Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo baudžiamąją by­lą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gruodžio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 2400 eurų bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2021 m. gegužės 22 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų A. D., kuriam rankos delnu sudavė du smūgius į pakaušį, šiais veiksmais sukeldamas A. D. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. D. 2021 m. gegužės 22 d. apie 22 val. 05 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. D., kurią viena ranka sugriebė už plaukų ir juos stipriai tempdamas pargriovė nukentėjusiąją ant virtuvės grindų bei laikė ją rankomis prispaudęs prie grindų, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. D., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2021 m. gegužės 22 d. būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. į virtuvę atėjo jo sūnus A. D., pradėjo jį vadinti ,,gaidžiu, pydaru“, dėl ko jis labai susinervavo ir supyko, todėl pasakė, kad su tėvu taip negalima kalbėti. Sūnus dar kažką pasakė, tuomet A. dešinės rankos delnu du kartus sudavė jam per pakaušį. Neatsimena, ar po suduotų smūgių sūnus verkė, mano, kad pradėjo šaukti, nuo jo atsitraukė, o galbūt pabėgo į kitą kambarį. Supranta, kad dėl suduotų smūgių A. jautė fizinį skausmą, kadangi sudavė pakankamai stipriai. A. pradėjus šaukti, jo mažametė dukra L. pakvietė V. D., kuri tuo metu migdė jų mažiausią sūnų. V. atėjus į virtuvę, sūnus išbėgo į kitą kambarį. Sutuoktinė pradėjo šaukti, sakydama: ,,ką tu darai“, o kadangi jis buvo išgėręs ir susinervinęs, paėmė sutuoktinę dešine ranka už plaukų ir tempė į žemę, dėl ko ji pargriuvo. Kuomet ji pargriuvo ant žemės, jos galvą dešine ranka prispaudė prie žemės ir taip laikė apie 10–15 sekundžių. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų, sutuoktinė galėjo jausti fizinį skausmą. Kai V. paleido, ji išėjo į kitą kambarį, o jis liko virtuvėje. Būdamas virtuvėje išgirdo kaip sūnus A. pasakė, kad iškvietė policiją. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jis buvo virtuvėje ir su šeimos nariais daugiau nekonfliktavo. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, A. atsiprašė, jis atleido. Pasižada daugiau niekada prieš nieką nesmurtauti. Sutinka, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam atitinkamą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. (1 t., b. l. 141–142, 148–149, 156–157).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:

- V. D. protokolas–pareiškimas (1 t., b. l. 1), kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 22 val. jos sutuoktinis A. D. naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį jų bendrą sūnų A. D., suduodamas du smūgius rankos delnu jam per galvą (pakaušį) ir taip sukeldamas A. D. fizinį skausmą;

- policijos registruojamų įvykių registro išrašas (1 t., b. l. 20–23), iš kurio matyti, kad 2021 m. gegužės 22 d. 22.33 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino A. D., kuris nurodė, kad tėtis A. D. muša žmoną ir vaikus. Namuose 4 nepilnamečiai;

- įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 24–30), kuriame užfiksuota įvykio vieta yra sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje;

- VšĮ „Lazdijų ligoninės“ pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. 34, 35–39), kuriuose nurodyta, kad V. D. sumušta vyro, tampė už plaukų. Objektyviai rodo sumuštą viršugalvį, bet aiškių sumušimo žymių nėra. Kitų kūno dalių sumušimų nestebima. Išleista ambulatoriniam gydymui;

- VšĮ „Lazdijų ligoninės“ pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 34, 40–44), kuriuose nurodyta, kad A. D. atvežtas vaikų teisių pareigūnų, sumuštas tėvo. Objektyviai rodo sumuštą sprandą. Neurologinių simptomų nestebima. Objektyviai išorinių sužalojimų pakaušio srityje nematyti;

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto bei dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 22 val. 34 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), A. D. muša žmoną ir vaikus. Namuose 4 nepilnamečiai. Apie 22 val. 49 min. atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko V. D., kuri paaiškino, kad maždaug prieš 20 min. neblaivus vyras du kartus rankos delnu trenkė sūnui A. D. į pakaušį, sukeldamas jam fizinį skausmą. V. D. bandė ginti sūnų, dėl to A. su viena ranka paėmė jai už plaukų, pargriovė ant žemės ir savo kūnu ją prispaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuomet A. D. ir jo sesuo L. D. paėmė A. už rankų ir nutraukė jį nuo mamos. Vėliau jie išbėgo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Alkoholio kiekio matuokliu A. D. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas. V. D. ir A. D. buvo nuvežti į VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ priėmimo skyrių, kur po gydytojo apžiūros abiem nustatyti sumušimai. Likusius namuose nepilnamečius vaikus prižiūrėjo atvažiavęs V. D. tėvas (1 t., b. l. 47–49, 50–52, 53–54, 55, 114–115);

- alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (1 t., b. l. 59–62), kurioje nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6820“, Nr. ARHM-0390, patikros sertifikato Nr. 1415993 2021 m. gegužės 22 d. 23 val. 00 min. A. D. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, V. D. buvo blaivi;

