Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) išsiskyrusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. G. 2020 m. sausio 28 d. apie 15.37 val. daugiabučio namo antro aukšto laiptinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, be priežasties, E. Ž. akivaizdoje, pastūmė M. G., gimusią (duomenys neskelbtini), taip, kad ši galva trenkėsi į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, tada griebė ir laikė M. G. už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmą, po to pastūmė ir kumščiu smogė ne mažiau kaip vieną smūgį M. G. į veidą, padarė jai dirbtinio dešinės akies lęšio persidislokavimą (panirimą) iš užpakalinės akies kameros į priekinę, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamoji M. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. sausio 28 d. daugiabučio namo antro aukšto laiptinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė tetą M. G., ši galva trenkėsi į kito buto duris, tada griebė ir laikė M. G. už plaukų, po to pastūmė ir kumščiu smogė M. G. į veidą. Nukentėjusioji kvietėsi pagalbos. Tuomet ji buvo neblaivi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Vilniaus teritorinei ligonių kasai visą žalą atlygino.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji.

4. Be kaltinamosios M. G. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Kaltinamoji M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad M. G. yra jos teta, jos kartu gyvena ketverius metus M. G. priklausančiame bute – (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 28 d. dienos metu ji vartojo alkoholį pas savo pažįstamą. Apie 15.30 val. ji neblaivi grįžo į namus, M. G. jai pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, kilo konfliktas. Konflikto metu ji išėjo į laiptinę, M. G. išėjo paskui ją, ji nesusivaldė ir pastūmė M. G. į priešais esančias duris. Ji matė, kaip M. G. į duris susitrenkė galvą, jos susistumdė ir ji M. G. sugriebė už plaukų bei pastūmė. Ar kumščiu sudavė jai į veido sritį – neprisimena, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tačiau prisimeta, kad ji M. G. sudavė į veido sritį, taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Konflikto metu laiptinėje buvo ir kaimynė E. Ž., kuri galėjo viską matyti. Ikiteisminio tyrimo metu gyvens pas kitą tetą, M. Š., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 123-126).

4.2. Nukentėjusioji M. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitaikė su kaltinamąja, kuri jos atsiprašė, ji kaltinamajai atleido, kaltinamoji jai padeda.

4.3. Nukentėjusioji M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 15.30 val. į butą (duomenys neskelbtini)., grįžo neblaivi jos dukterėčia M. G., gimusi (duomenys neskelbtini).. Ji atidarė buto duris, tada M. G. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, ant jos rėkti. Ji išėjo į laiptinę raminti M. G. ir parsivesti ją į butą, tačiau M. G. ją pastūmė į (duomenys neskelbtini) buto duris, ji susitrenkė galvą, po to M. G. suėmė ją už plaukų, pastūmė ir kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį, ji patyrė fizinį skausmą. Konfliktą tarp jos ir M. G. matė kaimynė E. Ž., kuri konflikto metu lipo laiptais (b. l. 4).

4.4. Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo (papildomos apklausos) metu parodė, kad M. G. ja rūpinosi, kartu gyvena apie penkerius metus. Per tą laikotarpį M. G. ja nuolat rūpinosi, tačiau, kai M. G. pradėjo vartoti alkoholį, pasidarė agresyvi, keikdavo ją necenzūriniais žodžiais, nuolat ją apstumdydavo, tačiau į policiją ji nesikreipė, nes M. G. jai yra labai artima. M. G. daugiau neturi kur gyventi (b. l. 43-46).

4.5. Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo (papildomos apklausos) metu parodė, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 15.30 val. laiptinėje dukterėčia jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. ją pastūmė, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros, atsitrenkė į kaimynės buto duris ir susitrenkė galvą. Tuomet M. jai sugriebė už plaukų ir, už jų laikydama, ją dar kartą pastūmė, paleidusi plaukus, rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinę akį. Dėl visų M. veiksmų jos atžvilgiu ji jautė fizinį skausmą ir dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į Kauno klinikas. Ji buvo supažindinta su pranešimu dėl teisės reikšti civilinį ieškinį, tačiau ji jo nereikš. M. jos atsiprašė, ji jai atleido ir ji jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 51-52).

4.6. Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 15.30 val., grįždama į namus, esančius (duomenys neskelbtini)atidarė daugiabučio laiptinės duris ir būdama pirmame aukšte iš karto išgirdo, kad yra rėkaujama ir vartojami necenzūriniai žodžiai. Ji užlipo į antrą aukštą ir pastebėjo laiptinėje stovinčias savo kaimynes – M. G. ir M.. Žino, kad pastaroji yra M. G. dukterėčia, jos konfliktavo ir stumdėsi, tai jai sukėlė nemalonius jausmus ir sutrikdė jos ramybę. Ji matė, kaip M. stumdė savo tetą M. G. ir vėliau jai sudavė ranka į veidą, M. G. stumdėsi su savo dukterėčia, ji bandė M. G. išvaryti iš buto ir pastūmė ją už veido, M. buvo nukritę akiniai, jai bandant įeiti į butą, abi moterys besistumdydamos kliudė ją ir truputį pastūmė, tas jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, ji pasijuto labai nemaloniai, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai (b. l. 107-109).

