Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1710-536/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
1-1710-536/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02936-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
B. B.
Kaltinamasis
V.S.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1710-536/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02936-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Steponavičiutei – Otto,gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. B.,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. Parko g. 24-30, 2013-11-12 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 302 str. 1 d. nuteistas 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė B. B. priklausantį 1 150 Lt vertės turtą: tarp 2010-08-21 14 val. ir 2014-08-23 13 val. 30 min. jis pagal kaltinimą išdaužė sodo namo Nr. 24, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio lango stiklą, pro šį langą įsibrovė į namą, iš kur pagrobė 400 Lt vertės elektros žoliapjovę, 350 Lt vertės elektros pjūklą, keturias 400 Lt bendros vertės meškeres su ritėmis.

Motyvuojamoji dalis

Bylos nagrinėjimo teisme metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis Bajorų rajono nepažįsta ir nėra ten buvęs, jam inkriminuojamos vagystės nėra padaręs.

V. S. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiojo parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo bei specialisto išvados duomenimis.

Nukentėjusysis B. B. patvirtino, kad prieš keletą metų jis, atvažiavęs į savo sodo namą, pastebėjo išdaužtą rūsio lango stiklą. Įėjęs į vidų ir pasižiūrėjęs, įsitikino, kad iš namo dingo elektros žoliapjovė, elektros pjūklas, 4 meškeres su ritėmis.

Nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l. 14) atitikimą tikrovę. Pagal šiuos parodymus jo sodo manas yra (duomenys neskelbtini). Vagystę jis aptiko 2010-08-23 apie 13 val. 30 min., o iš namo buvo išvykęs 2010-08-21, užrakinęs jo duris. Pavogti daiktai kainavo: žliapjovė – 400 Lt elektros pjūklas – 350 Lt, 4 meškerės su ritėmis – 400 Lt. Išdaužtą lango stiklą jis įvertino 30 Lt.

Sodo namo, esančio Bajorų Sodų 18-oji g. 24, Vilniuje, apžiūros metu nustatyta, kad namo durys įsilaužimo pėdsakų neturi, tačiau jo rūsio lango stiklas yra išdaužtas, ant žemės po langu mėtosi stiklo šukės. Ant lango medinio rėmo iš lauko pusės matoma raudona dėmė, panaši į kraują. Po langu ant sienos iš lauko pusės aptikti raudoni dryžiai, panašūs į kraują. Nuo šių dėmių buvo paimtos 2 nuoplovos (b.l. 12-13).

Taigi nukentėjusiojo parodymų ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų visetas leidžia teigti, kad į B. B. priklausantį sodo namą buvo įsibrauta ir iš ten buvo pavogta turto už 1 150 Lt, tačiau B. B. šios nusikalstamos veikos nestebėjo ir jokios informacijos apie ją padariusius asmenis pateikti negalėjo.

Biologinių tyrimų specialistas, ištyręs įvykio vietos apžiūros metu nuo aptikrų dėmių paimtas nuoplovas, nustatė, kad šios dėmės yra vyro kraujas (b.l. 27-28).

2013-11-29 LP KTC pranešė, kad šio kraujo genotipas DNR registre sutapo su V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) genotipu (b.l. 24).

Specialisto išvada Nr. 140-(2995)-IS1-3650 patvirtina, kad ant dviejų tamponų su minėtomis nuoplovomis rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. S. genotipu. Specialistas pabrėžė, kad kito žmogaus, kurio genotipas būtų identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, egzistavimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000001 % (b.l. 59-60).

Tokie specialistų pateikti duomenys nepalieka jokių abejonių tuo, kad kaltinamasis buvo įvykio vietoje, lietė išdaužto nukentėjusiojo namo rūšio lango rėmus ir sieną ties šiuo langu iš išorės, iš lauko pusės, ir leidžia manyti, kad lango stiklą galėjo išdaužti jis. Plėtojant šią prielaidą galima manyti, kad ir į nukentėjusiojo namą įsibrovė bei pastarajam priklausančius daiktus galėjo pavogti V. S., tačiau tai tik tėra prielaida. Nepaisant to tokia prielaida prokurorės paverčiama teze, kad nukentėjusiojo turto iš sodo namo vagystę padarė kaltinamasis. Teismo nuomone kaltinimas šiuo atveju pažeidžia argumentų pakankamumo principą ir daro loginę klaidą, kuri logikos moksle vadinama non seguitur: tezė „neseka“, logiškai neišplaukia iš argumentų, o išvedama dirbtinai. Asmens buvimas nusikalstamos veikos padarymo vietoje savaime neįrodo šios nusikalstamos veikos padarymo šio asmens fakto: tai, kad V. S. buvo vagystės vietoje, savaime neparodo, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, koks buvo jo tyčios kryptingumas. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis neįmanoma paneigti versijos, kad kaltinamojo kraujas ant B. B. priklausančio namo sienos, lango rėmų atsirado ir be jokio ryšio su B. B. priklausančio turto vagyste. Šios versijos teismo įsitikinimu nepaneigia ir tas faktas, kad kaltinamasis atkakliai neigia buvęs įvykio vietoje. Taigi dėl V. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą kilo abejonių, kurių įrodymų tyrimo metu pašalinti nepavyko. Pagal konstitucinio asmens nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas visos abejonės asmens kaltumu, kurių pašalinti procesinėmis priemonėmis nepavyko, vertinamos kaltinamojo naudai, o neįrodytas asmens kaltinmas prilyginamas įrodytam jo nekaltumui. Taigi V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu išteisintinas, ši baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 6 d. pagrindu perduotina prokurorui asmenims, padariusiems B. B. priklausančio turto vagystę, nustatyti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

B. B. pareikštas civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu atmestinas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudarančių 121,59 Eur, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numato, kad tokių išlaidų atlyginimą teismas gali priteisti valstybei iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. išteisintinas, šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

V.S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. S. ikiteisminio tyrimo metu, panaikinti.

Šią baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 6 d. pagrindu perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

B. B. pareikštą civilinį ieškinį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš V. S. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