- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-1958-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17590-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „M Plius“
- Atsakovas
- R. B., V. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „M Plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB M Plius“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovai prašė nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovų pareikštas reikalavimas dėl 14.183,65 € žalos atlyginimo iš atsakovų yra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam kitoje civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014, kuri yra pasibaigusi įsitesėjusia teismo nutartimi, patvirtinus tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis yra priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tai yra BUAB “Timber LT” bankroto administratoriaus bei atsakovų R. B. ir V. S.. Bankroto administratorius ieškinį teismui pareiškė kaip bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių atstovas. Abu ieškiniai atsakovams pareikšti dėl to paties dalyko – dėl žalos iš atsakovų priteisimo. Be to, abu ieškiniai pareikšti tuo pačiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu – dėl nesąžiningais juridinio asmens dalyvių veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Ieškovų argumentas, jog bankroto proceso metu bankroto administratorius neatstovavo bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų, prieštarauja tiek Įmonių bankroto įstatymui, tiek ir suformuotai Lietuvos teismų praktikai. Abiejose bylose ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių. Tiek UAB „Timber LT“ bankroto administratorius, tiek UAB „M Plius“ ieškiniu siekia įrodyti nesąžiningus UAB „TimberLT“ akcininkų veiksmus ir dėl to reikalauja subsidiariosios atsakomybės taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su prašymu. Nurodė, jog abiejose bylose sutampa ieškovas. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 ieškinį buvo pareiškęs BUAB „Timber LT“ bankroto administratorius. Šiuo metu UAB „Timber LT“ jau yra likviduota, o UAB „M Plius“ nėra nei jos procesinių, nei materialiųjų teisių perėmėja, o veikia kaip atskiras juridinis asmuo. Be to, BUAB „Timber LT“ buvo taikomas supaprastintas bankroto procesas, o tai reiškia, kad nebuvo sudaryta pavedimo sutartis tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus, todėl bankroto administratorius negali būti laikomas ir kreditoriaus UAB „M Plius“ atstovu pagal pavedimą. Civilinės bylos Nr. 2-30517-432/2014 nagrinėjimo metu BUAB „Timber LT“ buvo pateikęs prašymą leisti įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas prašymą atmetė, todėl ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti CPK proceso dalyviams suteiktomis teisėmis, taip pat negalėjo ir skųsti minėtos nutarties. Abiejų ieškinių pagrindas nėra tapatus, nes abu ieškiniai grindžiami skirtingomis aplinkybėmis. Išnagrinėtoje byloje ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, jog BUAB „Timber LT“ akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neįvykdė kitų akcininkų pareigų: nepadengė bendrovės nuostolių, neatkūrė nuosavo kapitalo iki ½ įstatuose numatyto įstatinio kapitalo dydžio bei nepriėmė sprendimo dėl bendrovės likvidavimo. Šioje byloje pareikštą ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, jog atsakovai nesąžiningais veiksmais, žinodami apie bendrovės skolą ieškovui, turimas bendrovės lėšas ir turtą panaudojo savo poreikių tenkinimui, tokiu būdu iškeldami savo asmeninius interesus aukščiau bendrovės ir jos kreditoriaus bei pažeisdami atsiskaitymo su kreditoriais tvarką ir eiliškumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos pagal ieškovo UAB „M Plius“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. S. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje didžiausias bankrutavusios įmonės UAB „Timber LT“ kreditorius UAB „M Plius“ pareiškė ieškinį įmonės UAB „Timber LT“ akcininkams R. B. ir V. S. dėl 14.183,65 € žalos atlyginimo, nurodydamas, jog įmonės akcininkai, žinodami apie bendrovės įsiskolinimą jo nevykdė ir nesąžiningai turimas bendrovės lėšas ir turtą panaudojo savo poreikiams tenkinti. Bankroto administratorius ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 teismui pareiškė kaip bankrutuojančios UAB „TimerLT“ bei jos kreditorių atstovas, siekdamas apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus (tarp jų ir ieškovo UAB „M Plius“ interesus). Ieškinio reikalavimą sudarė įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų suma (tarp jų ir UAB „M Plius“ kreditorinio reikalavimo, tapataus reiškiamo ieškinio sumai). Abu ieškiniai atsakovams pareikšti dėl to paties dalyko – dėl nesąžiningais juridinio asmens dalyvių veiksmais sukeltos žalos atlyginimo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškinių reikalavimų suma skiriasi, nes UAB „M Plius“ reiškia reikalavimą dėl žalos, lygios bankroto proceso metu nepatenkinto kreditorinio reikalavimo sumai (48.973,29 Lt), o bankroto administratoriaus ieškinio suma (119.323,14 Lt) buvo didesnė, nes apėmė tiek UAB „M Plius“ kreditorinį reikalavimą, tiek ir kitų kreditorių reikalavimus, patvirtintus bankroto byloje bei bankroto administratoriaus atlyginimą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, jog administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, atstovauja arba įgalioja atstovauti bankrutuojančiai įmonei teise. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje numatyta pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Kadangi UAB „Timber LT“ bankroto administratorius išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 atstovavo tiek bankrutuojančią įmonę, tiek ir visų jos kreditorių interesus, o ieškinio reikalavimas apėmė ir UAB „M Plius“ patvirtintą kreditorinį reikalavimą UAB „Timber LT“ bankroto byloje, teismas padarė išvadą, jog tiek civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014, tiek nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Abu ieškiniai yra tapatūs ir pagal ieškinio pagrindą, kadangi abiejose bylose pareikšti reikalavimai yra grindžiami tais pačiais juridiniais faktais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „M Plius“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmos instancijos teismui.
