- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-412-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00367-2007-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- S. A., S.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-412/2011
Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00367-2007-2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2011 m. balandžio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. 45 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., S. A. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A. nuteistas už tai, kad jis 2007-08-26, apie 21.15 val. kelyje Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo jo transporto priemonei skirta, ženklinimo linijomis suskirstyta, eismo juosta, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. G., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 161, 172, punktų reikalavimus (patvirtintų LRV nutarimu Nr. 975, 2006.10.05), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „BMW“ vairuotojui G. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį ir jam pateiktus kaltinimus atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į visus byloje surinktus, pateiktus įrodymus bei netinkamai įvertino visų liudytojų parodymus. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu, ganėtinai tendencingai tiriant bylą, surinktais įrodymais, visiškai nevertindamas jo bei jo gynėjo teismo posėdžio metu pateiktų svarbių šiai bylai faktinių aplinkybių.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, apelianto teigimu, „figūruoja” du „galimi” įvykusio autoįvykio kaltininkai, t.y. jis bei jo brolis T. A., tačiau kažkodėl tik jo atžvilgiu buvo paskirta ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar jis pagal turimus sužalojimus, galėjo sėdėti vairuotojo vietoje. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2009 m. kovo 19 d. išvadoje teigiama, kad tikėtina, kad apeliantas galėjo sėdėti autoįvykio metu vairuotojo vietoje, nes surinkti ir pateikti ekspertizei duomenys nebuvo pakankamai informatyvūs. Į pateiktus ikiteisminio tyrimo metu prašymus tą pačią ekspertizę paskirti ir jo broliui T. A., kuris pats prisipažino vairavęs transporto priemonę (tą patvirtino ir keli liudytojai), nebuvo atsižvelgta ir ekspertizė nebuvo paskirta. Apelianto nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek prokuroras, tiek teismas, matydami, kad yra esminiai prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, privalėjo paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar T. A. galėjo sėdėti vairuotojo vietoje autoįvykio metu.
Visi įvykio vietoje buvę liudytojai nurodė, kad autoįvykio vietoje buvo didelė neblaivių jaunuolių grupė, kurie padėjo ištraukti transporto priemonės vairuotoją, o paskui „tariamai” galbūt jį kažkur išvežė (nors išvežimo fakto negalėjo patvirtinti nei vienas liudytojas). Apelianto nuomone, nenuostabu, kad daugeliui autoįvykio dalyvių bei liudytojų (tame tarpe ir M. V.) galėjo pasirodyti, jog transporto priemonės vairuotojas taip pat yra išgėręs, nes nuo tos pusės galimai sklido alkoholio kvapas, kadangi grupė išgėrusių jaunuolių visą laiką buvo šalia neatpažinto vairuotojo bei jo keleivio. Šie liudytojų pateikiami faktai, apelianto įsitikinimu, buvo labai svarbūs aiškinantis jo kaltumą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kažkodėl vėlgi buvo nuspręsta nesiaiškinti, kokie jaunuoliai buvo atvykę į vietą. Jie nebuvo apklausti, kas parodo, kad byla buvo tiriama vertinant tik tą dalį galimų įrodymų, kurie lietė jį, todėl teismas ir negalėjo tinkamai bei objektyviai įvertinti visų jam pateiktų aplinkybių bei priimti teisingą sprendimą.
Skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuotas faktas, kad tarp transporto priemonių vaikščiojo kažkoks jaunuolis ir skleidė informaciją apie tai, kas vairavo, ar vairuotojas buvo girtas ir t.t. (liudytojų G. Ž.-G., M. V. parodymai). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi, koks jaunuolis vaikščiojo tarp autoįvykio dalyvių, ko pasėkoje, apelianto įsitikinimu, liudytojai susiformavo būtent tokią savo nuomonę apie įvykusią avariją bei vairuotoją ir kitas aplinkybes.
