Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019 pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai (dabar – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. VDD-1887(4.1E) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ (toliau – ir Sprendimas) 4 dalį ir šio sprendimo 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas“ 68 punktą, kuriais nuo 2017 m. gegužės 5 d. panaikintas jo bedarbio statusas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, bei įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėjui bedarbio statusą nuo 2017 m. gegužės 5 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. gegužės 4 d. pasiūlytas darbas – salės darbuotojo darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Palink“ – jam buvo netinkamas, nes neatitiko jo kvalifikacijos, kompetencijos ir turimos patirties, t. y. pareiškėjas 1996 m. išklausė elektros energetikos inžinerijos studijų programą ir įgijo diplomuoto inžinieriaus kvalifikaciją, būtent pagal šią kvalifikaciją pareiškėjui ieškomas darbas. Manė, kad, atsisakydamas tokio darbo, jis nepažeidė Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų. Be to, pareiškėjas pastebėjo, kad Sprendime nenurodytos priežastys, dėl kurių jo bedarbio statusas buvo panaikintas.

3. Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas apžvelgė laikotarpius, kai pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas, jam teiktas rekomendacijas įsidarbinti ir pažymėjo, kad paskutinė pareiškėjo darbovietė buvo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Mokymų centras“, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d., kurioje pareiškėjas dirbo pagalbiniu darbininku. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas pageidavo dirbti pagal įgytą elektros energetikos inžinieriaus specialybę, tačiau duomenų bazėje tokio pobūdžio laisvų darbo vietų nebuvo užregistruota. Įvertinus laikotarpį, per kurį pareiškėjas pagal jo turimą specialybę nedirbo, nuspręsta, kad jis pagal pageidaujamą specialybę darbinės praktikos neturi. Siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje, 2017 m. gegužės 4 d. jam pasirašytinai išduota rekomendacija įsidarbinti UAB „Palink“ pagalbiniu darbininku. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, kaip ilgalaikis darbo biržoje registruotas bedarbis, turintis patirties kreipiantis su rekomendacijomis įsidarbinti pas darbdavį, žinojo ir suprato tikėtinas atsisakymo įsidarbinti pasekmes, kurios nurodytos rekomendacijoje įsidarbinti, darbo ieškančio asmens atmintinėje bei konsultantų išaiškinamos žodžiu. Pareiškėjui nuvykus į UAB „Palink“ įsidarbinti, rekomendaciją jis grąžino su darbdavio atstovo žyma „atsisakė siūlomo darbo“. Kadangi paskutinėje darbovietėje pareiškėjas dirbo pagalbiniu darbininku, laikytina, kad jam buvo pasiūlytas jo turimą darbinę patirtį atitinkantis darbas.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. M. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kurioje, be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad ginčo santykius reglamentuojantis teisės aktas imperatyviai nenustato, kad bedarbiui, registruotam darbo biržoje, turi būti siūlomi darbo pasiūlymai tik atitinkantys asmens turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kaip matyti, asmeniui, ieškančiam darbo, gali būti suteikiamos galimybės dirbti ir kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą, jeigu nėra galimybės surasti asmens pageidaujamo darbo pasiūlymo (2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-613-525/2015).

7. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo įregistruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje, jam suteiktas bedarbio statusas. Ginčijamu Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. VDD-1887(4.1E) pareiškėjo bedarbio statusas panaikintas Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu.

8. Kauno technologijos universiteto diplomai patvirtina, kad pareiškėjas yra įgijęs kvalifikacinį elektros energetikos inžinerijos mokslo bakalauro laipsnį, Elektrotechnikos ir automatikos fakultete baigė elektros energetikos specialybės studijų programą ir įgijo diplomuoto inžinieriaus specialybę.

