- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- eI2-636-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07348-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bengina“
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bengina“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bengina“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 30229 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad VDI pareiškėjos atžvilgiu priėmė Nutarimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai: V. S., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); A. Z., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); U. N., laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. kovo 18 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); S. K., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdė transporto priemonės vairuotojo darbines funkcijas UAB „Bengina“ naudai. Tarp vairuotojų V. S., A. Z., U. N., S. K. ir UAB „Bengina“ direktorės G. K. susidarę santykiai turi darbo sutarties požymių, nes asmenys dirbo vairuodami UAB „Bengina“ valdomas transporto priemones, turinčias šio vežėjo galiojančias Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, su CMR važtaraščiais, kuriuose grafose „vežėjas“ ar „sekantis vežėjas“ pažymėti UAB „Bengina“ spaudai. UAB „Bengina“ sudarydama 2020 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-04-01 su Kazachstano Respublikos įmone siekė slėpti darbo santykius su vairuotojais. UAB „Bengina“, atstovaujama direktorės G. K., leisdama vairuotojams vykdyti tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojo darbą UAB „Bengina“ naudai nesudarydama su darbuotojais darbo sutarties bei nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir negavus privalomų leidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui savo veiksmais (neveikimu) pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d. bei padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ir UĮ) 56 str. 1 d. 2 punkto (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą. Nutarimu pareiškėjai už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skirta 6 000 Eur bauda.
Teigia, jog Nutarime nurodoma, kad pareiškėja pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovė Nutarime nurodo, jog yra nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai. Tačiau šiuo atveju atsakovė priėmė Nutarimą formaliai įvertinusi surinktus įrodymus, neįsigilinusi į realią faktinę situaciją ir dėl to padarydama neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Pareiškėjos pagrindinė veiklos sritis yra variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų prekyba, t. y. naudotų lengvųjų automobilių, visureigių, mikroautobusų dalių prekyba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tame tarpe pareiškėja parduoda naudotas variklinių transporto priemonių dalis ir į Kazachstaną. Pagrindinis pareiškėjos pirkėjas Kazachstane yra Kazachstano Respublikos įmonė TDO „KAZLIT-AUTO“. Tarp pareiškėjos ir TDO „KAZLITA-AUTO“ dar 2020 m. balandžio 1 d. yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl nuolatinio bendradarbiavimo. Pagal tarp abiejų įmonių sudarytą sutartį, susitarimo esmė yra bendradarbiavimas gabenant automobilių detales, naujų klientų paieška, prekių atidavimo organizavimas Kazachstano Respublikoje. Pareiškėja pagal Bendradarbiavimo sutartį yra įsipareigojusi laiku ir kokybiškai atlikti darbus, t. y. supakuoti automobilio detales, tinkamai pakrauti ir sutvirtinti krovinį bei sutvarkyti dokumentus VĮ „Regitra“ bei Vilniaus teritorinėje muitinėje. Tuo tarpu kita sutarties šalis TDO „KAZLIT-AUTO“ yra įsipareigojusi pristatyti krovinius pagal iš anksto suderintą grafiką, laikantis visų transportavimo ir kokybę užtikrinančių reikalavimų. Šalys yra susitarusios, jog pareiškėja atsako už kokybišką automobilių detalių pakavimą, pakrovimą ir krovinio tvirtinimą. Tačiau neatsako už vairuotojo neatidumą ir transportavimo taisyklių nesilaikymą, detalių pažeidimus bei prastovas muitinėse. Tuo tarpu TDO „KAZLIT-AUTO“ yra atsakinga už savalaikį vairuotojų komandiravimą, dokumentų Kazachstano Respublikos muitinėse tvarkymą, autodetalių atidavimą užsakovams.
Pažymi, jog pareiškėjos ir TDO „KAZLIT-AUTO“ sudarytas susitarimas patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, kurių esmė ir tikslas – naudotų automobilių detalių pardavimas į Kazachstaną. Pareiškėja šiuo atveju yra autodetalių pardavėja, kuris supakuoja ir pakrauna krovinį. O TDO „KAZLIT-AUTO“ perka autodetales iš pareiškėjos ir organizuoja jų pristatymą į Kazachstaną komandiruodama savo darbuotojus – vairuotojus. Nutarime atsakovė nurodo, kad pareiškėjos ir TDO „KAZLIT-AUTO“ Bendradarbiavimo sutartyje nėra numatytas atlyginimas. Tačiau realiai santykiai tarp įmonių yra atlygintini. Tik atsakovė šių aplinkybių tirdama bylą nesiaiškino ir jų netyrė. Pagal tarp pareiškėjos ir TDO „KAZLIT-AUTO“ susiklosčiusią verslo praktiką, pareiškėja parduoda naudotas automobilių detales TDO „KAZLIT-AUTO“ ir pagal išrašytas sąskaitas už prekes gauna apmokėjimą iš TDO „KAZLIT-AUTO“. Taigi tarp pareiškėjos ir TDO „KAZLIT-AUTO“ vyksta nuolatiniai pirkimo pardavimo civiliniai santykiai. Kadangi pareiškėja savo veikloje neužsiima kaip pagrindine veikla krovinių vežimu ir nesamdo šiai veiklai vairuotojų, tarp įmonių yra praktika, kurią įtvirtina Bendradarbiavimo sutartis, jog TDO „KAZLIT-AUTO“ organizuoja personalą, kuris užtikrina nupirktų prekių transportavimą į Kazachstaną. Šį faktą nurodo ir atsakovė Nutarime, t. y. transporto priemones su pakrautomis automobilių detalėmis vairuoja vairuotojai – TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojai. Kaip patvirtina pati atsakovė – „VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Migracijos skyriaus vyriausiasis specialistas A. C. 2023-04-12 patikrino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykstantį UAB „Bengina“ valdomą vilkiką Volvo valst. nr. (duomenys neskelbtini). Vilkiką vairavo V. S.. V. S. pateikė savo 2022-07-09 darbo sutarties su TDO „KAZLIT-AUTO“ kopiją“.