4.7. 2020 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta – daugiabučio laiptinės antrame aukšte esanti aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į daugiabučio laiptinę, užlipus į antrą aukštą, patenkama prie 50 namo buto, kuris yra priekinėje sienoje, kairėje pusėje, iškart kairėje pusėje yra buto durys, durys yra šarvuotos (b. l. 25-29).

4.8. 2020 m. sausio 29 d. policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2020 m. sausio 28 d. 15.37 val. pranešėja M. G. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi sesers dukra ją primušė (b. l. 36-40).

4.9. 2020 m. sausio 28 d. 16.25 val. M. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 Nr. ARJK-0073“, patikros metu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 110 – 111).

4.10. 2020 m. kovo 9 d. specialisto išvados Nr. G752/2020(01) duomenimis, M. G. LSMUL Kauno klinikose 2020 m. vasario 4 d. atlikta dešinės akies operacija – pakeistas paniręs dirbtinis lęšiukas (b. l. 62 – 63).

4.11. 2020 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. G1056/2020(01) duomenimis, M. G. 2020 m. sausio 29 d. tiek Elektrėnų, tiek LSMUL Kauno klinikose nustatyta dirbtinio dešinės akies lęšio persidislokavimas (panirimas) iš užpakalinės akies kameros į priekinę, dėl ko šios akies regėjimo aštrumas tapo mažesnis nei 0,1, koks buvo iki lęšio panirimo. Regėjimo aštrumo atstatymui buvo reikalingas ir atliktas operacinis lęšio pakeitimas. Kas sukėlė dešinės akies dirbtinio lęšio panirimą, pagal esamus medicininius duomenis tiksliai nustatyti negalima, nes jokių objektyvių akies obuolio bei aplinkinių akies ir veido, galvos audinių sužalojimo požymių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo duomenimis patvirtinus M. G. dešinės akies, galvos traumavimo faktą, dešinės akies lęšio trauminio panirimo galimybė neatmetama. Tokiu atveju akies lęšio panirimas atitiktų nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes akies regėjimo aštrumui dėl traumos pasidarius mažesniam nei 0,1 netenkama 10 procentų bendro darbingumo (b. l. 83–84).

4.12. 2020 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – vaizdo įrašas „IMG_5873.MOV“. Vaizdo įraše – „policijos pareigūnas nukentėjusiosios M. G. klausia: kur jai sudavė dukterėčia? M. G. dešinės rankos delnu atlieka kelis kartus parodomą mostą į savo veido dešinę pusę. Vaizdo įrašo 0 min. 08 s. policijos pareigūnas M. G. klausia: kur viskas buvo, laiptinėje? M. G. dešinės rankos mostu parodo kryptį ir atsako: „va už durų“. Vaizdo įrašo 0 min. 10 s. policijos pareigūnas M. G. klausia: skaudėjo Jums? M. G. atsako: nu tai kaip ne?“ (b. l. 146–148).

4.13. 2020 m. birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, objektas – Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas. Pokalbio dalies turinys: „112: klausome, kokios pagalbos Jums reikia?; (duomenys neskelbtini): kas? kviečiu į (duomenys neskelbtini) antram aukšte 50 numerį; 112: greitosios Jums reikia?; +(duomenys neskelbtini): ne, akį tik labai sudaužė. girdimas triukšmas; 112: čia Jūsų dukra ar kas tokia?; +(duomenys neskelbtini): sesers dukra, mano globotinė; 112: vardas, pavardė Jūsų?; +(duomenys neskelbtini): M. G.“ (b. l. 153–155).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, ir taip pasielgė dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktika chuliganiškais veiksmais pripažįsta tokius atvejus, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės nukentėjusiąją M. G.. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji M. G. pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes taip pat patvirtinta – nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, kita bylos medžiaga. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą patvirtina specialisto išvados duomenys. M. G. smūgius nukentėjusiajai M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) sudavė viešoje vietoje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams – kilus žodiniam konfliktui, nukentėjusiajai pareiškus žodines pastabas dėl to, kad kaltinamoji vartojo alkoholį. Kaltinamosios M. G. veiksmai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta bejėgiškos būklės nukentėjusiosios sveikata, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, sudėtį. Todėl teismas pagal nustatytas aplinkybes M. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

Dėl atsakomybės individualizavimo

7. Kaltinamosios M. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8. BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

10. M. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. G. jau atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nukentėjusioji M. G. civilinio ieškinio nepareiškė. M. G. atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji patvirtino, kad susitaikė su kaltinamąja. Taigi, visos formalios sąlygos atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės egzistuoja.

11. Kaltinamoji M. G. anksčiau nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu M. G. nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, teigė, kad nukentėjusiąją pastūmė ir smūgį sudavė staiga, konflikto metu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad yra pagrindo tikėti, jog M. G. padaryta veika yra vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio, ji padarė išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. G., kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jos pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

12. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

14. Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir atsižvelgęs į tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, smurtiniai veiksmai padaryti artimajam giminaičiui, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

15. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 632,22 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamosios (už M. G. gydymą) (b. l. 92–93). Kaltinamajai visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jos sumą, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

16. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 132–134), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, padarymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.