1) Pagal teismų praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymui būtina nustatyti, jog skirtingose bylose pagal tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką dalyvavo tos pačios šalys. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 ieškinys buvo pareikštas BUAB „Timber LT“ vardu, o bankroto administratorius dalyvavo tik kaip įmonės atstovas ir veikė pačios įmonės vardu. UAB „Timber LT“ šiuo metu yra likviduota, o ieškovas nėra nei jos procesinių, nei materialiųjų teisių perėmėjas. Aplinkybė, jog viena iš bankroto administratoriaus užduočių yra ginti visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, nereiškia, kad pastarasis yra laikomas kreditorių atstovu. Kasacinis teismas taip pat nurodo, jog administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas (LAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „Timber LT“ buvo taikomas supaprastintas bankroto procesas, todėl ieškovo teisė dalyvauti UAB „Timber LT“ bankroto procese buvo apribota, bankroto administratorius, pareikšdamas ieškinį atsakovams bei sudarydamas su jais taikos sutartį, veikė savarankiškai ir be ieškovo pritarimo. Civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi ieškovas neturėjo jokios galimybės šioje byloje pareikšti savo pozicijos. Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovai abiejose civilinėse bylose sutampa.
2) BUAB „Timber LT“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 ieškinį grindė tuo, kad įmonės vadovas pažeidė savo pareigą laiku kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės akcininkai, turėdami informaciją, kad jau 2012 m. įmonė buvo laikoma nemokia, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neįvykdė kitų akcininkų pareigų. Tuo tarpu ieškovas savo ieškinį grindė tuo, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai nesąžiningais veiksmais, žinodami apie įmonės skolą ieškovui bei jos įsipareigojimą padengti šią skolą dalimis, turimas bendrovės lėšas ir turtą panaudojo savo poreikiams tenkinti. Ieškovo reikalavimas nėra motyvuojamas aplinkybe dėl žalos padarymo dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o BUAB „Timber LT“ reikalavimas nebuvo grindžiamas žalos padarymu atsakovų nesąžiningais veiksmais, neteisėtai klaidinat kreditorių UAB „M Plius“ dėl geranoriško skolos sumokėjimo, savo pačių suteiktų paskolų įmonei bei išmokų pagal avansines apyskaitas staigaus padengimo bei atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos ir eiliškumo pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovai R. B. ir V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas. Pagal Įmonių bankroto įstatymą bankroto administratorius privalo ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus. Todėl bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa, o bankroto administratorius yra įpareigotas ginti ir atstovauti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus. Supaprastinto bankroto proceso metu bankroto administratorius atstovauja įmonę bei jos kreditorius pagal Įmonių bankroto įstatymą ir teismo nutartį iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių. Todėl ieškovo argumentas, kad civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 ieškinį pareiškęs administratorius neatstovavo kreditoriaus UAB „M Plius“ interesų, yra nepagrįstas. Kreditorių teisės supaprastinto bankroto proceso metu yra apribotos tik toje dalyje, kurioje nustatyta, kad supaprastinto bankroto proceso metu nėra šaukiami kreditorių susirinkimai, o sprendimus priima bankroto bylą nagrinėjantis teismas arba bankroto administratorius. Tuo tarpu jokios kitos Įmonių bankroto įstatyme numatytos kreditorių teisės nėra apribotos. Kreditorius turėjo teisę ginčyti bankroto administratoriaus veiksmus, prašyti jį nušalinti, skųsti teismo nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, taip pat reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu. Tiek bankroto administratorius, tiek UAB „M Plius“ ieškiniais siekia įrodyti nesąžiningus įmonės akcininkų veiksmus ir reikalauja subsidiarios atsakomybės atsakovams taikymo. Bankroto administratorius savo ieškinyje nedetalizavo, kaip buvo pažeistos kiekvieno iš bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės. Tuo tarpu ieškovas detaliau aprašė aplinkybes, kaip nesąžiningi atsakovų veiksmai įtakojo ieškovui kilusią žalą. Todėl ieškovo reikalavimų pagrindas, kuris nors yra papildytas ir patikslintas, laikytinas iš esmės tapačiu ieškinio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas civilinės bylos nagrinėjimas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 puntą, tai yra pripažinus, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dviejų civilinių bylų ginčų šalis, pagrindą ir dalyką bei teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „Timber LT“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskiriant UAB „Pacta Servanda“ (civilinė byla Nr. B2-1352-160/2014). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Timber Lt“ buvo pritaikytas supaprastintas bankroto procesas, taip pat patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių ir UAB „M Plius“ 48.973,29 Lt (14.183,65 €) dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo pripažinta UAB „Timber LT“ pabaiga. Bankroto proceso metu BUAB „Timber LT“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, 2014 m. liepos 8 d. pateikė ieškinį atsakovams R. B. ir V. S. dėl 119.323,14 Lt žalos priteisimo. Ieškinys buvo grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, pagal kurias įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla, Nr. 2-30517-432/2014, kuri buvo nutraukta teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, patvirtinus šalių taikos sutartį. Pagal šios taikos sutarties 1 punktą atsakovai įsipareigojo kompensuoti BUAB “Timber LT” 12.000,00 Lt sumą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB “M Plius” ieškiniu, pateiktu teismui 2015 m. gegužės 18 d., prašo priteisti iš atsakovų R. B. ir V. S..183,65 € žalos atlyginimo. Nurodo, jog žalą atsakovai padarė todėl, kad, būdami skolingi ieškovui ir raštu įsipareigoję grąžinti skolą iki 2013 m. rugpjūčio 24 d., turimas bendrovės lėšas ir turtą nesąžiningai naudojo savo poreikiams tenkinti, tai yra 2010-2013 m. iš įmonės pasiskolino apie 42.200,00 Lt, taip pat atliko kitus neteisėtus veiksmus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2015 ieškovu yra tik pati bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Tuo tarpu nei vienas iš bendrovės kreditorių, tarp kurių yra ir UAB „M Plius“, į šią byla nebuvo įtraukti nei ieškovais, nei trečiaisiais asmenimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė UAB „M Plius“ prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi įmonės kreditoriui buvo užkirstas kelias ginti savo interesus byloje ar ginčyti teismo priimamus procesinius sprendimus. Todėl nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad šalys abiejose nurodytose bylose sutampa. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog bankroto byloje yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, kurio metu pagal Įmonių bankroto įstatymo 13(1) straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas, tai yra proceso metu nėra šaukiami kreditorių susirinkimai, kurių metu kreditroriai turi patvirtinti bankroto administratoriaus priimamus sprendimus. Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas kreditorius ar kreditorių susirinkimas gali kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, pagal 24 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Taigi pačiame bankroto įstatyme yra numatyta, kad ne visada bankroto administratoriaus, atstovaujančio bankrutuojančią įmonę, ir kreditoriaus interesai gali sutapti.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 13(1) straipsnio 5 dalį pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Kadangi suspaprastintas bankroto procesas skiriamas tada, kada įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, viena iš pagrindinių bankroto administratoriaus pareigų yra gauti tiek lėšų, kad būtų įmanoma atlyginti teismo ir administravimo išlaidas. Tuo tarpu, konstatavus, kad įmonė neturi turto, yra akivaizdu, jog kreditorių reikalavimai nebus patenkinti. Taigi, šiuo atveju, taip pat negalima teigti, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai supaprastinto bankroto procese sutaps. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje BUAB “Timber LT” sutiko su 12.000,00 Lt žalos atlyginimu, vietoje reikalautų 119.323,14 Lt, tai yra sutiko su suma, kuri sudaro tik vieną dešimtadalį reikalautos sumos ir faktiškai atitinka Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos sumą (12.676,00 Lt). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad negalima pripažinti, jog tokiomis taikos sutarties sąlygomis bankrutuojančios įmonės kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, interesai buvo apginti. Todėl nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad bylos šalys abiejuose bylose yra tapačios, kadangi jų interesai akivaizdžiai skiriasi.
Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-30517-432/2014 pareikšto ieškinio pagrindas buvo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytos įmonės vadovo ar savininko (akcininko) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kada ši negali atsiskaityti su kreditoriais, nevykdymas. Todėl pagrindinės įrodinėtinos aplinkybės šioje byloje turėjo būti tikslus laikotarpio, kada buvo konstatuotas įmonės nemokumas, nustatymas bei įmonės vadovo pareigų nevykdymas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalaujamos priteisti žalos padarymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovai jau 2013 m. liepos 8 d. buvo įsipareigoję grąžinti jam 14.183,65 € iki 2013 m. rugpjūčio 24 d., tačiau šios pareigos nevykdė, o įmonės turtą naudojo savo poreikiams tenkinti, tai yra skolinosi iš įmonės pinigų sumas, prisidengdami kitomis priežastimis ėmė pinigus iš įmonės kasos. Taigi bylos įrodinėjimo dalyku turėjo būti aplinkybės, jog atsakovai tikrai neteisėtai paėmė savo reikmėms ieškovo nurodomas pinigų sumas iš įmonės ir panaudojo savo interesams. Todėl negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog abu ieškiniai yra grindžiami tais pačiais pagrindais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis, kuria buvo patenkintas atsakovų prašymas ir bylos nagrinėjimas nutrauktas, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų prašymas atmestinas, byla perduotina toliau nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų R. B. ir V. S. prašymą nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą.
Grąžinti bylą pirmos instancijos teismui tęsti pradėtą civilinės bylos nagrinėjimą.