9. 2015 m. rugsėjo 29 d. apsilankymo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje metu pareiškėjui buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, įteikta savarankiškos darbo paieškos kortelė. 2015 m. spalio 5–26 d. pareiškėjas darbo ieškojo savarankiškai. 2015 m. lapkričio 6 d. apsilankymo Klaipėdos skyriuje metu pareiškėjui buvo pasiūlytas darbas UAB „Jobera LT“, 2016 m. balandžio 13 d. – inžinieriaus darbas Vyriausybinių ryšių centre prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, pareiškėjas išsiuntė savo gyvenimo aprašymus, bet nebuvo įdarbintas. 2016 m. gegužės 1–27 d. pareiškėjas darbo ieškojo savarankiškai. 2016 m. birželio 22 d. apsilankymo metu pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į UAB „Bonus admin“ dėl inžinieriaus energetiko laisvos darbo vietos, tačiau šioje darbo vietoje jis neįsidarbino. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas toliau darbo ieškojo savarankiškai. 2016 m. lapkričio 29 d. apsilankymo metu pareiškėjui išduota rekomendacija įsidarbinti UAB „Skaidrola“ elektriku, darbdaviui išsiųstas pareiškėjo gyvenimo aprašymas, tačiau pareiškėjas neįsidarbino. 2017 m. vasario 7 d. pareiškėjui išduota rekomendacija įsidarbinti UAB „Grindinis“ pagalbiniu darbininku, tačiau pareiškėjas nurodė, kad įsidarbinti neplanuoja, ir atsisakė pasirašyti darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje. 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjui išduota rekomendacija įsidarbinti UAB „Palink“ pagalbiniu parduotuvės darbininku-salės darbuotoju, ją pareiškėjas pasirašė, tačiau vėliau ji grąžinta su darbdavio žyma „atsisakė siūlomo darbo“.

10. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog po studijų baigimo pareiškėjas būtų dirbęs jo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog paskutinė pareiškėjo darbovietė laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. buvo MB „Mokymų centras“, kurioje pareiškėjas dirbo pagalbiniu darbininku. Rekomendacija įsidarbinti UAB „Palink“ pagalbiniu parduotuvės darbininku pareiškėjui buvo išduota, siekiant jo aktyvinimo darbo rinkoje, atsižvelgus į tai, kad 2017 m. gegužės 4 d. atsakovo duomenų bazėje nebuvo užregistruota laisvų darbo vietų pagal pareiškėjo kvalifikaciją, bei tai, kad pareiškėjas turi 8 metų darbinės veiklos pertrauką ir neturi darbinės patirties pagal turimą kvalifikaciją. Bylos duomenys patvirtina, jog surasti pareiškėjo kvalifikaciją atitinkantį darbą nebuvo galimybės dėl to, kad arba siūlomas darbas netiko pareiškėjui, arba jo į darbą nepriėmė darbdaviai. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui pasiūlytas darbas atitiko tinkamo darbo požymius, reglamentuotus Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Pareiškėjas pasiūlymą priėmė ir apie tai patvirtino savo parašu.

11. Teismas konstatavo, jog, kadangi siūlomo darbo pareiškėjas atsisakė be svarbių priežasčių, Sprendimas pareiškėjui panaikinti bedarbio statusą Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu laikytinas pagrįstu. Be to, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi, nenustatytas pagrindas jį panaikinti ir, atitinkamai, tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Klaipėdos teritorinę darbo biržą atstatyti pareiškėjo bedarbio statusą.

III.

12. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžė, jog Darbo biržoje jam darbo buvo ieškoma pagal inžinieriaus kvalifikaciją, tai pažymėta ir Darbo ieškančio asmens kortelėje, kurioje nėra duomenų apie jo darbo patirtį ne pagal kvalifikaciją. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi pagalbinio darbininko patirtį, remdamasis vien atsakovo paaiškinimais apie pareiškėjo darbą MB „Mokymų centras“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d., nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 21 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. pareiškėjas dirbo UAB „Biliarta“ administratoriumi, bet pareiškėjas nemokėjo dirbti šio darbo ir todėl jį greitai atleido. Pareiškėjas pastebėjo, jog jis 2017 m. vasario 7 d. atsisakė įsidarbinti pagalbiniu darbininku ir UAB „Grindinis“, bet tuomet bedarbio statusas jam nebuvo panaikintas. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiame teismo sprendime neteisingai cituojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-613-525/2015 pateikti išaiškinimai, kadangi citata paimta ne iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, o iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo, cituojama sprendimo dalis buvo panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2015 m. kovo 4 d. nutartyje pažymėjo, kad apie kitos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus darbo ieškantys asmenys gali būti tik informuojami, jie negali būti privalomai siunčiami dalyvauti darbuotojų atrankoje į tokį darbą, jiems neturi būti privalomai išduodamos rekomendacijos įsidarbinti į tokį darbą, nes jie nėra laikomi tinkamais darbais Įstatymo prasme. Šiuo atveju pareiškėjui 2017 m. gegužės 4 d. buvo pasiūlytas darbas, kuris, jo vertinimu, neatitinka nei jo kvalifikacijos ir kompetencijos, nei turimos darbo patirties, todėl atsakovas negalėjo Sprendimu panaikinti jo bedarbio statusą Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu.

14. Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojo atsiliepimo į skundą argumentus, manė, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo skundą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

IV.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą, t. y. pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą – iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. VDD-1887(4.1E) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 dalies 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas“ 68 punktą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame atsakovo sprendime individualių faktų ir argumentų dėl pareiškėjo nenurodyta, dėl ko administracinio akto negalima pripažinti atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kas sudaro savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rekomendaciją pareiškėjui įsidarbinti UAB „Palink“ pagalbiniu parduotuvės darbininku be pagrindo laikė tinkamo darbo pasiūlymu. Akivaizdu, jog atsakovo siūlytas darbas neatitiko pareiškėjo kvalifikacijos ir kompetencijos, nepateikta duomenų, kad jis turėjo ir reikiamą darbo patirtį, todėl rekomendacija įsidarbinti salės darbuotoju UAB „Palink“ nelaikytina tinkamo darbo pasiūlymu Užimtumo rėmimo įstatymo prasme, o tokio darbo siūlymo atsisakymas negali sukelti Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių. Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-613-525/2015. Dėl nurodytų priežasčių ginčijama Sprendimo dalis pripažinta naikintina.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, panaikinus skundžiamą administracinį aktą, atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 str.), šiuo atveju – bedarbio statusas ir registracija darbo biržoje, todėl nėra pagrindo atskirai tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyje įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėjo panaikintą registraciją darbo biržoje.

V.

20. Atsakovas Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašyme atnaujinti procesą tvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.), be to, buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyrimo ir betarpiškumo principus, numatančius, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Byloje buvo pateikti įrodymai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas), patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo įgijęs reikiamą darbo patirtį – laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. dirbo pagalbiniu darbininku MB „Mokymų klubas“. Teismas nevertino šių įrodymų, todėl priėjo prie neteisingos išvados, kad pareiškėjui pasiūlytas netinkamas darbas.

22. Atsakovas nesutinka su nutarties 17 punkte padaryta išvada. Pabrėžia, kad Sprendimo 4 priedą sudaro penkių skilčių lentelė (Eil. Nr.; vardas, pavardė; asmens kodas; panaikinimo data; faktinės aplinkybės (panaikinimo pagrindas)), pareiškėjas įrašytas 68 eilutėje, atitinkamai užpildant jos skiltis. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SD-4438 (4.5), vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, informavo pareiškėją apie tai, kad jis Sprendimo pagrindu neteko bedarbio statuso, jo darbo paieška nutraukiama, kartu įteiktas Sprendimo išrašas. Dėl atsakovo priimtų analogiško pobūdžio sprendimų, kurių forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-331, ne kartą kilo ginčai teisme, tačiau šie sprendimai nebuvo panaikinami dėl neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-446-602/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-145-756/2019). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skirtingai vertino savo forma analogiškų sprendimų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019, nes, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nutartį priėmė pažeisdamas materialiosios teisės normas ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, be to, nutartyje nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

25. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyrimo ir betarpiškumo principus, šį pažeidimą siejo su nevisapusišku byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodomos teisės normos reglamentuoja bylų nagrinėjimo teisme tvarką, todėl yra ne materialiojo, bet procesinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu grindžiamas proceso teisės normų pažeidimu, toks prašymas atmestinas.

27. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-35-556/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-492/2019). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-92-520/2015). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bei 160 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus, laikytina, kad būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

28. Atsakovas tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertino kitaip nei savo forma analogiški sprendimai buvo įvertinti kituose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose, kaip pavyzdį įvardijo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-446-602/2018 ir 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-145-756/2019.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ginčijamą Sprendimo dalį (t. y. 4 priedo 68 punktą) pripažino naikintina dviem savarankiškais pagrindais – kaip neatitinkančią Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir kaip priimtą nepagrįstai nustačius faktines prielaidas taikyti Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies nuostatas (t. y. kad siūlomas darbas, kurio atsisakė pareiškėjas, buvo jam tinkamas). Taigi, net konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ginčijamos Sprendimo dalies neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams neatitinka vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, toks vertinimas turėtų įtaką tik nutarties motyvams, bet nepakeistų galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019.

30. Ginčijamoje Sprendimo 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas“ 68 eilutėje nurodoma, kad bedarbio statusas pareiškėjui panaikinamas be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo (Įstatymo 4¹ str. 5 d. 5 p.) (b. l. 7). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 4¹ straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1825 redakcija) 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurioms atsiradus bedarbio statusas panaikinamas, tarp jų – bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis (5 p.).

31. Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, administracinėje byloje Nr. A-446-602/2018 ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SB-256(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas“ dalies, kuria pareiškėjui A. B. panaikintas bedarbio statusas. Minėto sprendimo 4 priedo 9 eilutėje nurodyta, kad bedarbio statusas A. B. panaikinamas be svarbių priežasčių atsisakius dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (Įstatymo 4¹ str. 5 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža turėjo teisinį pagrindą nutraukti pareiškėjo registraciją darbo biržoje be teisės registruotis joje 6 mėnesius (Įstatymo 13 str. 3 p.), tačiau nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme (pastebėtina, kad pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde nereiškė nesutikimo su pastarąja išvada).

32. Administracinėje byloje Nr. eA-145-756/2019 ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 priedo ,,Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas“ dalies, kuria pareiškėjui A. M. panaikintas bedarbio statusas. Minėto sprendimo 4 priedo 59 eilutėje nurodyta, kad bedarbio statusas A. M. panaikinamas be svarbių priežasčių neatvykus į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti (Įstatymo 4¹ str. 5 d. 6 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartyje, be kita ko, priėjo prie išvados, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, motyvų išdėstymas jame yra aiškus ir pakankamas, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Šioje byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad pareiškėjas A. M. nustatytą dieną neatvyko į Darbo biržos skyrių ir per nustatytą terminą nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių bei tai patvirtinančių įrodymų.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-145-756/2019 ginčas kilo dėl bedarbio statuso panaikinimo atsiradus kitokioms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje, todėl pirmajam sprendimui pagrįsti galėjo pakakti mažesnės apimties motyvų, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-446-602/2018 išsamiau netyrė pirmosios instancijos teismo išvados, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjas (toje byloje) dėl to nekėlė ginčo, bei į tai, kad nepavyko nustatyti kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose būtų vertinamas ginčui aktualaus Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo lentelės užpildymas, tokių nenurodė ir prašymą atnaujinti procesą pateikusi proceso šalis, taigi nėra plačiau išvystytos vieningos teismų praktikos pastaruoju klausimu, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog skundžiama nutartis administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019 nesuderinama su dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė egzistuojant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus, todėl jo prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019 pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai (dabar – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.