Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-18-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
2A-18-275/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
M. D.
Atsakovas
UAB „A sistema“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-18-275/2011

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė Procesinio sprendimo kategorija 14.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 19 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant A.Drevinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui UAB „A sistema“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. D. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „A sistema“ jo naudai 8 400 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. birželio – rugpjūčio mėnesius bei delspinigius už kiekvieną atsakovo pradelstą dieną iki visiško atsiskaitymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis dirbo pas atsakovą nuo 2008-12-29 pagal neterminuotą darbo sutartį teisininko pareigose. Atsakovas jam jokių priekaištų dėl darbo drausmės, kokybės neturėjo. 2009 m. birželio mėnesį atsakovo direktorius paprašė ieškovą susimažinti oficialų atlyginimą, siekiant mokėti mažiau mokesčių valstybei. Žadėjo, jog realus ieškovo darbo užmokestis nesikeis. Tačiau jam nepritarus susimažinti darbo užmokestį, atsakovas darbo užmokesčio mokėjimą visai nutraukė. Prasidėjo buitinio lygmens konfliktai. 2009-08-31 atsakovas jam pranešė apie darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas dėl nežinomų priežasčių vengia atsiskaityti su juo bei išduoti pažymą apie priklausančias jam sumokėti sumas. Atsakovas iš keršto pateikė melagingą informaciją VSDFV ir VMI, nurodydamas, kad ieškovas neva laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2009-08-28 buvo pravaikštose, todėl darbo užmokestis jam nepriklauso.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-13 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai. 2008-12-29 ieškovas buvo priimtas į darbą UAB „A sistema“ teisininko pareigoms. 2009-08-28 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl neatvykimo į darbą nuo 2009-07-01 iki 2009-08-21 neturėdamas tam pateisinančios priežasties bei nušalinimo nuo darbo akto pagrindu. 2009-06-03 ieškovas buvo nušalintas nuo darbo, nes darbe pasirodė nestabilios būsenos, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Dėl nušalinimo nuo darbo 2009-06-03 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas. Su įsakymu ieškovas atsisakė susipažinti. 2009-06-10 – 2009-06-22 ieškovas buvo išleistas kasmetinių atostogų. 2009-08-24 atsakovas pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-08-21. Ieškovas atsisakė pasiaiškinti. 2009-08-24 ieškovas buvo nušalintas nuo darbo. 2009-08-28 ieškovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Atleidžiant ieškovą iš darbo su juo buvo pilnai atsiskaityta. Tai, kad atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs patvirtina ir byloje pateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai. Ieškovui yra sumokėta už jo dirbtą laiką iki 2009-07-01, nes nuo 2009-07-01 iki atleidimo iš darbo dienos 2009-08-28 ieškovas nebuvo darbe ir nedirbo (jam žymėtos pravaikštos), todėl darbo užmokestį už minėtą laikotarpį ieškovui priteisti nėra pagrindo. Iš kasos išlaidų orderio matyti, kad ieškovui jam priklausančios išmokėti sumos buvo išmokėtos laiku. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įmonėje buvo atliekami įvairių valstybinių institucijų patikrinimai, tačiau jokių esminių pažeidimų, kurie būtų siejami su ieškovo pažeistomis teisėmis gauti pagrįstą darbo užmokestį, nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nei vienos jam skirtos draudiminės nuobaudos neginčijo. Taip pat jis neginčijo ir atleidimo iš darbo. Tačiau ieškinyje nurodė argumentus dėl atleidimo. Todėl atsižvelgiant į teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, teismas pasisakė ir dėl atleidimo pagrįstumo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojos parodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo, nes