- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1259-890/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00863-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pareiškėjas
- UAB „Domo projektas“
- Kategorijos
- 5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Domo projektas“ prašymą dėl turto administravimo nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3500/504811 dalies, priklausiusios mirusiajam J. V., gim. (duomenys neskelbtini), turto visišką administravimą, įskaitant teisę užbaigti paveldėjimo procesą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, parduoti paveldėto žemės sklypo dalį bei administruoti pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Taip pat prašo turto administratoriumi paskirti advokatę J. P..
Prašyme nurodoma, kad minėto žemės sklypo bendraturčiai be pareiškėjo yra dar 20 fizinių bei juridinių asmenų, visi sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, pareiškėjas pageidauja atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Pareiškėjas inicijavo sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą, parengė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir sklypo planą, kuriame pasirašė visi bendraturčiai, išskyrus J. V. Vėliau paaiškėjo, kad šis bendraturtis miręs, o pagal 2011-08-31 notarės A. B. raštą, jo įpėdinė yra dukra S. I., kuri yra Ukrainos pilietė ir kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjas nurodo, jog paveldėtoja atsisako užbaigti paveldėjimo procedūras, nenurodydama aiškių priežasčių. Pareiškėjas siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo dalį, tačiau tam reikalingi visų bendraturčių sutikimai – sutartis arba teismo sprendimas. Paveldėtoja S. I. negali būti tinkama sutarties šalimi, nes nėra sklypo bendraturtė, jos nepagrįstas pasyvumas yra rimta kliūtis kitiems bendraturčiams įgyvendinant savo teises. Nurodo, jog paveldėtoja yra Ukrainos pilietė ir nuolat šioje šalyje gyvena, todėl jos paveldėta žemė negali jai priklausyti nuosavybės teise (LR Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 3 bei 4 straipsniai, CK 5.75 str., 1996-04-18 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 475). Pareiškėjas teigia, jog velioniui J. V. priklausiusi žemės sklypo dalis CK 5.65 str. prasme priskirtina prie turto, kurį reikia tvarkyti, ir to negali atlikti pati paveldėtoja, todėl turi būti skiriamas šio turto administratorius, kuriam taikytinos CK XIV nustatytos taisyklės.
Prašymas negali būti priimtas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 111 str. ir 582 str. 2 d. numatytų tokio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tuo tarpu nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos CPK XXXIX skyriuje reglamentuota supaprastinto proceso tvarka trūkumų šalinimo institutas netaikomas.
Pagal CPK 581 str., prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog J. V. dukra S. I., kuri kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, negali paveldėti žemės sklypo dalies, nes yra Ukrainos pilietė, todėl J. V. priklausiusi sklypo dalis CK 5.65 str. prasme priskirtina prie turto, kurį reikia tvarkyti, ir to negali atlikti pati paveldėtoja.
Pažymėtina, jog be 2011-08-31 notarės rašto, iš kurio matyti, jog S. I. dėl palikimo priėmimo kreipėsi daugiau nei prieš trejus metus, pareiškėjas neprideda jokių įrodymų patvirtinančių prašyme dėstomas aplinkybes – t.y. jog S. I. tebėra Ukrainos pilietė, taip pat nepridėta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog įpėdinė nenori užbaigti paveldėjimo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
CK 5.65 straipsnyje nustatyta, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.
CK 5.55 str. 1 d. nurodyta, jog tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo.
Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog dėl palikimo administratoriaus paskyrimo gali kreiptis pats įpėdinis ar palikėjo kreditorius. Taigi, teismas nustato palikimo administravimą ir skiria palikimo administratorių, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. Ši išvada darytina iš CK 5.55 str. ir CK 5.65 str. normų.
Pagal CK 5.55 ir 5.65 straipsnius palikimo turto administratorius gali būti skiriamas, jei turtas nėra ir negali būti priimamas įpėdinių – kai nėra galimybės priimti palikimą ir paveldima individuali įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, o įpėdiniai neperima valdyti turto.
Iš pateikto prašymo ir jo priedų matyti, jog pareiškėjas nėra J. V. įpėdinis ar kreditorius. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir apie tai, jog vienintelė J. V. turto įpėdinė yra S. I.. Pareiškėjo noras atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią sklypo dalį, negali apriboti palikėjo J. V. įpėdinių teisių. Toks noras turi būti suderintas su kitais bendraturčiais, taip pat ir asmenimis, įgijusiais nuosavybės teisę į velionio J. V. turtą. Pareiškėjas prašo taikyti turtui visišką administravimą, kuris apima teisę disponuoti svetimu turtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įpėdinis turi teisę parduoti paveldėjimo teises (CK 6.426 str.) ar jas kitaip perleisti kitiems asmenims.
Įvertinus visas pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog velioniui J. V. priklausanti žemės sklypo dalis nėra turtas, kuris priskirtinas turtui, kurį reikia tvarkyti, ir to negali atlikti pati paveldėtojas (CK 5.65 str.).
Įrodymų, jog prašyme nurodytam turtui būtinas turto administravimas pareiškėjas nepateikė, be to, nepateikti įrodymai apie tai, kad palikimo turto administratore siūloma advokatė turi leidimą verstis tokia veikla (CK 4.237 straipsnis).
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, prašymą dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo atsisakytina priimti.
Sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 13 p., pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus CPK V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami, todėl žyminis mokestis, kurį sumokėjo pareiškėjas – 139 Lt, grąžintinas pastarajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 5.65 str., LR CPK 83 str., 87 str., 582 str. 6 d.
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Domo projektas“ prašymą dėl turto administravimo nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Grąžinti pareiškėjui UAB „Domo projektas“, (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Palanga, 139 Lt žyminį mokestį sumokėtą 2011-09-30 mokėjimo kvitu banke „Swedbank AB“.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi teismo nutartimi.
Išaiškinti pareiškėjui, kad teismo atsisakymas nustatyti turto administravimą neatima iš pareiškėjo teisės, pašalinus trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis su tokiu pačiu prašymu.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.