Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gotas“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl daikto vertės atlyginimo, skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo ieškovas nurodo, jog abipusiai tarp Ieškovės ir Atsakovo pasirašytoje nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininko pareiga: sudaręs Sutartį kaip privatus fizinis asmuo Nuomininkas neturi teisės be raštiško Nuomotojo sutikimo perleisti savo teisių ir pareigų kitiems, Sutartyje nenurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Veikdamas kaip įgaliotas asmuo, Nuomininkas negali atstovaujamojo vardu sudaryti Sutarties, kurios sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis ar su atstovaujamuoju Nuomotojas Sutartį sudaryti atsisako. Be Nuomotojo raštiško sutikimo perleidęs tretiesiems asmenims naudotis Sutartyje nurodytais įrankiais, subnuomos ar panaudos atveju, Nuomininkas yra atsakingas Nuomotojui pagal šią Sutartį (LR CK 6.490 str. 6 d.). Nuomininkas turi sutartu laiku grąžinti techniškai tvarkingus, išvalytus ir sukomplektuotus įrankius kokie jie buvo perduoti Sutarties sudarymo momentu ir ne vėliau kaip įrankio(-ių) grąžinimo dieną apmokėti nuomos bei už kitas suteiktas paslaugas ir panaudotas medžiagas, jei nenumatyta kitaip. Laiku nesumokėjus, mokėti 0,02 % (nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.200 str. 1 d., nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, 2 d., - kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o 3 d., - kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. LR CK 6.477 str. 1 d. numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis LR CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai., LR CK 6.256 str. 1 d. kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, LR CK 6.256 str. 2 d. - asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Civilinis kodeksas reglamentuoja, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kai buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. (LR CK 6.499 str. 2 d.), kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (LR CK 6.499 str. 3 d.). Šiuo atveju Atsakovas sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą įrangą nuomojo ilgiau numatyto laiko, todėl iš Atsakovo priteistina suma už visą nuomos laikotarpį, viso 339,84 eurų pagal pirmąją sutartį ir 906,84 eurų pagal antrąją sutartį. Atsakovui pradelsus mokėti nuomos mokestį, Ieškovė skaičiuoja delspinigius pagal Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį (skolos suma: 339,84 Eur, skolos data: 2018-11-26; delspinigiai per dieną: 0,07 Eur; pradelsta dienų: 134; viso delspinigių: 9,38 Eur); pagal Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį (skolos suma: 906,84 Eur, skolos data: 2018-11-27; delspinigiai per dieną: 0,18 Eur; pradelsta dienų: 133; viso delspinigių: 23,94 Eur); Taigi iš viso skolos suma 1246,68 Eur, o delspinigių – 33,32. Taip pat Atsakovas išsinuomojęs iš Ieškovės mini-krautuvą „BOBCAT“ pagal 2018-11-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą krautuvą grąžino su sudaužytu priekiniu stiklu, dėl ko Ieškovė patyrė 375 eurus nuostolių (priekinio stiklo įsigijimui). Taigi Atsakovas daiktą grąžino blogesnės būklės nei jam perdavė nuomininkas, t. y. Ieškovė. CK 6.500 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo Ieškovė nurodo, kad LR CK 6.210 str. 1 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas piniginės prievolės nevykdo, iš jo turėtų būti priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, o taip pat Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

3. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka – dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

4. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje faktų buvimą ar nebuvimą.

5. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Atsakovas su Ieškove sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienai dienai (iki 2018 m. lapkričio 23 d.) išsinuomojo mini- ekskavatorių su 40 cm pločio kasimo kaušu bei 100 cm pločio planiravimo kaušu. Vienos dienos nuomos kaina 87,00 eurai, taip pat įskaičiuotos mini-ekskavatoriaus transportavimo paslaugos 45,00 eurai, bei 37,80 eurų - kuras, numatytas mini-ekskavatoriaus darbui. Atsakovas mini-ekskavatorių su priedais nuomojosi viso tris dienas (iki 2018 m. lapkričio 26 d.), todėl turėjo sumokėti 339,84 eurų nuomos mokestį už visą nuomos laikotarpį (261,00 eurų nuoma (87,00 x 3) + 45,00 + 33,84 (kuro buvo sunaudota mažiau nei numatyta 37,80 Eur. pirminėje sutartyje)). Taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Atsakovas su Ieškovė pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienai dienai (iki 2018 m. lapkričio 23 d.) išsinuomojo mini- krautuvą „BOBCAT“ su 173 cm pločio kaušu. Vienos dienos nuomos kaina 160,00 eurų, taip pat įskaičiuotos mini-krautuvo transportavimo paslaugos 45,00 eurai, bei 113,40 eurų - kuras (numatytas mini-krautuvo darbui). Šį mini-krautuvą Atsakovas grąžino 2018 m. lapkričio 27 d, t. y. ilgiau numatyto nuomos laiko, todėl nuomos mokestis skaičiuojamas už visą laikotarpį. Mini-krautuvą Atsakovas grąžino su sudaužytu priekiniu stiklu, todėl tai buvo užfiksuota įrankio sugadinimo nustatymo akte. Neatlyginta žala už sudaužytą mini-krautuvo stiklą 375,00 eurų. Sutartys, pasirašytos ieškovo darbuotojo ir atsakovo, nustatyta, jog ieškovas daiktus perdavė, o atsakovas juos gavo.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas iš viso 1246,68 Eur, taip pat paskaičiavo 33,32 Eur delspinigių bei 375,00 nuostolių atlyginimo.

Ieškovo reikalavimo atsakovas neginčijo, įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, byloje nepateikta.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, t. y. šalys gali sudaryti mišriąją sutartį. Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

7. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš jų sudarytų Nr. (duomenys neskelbtini) sutarčių, pagal kurias ieškovas suteikė įrankių nuomos paslaugas, o atsakovas gavo daiktų nuomos paslaugas.

8. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Lietuvos Respublikos CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

10. Taigi sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę. Aptartais byloje įrodymais matyti, jog atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovui, todėl nesant kitų konkrečių įrodymų byloje, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 12, 178-179 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl 1246,68 Eur, 33,32 Eur delspinigių bei 375,00 nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos CK normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis minėta įstatymo nuostata, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 37,00 Eur žyminis mokestis, 250 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos, 2,90 Eur kitos išlaidos (išrašas iš registro), t. y. iš viso bendroje sumoje 289,90 Eur.

13. Į valstybės biudžetą išieškotina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bendra suma sudaro 5,58 Eur, todėl ji yra išieškotina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4d., 258 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Gotas“, į. k. 121769394, iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1246,68 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 68 ct) nesumokėto nuomos mokesčio, 33,32 Eur (trisdešimt tris eurus 32 ct) delspinigių, 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1655 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 289,90 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Įteikti atsakovui A. M. (A. M.), gim.. (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-07-22 d. sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. e2-5065-341/2019, viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2019-07-22 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5065-341/2019 pagal ieškovo UAB „GOTAS“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl daikto vertės atlyginimo, skolos, palūkanų priteisimo; ieškinys tenkintas pilnoje apimtyje. Atsakovui A. M. procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 275 1370.“.