buvo laikytasi Darbo kodekso nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Vien tas ieškovo argumentas, jog pats atsakovas jam buvo parašęs gerą charakteristiką, nesudaro pagrindo teigti, kad jo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad charakteristika buvo parašyta 2009-05-13, o ieškovas buvo atleistas iš darbo už pravaikštas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-08-21. Tai, kad ieškovas neatvyko į darbą ir jam pagrįstai buvo žymimos pravaikštos patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai. Be to, pats ieškovas neginčijo drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas laikė, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl jo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Ieškovas M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą ir priimti naują, patenkinant visus ieškinyje bei ieškinio papildyme pareikštus reikalavimus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti visus liudytojus, nurodytus patikslintame ieškinyje bei parengiamojo posėdžio protokole. Papildomai apklausti buvusią UAB „A sistema“ darbuotoją V. U. Paaiškėjus atsakovo atstovų A. M. bei D. R. galimoms nusikalstamoms veikoms, atskirąją nutartimi išspręsti dėl šių faktų perdavimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė ginčo dalyką byloje. Iš 2010-05-13 sprendimo matyti, jog pirmos instancijos teismas pagrindiniu bylos ir teisminio ginčo dalyku iš esmės laikė tariamų apelianto darbo drausmės pažeidimų buvimo/nebuvimo faktą bei drausminių nuobaudų (tame tarpe apelianto atleidimo iš darbo) pagrįstumą. Tai yra klaidinga pozicija, nes iš esmės bylos baigčiai darbo drausmės pažeidimų, kuriuos tariamai įvykdė apeliantas realumas (atitikimas tikrovei) jokios įtakos neturi. Apeliantas neginčija atleidimo iš darbo teisėtumo, nes dėl nuolat kylančių konfliktų su atsakovo tuomečiu vadovu A. M., iš esmės apeliantas nebūtų prieštaravęs darbo sutarties nutraukimo abipusiu šalių susitarimu, tačiau psichologinė įtampa, nuolatinis atsakovo spaudimas apeliantui susimažinti oficialų atlyginimą taikų darbo sutarties nutraukimą padarė neįmanomu. Kadangi iš esmės darbo sutarties nutraukimas atitiko ne tik atsakovo, bet ir apelianto valią, dėl to apeliantas neprašo ir neprašė jokios išeitinės kompensacijos, o tik priklausančio darbo užmokesčio. Taigi tikrąjį bylos ir teisminio ginčo dalyką sudaro klausimas, ar apeliantas tikrai buvo pravaikštose laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-08-28, ir ar pagrįstai už šį laikotarpį atsakovas apeliantui nepriskaičiavo ir nemokėjo atlyginimo. Paaiškėjus, jog pravaikštos buvo tariamos, o būtent tokios pozicijos apeliantas nuosekliai laikosi, kiltų ne tik atsakovo pareiga sumokėti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį ieškovui, bet ir atsirastų vada ikiteisminiam tyrimui dėl darbo laiko tabelio suklastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą apklausti liudytojus bei įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis VMI, VSDF Vilniaus skyrių bei Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių. CPK 415 str. imperatyviai numato teismo pareigą darbo bylose išreikalauti į bylą visus reikiamus dokumentus, kurių negali gauti pats darbuotojas. Apelianto nuomone, ši norma apima ir teismo pareigą užtikrinti, jog būtų apklausti visi liudytojai, kurie tik gali patvirtinti galimų darbuotojo teisių pažeidimo faktą bei gauti visi darbuotojo teises galintys padėti apginti duomenys. Pirmos instancijos teismas ne tik, kad nepadėjo ieškovui rinkti įrodymų, t.y. asmenų parodymų, galinčių patvirtinti, jog tariamų pravaikštų metu jis buvo darbe, o priešingai - visomis priemonėmis stengėsi, jog į bylą nepatektų nei liudytojų parodymai nei Valstybės institucijų (kurias apeliantas prašė traukti į bylą trečiaisiais asmenimis) nuomonės ir paaiškinimai galintys bylos eigą pasukti darbdaviui nenaudinga linkme. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai aktyviai procesiškai palaikė ne silpnąją darbo santykių pusę - darbuotoją (apeliantą), o stipriąją -darbdavį. Pirmos instancijos teismas neįvertino atsakovo atstovų A. M. bei D. R. duotų paaiškinimų teismui prieštaringumo. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Darbo kodekso normų sisteminė analizė bei Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2006 pravaikšta leidžia laikyti tik neatvykimą be pateisinamų priežasčių visą darbo dieną. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažindamas, jog laikotarpiu 2009-07-01 iki 2009-08-28 apeliantas visgi atvykdavo į darbą, tik dirbdavo neilgai - „po kokį pusvalandį“, iš esmės pats pripažino, jog pravaikštom žymėti pagrindo nebuvo. Nežiūrint to pirmosios instancijos teismas šios esminės aplinkybės nepaminėjo, nevertino savo sprendime. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino tinkamu ir svarbiu įrodymu atsakovo vidinį dokumentą – tabelį, jo niekaip nesusiedamas nei su atsakovo teiginiais apie tariamą apelianto nedarbingumą laikotarpiu 2009-07-01 iki 2009-08-28, nei su atsakovo į bylą pateiktu 2009-08-28 įsakymu dėl pravaikštų žymėjimo M. D., nei atsakovo buvusio direktoriaus A. M. teiginiais apie tariamą apelianto nedarbingumą (dėl medicininių priežasčių). Kadangi atsakovo atstovas A. M. pirmos instancijos teismo posėdyje ėmė painiotis ir visgi pripažino, jog apeliantas kartais atvykdavo į darbą tariamų pravaikštų ar nedarbingumo laikotarpiu, nėra aišku kodėl drausminė nuobauda buvo pritaikyta tik rugpjūčio mėn. pabaigoje. Pirmos instancijos teismas iš esmės sankcionavo vidinio atsakovo dokumento - 2009-08-28 įsakymo dėl pravaikštų žymėjimo M. D. pritaikymą atgaline data, t.y. laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-08-28, nors beveik du mėnesius atsakovas nesiėmė jokių priemonių apelianto nedarbingumo pažymėjimo egzistavimo faktui nustatyti, nors pats atsakovas pripažįsta apeliantą darbe dažnai matydavęs ir nuo 2009-07-01 iki 2009-08-28. Pirmos instancijos teismas niekaip nevertino apelianto teiginių (kurių atsakovas teismo posėdyje nepaneigė ir su jais sutiko), jog su atsakovo vadovu A. M. laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-08-28 drauge pagal darbo sutartis dirbo ir kitoje darbovietėje - V. I. įmonėje. Apeliantas teisininko pareigose, atsakovo vadovas A. M. - buhalterio. Akivaizdu, jog dirbdamas su apeliantu kitoje darbovietėje ir žinodamas apie jo atliekamas darbines funkcijas, atsakovo vadovas galėjo ir privalėjo suvokti, jog apeliantas yra darbingas ir nedelsiant taikyti jam drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Kad atsakovas to nepadarė, yra puikus įrodymas, jog tariamos apelianto pravaikštos yra tik atsakovo fantazijos vaisius, siekiant suvesti asmenines sąskaitas su apeliantu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Nustatyta, kad ieškovo reikalavimų pagrindu byloje yra teigimas, kad jis dirbo pas atsakovą laikotarpyje nuo 2009-07-01 iki 2009-08-28, tačiau jam nepagrįstai buvo nutrauktas darbo užmokesčio mokėjimas šiuo laikotarpiu. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė apklausti byloje liudytoja buvusią atsakovo darbuotoją V. U., nurodydamas, kad ši liudytoja patvirtintų, jog atsakovo vadovas mėgino ją įtikinti pasirašyti suklastotus dokumentus dėl tariamų apelianto pravaikštų. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas ieškovo nebuvimą darbe įrodinėja tokiais dokumentais kaip atsakovo direktoriaus 2009-08-28 įsakymas dėl žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikštas ieškovui nuo 2009-07-01 iki 2009-08-28 ( b.l.59) ir 2009-08-24 nušalinimo nuo darbo aktu, iš kurio matyti, jog M. D. buvo nušalintas nuo darbo 2009-08-24 d., aktą pasirašė komisija, kurios sudėtyje buvo A. M., I. M. ir I. T., todė, l ieškovui nenurodžius, koks dokumentas, kurį galėjo mėginti įtikinti pasirašyti V. U. atsakovo vadovas, buvo suklastotas ir juo įrodinėja ieškovo buvimą pravaikštose atsakovas, pripažintina netikslingu siekti nustatyti liudytojos V. U. gyvenamąją ar darbo vietas ir ją kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį liudytoja.

