Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1006-359/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
1-1006-359/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03611-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1006-359/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03611-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 - ojo skyriaus (Kaišiadorių) prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03611-18, ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) IĮ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio mėn. 20 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini) r., vairavo jam priklausantį automobilį „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,29 promilės etilo alkoholio.

R. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 20.15 val., būdamas neblaivus ir tai suvokdamas, vairavo automobilį „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dar nėra užregistravęs. Automobilį vairavo išgėręs apie 3 l alaus. Jį sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) kai jis vyko iš savo merginos į namus (b. l. 44, 49).

Apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 20.55 val., jam dirbant pagal priemonių planą Kaišiadorių rajone kartu su Kauno apskr. VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-jo būrio vadu V. A., iš budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurį vairuoja neblaivus asmuo, vardu R. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo patikrinimui sustabdytas automobilis „O. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilį vairavęs asmuo yra R. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėto vyriškio buvo paklausta, ar jis 20 min. bėgyje nevartojo alkoholinių gėrimų, nerūkė ir nevalgė, o jam atsakius, kad ne, tuomet alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 1,82 promilių girtumas. Dėl to buvo iškviesta reagavimo grupė, kurie R. P. išvežė į Kaišiadorių ligoninę kraujo mėginiui paimti. R. P. paprašius pateikti automobilio dokumentus bei savo vairuotojo pažymėjimą, šis pateikė tik automobilio registracijos liudijimą ir nurodė, kad jo vairuojamas automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta techninė apžiūra bei kad neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Tai pasitvirtino patikrinus duomenų bazėje. Automobilis „Opel“ priverstinai nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę Kaišiadorių r. (b. l. 12).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. sausio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi 2018 m. sausio 20 d. apie 20.15 val. ties (duomenys neskelbtini) r., Kauno apskrities VPK KPV KPK 2-ojo būrio vadas V. A. ir vyriausiasis patrulis M. A. sustabdė automobilį „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0383 nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., ties namu (duomenys neskelbtini). (b.l. 8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1101/2018(01) matyti, kad R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 57).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė I. B. 2017 m. gruodžio 4 d. pranešė apie šio automobilio pardavimą, nurodytas nuo 2017 m. gruodžio 3 d. naujas savininkas R. V. (b. l. 22).

Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopijos matyti, kad R. V.2017 m. gruodžio 18 d. pardavė R. P. automobilį „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo parodymai, alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga. R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

R. P. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašė teismo paskirtą baudą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi gauna minimalų atlyginimą ir išlaiko savo nepilnamečius vaikus (b. l. 69).

Skirdamas bausmę R. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. P. ankščiau neteistas (b. l. 59), nebaustas administracine tvarka (b.l. 61), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65), nepriklauso asmenų stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b.l.63). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – baudą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. 21 val. 15 min. iki 2018 m. sausio 22 d. 11 val. 50 min., t.y. 2 paros.

R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir BK 68 straipsniu, siūlė skirti jam ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 9 dalis numato, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei lengvas neblaivumas, siekė sugriežtini atsakomybę už tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, prokurorės siūlymas uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, kuris yra lygus minimaliam teisės vairuoti atėmimo terminui, numatytam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje, yra nepagrįstai per švelnus ir prieštaraujantis įstatymų leidėjų siekiui sugriežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias R. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino, tačiau nors dėl neteisėtų veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Teismas konstatuoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. R. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,29 (promilės) etilo alkoholio, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. P. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise ilgesniam laikui, negu siūlo prokurorė, t. y. dvejiems metams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam (automobilį „O. C.“ jis įsigijo 2017 m. gruodžio 18 d. pirkimo –pardavimo sutartimi iš pil. R. V., b.l. 25). Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laiko, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl taikytinas šios transporto priemonės konfiskavimas (BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, laiką kurį R. P. išbuvo laikinajame sulaikyme(nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 22 d., t.y. 2 paras), pakeisti į 4 keturių MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi įskaityti į paskirtą bausmę, R. P. paskiriant galutinę bausmę – 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis konfiskuoti transporto priemonę „O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią R. P., ir saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių r.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.

R. P. vairuotojo pažymėjimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. P., kad:

Vadovaujantis LR BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Gintautas Kaulakis