- liudytojo (nukentėjusiojo) A. D. parodymai (1 t., b. l. 98–99), iš kurių matyti, kad tikslios datos ir savaitės dienos neprisimena, tačiau vieną dieną, maždaug po 22 val. vakare, pas juos į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnus iškvietė jis pats, kadangi tėtis smurtavo. Tą dieną, maždaug apie 22 val. kartu su savo seserimi buvo virtuvėje. Jų tėtis tuo metu miegojo, kadangi prieš tai vartojo alkoholį. Jiems su sese kalbantis, prisikėlęs tėtis atėjo į virtuvę. Jis su sese sėdėdami virtuvėje šnekėjosi, vėliau jis kažkuriuo momentu atsistojo. Mano, kad jiems su sese kalbantis tėtis pagalvojo, kad jis kažką jam pasakė, todėl jam stovint virtuvėje, tėtis rankos delnu trenkė du kartus į galvą (pakaušį). Dėl suduoto smūgio jam skaudėjo, jautė skausmą, ant tėčio labai užpyko, tačiau neverkė. Suduotus smūgius matė sesuo L., kuri nubėgo pas kitame kambaryje buvusią mamą V. ir pasakė, kad tėtis jį muša. Jis liko virtuvėje, į ją po kurio laiko atėjo mama kartu su L. Mama tėčiui garsiai pasakė: „tu mano vaiko nemuši“ ir mano, kad tėtį šiek tiek rankomis pastūmė. Tuomet tėtis viena ranka sugriebė mamą už plaukų ir tempdamas paguldė ant žemės bei prispaudęs ją laikė. Mama šaukė, kad tėtis ją paleistų. Mano, kad mamai skaudėjo, todėl tuo metu jis suėmė tėtį už rankų ir jis ją paleido. Vėliau mama pasakė: „eik iškviesk policiją“, todėl namuose surado sesės telefoną, išbėgo į lauką ir paskambino telefonu 112. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jį kartu su mama pareigūnai nuvežė į Lazdijų ligoninę, kur gydytojas juos apžiūrėjo, tačiau nei jam, nei mamai jokių mėlynių, nubrozdinimų ar kitokių sužalojimų nenustatė. Po šio įvykio skausmo toje vietoje kur buvo suduota, nejuto, jokių sumušimų nepatyrė. Skausmą juto tik po smūgio į pakaušį. Tėtis šiuo metu su jais negyvena, tik vieną kartą buvo grįžęs, o kai grįžo, dėl šio įvykio jo atsiprašė, jis jam atleido, anksčiau prieš jį tėtis nesmurtavo;

- nukentėjusiosios V. D. parodymai (1 t., b. l. 67–68, 77–78), iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 22 val. išgirdo kaip jos dukra L. D. pradėjo šaukti ,,mama, mama“, tada ji nubėgo į virtuvę ir pamatė, kad jos sūnus A. D. verkia. L. jai pasakė, kad A. D. muša A., todėl ji pastūmė A. toliau nuo vaikų ir pasakė: ,,nemuši tu mano vaikų“. Tuomet jos sutuoktinis pasakė: „tu sūka, man nepaaiškinsi“ ir griebė ją už plaukų bei pargriovė ant žemės. Pargriovęs ant žemės laikė prispaudęs veidu į grindis. Ji labai išsigando, pradėjo trūkti oro ir labai skaudėjo galvą. Tada jos sūnus A. ir dukra L. pradėjo ją ginti ir nustūmė A. nuo jos. Po to ji atsistojo ir A. užsimojo rankos delnu bandydamas jai trenkti, tačiau ji pasitraukė, todėl jis nepataikė. Jos sutuoktinis buvo akivaizdžiai neblaivus. Po įvykusio konflikto sūnus A. iškvietė policijos pareigūnus, o tuo metu A. nuėjo į kambarį miegoti. Kol laukė policijos pareigūnų, sūnus A. pasakė, kad tėtis trenkė jam du kartus į galvos sritį (pakaušį), ir po šio smūgio jam skaudėjo galvą. Sutinka, kad baudžiamasis procesas pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nei ji, nei jos mažametis sūnus A. D., nereikš;

- asmens duomenų pažyma (2 t., b. l. 4–5), iš kurios matyti, kad A. D. yra mažametis A. D. sūnus. V. D. yra A. D. sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. D. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimų padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš juos smurtavo; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuose užfiksuotos smurto žymės. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. D. smurtaudamas nukentėjusiajai, kartu gyvenančiai savo sutuoktinei V. D. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiajam, savo mažamečiui sūnui A. D. sukėlė fizinį skausmą, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos trys bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama už abi nusikalstamas veikas skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 34–36, 38).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 6–9); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 18–23); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 27); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog nusiskundimų dėl A. D. elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 30).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­nybę, jo turtinę padėtį (bedarbis), atsakomybę leng­vi­nan­čią ir sunkinančias aplinky­bes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, po šios nusikalstamos veikos kitų teisės pažeidimų nepadarė, turi gyvenamąją vietą, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, tai atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Todėl A. D. arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nes visiškas bausmių sudėjimas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės – baudos – dalimi, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 57,18 Eur eurų žalos priteisimo dėl V. D. ir A. D. gydymo ir pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 120–124, 125–126), A. D. žalą atlygino (1 t. b. l. 130), todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 paras arešto.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 66 paras arešto.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 44 paras arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 14 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės – baudos – dalimi, bausmes visiškai sudedant, tai yra prie paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 44 paras arešto ir 2 378,25 Eur baudą.

Remiantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. D. 3 (trims) mėnesiams intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo metu nustatant šias pareigas:

- būti namuose adresu: Lazdijų r. sav. Būdviečio sen. Strumbagalvės k. Beržyno g. 3, nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2021 m. gegužės 31 d. pareikšto ieškinio Nr. 29595 dėl 57,18 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.