Pirmosios instancijos teismas 2010-03-25 posėdyje svarstė ieškovo prašymą iškviesti liudytojais 9 asmenis, ir nusprendė vieną iš jų – D. R. apklausti teismo posėdyje, o prašymą dėl kitų liudytojų apklausos atmetė, motyvuodamas tuo, kad kitų liudytojų apklausimas būtų pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje ( b. l. 78-82) nenurodė, kokias aplinkybes, reikšmingas bylai, gali paliudyti jo nurodyti kiti 8 liudytojai, teismas tinkamai išsprendė ieškovo prašymą. Apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė prašymo apklausti kitus liudytojus, tačiau tokį prašymą pateikė apeliacinės instancijos teismui atskiru pareiškimu, gautu teisme 2011-01-24, nurodydamas, kad liudytoja I. M. galėtų patvirtinti, kad ji neprisimena, kad būtų pasirašiusi kokius nors dokumentus. Tai, jog liudytoja neprisimena pasirašymo dokumentuose fakto, nėra žiniomis, kurios reikšmingos sprendžiant ginčą dėl ieškovo buvimo darbe tam tikru laikotarpiu. Ieškovo pateikta prie prašymo iškviesti liudytojus elektroninio susirašinėjimo kopija patvirtina, jog I. M. ieškovui parašė, jog neprisimena, kas buvo prieš tiek laiko, todėl nesant duomenų, kad ši liudytoja galėtų paneigti, jog ieškovas buvo nušalintas nuo darbo 2009-08-24, kad ji tai patvirtino pasirašydama nušalinimo nuo darbo akte, šios liudytojos gyvenamosios ar darbo vietų nustatymas ir kvietimas į posėdį nėra tikslingas, tuo būtų nepagrįstai užtęstas bylos nagrinėjimas. Kadangi kaip komisijos nariai akte pasirašė ne tik I. M., bet ir atsakovas vadovas, bei I. T., o pats ieškovas neturi duomenų, kad nušalinimo akte pasirašė ne pačios komisijos narės, o kiti asmenys, todėl papildomai tirti aplinkybės, ar nėra suklastoti šių darbuotojų parašai nušalinimo akte, nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė byloje įrodymų, kokias funkcijas jis atliko laikotarpiu, už kurį jam buvo nurodytos pravaikštos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, todėl vien šiuo argumentu teismas turėjo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą priteisti jam darbo užmokestį už šį laikotarpį. Patikslintame ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė, jog atsakovo klientų parodymais gali įrodyti, jog tariamų pravaikštų laikotarpiu jis teikė jiems paslaugas. Ieškovas šiame pareikšime prašė apklausti liudytojais 12 bendrovių bei įstaigų vadovus ( b.l.80-81), tačiau apeliaciniame skunde nepateikė prašymo juos apklausti, nepateikė rašytinių įrodymų, iš šių organizacijų , patvirtinančių ieškovo darbą, atstovaujant atsakovą, šiose bendrovėse ir įstaigose. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog dirbo kartu su atsakovo vadovu ir kitoje įmonėje - V. I. įmonėje pagal darbo sutartį, todėl tikėtina, kad ieškovui užregistruotų pravaikštų laikotarpiu jis dirbo kitoje įmonėje.

Kadangi iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo atstovo A. M. bei atsakovo darbuotojos D. R. veiksmuose paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai, todėl prašymas informuoti apie tai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėMarijonas Greičius