Nurodo, jog visi Nutarime minimi keturi vairuotojai, t. y. V. S., A. Z., U. N. ir S. K., yra TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojai, su jais yra sudarytos darbo sutartys, mokamas darbo užmokestis už vykdomas darbo pareigas. Šie vairuotojai dirba TDO „KAZLIT-AUTO“ naudai, paklūsta TDO „KAZLIT-AUTO“ nustatytai tvarkai ir vykdo šios įmonės pavedimus. Kaip nurodyta ir Nutarime, „V. S. 2023-04-12 paaiškinime nurodė, kad įdarbintas Kazachstano įmonėje TDO KAZLIT-AUTO 2022-07-11. Ši įmonė bendradarbiauja su Lietuvos įmone Bengina. Atlyginimą moka KAZLIT-AUTO. Įmonėje dirba apie 4-5 žmones, kuriuos pažįsta. Nurodymus gauna nuo logisto V. pavardės nežino“. Taigi vairuotojas aiškiai nurodė, kad dirba būtent TDO „KAZLIT-AUTO“, iš šios įmonės gauna darbo užmokestį ir iš šios įmonės darbuotojo logisto gauna nurodymus darbo atlikimui. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina esant darbo santykius tarp vairuotojų ir TDO „KAZLIT-AUTO“, o ne tarp vairuotojų ir pareiškėjos. Pažymi, kad atsakovė, teigdama, kad yra nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, visiškai nieko nepasisako apie atlygintinumą ir pavaldumą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės prielaidas, jog pareiškėja moka atlygį minimiems vairuotojams. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbo užmokestį vairuotojams moka TDO „AKZLIT-AUTO“. Tuo labiau nėra jokių įrodymų apie vairuotojų pavaldumą ir paklusimą pareiškėjos darbo tvarkai, kadangi tokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Akcentuoja, jog atsakovė Nutarime teigia, kad vairuotojai dirba pareiškėjos naudai. Pažymi, kad pareiškėjos pagrindinė veiklos sritis yra naudotų automobilių detalių prekyba. Pareiškėja nevykdo krovinių pervežimo veiklos kaip komercinės paslaugos. Atitinkamai pareiškėja iš TDO „KAZLIT-AUTO“ gauna atlyginimą už nupirktas automobilių detales. Tačiau negauna jokio atlygio už krovinio pervežimą. Taigi ta nauda, kuria sukuria minimi vairuotojai, yra TDO „KAZLIT-AUTO“ nauda. TDO „KAZLIT-AUTO“ vairuotojai atveža įmonės nupirktas automobilių detales į Kazachstaną. Tuo tarpu pareiškėja šios vairuotojų sukuriamos naudos negauna – už krovinio pervežimą jis negauna atlygio. Atsakovė Nutarime akcentuoja, kad pareiškėjai yra išduota licencija vežti krovinius, o krovinių transportavimo važtaraščiuose vežėjas ir sekantis vežėjas yra nurodyta pareiškėja. Pareiškėja turi krovinines transporto priemones, kurios yra naudojamos pareiškėjos pagrindinėje veikloje, jomis pristatomos prekės pirkėjams. Pažymi, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija yra išaiškinusi, kad licencijos krovinių vežimui nereikia tik tuo atveju, kai vykdomas vežimas savo sąskaita (net ir tada, kai vežėjas ir gavėjas nebūtinai yra tas pats asmuo), tačiau yra laikomasi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 1 straipsnio 5 dalies d) punkte nurodytų krovinio vežimo sąlygų.
Paaiškina, jog pareiškėjai yra privaloma turėti licenciją krovinių vežimui, kadangi automobilių detalės, kurios yra parduotos, yra išvežamos ne savo reikmėmis ir ne tik įmonės teritorijoje. Atitinkamai, laikantis teisinio reglamentavimo, pareiškėjai yra išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos: - (duomenys neskelbtini) išduota automobiliui valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - (duomenys neskelbtini) išduota automobiliui valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - (duomenys neskelbtini) išduota automobiliui valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - (duomenys neskelbtini) išduota automobiliui valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - (duomenys neskelbtini) išduota automobiliui valst. Nr. (duomenys neskelbtini); - (duomenys neskelbtini) išduota automobiliui valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi licencija yra išduodama įmonei, o licencijos kopija konkrečiai transporto priemonei. Šiuo atveju teisės aktai numato, kad vežėjas privalo turėti transporto priemones, tačiau nenumato reikalavimo, kad vežėjas privalo būti sudaręs darbo sutartį su transporto priemonę vairuojančiu asmeniu. Taigi krovinį vežančias motorines transporto priemones gali vairuoti pagal sutartinę prievolę įmonės įdarbintas ar jai suteiktas personalas.
