Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. e2-496-292/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
e2-496-292/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
D. T., V. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-496-292/2020
Teisminio sprendimo kategorija 2-17-301923-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4.; 2.6.10.5.2.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė, veikianti už Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus,

sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. T. ir V. Z. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras (toliau – Biuras) prašo priteisti iš atsakovų D. T. ir V. Z. solidariai 6355,19 Eur nuostoliams regreso teise atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškinyje ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad 2017-05-29 Jonavoje, J. B. gatvėje dėl atsakovo D. T., vairavusio atsakovei V. Z. priklausančią transporto priemonę OPEL ASTRA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio M. A. sveikata, apgadinti jam priklausantys daiktai, tame skaičiuje ir transporto priemonė APRILIA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL ASTRA nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „AAS BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutarties 6.1.1. punktą, ir atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdamas nukentėjusiam 6055,19 Eur dydžio draudimo išmoką, o Biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. nuostatas, kompensavo AAS BTA BALTIC INSURANCE COMPANY filialui nukentėjusiam išmokėtą 6055,19 Eur draudimo išmoką.

Taip pat Biuras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis bei vykdydamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018-06-11 nuosprendį, papildomai nukentėjusiam išmokėjo dar 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai grąžino ieškovui 1200 Eur ir Biurui liko skolingi 6355,19 eurų.

A. D. T. į teismo posėdį neatvyko, tačiau preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnio 3 dalis), neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

A. V. Z. su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį, o teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad Biuras su atsakovu D. T. yra sudaręs susitarimą Nr. 4475 dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovas ir atsakovas susitarė, kad visa žala bus atlyginta eismo įvykį sukėlusio asmens – D. T., todėl ieškovas savo sutartines teises ir pareigas neteisėtai bando perkelti atsakovei V. Z.. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-200-527/2018 nustatyta, kad eismo įvykio metu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo atsakovas D. T., kuris dėl eismo įvykio nuteistas. Jis padidinto pavojaus šaltinį valdė teisėtai.

Transporto priemonės valdymo perleidimo sandoriui įstatymai nenumato specialios formos – valdymas gali būti teisėtai perleistas nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties pagrindu. Įstatymas nenumato, kad techniškai netvarkingos ar nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonės perdavimas asmeniui kokia nors tvarka pažeistų imperatyvias viešosios teisės normas ir kad toks perdavimas civilinės atsakomybės požiūriu būtų laikomas neteisėtais veiksmais. Transporto priemonę V. Z. perdavė D. T. valdyti žodinio susitarimo pagrindu ir transporto priemonę vairavęs D. T. turėjo įsitikinti ar ji tvarkinga, prieš pradėdamas ją vairuoti.

Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykis buvo nulemtas išimtinai netinkamų vairuotojo veiksmų ir nelaikytina, kad atsakovei priklausantis ir atsakovui perduotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusio sunkiu sužalojimu.

Faktas, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį perdavė valdyti atsakovui, niekam jokios žalos nesukėlė ir nėra susietas priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu. Todėl atsakovė neturi atsakyti solidariai kartu su eismo įvykio metu automobilį valdžiusiu D. T.. Nuosprendis įsiteisėjęs ir jis turi prejudicinę galią byloje.

Iš teismų praktikos matyti, kad solidari atsakomybė automobilį perdavusiam asmeniui kyla tuomet, kai automobilį perduodantis asmuo pažeidžia imperatyvias įstatyme numatytas pareigas, pvz., neperduoti automobilio neblaiviam, t. y. kai automobilio valdymas perduodamas įstatymo draudžiamam subjektui. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo perduotas tinkamam subjektui. Ir nors transporto priemonė žalos kilimo metu ir nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, tačiau jos perdavimo momentu transporto priemonė buvo apdrausta, o pareigą ją apdrausti, pasibaigus civilinė atsakomybės draudimui, turėjo D. T., o taip pat ir prisiimti atsakomybę.

