Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", plataus profilio darbuotoju, gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2024 m. vasario 10 d. apie 8.20 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - krovininį automobilį „Volkswagen Transporter", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio, neginčijo prokuroro perskaitytame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad buvo išgėręs alkoholio. Vakare šventė draugo gimtadienį iki 03.00 val. nakties bei vartojo alkoholį, ir dar nežinojo, kad ryte reikės į darbą eiti. Bet ryte paskambino apie 07.30 val., jog reikia eiti į darbą. Kadangi jis gerai jautėsi, tai išėjo dirbti. Vairuoti turėjo jo draugas. Po valandos reikėjo važiuoti įrankių. Tas vairuotojas dirbo netoli kitoje įmonėje, ir jis nekėlė telefono ragelio. Kaltinamasis pagalvojo, kad pats nuvažiuos pas jį ir pasiims tuos įrankius. Pats jautėsi labai gerai, nesijautė apsvaigęs. Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis VW Transporter priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ firmai, kurioje jis ir dirba. Automobilio vertės nurodytos byloje neginčija, nes jos tiesiog nežino. Viršininkas pasakė, kad automobiliui yra problemos su varikliu ir pateikė savo kainą dėl automobilio, su kuria jis sutinka. Teismui advokatė pateikė informaciją apie automobilio variklio gedimą ir su tokia automobilio defektų verte sutinka, kuri nurodyta patikslintoje sumoje. Lietuvoje gyvena su žmona beveik du metus. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam. Alkotesterio parodymų neginčija. Pažada teismui, kad ateityje daugiau nusikaltimų nebedarys. Su savo žmona nesipyksta, sutaria gerai, gyvena kartu penkis metus.

Kaltinamajam R. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

2024 m. vasario 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. vasario 10 d. apie 8.24 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sankryža, patikrinimui sustabdytas automobilis "Volkswagen", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Nustatytas automobilio vairuotojas - (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyras patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu. Prietaisas parodė, kad asmuo, galimai, yra vartojęs alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810" pirmo tikrinimo metu R. S. nustatytas 1,73 prom., antrojo - 1,79 prom. girtumas. (b.l. 36)

Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad 2024 m. vasario 10 d. buvo darbo diena. Vykdė su kolegomis tikslinę policinė priemonė – vairuotojų patikra. Apie 8.20 sustabdė krovininį automobilį "Volkswagen Transporter", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Kabinoje automobilio sėdėjo du asmenys - vairuotojas ir keleivis. Už vairo sėdėjo rusiškai kalbantis vyras. Pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi. Vairuotojas sutiko. Prietaisas parodė galimą alkoholio vartojimo faktą. Pasiteiravo vairuotojo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras nurodė, kad vakar. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir ateiti iki policijos tarnybinio automobilio. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduota (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bei lietuvišką dokumentą - leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nustatyta vairuotojo asmenybė - R. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekiu matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. du kartus patikrintas blaivumas. Prietaisas abu kartus parodė vidutinį girtumo laipsnį. Surašė neblaivumo nustatymo aktą, kurį vairuotojas pasirašė, su prietaiso parodymais sutiko. Visą laiką su R. S. kalbėjo rusų kalba, kurią supranta ir gali laisvai kalbėti. R. S. pasiteiravo, kodėl su juo važiavęs vyras nevairavo automobilio, jei buvo blaivus. Vyras paaiškino, kad su juo kartu važiavęs vyras neturi teisės vairuoti transporto priemones. R. S. paaiškino, kad su kolega vyko į darbo vietą - statybų objektą. Visą laiką R. S. vykdė teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, gailėjosi dėl tokio neatsakingo savo poelgio. (b.l. 61-62)

2024 m. vasario 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūros metu paimtas automobilis "Volkswagen Transporter", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir užvedimo spynelės raktas. (b.l. 17-35)

2024 m. vasario 10 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. S. alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 6810" Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-02-10 8.24 val. nustatyta – 1,73 promilės, antrojo tikrinimo 2024-02-10 08.54 val. – 1,79 promilės girtumas. (b.l. 38, 39) Patikros sertifikatas Nr. 1985744. (b.l. 40)

VĮ "Regitra" išrašu nustatyta, kad krovininio automobilio "Volkswagen Transporter", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas UAB "(duomenys neskelbtini)". (b.l. 42-43)

VšĮ "Emprekis" pažyma nustatyta, kad komercinio automobilio "Volkswagen T5", gamybos periodas 2009-2016, pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 6 580,70 Eur, su PVM yra 8 330 Eur. (b.l. 56)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: R. S. 2024 m. vasario 10 d. apie 8.20 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - krovininį automobilį „Volkswagen Transporter", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo. R. S. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad R. S. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. prašė perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos (1 t., b.l. 74-76). Psichiatrinis gydymas, įskaita – neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 69, 71). Jis neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja M. S. teisme nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jie kartu gyvena penkerius metus, gerai sutaria. Laiduotojos teigimu, R. S. jos patarimų klauso ir išvadas iš šio įvykio padarė. M. S. yra teigiamai charakterizuojama, ji neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visą bylos situaciją, kaltinamojo bei laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato bei artimas termino minimumui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam R. S. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, per penkerius metus du kartą baustas administracine tvarka ir paskirtas baudas yra sumokėjęs, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. S. pripažino pilnai, yra teisiamas pirmą kartą, jis pozityviai charakterizuojamas, retai daro administracinius nusižengimus, todėl apibendrinus virš išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į proporcingumo principą, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatytinas artimas minimaliam terminui - 1 metai 6 (šeši) mėnesiai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šioje byloje VĮ "Regitra" išrašu nustatyta, kad krovininio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas UAB "(duomenys neskelbtini)". (b.l. 42-43). VšĮ "Emprekis" pažyma nustatyta, kad komercinio automobilio "Volkswagen T5", gamybos periodas 2009-2016, pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 6 580,70 Eur, su PVM yra 8 330 Eur. (b.l. 56).

Įvykio metu kaltinamojo vairuota, tačiau faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonės vertę, kurios dydis, nustatytinas pagal paties kaltinamojo pateiktą transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažymą apie jo vertę 3430,00 Eur sumai (1 t., b.l.131-134,), kadangi šiame dokumente automobilio vertė yra individualizuota pagal jo techninę būklę, apgadinimus, trūkumus ir kitas nurodomas automobilio technines savybes, todėl būtent tokia automobilio verte teismas neturi pagrindo abejoti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 14 d.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.

Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte (pagreitinto proceso tvarka), bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos M. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. S., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius), šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, valstybės naudai iš R. S. konfiskuoti automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę - 3430,00 Eur.

R. S. paskirtas kardomas priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinė pagalbos išlaidų advokatui apmokėti iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).