Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-821-880/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
e1-821-880/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18966-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
G. C.
Baudžiamoji byla Nr. e1-821-880/2020Proceso Nr. 1-01-1-18966-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

G. C., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

G. C. 2020 m. gegužės 17 d. apie 11.35 val. , būdamas savo bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio su B. P., tai yra asmeniu, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, konflikto metu, tyčia abiem rankom stipriai suėmė jai už rankų ir pastūmė ją į sieną, dėl ko ši susitrenkė galvą ir nugarą, po to kumščiu sudavė vieną kartą jai į krūtinę, ir užlenkė jos dešinę ranką už nugaros, ją apdraskydamas ir sužalodamas alkūnę. Šiais smurtiniais veiksmais G. C. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. C. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su B. P. ir augina bendrus 3 mažamečius vaikus. Veda bendrą ūkį, bet nėra susituokę. 2020 m. gegužės 17 d. ryte visa šeima buvo namie. Tiek jis, tiek ir jo sugyventinė buvo blaivūs. Apie 11.35 val. virtuvėje jis su sugyventine B. P. susipyko ir nesusivaldęs jai rankomis griebė už rankų ir ją pastūmė. B. P. nugara ir, galimai, galva atsitrenkė į sieną. Po to jie pradėjo stumdytis, bet jis jai kumščiu nesudavė. Ji, užpykusi dėl jo tokio elgesio, paėmė telefoną ir norėjo skambinti policijai. Kadangi G. C. nenorėjo, kad ji iškviestų policiją, jis sugriebė sugyventinei už rankos (dešiniosios ), kurioje ji laikė telefoną, ir norėjo jį atimti. B. telefoną laikė stipriai ir jam neatidavė. Tai jis tą jos ranką užlenkė jai už nugaros, bet ji spėjo policijai paskambinti. Tada jis apsisuko ir išėjo iš buto. Konflikto metu B. jam nesudavė nei vieno karto. G. C. supranta, jog šiais veiksmais jis sugyventinei galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta, tik nepripažįsta, kad jai kumščiu tyčia sudavė į krūtinę - galimai jiems stumdantis jis sugyventinę užkliudė, bet tikrai tyčia jai nesudavė (b.l. 69).

Nukentėjusioji B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 17 d. apie 11.35 val. ji su vaikais buvo virtuvėje, gamino valgyti. G. gulėjo kambaryje lovoje ir žiūrėjo televizorių. G. pareikalavo, kad ji jam pietus atneštų į lovą. B. jam pasakė, kad jis ateitų į virtuvę ir pavalgytų. Atėjęs sugyventinis į virtuvę pasakė: „ką, čia blet“ ir rankomis stvėrė jai už jos rankų, jas suspaudė bei pastūmė ją į sieną, dėl ko ji į sieną atsitrenkė nugara ir galva. Toliau G. jos nepaleido ir vieną kartą ranka trenkė jai į krūtinę. Tuomet B. bandė nuo savo sugyventinio išsilaisvinti ir iš kišenės išsitraukti mobilaus ryšio telefoną, kad paskambintų ir išsikviestų pagalbą. Tai pamatęs G. užlaužė jai dešinę ranką, tokiu būdu ją apdraskydamas ir sužalodamas alkūnę. Šiais smurtiniais veiksmais sugyventinis G. C. sukėlė fizinį skausmą. Apklausos metu jai dar skaudėjo nugarą, galvą ir ranką, ant alkūnės iškilo gumbas. Tai jau antras tokio smurto atvejis. (b.l. 1-2).

Iš ROIK Nr. 0120000256649 duomenų matyti, kad pranešėja B. P. 2020-05-17 d. 11.40 val. pranešė BPC apie tai, kad G. C. smurtauja namuose. (b.l. 23-25)

2020-05-17 tarnybiniame pranešime Dėl smurto artimoje aplinkoje išdėstytos įvykio aplinkybės. (b.l. 46)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. C. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios B. P., policijos pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu, ROIK duomenimis, t. y. yra įrodyta, kad jis mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Nors kaltinamasis neigia, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai į krūtinę, šiuo atveju teismas tai vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog nukentėjusioji duoda nepatikimus parodymus.

Kaltinamojo G. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

G. C. teistas 2 kartus, administracine tvarka baustas 3 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus G. C. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 86-88).

Nukentėjusioji B. P. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b.l. 92).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė G. C. sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. C. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2020 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, paskirti G. C. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šiai priemonei įvykdyti nustatant 10 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. C., kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Zinkevičius