Todėl mano, kad tokią transporto priemonę perdavęs asmuo solidariai su jį vairavusiu asmeniu dėl tokiu automobiliu padarytos žalos neatsako. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinėje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Bylos esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų reglamentuojančių Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, ir transporto priemonės savininkui.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-05-29 Jonavoje, J. B. gatvėje dėl atsakovo D. T. vairavusio atsakovei V. Z. priklausančią privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę OPEL ASTRA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio M. A. sveikata, apgadinti jam priklausantys daiktai bei transporto priemonė APRILIA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas padarytą žalą bei su žala susijusius nuostolius pagal AAS „BTA BALTIC INSURANSE COMPANY“ filialo Lietuvoje pareikalavimą grąžino pastarosios draudimo bendrovės nukentėjusiam M. A. atlygintą žalą – 6055,19 Eur (Paslaugų teikimo sutarties 6.1.1. punktas). Ieškovas taip pat, vykdydamas 2018-06-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, sumokėjo nukentėjusiam M. A. 1500 Eur neturtinę žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi ir jau minėtu civilinės atsakomybės įstatymu, biuras išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas reikalauja, kad žalą atlygintų ne tik atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotojas, bet ir transporto priemonės savininkas solidariai.

Ginčo dėl to, ar atsakovas D. T. žalos kilimo metu vairavo civilinės atsakomybės draudimu nedraustą transporto priemonę, nėra, nėra ginčo ir dėl žalos dydžio. Ginčas yra dėl transporto priemonės savininko ir transporto priemonės vairuotojo sukėlusio žalą neapdrausta civiline atsakomybe transporto priemone, solidariosios atsakomybės.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ. Naudojama transporto priemonė yra didesnis pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Tai lemia transporto priemonės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jį eksploatuojant, t. y., civilinės atsakomybės sistema remiasi privalomumo principu ir transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Minimo straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas, ir jis yra už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad tokią pareigą taip pat turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kito panašaus pobūdžio sutartį. Todėl nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonės savininkas turi suvokti apie perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodamas automobilį kitam asmeniui ir būdamas automobilio savininku, jo neapdrausdamas, jis pažeidžia TPVCAPDĮ draudžiamą normą ir tokiu elgesiu padaro neteisėtus veiksmus, nagrinėjamu atveju – Biuro, atžvilgiu.

TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo 7 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais Biurui.

Tokiu būdu Biuro teisė susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko priklauso nuo to, ar transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Dėl Biuro teisės susigrąžinti išmokėtas sumas ne tik iš neapdrausto kaltininko, bet ir iš transporto priemonės savininko

Kadangi eismo įvykis įvyko 2017-05-29, nagrinėjamai bylai taikytina eismo įvykio metu galiojusi TPVCAPDĮ redakcija.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Aiškinant teisės normą lingvistiniu aspektu, tai biuras turėtų pasirinkimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens (nagrinėjamu atveju iš D. T.), ar iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (nagrinėjamu atveju – iš V. Z.).

Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra tokia – Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos sumos grąžinimo turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo draudimo įstatyme Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT išplėstinės kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju, Biuras, negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo iš kalto dėl eismo įvykio asmens D. T., kuris padarė žalą, pagrįstai pareiškė reikalavimą ir asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y. V. Z..

Atmestini atsakovės V. Z. ir jos atstovo argumentai, kad automobilis buvo perduotas naudotis D. T. dar galiojant civilinės atsakomybės sutarčiai, ir jai pasibaigus D. T. turėjo ją sudaryti, nes pagal tą pačią suformuotą kasacinio teismo praktiką, jeigu transporto priemonės nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas, nors nuomos ar panaudos sutarties šalys ir galėjo susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Be to, byloje nėra ir įrodymų, kad V. Z. perdavusi transporto priemonę D. T. naudotis, su juo susitarė, kad būtent jis sudarys transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Todėl kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, atgręžtinis reikalavimas suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant transporto priemonę (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad M. A. žala padaryta nedraustu automobiliu. Automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei V. Z., todėl jis turėjo būti privalomai jos apdraustas. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojai negali naudotis patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tokiu būdu, atsakovė, būdama automobilio savininke, neturėjo teisės leisti tretiesiems asmenims naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas ir ji prisiėmė riziką.

Remiantis išdėstytu ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo tenkinami visiškai.

Iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o taip pat kitos būtinos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. T. ir V. Z. solidariai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 6355,19 Eur žalai atlyginti ir iš kiekvieno po 71,50 Eur žyminį mokestį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš D. T. ir V. Z. solidariai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6355,19 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2019-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš D. T. 7,75 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš V. Z. 7,75 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė