Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1245-967/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
e2S-1245-967/2025
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00719-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
S. R.
Trečiasis asmuo
A. Š.
Išvadą teikia
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1245-967/2025Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00719-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete vaikaite V. Š. nustatymo atsakovei S. R., trečiasis asmuo A. Š., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. Š. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti jos (senelės) ir nepilnametės vaikaitės V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta ieškovės ir jos vaikaitės bendravimo tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pagal kurią: 1) ieškovė L. Š. bendrauja su vaikaite V. Š. vieną kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį (kai mergaitė bendrauja su tėčiu A. Š.) tėčiui A. Š. ar L. Š. V. Š. pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 15.00 iki 16.00 val.; 2) ieškovė L. Š. turi teisę bendrauti su vaikaite V. Š. vaizdo skambučio būdu (per WhatsApp ar Viber programėlę) iš anksto suderintą dieną nuo 17.00 val., vieną kartą per savaitę, ne ilgiau nei 1 valandą laiko, įpareigojant vaikaitės motiną S. R. sudaryti sąlygas vaikaitei pabendrauti su senele.

Atsiliepimas

3. Atsakovė S. R. (toliau – atsakovė) pateikė teismui prašymą dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti nustatytą laikiną senelės ir vaikaitės bendravimo tvarką dalyje dėl nuotolinio bendravimo, nustatant, kad L. Š. su V. Š. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo bendrauja nuotolinėmis vaizdo skambučio priemonėmis (per WhatsApp ar Viber programėlę) 1 kartą per mėnesį, antrą mėnesio savaitę, iš anksto suderintą dieną, ne ilgiau nei vaikas pats norės tęsti pokalbį, įpareigojant vaiko mamą S. R. sudaryti sąlygas anūkei pabendrauti su močiute.

4. Atsakovė nurodė, kad įvertinus jau daugiau nei du mėnesius vykdomą teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką pastebima, jog vaiką neigiamai veikia bendravimas nuotoliniu būdu vaizdo skambučiais. Abejones kelia ieškovės pasirengimas bendrauti su mažamečiu vaiku, jos užduodami vaikui klausimai ir retorika. Pastebimas akivaizdus vaiko nenoras ir priešinimasis bendrauti vaizdo skambučiais, neigiamas reagavimas į pokalbius. Atsakovės teigimu, svarbu atsižvelgti į mažametės (3 metų) psichologinę būklę, raidos sutrikimus ir taikomą gydymą/terapiją, kuri yra nesuderinama su ieškovės vaikui keliamu stresu ir ūmiais neigiamais išgyvenimais. Vykdant teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną savaitę, matyti, kad mergaitė neišlaiko dėmesio konkrečiu laiku nustatytam bendravimui vaizdo priemonėmis, itin neigiamai reaguoja į močiutės užduodamus klausimus, replikas, kiekvieno pokalbio metu vaikas verkia, nepalaiko pokalbio su močiute, ūmiai reaguoja į močiutės bandymus palaikyti pokalbį, kiekvienas bendravimas lydimas neigiamų vaiko reakcijų ir išgyvenimų. Tam, kad įvyktų pokalbis, vaiko mama turi dėti didžiules pastangas įtikinti dukrą bendrauti vaizdo skambučiu su močiute, o bendravimo metu nuolat raminti dukrą ir prašyti tęsti pokalbį, dukrai verkiant ar pykstant. Kai mama leido pokalbiams vykti natūraliai tik tarp močiutės ir vaiko, mamai nesikišant į pokalbius, mergaitė visą laiką verkdavo, šaukdavo ir slėpdavosi nuo ekrano.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiais, nes tik nuo to karto, kai ieškovė pateikė į bylą vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad atsakovė atsukdavo telefoną į tuščią sofą, kurioje vaiko nė nebuvo, o pati, nors ir girdėjo ieškovės prašymus nunešti telefoną į tą vietą, kur yra mergaitė, į šiuos prašymus nereagavo (juos girdėjo ir vaikas), atsakovė nustojo taip piktybiškai trukdyti ieškovės pokalbiams su vaikaite, bet savo įtakos mergaitei nenutraukė. Ieškovės teigimu, tikėtina, kad mergaitė motinos aplinkoje yra nuteikinėjama prieš močiutę. Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra pateiktas tik tam, kad mergaitė visiškai negalėtų bendrauti su močiute.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir pakeitė teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką dalyje dėl nuotolinio bendravimo (nutarties 2 punktas), nustatant, kad L. Š. su V. Š. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo bendrauja nuotolinėmis vaizdo skambučio priemonėmis (per WhatsApp ar Viber programėlę) 1 kartą per mėnesį, antrą mėnesio savaitę, iš anksto suderintą dieną, ne ilgiau nei vaikas pats norės tęsti pokalbį, įpareigojant vaiko mamą S. R. sudaryti sąlygas anūkei pabendrauti su močiute.

8. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktos medžiagos spręstina, jog šiuo metu bendravimas nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiais) su močiute (ieškove) L. Š. V. Š. sukelia daugiausia neigiamas emocijas ir išgyvenimus (ji pyksta, verkia, šaukia, klykia, patiria pykčio priepuolius), stresą, kas, teismo vertinimu, šiuo atveju neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į V. Š. amžių, sveikatos būklę ir brandą, teismas sprendė, kad bendravimo nuotoliniu būdu forma šiuo atveju nėra tinkamiausia, todėl šios formos bendravimo laikas turi būti sumažintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė L. Š. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės S. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo vertinami tik vienos atsakovės įrodymai. Teismas preliminariai nevertino ieškovės pateiktų į bylą įrodymų, kurie parodo, kad ieškovės bendravimas su vaikaite nuotolinio ryšio priemonėmis jai nekenkia, o būtent atsakovė bando šiam bendravimui sutrukdyti. Ieškovė pateikė į bylą vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad atsakovė atsukdavo telefoną į tuščią sofą, kurioje vaiko nė nebuvo, o pati, nors ir girdėjo ieškovės prašymus nunešti telefoną į tą vietą, kur yra mergaitė, į šiuos prašymus nereagavo. Tik ieškovei pateikus šį įrašą į bylą atsakovė nustojo taip piktybiškai trukdyti ieškovės pokalbiams su vaikaite, bet savo įtakos mergaitei nenutraukė. Be to, ieškovės pateikti vaizdo įrašai leidžia spręsti, kad mergaitė motinos aplinkoje galimai yra nuteikinėjama prieš močiutę.

9.2. Ieškovė taip pat pateikė į bylą daug nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurie patvirtina itin artimą jos ryšį su vaikaite, todėl vaikaitės nenoras bendrauti su močiute nuotolinio ryšio priemonėmis yra tik pačios atsakovės įtaka vaikui. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad bendraudama su ieškove, vaikaitė jai yra pasakiusi, jog mama jai liepia nekalbėti telefonu su močiute, ragina ją padėti ragelį ir nutraukti pokalbį. Taip pat yra sakiusi, kad mama ją bara, tačiau, papasakojusi apie mamos barimą, labai prašė ieškovės ir kartu kambaryje buvusios jos marčios T. J. apie tai nesakyti mamai.

9.3. Teismo nutarties teiginys, kad teismui pateiktame 2024 m. gruodžio 9 d. V. Š. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu riboti ieškovės bendravimą su vaikaite. Anamnezė yra surašyta išimtinai iš atsakovės žodžių, kuri visas negandas ir problemas linkusi sieti būtent su vaiko tėvu ir jo giminaičiais.

9.4. Teismas nutartyje nemotyvavo, kaip toks drastiškas ieškovės bendravimo su vaikaite nuotolinio ryšio priemonėmis apribojimas nuo 8 iki vos 1 karto per mėnesį, jo niekaip nekompensuojant, leis apsaugoti vaikaitės interesus, kaip tai siejasi su vaikaitės intereso puoselėti ryšius su močiute iš tėvo pusės įgyvendinimu.

Atsiliepimas

10. Atsakovė S. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovės reikalavimai yra nesuderinami su mažametės V. Š. interesais. Vien vaiko močiutės atskirojo skundo pateikimas tokiomis aplinkybėmis patvirtina, kad močiutė nepaiso vaiko interesų, nesupranta 3 metų vaiko poreikių, nesupranta, kad 3 metų vaikas negali išlaikyti dėmesio ir pokalbio tęstinumo bendravimui vaizdo priemonėmis ilgą laiką, nesupranta, kad 3 metų vaiko nei mama, nei joks specialistas negali priversti bendrauti pagal teismo nustatytą tvarką.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovės skunde nurodomos aplinkybės dėl atsakovės tariamo trukdymo bendrauti su anūke ir vaiko nuteikinėjimo yra tik pačios ieškovės savanaudiškas aplinkybių interpretavimas ir aiškinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovė vertina, kad ieškovė pateiktomis interpretacijomis bando nukreipti teismo dėmesį nuo teismui pateiktuose įrodymuose užfiksuoto jos pačios neetiško elgesio vaiko atžvilgiu ir su mažamečio vaiko interesais nesuderinamų bendravimo įgūdžių.

10.3. Ieškovės savo paaiškinimus grindžia selektyviai iškirptais keliais epizodais iš nuotolinio bendravimo su vaikaite. Byloje atsakovė yra pateikusi tikriausiai visų dukros ir ieškovės bendravimo nuotolinėmis priemonėmis garso įrašus. Byloje yra pilni įrašai ir galimybė visapusiškai įvertinti ieškovės ir anūkės bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis kokybę, jo įtaką vaiko interesams, ieškovės įgūdžius bendrauti su 3 m. vaiku telefonu ir įvertinti ieškovės interpretacijų apie atsakovės neigiamą poveikį bendravimui pagrįstumą.

10.4. Atsakovė ne visada gali užtikrinti, kad 3 m. vaikas, kuris yra nuolat judantis, išliktų vaizdo pokalbio metu ekrane. Pati ieškovė pripažįsta, kad vaikas pats su žaislu yra uždengęs kamerą, todėl ieškovės iškirptas epizodas apie atsakovės parodytą tuščią sofą yra tiesiog priekabių atsakovės atžvilgiu ieškojimas. Negali būti ir vaiko mama verčiama kiekvieną kartą bendraujant močiutei ir anūkei dėti tokias didžiules pastangas, siekiant užtikrinti vaiko, kuris nenori kalbėtis telefonu, ir močiutės pokalbį.

10.5. Ieškovė atskirajame skunde pati pripažįsta, kad bendravimo nuotoliniu būdu metu vaikui prasideda net neprovokuoti pykčio priepuoliai, o mergaitės raida yra sutrikusi. Ieškovė nesupranta, kad šiuo atveju svarbu pats faktas, jog vaikas turi raidos ir psichologinių sutrikimų, kurie yra nuolat stimuliuojami stresinių situacijų, kurias, be kita ko, akivaizdžiai sukelia su ja iki šiol buvęs nustatytas aktyvus bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį, kuria buvo pakeistos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina ieškovės bendravimo su nepilnamete anūke tvarka.

14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė ieškovės ir jos vaikaitės laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2­025 m. vasario 10 d. nutartimi paminėta laikina ieškovės bendravimo su anūke tvarka buvo pakeista, sumažinant ieškovės ir vaikaitės bendravimo laiką nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais).

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2025 m. kovo 27 d. buvo gautas ginčo šalių prašymas patvirtinti jų 2025 m. kovo 24 d. sudarytą taikos sutartį, kuriame nurodyta, kad šalys susitarė ginčą šioje civilinėje byloje baigti taikiai. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino ginčo šalių pateiktą taikos sutartį, kurioje ginčo šalys nustatė ieškovės ir jos vaikaitės bendravimo tvarką, ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2­025 m. balandžio 5 d.

16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Aptartos nuostatos taikytinos nagrinėjant ir atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

17. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių pakeitimo buvo paduotas atskirasis skundas, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui dėl bylos nutraukimo nebetaikomos, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nagrinėjimas šioje byloje tapo netikslingas, kadangi nebėra apeliacijos objekto. Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, apeliantės atskirojo skundo išsprendimas, nepriklausomai nuo priimto procesinio sprendimo, neturėtų jokios įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie ginčo šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė