Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš Kybartų pataisos namų veikos- jo saugumo neužtikrinimo 2018-06-12.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. birželio 12 d. apie 14 val. 20 min. Kybartų pataisos namų jam suteikto pasivaikščiojimo metu būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, pareiškėjas A. M. buvo sumuštas kitų nuteistųjų, atliekančių paskirtas nuobaudas, kurie pareigūnų buvo vedami iš drausmės grupės patalpose esančios koplytėlės į 115 kamerą drausmės grupės patalpose, tačiau savavališkai įsiveržė į pasivaikščiojimo kiemą. Šio įvykio metu A.M. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.69-71). Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinimai pareikšti laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN atliekantiems nuteistiesiems A.G., D.S., E.J., baudžiamoji byla perduota teismui (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams) (b.l.64). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Nr.I-134-831/2019 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose dar nėra išnagrinėta. Dėl šio įvykio taip pat buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų L. B. ir Š. K. veiksmų, kuriuo metu konstatuota, jog šie pareigūnai savo aplaidžiais veiksmais pažeidė Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-11-30 įsakymu Nr.1/10-391 patvirtintos Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 punktą (vykdyti Įstaigos apsaugos ir priežiūros postų planuose bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų) ir Kybartų pataisos namų Priežiūros postų plano Nr.1-8/3396, patvirtinto Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014-12-22 d. įsakymu, 56 punktą (sulaikyti asmenis, pažeidusius nustatyto režimo reikalavimus, padariusius arba besikėsinančius padaryti nusikalstamas veikas) ir 107 punktą (pastebėjus nuteistuosius, pažeidinėjančius drausmę, ar kitus įtarimą keliančius nuteistųjų veiksmus, nedelsiant apie tai pranešti pamainos vyresniajam ar PNDBP). Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018-07-12 įsakymu Nr.8/13-191 ir 2018-07-31 įsakymu Nr.8/13-206 Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniesiems specialistams Š. K. ir L. B. paskirtos tarnybinės nuobaudos- pastabos (b.l.42-62).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (BVK 75 str. 2 d.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus.

BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą. Kybartų PN pareigūnai, 2018-06-12 lydėdami nuteistuosius iš koplyčios į jų gyvenamąją kamerą, neužtikrino, kad nuteistieji negalėtų savavališkai pakeisti nustatyto maršruto, o nuteistiesiems įsiveržus į pasivaikščiojimo kiemą bei ėmus mušti kieme buvusį pareiškėją, dėl nepakankamų pajėjų negalėjus suvaldyti kilusio konflikto, operatyviai nepasinaudojo turimomis ryšio priemonėmis pasitekti pastiprinimą, ką iš esmės patvirtina ir Kybartų PN atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga. Be to, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr.V-82 19 punktas nustato reikalavimą pasivaikščiojimo kiemuose įrengti rakinamas kameras. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančio pareigūno L.B. 2018-06-18 paaiškinimo (b.l.57-58) matyti, kad pasivaikščiojimo kiemo durys yra rakinamos, tačiau jis dėl didelio darbo krūvio A.M. pasivaikščiojimo metu pasivaikščiojimo kiemo duris pamiršo užrakinti.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Kybartų PN pareigūnai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju - pareiškėjo), neužtikrino drausmės grupėje laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos ir nuolatinės nuteistųjų elgesio kontrolės, sudarė prielaidas drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems užpulti pareiškėją ir jį sužaloti. Darytina išvada, kad Kybartų PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas patyrė smurtinį išpuolį. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui buvo padaryti kūno sužalojimai, nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Teismui nekyla abejonių, jog dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Kybartų PN pareigūnai, pastebėję kilusį incidentą, ėmėsi skubių priemonių jam numalšinti (abu pareigūnai aktyviais veiksmais bandė atitraukti pažeidėjus nuo mušamo pareiškėjo), pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, o kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 700 Eur ir ši suma pareiškėjui priteisiama iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 700 eurų (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.