Teismas nekritiškai įvertino liudytojų parodymus, o rėmėsi tik vieno liudytojo M. V., kuris teigė, kad transporto priemonę vairavo jis (apeliantas), parodymais. Jie turėjo būti įvertinti kritiškai. Liudytojas M. V., po daugiau kaip dviejų metų po autoįvykio, 2009 m. gruodžio 14 d. papildomoje apklausoje savo parodymuose teigia, kad buvo tamsu ir todėl neįsidėmėjo visų autoįvykio dalyvių. Tačiau kažkodėl tik vienintelį jį (apeliantą) prisiminė puikiai, nors savaime suprantama, kad trumpai pamačius asmenį tik vieną kartą, stresinėje situacijoje, esant tamsiam paros metui, jį atsiminti ir atpažinti po dviejų metų yra praktiškai neįmanoma. Po dviejų metų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole šis liudytojas tariamai atpažino jį pagal nosies išlinkį, jo veido formą (kurie pas jį yra niekuo neišsiskiriantys ir neypatingi) ir plaukų spalvą, kurią tiksliai pasakyti ar apibūdinti tuomet kai yra tamsu, tikrai yra sudėtinga, netgi neįmanoma. Apelianto nuomone, teismas į šias aplinkybes privalėjo atsižvelgti. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kitą dieną po autoįvykio jis buvo atvykęs į policiją į apklausą bei atsiimti transporto priemonės, išeidamas iš tyrėjos kabineto, koridoriuje su tyrėja kartu sutiko liudytoją M. V.. Liudytojas paklausė tyrėjos, ar čia tas vairuotojas, tyrėja atsakė kažką panašaus į „gal”. Apelianto teigimu, apie tai jis bei gynėjas akcentavo teismo posėdžio metu, prašydami atsižvelgti, kad liudytojui buvo sudarytos prielaidos pradėti galvoti, kad tai jis vairavo transporto priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, liudytojo M. V. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, juos vertinant, tikrinant, pagrindžiant jų teisingumą arba neatitikimą tikrovei, per kitų liudytojų pateiktus parodymus. Deja, to nebuvo padaryta, kaltinamasis aktas bei teismo nuosprendis buvo paremtas tik šio, abejotinai vertinamo, liudytojo parodymais. Gi visi kiti apklausti liudytojai, apelianto teigimu, nepatvirtino tos aplinkybės, kad transporto priemonę vairavo jis, keli netgi teigė priešingai, tačiau jų parodymai teismo buvo įvertinti neobjektyviai arba apskritai nevertinti. Liudytojos D. C. spėliones teismas privalėjo vertinti kritiškai ir šiais spėjimais nesiremti, tačiau teismas to nepadarė ir minėtos liudytojos parodymais vadovavosi grįsdamas jo kaltę. Teismas priimdamas nuosprendį turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad vieno liudytojo neteisingi (galbūt netikslūs) parodymai kitiems liudytojams (policijos pareigūnams) turėjo neigiamų pasekmių aiškinantis įvykusios avarijos kaltininką, kadangi policijos pareigūnai toliau jau rėmėsi būtent šios liudytojos parodymais ir darė spaudimą T. A., kad jis paneigtų, jog vairavo transporto priemonę. Liudytojo T. A. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, todėl netikėti jais, apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo. Liudytojo T. A. parodymai taip pat patvirtina apelianto išdėstytas aplinkybes, todėl teismo turėjo būti įvertinti tinkamai. Apelianto nuomone, prokurorui arba teismui kilus abejonių, ar tikrai jis susižeidė dirbdamas miške, tikslinga buvo skirti ekspertizę, siekiant išsklaidyti šias abejones. Deja tai, nebuvo padaryta, kas ir įtakojo neobjektyvų įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą visame procese. Prašymą atlikti tokias ekspertizes jis bei gynėjas buvo žodžiu pateikęs ikiteisminio tyrimo metu.
BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktas įpareigoja teismą nuosprendyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta kokius nors įrodymus (duomenis). Tokie motyvai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bandyta išdėstyti, tačiau, apelianto įsitikinimu, jie yra nelogiški ir nepagrįsti. Teismas neteisingai traktavo liudytojos J. K. ir liudytojo T. A. teisme duotus parodymus ir juos vertino kritiškai teigdamas, kad liudytojai yra jo sesuo ir brolis ir turi tiesioginį tikslą, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl šių liudytojų parodymais teismas net nesivadovavo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ta pati liudytoja J. K., teigė, kad transporto priemonę vairavo kitas jos brolis, t.y. T. A., todėl teismo priimta pozicija, kad ši liudytoja stengiasi, kad jos artimieji (giminaičiai) išvengtų baudžiamosios atsakomybės yra visiškai niekuo nepagrįsta ir neteisinga, nes liudytoja stengėsi ikiteisminio tyrimo metu duoti visus reikalingus avarijos kaltininkui nustatyti parodymus. Apelianto nuomone, šios liudytojos parodymai taip pat turėjo būti įvertinti, sprendžiant jo kaltės klausimą. Tas pats liudytojas T. A. nevengė atsakomybės, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad vairavo transporto priemonę, todėl jo prisipažinimas negali būti traktuojamas, kaip bandymas jam padėti išvengti atsakomybės. Skunde pažymima, kad civilinį ieškinį nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai transporto priemonės vairuotojas T. A. pilnai atlygino, su nukentėjusiaisiais susitaikė.
Apelianto nuomone, teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, tačiau įrodymų tyrimo rezultatų niekaip neaptardamas nuosprendyje, o remdamasis tik prokuroro kaltinamame akte paminėtais įrodymais, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apeliantas paties autoįvykio fakto neginčija, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į visus byloje surinktus, pateiktus įrodymus, netinkamai įvertinęs visų liudytojų parodymus, remdamasis tik ikiteisminio tyrimo metu, ganėtinai tendencingai tiriant bylą, surinktais įrodymais, visiškai nevertindamas jo bei jo gynėjo teismo posėdžio metu pateiktų svarbių šiai bylai faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, jog 2007-08-26 apie 21.15 val. kelyje Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus įvykusio autoįvykio metu automobilį „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo, būtent, jis.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog aukščiau išdėstyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą neatsargų nusikaltimą. Apelianto kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., nustatyta baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų įvertintų įrodymų visuma. Apelianto dėstoma versija, jog jis 2007-08-26, apie 21.15 val. kelyje Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus įvykusio autoįvykio metu nevairavo jam priklausančio automobilio „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) paneigta byloje esančiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, automobilio „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu bei prie jo esančia foto kortele, paties apelianto paaiškinimais, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu.
Tai, kad nėra pagrindo tikėti apelianto pateikta versija, visų pirma patvirtina paties apelianto nenuoseklių ir prieštaringų parodymų apie įvykio aplinkybes visuma.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007-08-27 Trakų rajono PK viršininkui rašytame paaiškinime apeliantas nurodė, jog 2007-08-26 apie 21 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo apie 90 km/h greičiu, tikrai ne daugiau. Jis važiavo vienas, buvo išgėręs, dėl ko labai gailisi. Po smūgio jis nieko neprisimena, nes tikriausia buvo praradęs sąmonę. Prabudęs pamatė, kad yra namuose, kas pargabeno neprisimena. Tada iš karto kreipėsi į medikus (b.t. 1, b.l. 29).
Tą pačią dieną Trakų rajono PK viršininkui rašytame patikslinime nurodė, jog 2007-08-26 apie 20 val. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) degalinės į (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs, dėl ko gailisi. Jis neprisimena, kas jį išvežė iš įvykio vietos. Po avarijos jis atsirado namuose, kokiom aplinkybėm neprisimena (b.t. 1, b.l. 30).
2007-12-07 Trakų rajono PK viršininkui pateiktame paaiškinime apeliantas jau nurodė, jog 2007-08-26 jo brolis T. A. vežė jį į Trakų ligoninę, nes kirsdamas miške malkas susilaužė koją. Važiuodamas į Trakus prisiminė, kad namuose paliko asmens dokumentus. Apsisukę važiavo namo ir kelyje Trakai – Grendavė brolis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį. Kadangi autoįvykio metu jis neteko sąmonės, atvykusi jo sesuo J. K. išvežė jį į namus. Namuose jis atsibudo ir iš sesers pasakojimo sužinojo, kad papuolė į autoįvykį. Kadangi jam labai skaudėjo koją, jis namuose išgėrė degtinės. Skausmas nepraeidinėjo, jo koja buvo labai ištinusi, tada sesuo apie 1 val. nakties jį nuvežė į Trakų ligoninę, kur jam apžiūrėjo koją ir ją subintavo. Į ligoninę buvo atvykę policijos pareigūnai ir jį apklausė dėl autoįvykio. Paaiškinime jis nurodė, kad neprisimena, kas vairavo automobilį „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) Kitą dieną, nuvažiavus į policijos komisariatą pasiimti automobilio, jis buvo apklaustas dar kartą ir paaiškino, kad neprisimena kas vairavo automobilį. Apeliantas nurodė, kadangi autoįvykio metu buvo netekęs sąmonės ir neprisimena autoįvykio detalių, galėjo duoti klaidingus parodymus. Sekančią dieną jo brolis T. A. jam paaiškino, kad jo automobilį vairavo jis (T.) ir autoįvykį padarė jis (b.t. 1, b.l. 31).