Teigia, kad pagal pareiškėjos ir TDO „KAZLIT-AUTO“ susitarimą, naudojantis pareiškėjos krovininėmis transporto priemonėmis nupirktos automobilių detalės yra nuvežamos iki Baltarusijos Respublikos ir ten krovinys yra perduodamas kitai transporto priemonei, perimamas kito vežėjo (vairuojant tam pačiam asmeniui). Pareiškėjos valdomos transporto priemonės nupirktų automobilių detalių pristatymui yra naudojamos tam, kad būtų paprastesnis sienos kirtimas. Tačiau kirtus Baltarusijos Respublikos sieną krovinys yra perimamas kitos transporto priemonės ir TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojų toliau vežamas į Kazachstaną. Pažymi, kad krovinių transportavimo važtaraščiuose, priešingai nei nurodo atsakovė Nutarime, yra atžymėta, jog krovinys yra perduodamas sekančiam vežėjui - pavyzdžiui, TOO „ZALIA TRANS“, bei nurodytas kitos transporto priemonės numeris. Todėl teiginiai, kad krovinio važtaraščiuose nurodomas tik vienintelis vežėjas pareiškėja yra nepagrįstas. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja ir valdydama transporto priemones, kurioms išduotos šios licencijos kopijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - LR KTK) 8 str. 4 d., neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir sudaryti nuomos sutarčių. Pažymi, kad licencija yra išduota pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui, ir pareiškėja teisės vykdyti licencijuojamą veikla niekam kitam nesuteikė ir nesudarė jokių nuomos sutarčių. Pareiškėjos parduotos automobilių detalės buvo pareiškėjos supakuotos, pakrautos į pareiškėjos valdomas transporto priemones, kurioms yra išduotos pareiškėjos turimos licencijos kopijos, ir prie Baltarusijos Respublikos sienos perduotos kitai transporto priemonei.
Nurodo, jog atsakovė taip pat argumentuoja, kad minimiems TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojams V. S. ir A. Z. buvo išduoti pareiškėjos įgaliojimai valdyti pareiškėjai priklausantį vilkiką, stebėti jo techninį stovį, atstovauti kelių policijoje, muitinėje ir draudimo institucijose. Pažymi, kad tokie įgaliojimai niekaip nepatvirtina atsakovės prielaidų apie nelegalų darbą. Kadangi pagal pareiškėjos ir TDO „KAZLI-AUTO“ sutartį TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojai nuvairuoja pareiškėjos transporto priemones su TDO „KALIT-AUTO“ iš pareiškėjos nupirktomis automobilių detalėmis, logiška, jog šiems TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojams buvo išduodami įgaliojimai, kurie pagrindė TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojų teisę valdyti transporto priemones. Tokių įgaliojimų išdavimas nėra draudžiamas ar ribojamas ir automatiškai nesukuria darbo santykių tarp įgaliojimą išdavusio ir jį priėmusio asmens. Šiuo atveju Nutarime minimi vairuotojai ne tik paaiškino, jog dirba pagal darbo sutartį įmonėje TDO „KAZLIT-AUTO“ ir iš jos gauna darbo užmokestį bei nurodymus, tačiau pateikė atsakovei ir darbo sutartį. Faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minimi vairuotojai dirba TDO „KAZLIT-AUTO“, o ne pareiškėjos naudai, pareiškėja vairuotojams neatlygina už jokį darbą, neduoda privalomų nurodymų ir jų darbo nekontroliuoja. Taigi jokių santykių, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip darbo santykiai, tarp pareiškėjos ir minimų TDO „KAZLIT-AUTO“ darbuotojų nėra. Pareiškėją ir TDO „KAZLIT-AUTO“ sieja verslo santykiai ir jokio siekio paslėpti neva egzistuojančius darbo santykius nėra ir niekada nebuvo. Pažymi, kad jokių pažeidimų, susijusių su krovinių vežimu ir teisiniu reglamentavimu pareiškėjos atžvilgiu niekada nebuvo nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjos atstovė nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei palikti galioti Nutarimą.
Atsakovė paaiškina, kad VDI 2023 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. NUĮPBJ 30229 konstatuota, kad trečiųjų šalių piliečiai V. S., A. Z., U. N., S. K. vairavo UAB „Bengina“ valdomą krovininį kelių transportą, vykdė vairuotojo darbą teikiant įmonei naudą, tačiau nesudaryta su darbuotoju darbo sutartis bei nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UAB „BENGINA“, atstovaujama direktorės G. K., leisdama vairuotojui V. S., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. Z., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuotojui U. N., laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. kovo 18 d. vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. K., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojo darbą UAB „Bengina“ naudai nesudarydama su darbuotojais darbo sutarties bei nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir negavus privalomų leidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui savo veiksmais (neveikimu) pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d. bei padarė Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 punkto (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.
