Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-238-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
1A-127-238-2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00969-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. S., N. S., A. J., A. K.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-238/2012;

Teisėja L. Šafronienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00969-2009-4;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistiesiems V. S., N. S., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, pagal 302 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinus apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su kita šiuo nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė 44 paros arešto, bausmę skirta atlikti poilsio dienomis areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. J., A. K. ir V. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2009 m. spalio 30 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.50 val., apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama A. K. nuomojamame name (duomenys neskelbtini), iš M. L. kišenės pagrobė M. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, N. S. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2009 m. spalio 30 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 21.30 val., apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama A. K. nuomojamame name (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su V. S., A. K. ir A. J., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, sukurstė padaryti nusikalstamą veiką - sugalvojo pavogti nukentėjusiojo M. L. automobilį „Ford Skorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė automobilį pavogti A. K. ir A. J., kurie kartu su V. S. iš A. K. nuomojamo namo kiemo pagrobė svetimą, M. L. priklausantį turtą - 1500 litų vertės automobilį „Ford Skorpio“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su radijo stotele „Makson“, 200 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam M. L. 1700 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. S. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog M. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl piniginę buvo perdavęs saugoti apeliantei. Teigia, kas buvo piniginės viduje, ji nežinojusi. Baigiant girtauti N. S. paskambino sūnui A. J. ir paprašė, kad jis parvežtų ją namo. Sūnus atvyko su patėviu, jos sutuoktiniu V. S.. Jiems atvykus, piniginę M. L. ji jau buvo grąžinusi. Ką nukentėjusysis darė su jam priklausančia elektronine mokėjimo kortele, ji nežinanti. Mano, jog galbūt pats nukentėjusysis prašė V. S. patikrinti, ar banko sąskaitoje yra pinigų, arba gal jam reikėjo nusipirkti benzino. Neįvertinta, jog įvykio metu visi asmenys buvo neblaivūs, todėl neaišku, kieno paliepimus vykdė V. S.. Skundo autorė teigia, jog tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės, mobiliojo ryšio telefono ji iš M. L. negrobė, nes viskas, ką jai buvo nukentėjusysis perdavęs pasaugoti, jam buvo grąžinta. Be to, automobilio „Ford Skorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusios stotelės „Makson“ ji nesiūlė pavogti ir parduoti nei A. K., nei A. J., nei V. S.. Kas ir kodėl bandė užkurti M. L. priklausantį automobilį, temdamas jį, ji nežino, nes tuo metu buvo namo viduje. Jos nuomone, nukentėjusysis dėl neaiškių priežasčių ją apkalbėjo, o žalą nuketėjusiajam atlygino dėl to, kad nebūtų suimtas jos sūnus A. J.. Skundo autorės nuomone, jai paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga. Neįvertinta, jog ji yra silpnos sveikatos, atlikti bausmę savaitgaliais jai būtų per sunku.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apeliantės manymu, jos nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apeliantės kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė N. S. už elektroninės mokėjimo kortelės neteisėtą įgijimą ir perdavimą, už asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo pagrobimą bei už sukurstymą pagrobti M. L. priklausantį automobilį „Ford Skorpio“ su jame buvusia radijo stotele „Makson“, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl apeliantės kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistosios nurodytus argumentus dėl jos nekaltumo. Be to, nuosprendyje teismas išdėstė teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, atliko jų vertinimą, argumentavo, kuriais parodymais ir kodėl tiki bei grindžia apelianto kaltę, kuriuos liudytojų parodymus ir kodėl laiko nepagrįstais, kodėl netiki apeliantės neprisipažinimu ir kas bei kokie duomenys paneigia jos parodymus.