2009-05-18 apklaustas įtariamuoju apeliantas nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2007-12-07 paaiškinime, be to, papildomai nurodė, jog automobiliu „Audi 80” važiavo tik dviese su broliu T., kuris ir vairavo jo automobilį. Jie abu buvo blaivūs. Kokiu greičiu jie važiavo, jis pasakyti negali, neatkreipė dėmesio, kadangi jam skaudėjo koją. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, nes atsipeikėjo tik namuose (duomenys neskelbtini), kiek žino, po eismo įvykio buvo praradęs kurį laiką sąmonę. Kaip vėliau paaiškėjo jį namus jį parvežė sesuo J., kuri važiavo pakeliui pro eismo įvykio vietą. Kodėl ji jį paėmė iš įvykio vietos, jis nežino, turbūt norėjo nuvežti į ligoninę. Namuose jam atsipeikėjus, sesuo viską papasakojo, kad jis su broliu T. pateko į eismo įvykį, kad T. liko įvykio vietoje. Sakė, kad jį parvežė pasiimti dokumentų, kad nuvežtų į ligoninę, bet jis turbūt iš šoko į ligoninę važiuoti atsisakė, todėl sesuo jį paliko namuose, o pati išvažiavo į eismo įvykio vietą. Kadangi labai skaudėjo koją, nervinosi dėl eismo įvykio, išgėrė namuose esančios degtinės. Vėliau užmigo. Grįžus sesei vėl į namus, sesuo jį išvežė į Trakų ligoninę, kadangi kojos skausmas nepraėjo, o vis stiprėjo. Nuvykus į ligoninę, medikai peršvietė koją ir neradę lūžio išleido į namus. Praėjus kuriam laikui po eismo įvykio, jis kartu su T. buvo nuvažiavę pas BMW vairuotoją, kuris nukentėjo eismo įvykio metu, ir T. jo atsiprašė, atlygino pilnai žalą, jie surašė taikos sutartį, kadangi jo brolis pripažino, kad dėl šio eismo įvykio kaltas yra jis. Atsakydamas į klausimą, kodėl kitą dieną po eismo įvykio rašė paaiškinimą, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo jis, apeliantas nurodė, jog taip padarė dėl to, jog po to nematė brolio, jis buvo dar nieko nepasakojęs apie eismo įvykį, pats apie eismo įvykį nieko neprisiminė, todėl ir rašė, kad vairavo jis. T. vėliau jam pasakė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo jis (T.) (b.t. 1, b.l. 93-94).
2010-01-14 apklaustas įtariamuoju apeliantas patvirtino savo parodymus duotus ankstesnės apklausos metu (b.t. 2, b.l. 29-30).
Teisiamojo posėdžio metu S. A. davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu 2009-05-18 vykusioje apklausoje, kur neigė aptariamo eismo įvykio metu vairavęs automobilį „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) Apeliantas teisiamojo posėdžio metu teismui negalėjo paaiškinti, kodėl paaiškinimuose policijos komisariato viršininkui parašė, kad jis vairavo automobilį (b.t. 2, b.l. 99).
Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, grįsdamas apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d., vadovavosi liudytojo M. V. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs bei atitinkantys kitiems byloje esantiems įrodymams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitą dieną (2007-08-27) po eismo įvykio vykusios apklausos metu liudytojas M. V. parodė, jog 2007-08-26 apie 21.15 val. jis važiavo su savo draugu G. G. ir jo žmona G. G. automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) Važiavo keliu Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus nuo Vilkokšnio ežero į Vilnių. Jie važiavo į kalną, kai priešinga kryptimi pamatėme važiuojančio automobilio šviesas, kuris posūkyje buvo išvažiavęs į jų važiavimo eismo juostą. G., pamatęs atvažiuojantį automobilį, bandė sukti vairą į dešinę, kad išvengtų susidūrimo, bet nepavyko. Labai dideliu greičiu atvažiavęs automobilis „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) posūkyje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į jų automobilio kairės pusės priekinį ratą. Liudytojas parodė, jog iš karto po susidūrimo, išlipęs iš automobilio, jis nuėjo prie kito automobilio, kuris buvo maždaug už 200 metrų nuo jų automobilio. Prie automobilio („Audi 80”) stovėjo vienas jaunuolis, kuris sakė, kad jų automobilio vairuotojas yra girtas ir sakė vairuotojui nelėkti. Tuo metu automobilio „Audi 80” vairuotojas dar sėdėjo už vairo. Kol jie laukė greitosios ir policijos, įvykio vietoje susirinko daug neblaivių automobilio „Audi 80” vairuotojo draugų, kurie pastarąjį iškėlė per langą. Vėliau atvažiavo to vairuotojo brolis, kuris atvykusiai policijai prisistatė automobilio „Audi 80” vairuotoju, nors liudytojas puikiai matė kaip girtą vairuotoją nunešė į kažkokią mašiną ir kažkur išvežė. Automobilio „Audi 80” keleivis taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.t. 1, b.l. 79-80).
2009-12-14 liudytojas M. V. patvirtino savo parodymus, duotus 2007-08-27 apklausos metu bei papildomai paaiškino, jog jis iš tikrųjų matė, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį „Audi 80”, kuris atsitrenkė į jų automobilį. Kai po smūgio priėjo prie „Audi” markės automobilio už jo vairo sėdėjo jaunuolis maždaug apie 1,70 m ūgio, šviesių plaukų, kurį draugai vadino vardu S.. Pirmą kartą vairuotojo vardą išgirdo, kai į įvykio vietą atvažiavo, kaip jis suprato, sesuo, ji garsiai išsigandusi pradėjo kviesti jį vardu, ji buvo labai išsigandusi dėl S. sužalojimų ir būsenos. Automobilio „Audi” vairuotojas automobilyje turbūt miegojo arba buvo nuo stipraus smūgio be sąmonės. Jam priėjus prie automobilio „Audi”, prie vairuotojo durelių, jis pajuto stiprų alkoholio kvapą. Prie minėto automobilio stovėjo dar vienas jaunuolis, kuris turbūt sužalojimų neturėjo pats, buvo išlipęs iš sugadinto automobilio. Jis turbūt ir paskambino draugams, kurie nepraėjus po susidūrimo nei 10 minučių, atvažiavo į įvykio vietą. Jis bandė atvažiavusiems vairuotojo draugams neleisti S. kelti iš automobilio vairuotojo sėdynės, nes galvojo, kad šis yra labai sužalotas ir gali jam pakenkti. Įvykio vietoje pasiliko maždaug trys draugai ir, kaip jis suprato iš jų kalbų, S. brolis T., nes jie jį vadino tokiu vardu. T. eismo įvykio metu automobilyje nevažiavo, jis į įvykio vietą atvažiavo vėliau. T., atvažiavus policijos pareigūnams, prisistatė automobilio „Audi” vairuotoju, kadangi S., t.y. T. brolis, eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tuo tarpu pats T. buvo blaivus.Liudytojas šios apklausos metu parodė, jog automobilio „Audi 80” vairuotoją, kuris 2007-08-26 eismo įvykio metu vairavo automobilį atpažinti galėtų, iš žemo ūgio, šviesių plaukų, iš amžiaus, kadangi eismo įvykio metu jam buvo maždaug apie 23 metus, ir iš veido bruožų (b.t. 2, b.l. 6-7).
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2009-12-15 vykusios apklausos metu liudytojas M. V. davė analogiškus parodymus aukščiau išdėstytiesiems, be to, papildomai paaiškino nors tuo metu jau buvo gaisrinė, greitoji, tačiau automobilio „Audi 80” vairuotojo draugai į greitosios pagalbos automobilį nenešė, nunešė į savo mašiną ir išvežė. Atvykus policijos pareigūnams, pastariesiems buvo pranešta, jog automobilio „Audi 80” vairuotojas išvežtas, minėtu automobiliu važiavo du žmonės. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo vairuotojo sesuo, kuri jį šaukė vardu S.. Policijai automobilio „Audi 80” vairuotoju prisistatė T.. Liudytojas apklausos metu parodė, jog jis iš nuotraukų atpažino asmenį, vairavusį automobilį „Audi 80”. T. atvažiavo jau po įvykio (b.t. 2, b.l. 14-17). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsinti liudytojo M. V. parodymai (b.t. 2, b.l. 111).
Liudytojas M. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu be jokių abejonių atpažino S. A., kaip asmenį eismo įvykio metu vairavusį automobilį „Audi 80”, liudytojas parodė, kad eismo įvykio metu iš karto po susidūrimo būtent S. A. sėdėjo automobilio „Audi 80” vairuotojo sėdynėje. Jis S. A. atpažino iš veido formos ir bruožų, plaukų spalvos, kūno sudėjimo ir iš nosies formos (b.t. 2, b.l. 11-12). Pažymėtina tai, kad nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, jog liudytojas negalėjo jo atžinti po įvykio praėjus tiek laiko, negalėjo jo atpažinti pagal nosies išlinkį, jo veido formą (kurie pas jį yra niekuo neišsiskiriantys ir neypatingi) ir plaukų spalvą, kurią tiksliai pasakyti ar apibūdinti tuomet kai yra tamsu, sudėtinga. Kaip minėta, liudytojas be jokių abejonių atpažino apeliantą, todėl netikėti juo nėra pagrindo, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykis įvyko vasarą (2007-08-26) apie 21.15 val., kuomet dar nėra visiškai sutemę. Tai, kad M. V. neįsidėmėjo kitų eismo įvykio vietoje buvusių asmenų yra natūralu, kadangi jo dėmesys buvo sukoncentruotas į asmenį, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį „Audi 80”, t.y. būtent į S. A.. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip žemo ūgio, šviesių plaukų asmenį, apeliantą įsidėmėjo ne tik minėtas liudytojas, bet ir kai kurie kiti byloje apklausti liudytojai. Taip pat nepagrįstai apelianto skunde nurodoma, jog M. V. galėjo pasirodyti, jog transporto priemonės vairuotojas taip pat yra išgėręs, nes nuo tos pusės galimai sklido alkoholio kvapas, kadangi grupė išgėrusių jaunuolių visą laiką buvo šalia neatpažinto vairuotojo bei jo keleivio. Iš liudytojo M. V. parodymų seka, jog jis prie automobilio „Audi 80” priėjo dar neatvykus grupei jaunuolių, taigi teigti, kad alkoholio kvapas sklido nuo kitų asmenų nėra jokio pagrindo.
Be liudytojo M. V. parodymų, aplinkybę, kad įvykio metu automobilį „Audi 80” vairavo, būtent apeliantas, patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų V. L., L. D. parodymai, liudytojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno M. G., liudytojos GMP slaugytojos D. C., netiesiogiai patvirtina liudytojų GMP automobilio vairuotojo V. S., G. Ž. – G., nukentėjusiojo G. G. parodymai.
Iš liudytojo policijos pareigūno V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog atvykus į įvykio vietą automobilio „Audi 80” vairuotoju prisistatė T. A.. Tačiau automobiliu BMW važiavęs keleivis pasakė, kad automobilį „Audi 80” vairavo ne šis jaunuolis, kuris prisistatė vairuotoju, bet kitas asmuo, kurį atvažiavę draugai iškėlė iš automobilio, iš vairuotojo sėdynės, ir išvežė iš įvykio vietos nežinoma kryptimi. Liudytojo teigimu šią aplinkybę patvirtino ir įvykio vietoje jau buvusi VšĮ Trakų ligoninės greitosios medicininės pagalbos felčerė. Automobilio BMW keleivis taip pat nurodė, kad tikrasis vairuotojas buvo neblaivus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi koordinacija, nerišli kalba. Kita vertus, T. A. vis tiek laikėsi savo parodymų, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo jis. Surašę visus reikiamus dokumentus, įforminę eismo įvykį, paėmė automobilio BMW vairuotoją G. G. bei T. A. ir nuvažiavo į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, kad paimtų kraują girtumui nustatyti. Priėmimo skyriuje sutiko T. A. brolį S. A., kurį su kojos trauma buvo atvežusi sesuo, kad medikai jam suteiktų pagalbą. Ligoninės priėmimo skyriuje T. A. prisipažino, kad automobilio jis nevairavo, automobilį „Audi 80” eismo įvykio metu vairavo jo brolis S., kuris liudytojui šią aplinkybę patvirtino (b.t. 1, b.l. 145-147).
Liudytojas policijos pareigūnas L. D. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu taip pat patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą automobilio „Audi 80” vairuotoju prisistatė T. A., bet įvykio vietoje buvę asmenys sakė, kad automobilį „Audi 80” vairavo ne šis jaunuolis, kuris prisistatė vairuotoju, bet kitas asmuo, kiek liudytojas žino, jo brolis, kurį atvažiavę draugai iškėlė iš automobilio, iš vairuotojo sėdynės, ir išvežė iš įvykio vietos nežinoma kryptimi. Žmonės pasakojo, kad vairuotoją išvežė dėl to, kad jis buvo neblaivus. Kartu su G. G. ir T. A. nuvykus į Trakų ligoninės priėmimo skyrių, paimti kraujo girtumui nustatyti, susitiko T. A. brolį S. A., kurį su kojos trauma buvo atvežusi sesuo, kad medikai jam suteiktų pagalbą. Ir jau tada T. A. prisipažino, kad automobilio jis nevairavo, automobilį „Audi 80” eismo įvykio metu vairavo jo brolis S., kuris eismo įvykio metu sėdėdamas vairuotojo sėdynėje susižalojo koją, dėl šios traumos sesuo ir atvežė jį į ligoninę. S. A. taip pat patvirtino faktą, kad eismo įvykio metu automobilį „Audi 80” vairavo jis, o iš įvykio vietos pasišalino dėl to, kad buvo neblaivus. Visa tai S. A. pats jiems patvirtino, nors matėsi, kad jis yra neblaivus, tačiau jis normalia orientavosi aplinkoje ir suvokė ką kalba (b.t. 1, b.l. 148-150).
Minėti policijos pareigūnai teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog S. A. ligoninėje prisipažino eismo įvykio metu vairavęs automobilį „Audi 80”, T. A. taip pat nurodė, jog ne jis vairavo automobilį eismo įvykio metu, o jo brolis (b.t. 2, b.l. 100-101).
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas M. G. parodė, jog priėjęs prie automobilio „Audi 80” vairuotojo durelių, pamatė ant žemės sėdintį žemo ūgio, smulkaus sudėjimo jaunuolį, kuris skundėsi kojos skausmais. Kaip liudytojas suprato, tai buvo automobilio „Audi 80” vairuotojas, nes jis kažką kalbėjo su savo draugais apie eismo įvykio aplinkybes, kad reikia už vairo kažką kitą pasodinti, nes kaip suprato jis buvo neblaivus (b.t. 2, b.l. 18-19). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas davė analogiškus parodymus bei papildomai paaiškino, jog apie tai, kad automobilio „Audi 80” vairuotojas buvo neblaivus, suprato iš pastarojo pokalbio su draugais. Įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, mašinų, po 15 minučių atvažiavo dar daugiau žmonių. Žmonės bėgiojo, sakė, kad atvažiuos dar brolis. Vėliau tas žmogus, kuris sėdėjo su skaudančia koja, dingo. Tuo metu kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba vyriškis su skaudančia koja dar sėdėjo. To vyriškio, kuris buvo nedidelio ūgio, pliktelėjęs, buvo sužalota gal kairė koja. Liudytojas parodė, jog bagažinėje buvo kolonėlės, benzopjūklo jis nematė (b.t. 2, b.l. 101).