VDI pažymi, kad priimant Nutarimą buvo išanalizuota administracinio tyrimo metu iš kompetentingų institucijų surinkta ir atsakomybėn traukiamo asmens pateikta dokumentinė informacija. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad UAB „Bengina“ būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja ir valdydama transporto priemones, kurioms išduotos šios licencijos kopijos vadovaujantis LR KTK 8 str. 4 d. yra visiškai atsakinga už licencijuoto vežėjo vykdomą veiklą, nes neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Pareiškėja skunde neginčija, o priešingai – patvirtina, kad faktinis vežėjas buvo UAB „Bengina“. Tai nustatyta ir nutarime atsižvelgiant į vežėjo spaudus krovinių važtaraščiuose. Pareiškėja skunde nurodo, kad „naudojantis UAB „Bengina“ krovininėmis transporto priemonėmis nupirktos automobilių detalės yra nuvežamos iki Baltarusijos Respublikos ir ten krovinys yra perduodamas kitai transporto priemonei, perimamas kito vežėjo (vairuojant tam pačiam asmeniui)“. Šis pareiškėjos teiginys, atsakovės nuomone, patvirtina, kad iki perdavimo kitam vežėjui pareiškėjos valdomas transporto priemones vairavo ir darbines funkcijas vykdė nustatyta tvarka įmonėje neįdarbinti vairuotojai.
Atsakovės vertinimu, pareiškėja, sudarydama „bendradarbiavimo“ sutartį, siekė paslėpti darbinių funkcijų vykdymą ir ne tik nesilaikė teisės aktų reikalavimų, bet nesilaikydama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, iškreipdama konkurenciją ir darbo rinką nesąžiningai konkuravo su teisėtai veikiančiomis analogiška ekonomine veikla užsiimančioms ir trečiųjų šalių piliečius įdarbinančiomis įmonėmis.
VDI sutinka, kad Nutarime padaryta techninė (spausdinimo) klaida bendradarbiavimo sutartį įvardinant kaip nuomos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nutarime yra teisingai įvardinta bendradarbiavimo sutartis, nurodant jos sudarymo datą bei esmę, mano, kad techninės (spausdinimo) klaidos padarymas įtakos teisingam ir pagrįstam nusižengimo kvalifikavimui nepadarė. Pareiškėja skunde nurodo, kad „UAB „Bengina“ ir TDO „KAZLIT-AUTO“ sudarytas susitarimas patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, kurių esmė ir tikslas – naudotų automobilių detalių pardavimas į Kazachstaną“. VDI Nutarime pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. UAB „Bengina“ sudarydama 2020-04-01 bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-04-01 su Kazachstano Respublikos įmone, kuriai vadovauja UAB „Bengina“ transporto vadybininkas (nurodyta G. K. paaiškinime ir IS „Vektra“) siekė slėpti darbo santykius su vairuotojais vairuojančiais UAB „Bengina“ valdomas transporto priemones, važiuojančias su UAB „Bengina“ licencija, CMR važtaraščiais ir užsienio valstybių leidimais tarptautiniam krovinių vežimui keliais išduotais UAB „Bengina“.
Akcentuoja, jog pareiškėja teigia, kad „vežėjas privalo turėti transporto priemones, tačiau nenumato reikalavimo, kad vežėjas privalo būti sudaręs darbo sutartį su transporto priemonę vairuojančiu asmeniu. Taigi krovinį vežančias motorines transporto priemones gali vairuoti pagal sutartinę prievolę įmonės įdarbintas ar jai suteiktas personalas“. UAB „Bengina“ – Lietuvos Respublikos įmonė vykdanti licencijuojamą krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais veiklą ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, neabejotinai krovinių pervežimui gali pasitelkti įdarbintą, ar jai komandiruotą personalą, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, ir Nutarime konstatuota, kad asmenys vairuojantys UAB „Bengina“ valdomas transporto priemones įmonėje nebuvo įdarbinti. Duomenų apie tai, kad tyrimo metu nustatyti nelegaliai dirbę asmenys būtų komandiruoti į UAB „Bengina“ pareiškėja taip pat nepateikė. VDI pažymi, kad siekiant komandiruoti asmenis iš Kazachstano Respublikos įmonės TDO „KAZLIT-AUTO“ į UAB „Bengina“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 57 str. 1 d. 6 p. nuostatomis užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 str. nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. Be to, apie tokį darbuotoją vadovaujantis UTPĮ 62 str. 8 p. darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Administracinio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu UAB „Bengina“ leidimų dirbti V. S., A. Z., U. N. ir S. K. nepateikė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje nėra informacijos apie UAB „Bengina“ įdarbintus, ar komandiruotus užsieniečius, todėl pareiškėjos teiginiai vertintini, kaip gynybinė pozicija, nepagrįsta faktiniais įrodymais ir prieštaraujanti UTPĮ.