Teisiamajame posėdyje teismas atliko įrodymų patikrinimą ir nuosprendyje pateikė įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Apeliaciniu skundu neigdama kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, N. S. nurodė, jog M. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl buvo jai perdavęs saugoti piniginę. Baigiant girtauti N. S. paskambino sūnui A. J. ir paprašė, kad jis parvežtų ją namo. Sūnus atvyko su patėviu, jos sutuoktiniu V. S.. Jiems atvykus, piniginę M. L. ji jau buvo grąžinusi. Ką nukentėjusysis darė su jam priklausančia elektronine mokėjimo kortele, ji nežinanti. Mano, jog galbūt pats nukentėjusysis prašė V. S. patikrinti, ar banko sąskaitoje yra pinigų, arba gal jam reikėjo nusipirkti benzino. Kadangi įvykio metu visi asmenys buvo neblaivūs, todėl neaišku, kieno paliepimus vykdė V. S.. Neprisipažindama, jog pagrobė M. L. asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, banko kortelę, mobiliojo ryšio telefoną bei kad sukurstė pagrobti automobilį „Ford Skorpio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusią stotelę „Makson“, apeliantė nurodo, jog nukentėjusysis dėl nesuprantamų priežasčių ją apkalbėjo. Tačiau šiuos apeliacinio skundo teiginius visiškai paneigia teismo posėdyje duoti nuteistojo A. K. parodymai. Pastarasis nuteistasis, visiškai prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, jog 2009 m. spalio 30 d. pas jį į namus atvyko N. S. su nekentėjusiuoju taksi vairuotoju M. L.. Atvykę taksi automobiliu „Ford Skorpio“, svečiai atsivežė alkoholinių gėrimų. Po išgertuvių N. S. paskambino sūnui A. J. ir pastarasis su patėviu V. S. atvyko pas jį į namus. N. S. pasiūlė pagrobti nukentėjusiojo automobilį. Tą ji pasakė atvykus A. J. ir V. S.. Į namus užėjusiam A. J. N. S. pasakė, kad nukentėjusysis yra jos draugas. Iš pradžių V. S. iš automobilio „Ford Skorpio“ bandė pagrobti benziną, bet nepavyko. Vėliau apeliantė perdavė nukentėjusiojo elektroninę banko kortelę ir liepė patikrinti, ar yra sąskaitoje pinigų. V. S. su savo automobiliu vyko tikrinti nukentėjusiojo sąskaitos. Paskambinęs A. J., V. S. pasakė, kad sąskaita tuščia. Tuomet N. S. pasiūlė A. J. nukentėjusiojo automobilį parduoti ir liepė paimti iš automobilio viską, kas vertinga. Bandydamas parduoti automobilį, A. J. kažkam 2-3 kartus skambino telefonu ir pranešė, jog surado pirkėją. Tuomet mėgino automobilį užkurti, tačiau tai padaryti rakteliu nepavyko (rakteliai buvo automobilio spynelėje). Nepavykus užvesti „Ford Skorpio“ automobilio, A. K., A. J. ir V. S. automobilį išsistūmė iš kiemo. Nukentėjusiojo automobilį virve prikabino prie N. S. automobilio ir mėgino tempdami užkurti. Už automobilio „Ford Skorpio“ vairo sėdėjo A. K., o A. J. sėdėjo šalia. Išvykus iš kiemo, automobilis buvo tempiamas apie 0,5 kilometro. Užvedus automobilį, A. K. automobilio nesuvaldė ir įvažiavo į tvorą, išsigandę pabėgo. Po įvykio A. K. buvo susitikęs su N. S. ir V. S., visi tarėsi, kad sakys netiesą (kad gėrė, nieko nežinojo, pats nukentėjusysis girtas važinėjo). Be to, apeliantės versiją, kad nukentėjusysis dėl nesuprantamų priežasčių ją apkalbėjo, paneigia ne tik nuoseklūs ir logiški nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo M. L. parodymai, bet ir aptariamoms aplinkybėms neprieštaraujantys kitų liudytojų parodymai.

Apeliantė N. S. nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistosios prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajai N. S. bausmės paskirtos teisingai.

Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes.

Skirdamas bausmes N. S., teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajai N. S. arešto bausmės skirtos pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų realizavimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kolegija taip pat pažymi, kad teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apeliantės kaltės, nurodė įrodymus ir išvadas dėl N. S. kaltės padarius nusikaltimus. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl N. S. kaltės. Konstatuodama, kad nuosprendis priimtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistosios N. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas