstatymų nustatyto amžiaus atsakyti baudžiamąja tvarka, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., padarė kartu su R. P. .

Teisėjų kolegija nustatė, kad S. K. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, būdamas nepilnamečiu, 2005-12-18, apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli namo adresu (duomenys neskelbtini), su asmenimis, neturinčiais įstatymų nustatyto amžiaus atsakyti baudžiamąja tvarka, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b.t. 1, b.l. 13-16), panaudojo psichinę ir fizinę prievartą nepilnamečio A. P. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pasireiškusią tuo, kad S. K. kartu su asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apsupus nukentėjusįjį, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reikalaujant pinigų ir kumščiu sudavus smūgius A. P. į veidą, keliu smūgius į pilvą; S. K. sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajam į veidą, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iš nugaros kumščiu sudavė A. P. smūgį į galvą, po kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės ir spyrė jam koja smūgį į veidą. A. P. atsistojus, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reikalaudamas jo mobiliojo ryšio telefono už tariamą įsiskolinimą, sudavė A. P. smūgį kumščiu į ausį ir smūgį kumščiu į galvą; kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sudavė kumščiu smūgius A. P. į veidą ir pilvą, galva sudavė smūgį nukentėjusiajam į kaktą, po ko nukentėjusysis vėl nukrito ant žemės ir tuo metu S. K. bei asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kojomis spardė A. P. į rankas, galvą, šonus, kojas, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami kraujosruvas lūpose, kraujosruvą po aponeuroze galvoje ir galvos smegenų sukrėtimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo S. K. (S. K. ) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam A. P. priteisimo bei įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymo.

Priteisti iš S. K. nukentėjusiojo A. P. naudai 3000 (tris tūkstančius) Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pašalinti iš kaltinimo aplinkybes, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., padarė kartu su D. K. , V. L. ir nurodyti, kad veiką padarė su asmenimis, neturinčiais įstatymų nustatyto amžiaus atsakyti baudžiamąja tvarka, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taip pat pašalinti iš kaltinimo, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., padarė kartu su R. P. bei R. P. atliktus veiksmus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-ZalieckienėTeisėjai Viktoras DovidaitisLeonarda Gurevičienė