Šalies argumentai
Teigia, jog pareiškėja skunde nurodo, kad „VDI, teigdama, kad yra nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, visiškai nieko nepasisako apie atlygintinumą ir pavaldumą“. VDI pažymi, kad dėl darbo atlygintinumo požymio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį – atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan., o tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
VDI mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, byloje įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumas, logiškumas ir prieštaravimus neteikiant nė vienai įrodymų rūšiai pranašumo prieš kitus bei motyvuotai ir pagrįstai pripažino pareiškėją kalta padarius nusižengimą įrodytą 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 30229 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje. Už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į tai kad Pareiškėja su pažeidimais nesutiko, nelegalaus darbo periodas truko pakankamai ilgą laiką (nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. kovo 18 d.), nelegaliai dirbo 4 trečiųjų šalių piliečiai motyvuotai Nutarimu paskirta artima baudos vidurkiui 6000 (1500 x 4=6000) eurų bauda.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta 6 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. 14VaR-1453 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo VDI apie tai, kad nustatė galimus nelegalaus darbo atvejus Bendrovėje. Pagal VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemones, UAB „Bengina“ yra šių krovininių automobilių valdytojas: 1) RENAULT MAGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) RENAULT MAGNUM 500DXI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) RENAULT MAGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) DAF XF 510 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus VSAT informacinės sistemos duomenis apie šių transporto priemonių vykimus per valstybės sieną, nustatyta, kad jas periodiškai vairavo asmenys, kurie nėra įdarbinti UAB „Bengina“: 1) (duomenys neskelbtini) pilietis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nacionalinė (D) viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2023-09-20. Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie V. S. įdarbinimą UAB „Bengina“; 2) (duomenys neskelbtini) pilietis A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nacionalinė (D) viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2023-08-08. Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie A. Z. įdarbinimą UAB „Bengina“; 3) (duomenys neskelbtini) pilietis U. N., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nacionalinė (D) viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2023-07-06. Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie U. N. įdarbinimą Lietuvoje; 4) (duomenys neskelbtini) pilietis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Šengeno trumpalaikė (C) viza Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), galiojanti nuo 2021-07-31 iki 2022-10-31. Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie S. K. įdarbinimą Lietuvoje. VSAT informacinėje sistemoje užregistruoti transporto priemonių vykimai per valstybės sieną. Remiantis aukščiau išdėstytu, VSAT prašė atlikti patikrinimą dėl išvardintų asmenų galimai nelegalaus darbo UAB „Bengina“.
Bendrovės direktorė 2023 m. balandžio 6 d. VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „UAB „Bengina“ vairuotojų nesamdo. Vairuotojus samdo TDO „KAZLIT-AUTO“ pagal sutartį Nr. 20-04-01. Vežami kroviniai priklauso UAB „Bengina“,t. y. naudotos ir naujos automobilių dalys ir eksploatacinės medžiagos. Visos su vežamais kroviniais susijusios procedūros atžymėtos Vilniaus teritorinėje muitinėje. Užsieniečių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų - pasuose nacionaline ar Šengeno viza, dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi šalyje -prašė patikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
V. S. 2023 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, kad yra įdarbintas Kazachstano įmonėje TDO ,,KAZLIT-AUTO“ 2022 m. liepos 11 d. Ši įmonė bendradarbiauja su Lietuvos įmone ,,Bengina“. Atlyginimą moka ,,KAZLIT-AUTO“. Įmonėje dirba apie 4-5 žmones, kuriuos pažįsta. Nurodymus gauna nuo ,,KAZLIT-AUTO“ logisto V. (pavardės nežino).
VDI 2023 m. balandžio 15 d. Tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad pasienio poste buvo patikrinta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti Bendrovei, kurią vairavo A. Z.. Nustatyta, kad šis asmuo niekur nedirba. Jis pateikė darbo sutartį sudarytą su Kazachstano Respublikos įmone. Taip pat pateikė krovinių važtaraščius ir įgaliojimą. Paimtas paaiškinimas dėl galimo nelegalaus darbo.
A. Z. 2023 m. balandžio 15 d. paaiškinime nurodė, kad dirba ,,KAZLITA“, automobilis ,,RENAULT MAGNUM“ (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Bengina“. UAB „Bengina“ dukterinė kompanija ,,KAZLITA“, šiandien reisą atlieka pagal nurodymą vadybininko V. iš Kazachstano, iš įmonės ,,KAZLITA“, atvyko su taksi į (duomenys neskelbtini) gatvę ir paėmė vilkiką, 2023 m. balandžio 7 d. automobilis buvo pakrautas, visi dokumentai gulėjo mašinoje, kas pasirašinėjo CMR, nežino. Paimti mašiną su priekaba liepė vadybininkas V. Darbo sutartį dėl įdarbinimo pasirašė su ,,KAZLITA“. Automobilį pasiėmęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės 2023 m. balandžio 7 d. įvarė į kaupiklį 2023 m. balandžio 9 d., o šiandien 2023 m. balandžio 15 d. važiuoja į (duomenys neskelbtini).
Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2VE-5080 VDI pateikė saugomų važtaraščių CMR kopijas.
Lietuvos transporto saugos administracija 2023 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 15B-2634 VDI pateikė panaudotų užsienio valstybių leidimų tarptautiniam krovinių vežimui keliais kopijas.
VDI Nutarimu pareiškėjai už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skyrė 6 000 (1500 x 4=6000) eurų baudą. VDI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. kovo 18 d. per Lietuvos Respublikos sieną UAB „Bengina“ valdomomis transporto priemonėmis, turinčiomis šio vežėjo galiojančias Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, su CMR važtaraščiais, kuriuose grafose „vežėjas“ ar „sekantis vežėjas“ pažymėti UAB „Bengina“ spaudai, bei su užsienio valstybių leidimais tarptautiniam krovinių vežimui keliais išduotais UAB „Bengina“ buvo vežami kroviniai – vykdomos darbinės funkcijos UAB „Bengina“ naudai, tačiau su vairuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie socialinio draudimo pradžią nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. VDI konstatavo: - (duomenys neskelbtini) piliečiai: V. S., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); A. Z., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); U. N., laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. kovo 18 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); S. K., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) realiai dirbo - vykdė transporto priemonės vairuotojo darbines funkcijas UAB „Bengina“ naudai. V. S., A.Z., U. N., S. K. dirbo nesudarę rašytinių darbo sutarčių ir apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. UAB „Bengina“ būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja ir valdydama transporto priemones, kurioms išduotos šios licencijos kopijos, vadovaujantis LR KTK 8 str. 4 d., neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir sudaryti nuomos sutarčių. UAB „Bengina“ sudarydama 2020 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-04-01 su Kazachstano Respublikos įmone, kuriai vadovauja UAB „Bengina“ transporto vadybininkas (nurodyta G. K. paaiškinime ir IS „Vektra“) siekė slėpti darbo santykius su vairuotojais, vairuojančiais UAB „Bengina“ valdomas transporto priemones, važiuojančias su UAB „Bengina“ licencija, CMR važtaraščiais ir užsienio valstybių leidimais tarptautiniam krovinių vežimui keliais, išduotais UAB „Bengina“. 2023 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. balandžio 15 d. tikrinant V. S. ir A. Z. pateiktą kelionės dokumentaciją buvo pateikti UAB „Bengina“ išduoti įgaliojimai valdyti UAB „Bengina“ priklausantį vilkiką, stebėti jo techninį stovį, atstovauti kelių policijoje, muitinėje ir draudimo institucijose. Įgaliojimų atstovauti įmonę suteikimas vairuotojams dar kartą patvirtina darbuotojų veikimą įmonės vardu ir įmonės naudai. UAB „Bengina“, kaip vežėjo, atsakomybę už vairuotojus (vilkiko ekipažą) nustatyto LR KTK 44 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. UAB „Bengina“ neįdarbindama vairuotojų, o sudarydama „bendradarbiavimo“ sutartį, kuria siekė paslėpti darbinių funkcijų vykdymą, ne tik nesilaikė teisės aktų reikalavimų, bet nesilaikydama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, iškreipdama konkurenciją ir darbo rinką, nesąžiningai konkuravo su teisėtai veikiančiomis analogiška ekonomine veikla užsiimančioms ir trečiųjų šalių piliečius įdarbinančiomis įmonėmis. Tai patvirtina ir faktas, kad UAB „Bengina“ būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja ir valdydama transporto priemones neįdarbina vairuotojų (UAB „Bengina“ direktorės paaiškinimas).
VDI taip pat Nutarime sprendė, kad šiuo atveju nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, trečiųjų šalių piliečiai V. S., A. Z., U. N., S. K. vairavo UAB „Bengina“ valdomą krovininį kelių transportą, vykdė vairuotojo darbą teikiant įmonei naudą, tačiau nesudaryta su darbuotoju darbo sutartis bei nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UAB „BENGINA“, atstovaujama direktorės G. K., leisdama vairuotojui V. S., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. Z., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuotojui U. N., laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. kovo 18 d. vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),vairuotojui S. K., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojo darbą UAB „Bengina“ naudai, nesudarydama su darbuotojais darbo sutarties bei nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir negavus privalomų leidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui savo veiksmais (neveikimu), pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d. bei padarė Užimtumo įstatymo 56 str. 1d. 2 punkto (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės: padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. UAB „Bengina“ atstovas, direktorė G. K. su pažeidimais nesutiko. Nelegalaus darbo periodas truko pakankamai ilgą laiką (nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. kovo 18 d.), nelegaliai dirbo 4 trečiųjų šalių piliečiai. Nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio darbuotojams bei mokesčių valstybei. Atsižvelgiant į tai, buvo skiriama sankcija artima baudos vidurkiui.
Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), Įstatymas, KTK, UTPĮ (redakcijos, galiojusios ginčijamo Nutarimo priėmimo metu).
KTK 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.
