Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., A. S., antstolis A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas išieškotojas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti, kad ½ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui asmeniškai, iš kurių būtų galima išieškoti išieškotojo naudai. Nurodoma, kad skolininkas turto neturi, o jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį. Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė atsiliepimu į pareiškimą nesutiko su išieškotojo reikalavimu ir prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ne daugiau kaip ¼ dalis jos gaunamo darbo užmokesčio. Nurodoma, kad pareiškime keliami reikalavimai pažeidžia jos ir nepilnamečių vaikų interesus. Ji gauna 350 Eur atlyginimą per mėnesį, išlaiko viena keturių asmenų šeimą, jos sutuoktinis skolininkas niekur nedirba, iš šeimos gaunamų pajamų atėmus būtiniausius mokesčius, kiekvienam šeimos nariui tenka po 76,5 Eur per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkui A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės A. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.Teismas nurodė, kad skolininko sutuoktinė A. S. turi pareigą išlaikyti du bendrus su skolininku A. S. jų nepilnamečius vaikus, šeimoje dirba viena ir šiuo metu gauna tik minimalų atlyginimą (350 Eur), turi skolinių įsipareigojimų bei išlaidų, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu, todėl yra būtina nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė (toliau – apeliantė) prašo pakeisti teismo nutartį, nustatant, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine priklauso ¼ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui nustačius 1/3 dalį darbo užmokesčio, kiekvienam iš šeimos narių pragyvenimui liktų po 39 Eur. Toks sprendimas neapsaugo nepilnamečių vaikų interesų. Nustačius ne daugiau kaip ¼ dalį gaunamo darbo užmokesčio, nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeidžiami mažiau.Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra teismo diskrecijos klausimas, be to tai vertinamasis, o ne privalomas kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolinkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto dalies nustatymo sąlygų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismas nutarties, kuria, nukrypus nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyta, kad skolininkui A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso 1/3 dalis, o ne ¼ dalis sutuoktinės A. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, pagrįstumo ir teisėtumo.CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, kad skolininkas neturi asmenine nuosavybe priklausančio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, o sutuoktinė A. S. gauna darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas. Antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka priėmė 2016 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. 5R-1727 ir pasiūlė išieškotojui bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko A. S. turto dalies jo sutuoktinės A. S. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0023/11/02118, b. l. 60). Išieškotojas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad ½ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens skolininko sutuoktinės atsiliepime į prašymą išdėstytas aplinkybes ir siekdamas užtikrinti priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų: kreditoriaus bei skolininko vaikų interesus, nustatė kad 1/3 skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui. Suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė iš esmės neigia tokios teismo išvados pagrįstumą nepakankamu vaiko teisių užtikrinimu. Suinteresuoto asmens nuomone, vaikų interesus užtikrintų teismo procesinis sprendimas, kuriuo būtų nustatyta, kad ne daugiau kaip ¼ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų priklauso skolininkui asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje tarp sutuoktinių, siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį. Vykdymo procese CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam suotkiniui priklauso lygios bendro turto dalys.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kai turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, vykdymo procese, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). <...> Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė faktinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas kvalifikavo teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo A. S. viena išlaiko šeimą: du nepilnamečius vaikus ir sutuoktinį, jos mėnesinės pajamos siekia minimalų atlyginimą 350 Eur, šeima turi finansinių įsipareigojimų, skolininkas sutuoktinis niekur nedirba, turto neturi, yra registruotas darbo biržoje. Vertinant, kokia apimtimi gali būti teisėtu pagrindu nukrypta nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju būtina taip pat atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus ir suderinti visų priešingą suinteresuotumą vykdymo procese turinčių asmenų pozicijas. Atskirajame skunde nurodytas prašymas dėl ne didesnės kaip ¼ dalies nustatymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesiderina su vykdymo proceso principais ir tikslu – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) bei realiam teismų ir kitų institucijų bei pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai suderino šalių interesus ir didesne apimtimi nukrypti nuo pirmosios instancijos teismo nurodytos bendro turto dalių nustatymo tvarkos ir nustatyti didesnę dalį nėra teisinio pagrindo, nes tuomet būtų paneigti vykdymo proceso tikslai ir nesiderintų su išieškotojo interesų užtikrinimu.Teismo išvada, kad tikslinga nustatyti tik 1/3 dalį sutuoktinės A. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, yra adekvati tiek skolininko nepilnamečių vaikų, skolininko sutuoktinės ir išieškotojo interesams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, analizavo skolininko sutuoktinės nepilnamečių vaikų bendrus poreikius ir juos įvertino pinigine išraiška (po 150 Eur už mėnesį), suinteresuoto asmens gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pačio skolininko pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės nustatyti, ar yra būtinybė ir kokia apimtimi nukrypti nuo lygių dalių principo, išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, tinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų nustatymo ir nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo esant tikslingumui apsaugoti įstatymo saugomus interesus atitiko susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.