- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-384-174-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- G. J.
Pranešėja V. Miliuvienė Teisėja I. Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A–384-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.3.; 1.2.20.5; 2.1.4.7 (S) .
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. spalio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Vilniaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2006 m. gegužės 10 d. Plungės r. policijos komisariato patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), liudytojo apklausos metu nuo 11.55 val. iki 12.15 val. bei 2006 m. liepos 1 d. nuo 9.30 val. iki 10.15 val. papildomos liudytojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-272-06, po to 2007 m. sausio 3 d. Plungės r. apylinkės teisme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), posėdžio metu, toje pačioje byloje būdamas liudytoju ir asmeniu, atstovaujančiu UAB „Žemsodis“, bei būdamas įspėtas pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą davė melagingus parodymus apie tai, kad neva jis 2006-05-10, apie 11.15 val., buvo kabinete kartu su vyr. buhaltere N. K. ir vadybininku M. D. ir matė, kaip A. Š. pagrobė nuo stalo pinigus ir, pastūmęs į šalį UAB „Žemsodis“ vadybininką M. D., kuris neva bandė sulaikyti A. Š., pabėgo.
Be to, G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. gegužės 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „Žemsodis“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, būdamas UAB „Žemsodis“ generaliniu direktoriumi ir pasinaudodamas tokia savo padėtimi pavaldinių atžvilgiu, paveikė liudytojus UAB „Žemsodis“ vyriausiąją buhalterę N. K. ir UAB „Žemsodis“ vadybininką M. D., liepdamas duoti tokius pat kaip ir jis parodymus apie neva A. Š. įvykdytą pinigų vagystę iš UAB „Žemsodis“ ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 78-1-272-06 ir teisminio nagrinėjimo metu toje pačioje byloje, netiesiogiai grasindamas priešingu atveju atleisti iš darbo.
Šalies argumentai
Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį: G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., ir paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 str. 1 d., ir paskirti 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamojo G. J. parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. bei liudytojų N. K. ir M. D. parodymus.
Apeliantas nurodo, kad jau iš 2006 m. gegužės 10 d. 11.40 val. Plungės rajono policijos komisariate rašyto G. J. pareiškimo, kuriame nurodyta, kad tą pačią dieną, apie 11.15 val., nuo vyr. buhalterės stalo jos kabinete UAB ,,Žemsodis“ buvęs darbuotojas A. Š., pavartojęs fizinę prievartą, pagrobė 992 Lt, matyti, kad ir tuo metu G. J. nurodė aplinkybes, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nustatyta, kad A. Š. pinigus iš N. K. paėmė ne pastarosios kabinete, o kitoje patalpoje, kurioje G. J. buvo įsirengęs darbo vietą. Iš to aišku, kad G. J. net nežinojo, kur tuo metu buvo bendrovėje vyr. buhaltere dirbusi N. K., kai A. Š. paėmė pinigus, t. y. jo paties toje patalpoje tuo metu nebuvo.
Teigia, jog teismo išvada, kad ,,visų įrodymų visuma patvirtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai dėl tarpusavio nesutarimų ir priešiškų santykių, iškilusių jiems dirbant UAB ,,Žemsodis“, kurios direktoriumi ir darbdaviu buvo kaltinamasis, yra suinteresuoti bylos baigtimi, kad kaltinamasis būtų apkaltintas padaręs nusikalstamas veikas“, nepagrįsta, nes nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. bei liudytojų N. K. ir M. D. jokių tarpusavio nesutarimų ir priešiškų santykių, iškilusių jiems dirbant UAB ,,Žemsodis“, nebuvo. Kad būtų apkaltintas G. J., M. D. negalėjo būti suinteresuotas, nes jis bendrovėje dirbo vadybininku ir jokių finansinių reikalų netvarkė.
Apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog ,,akivaizdu, kad liudytojai, nagrinėjant A. Š. baudžiamąją bylą teisme, pakeitė parodymus po to, kai prieš N. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal G. J. skundą dėl N. K. apgaulingo apskaitos vedimo dirbant UAB ,,Žemsodis“, o A. Š. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl pinigų vagystės pagal G. J. pareiškimą, o su M. D. nebuvo laiku atsiskaityta atleidus jį iš darbo“. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad anksčiau liudytojai N. K. ir M. D. to padaryti ir negalėjo, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas, surašytas kaltinamasis aktas, kuris kartu su bylos medžiaga buvo perduotas teismui, o savo parodymus jie pakeitė pradėjus A. Š. baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, t. y. kai jiems tokia galimybė buvo suteikta.
Be to, teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, jog ,,abu liudytojai nurodo, kad G. J. liepė sakyti, kad jis buvo kabinete A. Š. paimant pinigus, bet nei vienas nenurodo, kad kokiu nors būdu G. J. jiems būtų daręs kokį nors poveikį“. Tačiau tiek liudytoja N. K., tiek liudytojas M. D. aiškiai parodė, kad jiems buvo nurodyta, ką jie turi sakyti, kad visas veiksmų planas buvo diktuojamas direktoriaus G. J., kad jie bijojo būti atleisti iš darbo, todėl ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus.
