Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-01 · Byla Nr. 2T-8/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2T-8/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
Rusijos Federacijos
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-8/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00041-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė ir Egidijus Žironas (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio B. B. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ekonominio Arbitražo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Nr. 19-1-11 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos pilietė O. K. ir Rusijos Federacijos pilietis A. S. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ekonominis Arbitražas (toliau tekste – Arbitražo teismas arba Arbitražas) 2011 m. birželio 14 d. sprendimu priteisė solidariai iš suinteresuotų asmenų A. S. Z. ir O. K. pareiškėjo B. B. naudai 10 500 000 Rusijos rublių skolos, 10 102 923, 15 Rusijos rublių palūkanų bei 48 612, 63 Rusijos rublių bylinėjimosi išlaidų.

Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Primorskij rajono teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2-9511/11 nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal Arbitražo teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą.

Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Petrodvoreco rajono teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi byloje Nr. 2-1643/2012 atmetė O. K. prašymą panaikinti Arbitražo teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. B. 2012 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

Suinteresuoti asmenys nesirėmė ir neįrodinėjo 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų, todėl teismas jų netikrina ir dėl jų nepasisako.

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, skirtingai, nei 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi. Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog Arbitražo teismo išspręsto ginčo objektas (prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat nenustatė, kad tokio užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t.y. nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindų egzistavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, daugelį kartų įvairiais būdais teikė suinteresuotiems asmenims procesinius dokumentus, atidėdavo bylos nagrinėjimą dėl procesinių dokumentų neįteikimo. Teisme 2013 m. balandžio 25 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas patvirtinimas apie procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui A. Z. (b. l. 86). Suinteresuotam asmeniui O. K. procesiniai dokumentai 2014 liepos 21 d. įteikti viešo paskelbimo būdu, nustatant 30 dienų terminą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą (b. l. 117). Kadangi suinteresuoti asmenys nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, ši civilinė byla išnagrinėta pagal joje surinktą medžiagą.

Pareiškėjas B. B. prašo jo naudai iš suinteresuotų asmenų priteisti 3 000 Lt bylinėjimosi Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacija). Pagal Rekomendaciją, maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinį yra 3 000 Lt (Rekomendacijos 8.2 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543). Rekomendacijos 10 punktas numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų Rekomendacijoje, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijoje.

Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 3 000 Lt suma neviršija Rekomendacijoje numatyto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą, ji yra pareiškėjo naudai yra priteistina iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis.

Pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, ši pinigų suma pareiškėjo naudai yra priteisiama lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 809 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu, 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo III straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo B. B. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo ekonominio Arbitražo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Nr. 19-1-11, kuriuo iš suinteresuotų asmenų A. S. Z. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir O. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo B. B. naudai priteista 10 500 000 Rusijos rublių skolos, 10 102 923, 15 Rusijos rublių palūkanų bei 48 612, 63 Rusijos rublių bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjo B. B. naudai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. S. Z. ir O. K. 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per vieną mėnesį gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėEgidijus Žironas