- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-106-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- M. A. J.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios M. A. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Paskutinį kartą M. A. J. buvo nuteista Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia jai skaičiuojama nuo 2023 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 7 d. 1/3 paskirtos bausmės ji bus atlikusi 2025 m. sausio 7 d. 2024 m. liepos 16 d. nuteistoji faktiškai atliko 8 mėnesius 9 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 18 d. nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajai M. A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistoji ir daro pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką bei vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau jos kriminogeniniai veiksniai ir kitos reikšmingos aplinkybės dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė nuteistosios M. A. J. skundą dėl Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimo. Pritardamas Komisijos nutarimo motyvams, teismas papildomai nurodė, kad nuteistoji M. A. J. laisvės atėmimo vietų įstaigoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu ji jau įrodė, jog toliau jos resocializacijos procesas gali vykti laisvėje, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistoji M. A. J. prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Cituodama skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Komisijos nutarimo motyvus, akcentuodama savo teigiamas asmenines savybes, skunde nuteistoji teigia, kad yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis bei būdais ir žada daugiau nebenusikalsti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Skunde nuteistoji M. A. J. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta jai taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų. Tuo vadovaudamasi, nuteistoji prašo paleisti ją lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti jai būnant laisvėje. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tuo nesutinka.
8. Visų pirma, reikia pažymėti, kad BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
9. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistoji M. A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, ėmėsi pastangų įveikti priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, tokiu būdu didindama galimybes integracijai į visuomenę. Kita vertus, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl, nors nuteistoji M. A. J. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tam tikri jos elgesio ir mąstymo pokyčiai, kiti ją teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.
10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistosios M. A. J. nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atlikus pirminį nuteistosios M. A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ji yra didelė. Pakartotinio vertinimo metu nustatyta išlikusi didelė rizika ir daroma akivaizdi pažanga ją mažinant. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o šiuo atveju – didelei, turi būti nustatyta pažanga ją mažinant ir ji turi būti akivaizdi bei įtikinanti. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžią nuteistosios pažangą mažinant jai nustatytą didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nulėmė jos pažanga išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse (laisvės atėmimo vietų įstaigoje ji dirba, mokosi, pagal galimybes atlygina civilinius ieškinius), elgesio ir mąstymo ypatumai, motyvacija toliau dirbti, sveikti nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistoji nepilnai valdo kriminogeninius veiksnius, susijusius su pasidavimu neigiamai kitų įtakai, netinkamu sprendimų priėmimu, silpnais problemų sprendimo įgūdžiais, nepakankamu probleminių situacijų atpažinimu, pažymint, kad šios sritys reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų, kurių imtis ji šiuo metu motyvuota. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būtinos tolesnės nuteistosios pastangos siekiant ilgalaikių pokyčių srityse, susijusiose su mąstymo, elgesio, nuostatų ypatumais, pasekmių suvokimu, probleminių sričių atpažinime. Visos šios sritys socialinio tyrimo išvadoje priskiriamos prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad nuteistosios pažanga sprendžiant sunkumus šiose srityse yra pakankamai svarbi ir galinti parodyti, kad gyvenimų tikslų ji laisvėje galėtų siekti tik teisėtais būdais. Taigi, nors nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – ji apibūdinama iš esmės gerai, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jos gyvensenoje nepakanka.
11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąją M. A. J. apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajai, nors ir vykdančiai individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, būdingas teisės pažeidimų modelis, jaunas kriminalinis amžius, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi neišmokėtų teismo priteistų ieškinių, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, paveikumas neigiamai kitų įtakai, pažeminta savivertė, silpni problemų sprendimo įgūdžiai, sunkumai laikantis visuomenėje nustatytų normų. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdomose programose, stengiasi įveikti priklausomybę. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą. Tačiau pakankamai didelio skaičiaus pakartotinai nusikalsti kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos šių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo – jos pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka didelė. O jos daromą pažangą mažinant šią riziką galima sieti su jos įsitraukimu į resocializacijos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, M. A. J. dar nėra atlikusi tokios bausmės dalies, kad galima būtų pagrįstai manyti, jog laisvėje ji daugiau nebenusikals. Tai iš esmės patvirtina jos pačios elgesys ankstesnis laisvėje, kad ji nusikalstamas veikas darydavo jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat po arešto ir realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tad nuteistoji šiuo metu turi atlikti tokią bausmės dalį bei kartu tęsti resocializacijos procesą, kad jos pažanga mažinant jai nustatytą didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebekeltų abejonių bei būtų įtikinanti.
12. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas srityse, susijusiose su paveikimu kitų įtakai, sunkumais laikantis visuomenėje nustatytų normų, priklausomybe nuo narkotinių medžiagų ir kt., socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnį nuteistosios M. A. J. teistumą matyti, kad iš esmės jos nusikalstamų veikų darymas buvo susijęs su lėšų gavimu savo poreikiams patenkinti bei jos veikos sunkėjo, tapo jai būdingas elgesys laisvėje. Tai pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, kad nuteistosios gyvenimas laisvėje pakankamai ilgą laiką buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, sutiktina su apylinkės teismo esmine išvada, kad jos resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
13. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios M. A. J. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant M. A. J. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios M. A. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.