Šalies argumentai
Savo apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog ,,kaltinimai G. J. grindžiami vien nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie byloje yra dvejopi. Nei vienų, nei kitų jų parodymų nepatvirtina kiti įrodymų šaltiniai, kai tuo tarpu kaltinamojo parodymai yra vienodi nuo pat įrodymų tyrimo pradžios“, nepagrįsta, nes kitų įrodymų šaltinių šioje byloje ir nėra, kadangi visos aplinkybės šioje byloje žinomos tik kaltinamajam G. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š. bei liudytojams N. K. ir M. D.. Teigia, kad kaip tik G. J. ir keitė savo parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. Š. savo pažadais į savo pusę palenkė N. K. ir M. D., o bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog atėję visi trys suvaidino sceną, t. y. G. J. davė suprasti, kad A. Š., N. K. ir M. D. iš anksto buvo susitarę, kad A. Š. paims pinigus iš N. K.. Mano, kad būtent A. Š. parodymai yra vienodi, nes jis visą laiką teigė, kad G. J. tuo metu, kai paėmė pinigus, kabinete nebuvo.
Taip pat nurodo, kad kaltinamasis 2007-05-10 iš tikrųjų jokio poveikio liudytojams nedarė, tai buvo 2006-05-10, tačiau teismas, darydamas išvadą, kad tai vyko 2007 metais, neatsižvelgė į tai, jog tai spausdinimo klaida.
Be to, pažymi, jog dėl G. J. neteisėtų veiksmų buvo pažeminta nukentėjusiojo A. Š. garbė ir orumas, prieš jį buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, dėl to patyrė išgyvenimus, nepatogumus, todėl jo ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų iš G. J. turėtų būti tenkinamas.
Išteisintasis G. J. savo atsikirtime į 2008-07-30 Plungės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą nurodo, kad 2007-07-11 nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl jo išteisinimo ir jos atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir jis su jais nesutinka.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167 str. išvardytos nusikalstamos veikos, pagal kurias ikiteisminis tyrimas atliekamas tik pagal nukentėjusiojo skundą. Veikos, numatytos BK 233, 235, 236 str. BPK 167 str., nenurodytos, todėl mano, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis BPK 2 str. ir 166 str. nuostatomis privalėjo būti atliekamas dėl visų asmenų, figūravusių šiame tyrime (N. K. ir M. D.).
Teigia, kad prokuratūra be jokio teisinio pagrindo rėmėsi liudytojų N. K. ir M. D. parodymais, kaip jo kaltės įrodymais, nes šie parodymai yra niekiniai, nes neatitinka BPK 20 str. reglamentuotos įrodymų, t. y. įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų sąvokos. Taip pat nurodo, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. parodymai byloje dėl esminių bylos aplinkybių taip pat yra prieštaringi. Be to, iš esmės skiriasi ir N. K. bei A. Š. parodymai dėl pinigų – 950 Lt, kuriuos užvaldė A. Š., kilmės. N. K. aiškai parodė, kad šie pinigai buvo bendrovės praėjusios dienos apyvartos lėšos ir šią sumą ji pasiėmė iš seifo. O A. Š., neteisingai parodydamas, kad N. K. šiuos pinigus padavė jis, G. J., siekė byloje dirbtinai apsunkinti jo padėtį. Dėl šių motyvų A. Š. parodymai negali būti tinkamas jo kaltės įrodymas.
Išteisintasis taip pat nurodo, kad prokuratūros kaltinimas jam dėl poveikio liudytojams yra nekonkretus, neaiškus ir nesuprantamas, nes byloje jokių duomenų, kurie patvirtintų jo tariamą netiesioginį grasinimą liudytojams, nėra. Todėl prašo Plungės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl G. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 233 str. 1 d., 235 str. 1 d.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Š. paėmė pinigus iš buhalterės N. K., tačiau žiniaraštyje nepasirašė, o su pinigais išvažiavo. Šios aplinkybės neginčija nei išteisintasis, nei nukentėjusysis, nei liudytojai N. K. ir M. D.. A. Š. taip pat parodė, kad pinigus buhalterei atnešė pats direktorius G. J. ir perdavė buhalterei, kuri turėjo su juo atsiskaityti nutrūkus darbo santykiams. Be to, A. Š. parodė, kad suprato negausiantis visų jam priklausančių pinigų pagal sutartą visą neoficialų atlyginimą iš juodosios buhalterijos.
Teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių faktas, kad išteisintasis suprato, jog A. Š., nepasirašydamas žiniaraštyje, iš esmės pasisavino svetimus pinigus. Tokiu būdu bendrovė faktiškai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, todėl jiems reikėjo iš naujo atsiskaityti. Šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie būtiną atsiskaitymą mokant „vokeliuose“, nes toks atsiskaitymas nepagrįstas oficialiais dokumentais. Būtent dėl šios priežasties – oficialiai atsiskaityti su darbuotoju - buhalterė pervedė pinigus A. Š. per banką, o direktorius kreipėsi į policiją dėl A. Š. veiksmų. Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad G. J. tokius A. Š. veiksmus suprato ir vertino kaip padarytą vagystę. Asmuo kreipiasi į teisėsaugos institucijas tam, kad būtų apgintos, jo bendrovės pažeistos teisės. Šioje tyrimo stadijoje, kreipdamasis į policiją, G. J. neabejotinai yra proceso šalis, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi. Nors išteisintasis ir nurodė, kad jis buvo kabinete tuo metu, kada A. Š. paėmė pinigus, kuo abejoja apeliantas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad šią veiką Š. padarė ir ją išteisintasis suprato kaip nusikalstamą. Esant tokioms aplinkybėms, išteisintasis G. J., duodamas parodymus, proceso metu apie šį įvykį, kai kurias aplinkybes galbūt nurodė nevisiškai tiksliai. Kadangi jis pats perdavė pinigus buhalterei tam, kad pastaroji atsiskaitytų su darbuotoju A. Š., ir jis tuoj pat sužinojo, arba pats matė, kad A. Š. žiniaraštyje nepasirašė, todėl ši aplinkybė nelaikytina esmine, nes išteisintasis G. J. subjektyviai nurodė jam žinomas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad jis davė žinomai melagingus parodymus. Aplinkybė, ar G. J. buvo kabinete tuo metu, kai A. Š. pasiėmė pinigus ir nepasirašęs buhalteriniuose dokumentuose išėjo, visiškai nėra svarbi. Dėl G. J. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 str. 1 d., kuris 2007-06-27 Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, kad G. J. pranešė apie tikrai buvusį įvykį ( t. 1, b. l. 39 ). 2006-05-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 2 d. ir A. Š. pranešta apie įtarimą. Vėliau A. Š. veika buvo perkvalifikuota pagal BK 294 str. 1 d. ir 2007-02-23 Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys į nutraukimo pagrindą – nurodyta, kad A. Š. savo veiksmais nepadarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, tai yra nesant šiai nusikaltimo sudėčiai būtinos sąlygos – numatytų pasekmių. Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigtas pinigų paėmimo faktas.
Visa tai įrodo, kad G. J. parodymai apie tai, jog jis įvykio metu buvo tame kabinete, kuriame A. Š. paėmė pinigus ir išėjo nepasirašęs buhalteriniuose dokumentuose, neturėjo jokios įtakos nei vienam, nei kitam ikiteisminiam tyrimui, nes pats pinigų paėmimo faktas buvo. Be, to teismas pagrįstai nepatikėjo liudytojų parodymais, kuriuos jie keitė teisme, todėl teismo nurodytais motyvais jais netiki ir apeliacijos teismas. Esant šioms aplinkybėms, G. J. pagal BK 235 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.
Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių, kad išteisintasis G. J. darė kokį nors poveikį liudytojams N. K. bei M. D. ir taip siekė paveikti juos, kad šie duotų melagingus pardodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, jog G. J. buvo UAB ,,Žemsodis“ direktorius, o liudytojai N. K. bei M. D. – šios bendrovės darbuotojai, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog išteisintojo užimamos pareigos savaime skatino šiuos asmenis besąlygiškai jam paklusti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, nė vieną kartą apklausiant kaip liudytojus N. K. bei M. D., jiems buvo išaiškintos liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, teisės bei pareigos, viena iš jų – duoti teisingus parodymus apie tai, kas jiems žinoma, apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Be to, direktoriaus inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės iš esmės pasitvirtino, nes buvo nustatytas toks įvykis, tačiau baudžiamasis procesas A. Š. buvo nutrauktas dėl to, kad nenustatytos Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (baudžiamoji byla Nr. 78-1-272-06). Tuo tarpu liudytojai negalėjo paaiškinti, kaip pasireiškė jiems daromas poveikis, o nurodami deklaratyvūs teiginiai, kad bijojo prarasti darbą. Tokie teiginiai negali būti vertinami kaip poveikis liudytojui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo šių liudytojų parodymais, nes jie buvo nenuoseklūs. Nenuoseklumo ir parodymų pakeitimo priežastis paaiškina nutrauktos darbo sutartys su M. D. ir buhaltere N. K. (t. 1, b. l. 100–101, 121), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos raštas ir G. J. pareiškimas policijai, kad pagal G. J. pareiškimą apie UAB „Žemsodis“ vyr. buhalterės N. K. apgaulingą apskaitos vedimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 222 str. 1 d. (t. 1, b. l. 122, 124), buhalterės N. K. prašymas prokurorui, kad ji pranešė apie dvigubos buhalterinės apskaitos vedimą UAB „Žemsodis“ (t. 1, b. l. 128). Todėl akivaizdu, kad šie liudytojai teisme buvo suinteresuoti bylos baigtimi.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog G. J., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklūs ir juos keitė. G. J., ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad A. Š. savo pažadais į savo pusę palenkė N. K. ir M. D., o bylos teisminio nagrinėjimo metu parodydamas, kad visi trys iš anksto buvo susitarę, jog A. Š. paims pinigus iš N. K., šių parodymų iš esmės nekeitė, juos tik papildė savo spėjimais.
Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. J. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. ir 235 str. 1 d., požymių, pagrįsta. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nuosprendžio nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Vilniaus apeliacinį skundą atmesti.