UTPĮ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Pareiškėja skunde nesutinka su Nutarimu dėl to, kad Nutarime nurodyta, jog tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojo darbas buvo teikiamas jos naudai. Pareiškėja mano, jog 2020 m. balandžio 1 d. tarp jos ir TDO ,,Kazlit-auto” (toliau – ir Įmonė) sudaryta bendradarbiavimo sutartis (toliau – ir Sutartis) patvirtina, jog pareiškėja organizuoja autodetalių pristatymą į Kazachstaną, šalių santykiai yra atlygintini. Nutarime minimi vairuotojai yra Įmonės darbuotojai, kurie naudą kuria Įmonei. Pareiškėja turi licenciją, vykdo veiklą. Pareiškėjos valdomos transporto priemonės naudojamos paprastesniam Baltarusijos Respublikos sienos kirtimui, o krovinys yra perduodamas kitai transporto priemonei vairuojant tam pačiam vežėjui. Krovinių važtaraščiuose buvo nurodyta vežėja ne tik pareiškėja, o taip pat ir TOO „ZALIA TRANS“, bei nurodytas kitos transporto priemonės numeris. Įmonės darbuotojams buvo išduoti įgaliojimai valdyti pareiškėjai priklausantį vilkiką, kadangi pareiškėja ir Įmonė buvo sudariusi Sutartį, tokių įgaliojimų suteikimas nesukuria darbo santykių. Nutarime minimi vairuotojai paaiškino, jog dirba Įmonėje ir iš jos gauna darbo užmokestį.
Taigi, įvertinus pareiškėjos skundo teiginius matyti, jog ji iš esmės nesutinka su tuo, jog trečiosios šalies piliečiai, perveždami krovinius su pareiškėjai priklausančiomis transporto priemonėmis, tokiais savo veiksmais sukūrė darbo santykius su pareiškėja.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra krovininių automobilių valdytoja: RENAULT MAGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); RENAULT MAGNUM 500DXI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); RENAULT MAGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); DAF XF 510 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog minėtus pareiškėjai priklausančius krovininius automobilius vairavo (duomenys neskelbtini) piliečiai V. S. (V. S.), A. Z. (A. Z.), U. N. (U. N.) ir S. K. (S. K.). Byloje pareiškėja nesutinka su tuo, jog ji suteikdama transporto priemones minėtiems asmenims, sukūrė darbo santykius su minėtais trečiosios šalies piliečiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pareiškėja, tokiais savo veiksmais galėjo sukurti ir ar sukūrė nelegalias darbo sąlygas.
Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, jog VDI pateikė teismui duomenis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-226-885/2024 (toliau – ir Nutartis), kurioje VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-393-2023 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) paliktas galioti. Minėta Vilniaus apygardos teismo Nutartis yra įsiteisėjusi jos paskelbimo dieną. Šioje byloje buvo vertintas VDI Nutarimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas, kuriuo Bendrovės direktorė G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda už tai, kad pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. būdama Bendrovės direktorė, leido įmonėje trečiųjų šalių piliečiams V. S. (V. S.) laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 12 d., A. Z. (A. Z.) laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., U. N. (U. N.) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. kovo 18 d., S. K. (S. K.) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. vairuoti UAB „Bengina“ valdomą krovininį kelių transportą, vykdyti vairuotojų darbus, nesudarius darbo sutarčių.
Vilniaus apygardos teismas Nutartyje sprendė, kad įvertinus tai, jog tarp UAB „Bengina“ ir TDO „Kazlit – Auto“ bendradarbiavimas yra oficialiai įformintas nuo 2020 m. balandžio 1 d., o nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) piliečiai vairavo UAB „Bengina“ priklausančius krovininius automobilius kiek trumpiau nei vienerius metus, taip atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas, kurias atlieka pagal darbo sutartis, sudarytas su TDO „Kazlit – Auto“, darytina išvada, jog šie asmenys turėjo teisę į minimalų atlyginimą, tačiau dirbo UAB „Bengina“ nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos bei nepranešus apie valstybinio socialinio draudimo pradžią atitinkamai institucijai, t. y., dirbo nelegaliai šioje Bendrovėje.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas Nutartyje pasisakė vertindamas Nutarimo Nr. 1 teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo Nutartyje vertinti analogiški argumentai dėl Bendrovės veiksmų vertinimo, analizuoti tie patys faktiniai duomenys, dokumentai. Vilniaus apygardos teismas sprendė, ar minėti trečiųjų šalių piliečių veiksmai, kuomet jie gabena krovinius su pareiškėjai priklausančiomis transporto priemonėmis, tačiau yra įdarbinti TDO „Kazlit – Auto“, gali būti vertinami kaip nelegalus darbas. Tokie trečiųjų šalių piliečių veiksmai pripažinti kaip nelegalus darbas, kadangi nustatyta, jog jie dirbo Bendrovės naudai, o už tai jiems nebuvo mokamas atlyginimas, jie nebuvo įdarbinti. Minėtoje teismo Nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi, pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai V. S. (V. S.), A. Z. (A. Z.), U. N. (U. N.), S. K. (S. K.) Bendrovėje vykdydami krovinių pervežimo paslaugas su Bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis, dirbo nelegaliai. Teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatė pagrindo kitaip vertinti tas pačias faktines aplinkybes, dėl kurių jau pasisakyta nurodytoje Vilniaus apygardos teismo Nutartyje.
Vilniaus apygardos teismo Nutartyje nustatyta, kad Sutartis nepagrindžia (duomenys neskelbtini) piliečių darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tariamų jų komandiruočių. Bendrovė turi Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą licenciją vežti krovinius Nr. (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo teisės perleisti transporto priemonių, kurioms išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, kitos įmonės vairuotojams bei leisti jiems iš esmės atlikti vairuotojų darbines funkcijas, kadangi tokie veiksmai yra iš esmės nesuderinami su šio pobūdžio licencijos turėjimu. Dėl važtaraščiuose nurodytos kitos įmonės TOO „Zalia Trans“, teismas sprendė, kad tai savaime nepanaikina aplinkybės, jog UAB „Bengina“ buvo nurodomos kaip vežėjas/sekantis vežėjas dalyje aptariamų CMR važtaraščių, taigi nepaneigia ir VDI nurodytų argumentų.
Visos šios Vilniaus apygardos teismo Nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad minėti trečiosios šalies piliečiai, perveždami krovinius su pareiškėjai priklausančiomis transporto priemonėmis, sukūrė darbo santykius, nors įdarbinti buvo TDO „Kazlit – Auto“. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia Nutartimi konstatavo Bendrovės nelegalaus darbo faktą, ir šioje administracinėje byloje teismas sprendžia, jog Bendrovė, oficialiai neįdarbinusi minėtų trečiosios šalies piliečių, tačiau faktiškai juos įdarbinusi (pati pareiškėja skunde nurodo, kad perdavus krovinį Baltarusijos Respublikoje, kitą transporto priemonę vairuodavo tas pats vežėjas), nemokėdama jiems darbo užmokesčio, nepranešusi apie valstybinio socialinio draudimo pradžią ir negavusi leidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pateikti analogiški duomenys, kurie jau buvo įvertinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Nutartimi, todėl Sutartis, trečiųjų šalių darbuotojų paaiškinimai, CMR važtaraščiai, IS „Vektra“ duomenys, VSAT bei Vilniaus teritorinės muitinės pateikti duomenys ir kita byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog V. S., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); A. Z., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); U. N., laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. kovo 18 d. vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); S. K., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d., vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo pareiškėjos naudai, nors nebuvo oficialiai įdarbinti. Transporto priemonės buvo vairuojamos tų pačių asmenų ne tik Įmonės naudai, bet ir pareiškėjos naudai (nors jie buvo įdarbinti tik Įmonėje), tačiau pareiškėja už tai darbo užmokesčio jiems nesumokėjo, oficialių darbo santykių nesukūrė, kas sudaro pagrindą konstatuoti nelegalaus darbo faktą. Šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Nutartimi. Nagrinėjamoje byloje nesant pagrindų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo, yra pagrindas pripažinti, jog VDI ginčo Nutarime pagrįstai sprendė, jog pareiškėja aptartais savo veiksmais pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
Pažymėtina, kad mažesnės negu numatytoji įstatyme piniginės baudos skyrimas ar, juo labiau, piniginės baudos neskyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali taikyti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu numatytosios įstatyme pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).
UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta, kad institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nagrinėjamu atveju Nutarime nurodyta, jog nelegalaus darbo periodas truko pakankamai ilgą laiką (nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2023 m. kovo 18 d.), nelegaliai dirbo 4 trečiųjų šalių piliečiai. Nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio darbuotojams bei mokesčių valstybei. Atsižvelgiant į tai, paskirta sankcija artima baudos vidurkiui. Nutarime nurodytas sankcijos apskaičiavimas – 1500 x 4=6000 eurų.
Kaip matyti, tiek Nutarime pažymėta, jog nelegalus darbas truko apie 8 mėnesius, tiek Vilniaus apygardos teismo Nutartyje pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai vairavo pareiškėjai priklausančius krovininius automobilius kiek trumpiau nei vienerius metus. Taigi, laikotarpis, kurį pareiškėja vykdė nelegalų darbą, teismo vertinimu, yra pakankamai ilgas. Tokiu būdu pareiškėja nemokėjo trečiosios šalies piliečiams darbo užmokesčio, nepranešė valstybės įmonėms apie darbo santykių pradžią, negavo reikiamų leidimų tokiems asmenims dirbti, nemokėjo mokesčių valstybei, be to, pareiškėjos naudai dirbo 4 asmenys, todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas skirti kitokią ar mažesnę sankciją, nei pareiškėjai taikyta VDI Nutarimu. Sankcijos taikymas, kuris artimas baudos vidurkiui, šiuo atveju yra proporcingas, adekvatus, atitinkantis poveikio priemonės tikslus, kadangi pareiškėja už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą baudžiama pirmą kartą (t. y. nebuvo už šį pažeidimą už bausta per pastaruosius 2 metus). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VDI Nutarimu taikė proporcingo dydžio sankciją pareiškėjai.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad VDI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Nutarimą, Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 26 d. nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 30229 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja teismo prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bengina“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.