Liudytoja Greitosios medicinos pagalbos slaugytoja D. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog atvykus į įvykio vietą, buvo labai daug jaunimo, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi, kad jie yra neblaivūs. Prieš atvažiuojant policijai, dauguma jaunimo išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, liudytojos nuomone, su jais ir tikrasis vairuotojas, nes įvykio vietoje neliko tų asmenų, kurie buvo jai atvykus į įvykio vietą. Tikrasis vairuotojas, liudytojos nuomone, buvo neblaivus, todėl jį draugai išvežė. Tai ji pasakė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (b.t. 1, b.l. 157-158). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei dar kartą patvirtino, jog įvykio vietoje buvo daug jaunimo ir matėsi, kad išvežė tikrąjį vairuotoją iš įvykio vietos, ji apie tai pasakė policijos pareigūnams. Liudytoja papildomai nurodė, tai, kad atvykus į įvykio vietą gaisrinė jau buvo (b.t. 2, b.l. 102).
Nors nukentėjusysis G. G. bei liudytoja G. Ž. – G., kurie eismo įvykio metu važiavo automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nematė kas eismo įvykio metu vairavo automobilį „Audi 80”, tačiau patvirtino tai, jog automobilis „Audi 80” susidūrimo metu atsitrenkė į jų automobilio kairę pusę, po eismo įvykio buvo nulaužtas jų automobilio kairys priekinis ratas. Be to, nukentėjusysis parodė, jog su jais kartu eismo įvykio metu važiavęs draugas (M. V.), kuris iš karto po susidūrimo nubėgo prie automobilio „Audi 80”, jiems sakė, kad matė kas vairavo automobilį „Audi 80”, kad neblaivų automobilio vairuotoją iškėlė iš automobilio ir išvežė, o kitas vyras atvykus policijai prisistatė to automobilio vairuotoju. Iš minėtų asmenų parodymų seka, jog po eismo įvykio praėjus šiek tiek laiko prie jų buvo priėjęs vyriškis, kuris siūlė susitarti, nekviesti policijos, tačiau jie atsisakė (b.t. 1, b.l. 51-52, 139-140, 77-78, b.t. 2, b.l. 99-100).
Liudytoju apklaustas Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog vienas šviesus, mažas vyrukas buvo išneštas iš įvykio vietos į vieną iš šalia stovėjusių automobilių. Tas mažesnio ūgio vyriškis buvo su sužalota koja (b.t 1, b.l. 159-160, b.t. 2, b.l. 101).
Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti aukščiau išdėstytais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi nei vienas iš jų nėra suinteresuotas bylos baigtimi (niekas proceso metu neginčijo, kad nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Audi 80” vairuotojas), be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Įvykio vietos apžiūros protokole be kitų aplinkybių nurodyta, jog automobilis „Audi 80”, v/n (duomenys neskelbtini) stovi dešine puse atsirėmęs į medį, galinis dešinys ratas pakibęs ore, nukritusi priekinė kapoto dalis, pakilęs galinis automobilio dangtis, kairės pusės priekinės ir galinės durelės sulankstytos (b.t. 1, b.l. 4-6).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, priekinės ir galinės durys, priekinis ir galinis bamperiai, sudaužytas kairės pusės priekinis posūkio žibintas, šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis ratas, apibrozdintas galinis ratas, iš variklio išbėgę tepalai, deformuotas kėbulas, įtrūkęs priekinis stiklas, įbrėžtas variklio dangtis, priekinė pakaba (b.t. 1, b.l. 11-14).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „BMW 525”, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinti kairės ir dešinės pusės priekiniai ir galiniai sparnai, variklio dangtis, visos durys, priekinis stiklas, abiejų priekinių durelių stiklai, galinis dešinės pusės šoninis stiklas, stogas, visi priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, aušinimo skysčio radiatorius, išlaužtas kairės pusės priekinis ratas, sugadinta pakaba, deformuotas visas kėbulas, apgadinti kairės pusės galinis ir priekinis ir dešinės pusės galinis ratas. Sulaužyti dešinės ir kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėliai (b.t. 1, b.l. 7-10).
Automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, jog automobilio dangtis yra sulankstytas, priekis daužtas, matosi radiatorius, priekinis bamperis nukritęs, priekinis stiklas daužtas, priekinio stiklo kairė pusė suaižėjusi, kairės pusės priekinis sparnas ir vairuotojo durelės sulankstytos (deformuotos), priekinis kairės pusės ratas išniręs iš vietos, vairuotojo pusės veidrodėlis nulūžęs. Automobilio dešinės pusės galinis sparnas sulankstytas, taip pat deformuotos galinės dešinės pusės durelės. Automobilio kairės pusės galinė dalis ir automobilio galas nedeformuoti. Deformuotas stogas. Automobilio salone vairuotojo pusėje po vairu grindys įlinkę į automobilio saloną, aplaužytos plastikinės apdailos detalės, nulūžusi vairuotojo pusės durelių rankena. Vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas išdužęs. Automobilio salono priekinė keleivio pusė yra tvarkinga, grindys nepažeistos, atidaryta salono dėtuvė (b.t. 1, b.l. 33-39).
Kaip matyti iš byloje esančios S. A. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, S. A. į medikus kreipėsi 2007-08-27, kuriems nurodė, jog traumą patyrė autoįvykio metu kaip vairuotojas kelyje Trakai – Rūdiškės, skauda kairę čiurną. Iš burnos ryškus alkoholio kvapas, kalba nerišli, eisena nekoordinuota, alkotesteriu 1,96 promilės (b.t. 1, b.l. 101-102, 107-108).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. A. kraujyje rasta 1,09 ‰ (promilių) etilo alkoholio (b.t. 1, b.l. 98).
Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog S. A. VGPU ligoninėje nustatytas kairės blauzdos vidinės kulkšnies lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.t. 1, b.l. 115-116).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikėtina, kad eismo įvykio metu S. A. sėdėjo automobilio „Audi 80“ vairuotojo vietoje. Kompleksinį teismo medicinos eismo įvykio tyrimą atlikę specialistai nustatė, jog eismo įvykio metu buvo deformuotas automobilio „Audi 80“ salono grindų priekinis kairys kampas, t.y. buvo apgadinta automobilio salono vieta, kurioje būna vairuotojo vietoje (salono priekinėje kairėje vietoje) sėdinčio asmens kairė koja.
Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialistų pateikta išvada yra tikėtino pobūdžio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėta specialisto išvada yra tik vienas iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. Gi teismas išvadą dėl asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daro, vertindamas byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, ką beje ir padarė nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog būtent apeliantas, o ne T. A. 2007-08-26 apie 21.15 val. kelyje Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 161, 172, punktų reikalavimus (patvirtintų LRV nutarimu Nr. 975, 2006.10.05), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „BMW“ vairuotojui G. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai kritiškai pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo vertinti liudytojų T. A. bei J. K. parodymai, neva eismo įvykio metu automobilį „Audi 80“ vairavo T. A.. Minėti liudytojai yra apelianto artimi giminaičiai, brolis ir sesuo, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Darytina išvada, kad, minėti liudytojai davė prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms parodymus, siekiant padėti išvengti pastarųjų broliui S. A. gresiančių sunkesnių teisinių padarinių. Kaip minėta, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog eismo įvykio metu T. A. buvo blaivus (alkotesterio parodymai, b.t. 1, b.l. 69), tuo tarpu, apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta ir tai, jog automobilio „Audi 80“ pagrindiniai sugadinimai yra užfiksuoti automobilio kairės pusės priekinėje dalyje, tačiau sugadinimų automobilio dešinės pusės priekinėje dalyje, kur neva keleivio sėdynėje sėdėjo apeliantas, nenustatyta. Taigi, įvertinant išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad visiškai nelogiška, jog T. A., neva tai eismo įvykio metu vairavęs automobilį „Audi 80“, esant nustatytiems automobilio sugadinimams, turėjo galimybę išvengti sunkesnių sužalojimų (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas tik nedidelis veido srities nubrozdinimas, b.t. 1, b.l. 76), o, tuo tarpu, apeliantas eismo įvykio metu sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje prarado sąmonę (paties apelianto teigimu).
Apeliantas skunde nurodo, jog į ikiteisminio tyrimo metu pateiktus prašymus T. A. taip pat paskirti kompleksinį teismo medicinos eismo įvykio tyrimą nebuvo atsižvelgta ir , ekspertizė nebuvo paskirta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apelianto minimų prašymų byloje nėra, tokių prašymų S. A. nepareiškė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina tai, kad baudžiamojoje byloje buvo paskirta užduotis atlikti medicinos tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), T. A. nustatytas tik nedidelis veido srities nubrozdinimas. Tokiu būdu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, paskirti ir atlikti kompleksinį teismo medicinos eismo įvykio tyrimą nebuvo pagrindo.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.