Telšių apylinkės teismo nutarimas

2012-03-12 · Byla Nr. A2.6.-187-169/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
A2.6.-187-169/2012
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00168-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pažeidėjas
S. V. T.
Administracinė byla Nr.A2.6.-187-169/2012Proceso Nr. 4-29-3-00168-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. kovo 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. V. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo S. V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. T. 2012 m. kovo 5 d. 18.19 val. Mažeikių m. Montuotojų g.2 vairuodamas automobilį FORD GALAXY, v/n (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

KET 234 punkte sakoma, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos

Tai, kad vairuodamas automobilį S. V. T. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį ir suprato jį apgadinęs bei nepasiliko eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, patvirtina byloje esantys duomenys: 2012 m. kovo 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.73P-1480676-12, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB patrulio L. Rausčio tarnybinis pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos; E. V. paaiškinimas; eismo įvykio vietos schema; transporto priemonių techninės apžiūros aktai; VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemonės FORD GALAXY, v/n (duomenys neskelbtini) savininką; fotolentelės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. T. paaiškinimas, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Nagrinėjamoje byloje esančios automobilio nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai, neleidžia teismui daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs. S. V. T. paaiškinimas, jog važiuodamas atbuline eiga pajuto smūgį, taip pat yra pagrindas spręsti, jog jis suvokė esamą situaciją – kad jo vairuojamas automobilis kliudė už jo stovėjusį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

S. V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinė byla Nr. 2AT-4-2011).

Minėta, jog nustatyta tik S. V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas S. V. T. esant blaiviam. Padarytas kito automobilio sugadinimas buvo nedidelis. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad S. V. T. ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Šios aplinkybės rodo, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) S. V. T. atžvilgiu yra pasiekti. Pažymėtina taip pat tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, S. V. T. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. T. asmenybę, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. V. T. skirtinų baudų dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (LR ATPK 27, 30¹, 33 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

S. V. T. pripažinti kaltu:

padarius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 100,00 Lt (šimtas litų) dydžio baudą;

padarius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti 3.000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3.000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti S. V. T., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar visos baudos arba jos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė