Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Institucijos, surašiusios skundžiamus nutarimus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus – atstovei Sigitai Narbutytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaune, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 20 d. nutarimų Nr. NZTANN-109505110-17 ir NZTANN-109502850-17 panaikinimo ir bylų nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. birželio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANP-106535957-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 17 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-485 nustatyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juosiančia medine tvora užtverta valstybinė žemė, patekimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, užtvertas valstybinės žemės plotas – 118 kv.m.

2017 m. gegužės 2 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-279 nustatyta, kad pažeidimai po įspėjimo atlaisvinti valstybinę žemę yra nepašalinti. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savininkė M. U. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę, savo veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. B. 2017 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. NZTANN-109502850-17 už ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą M. U. nubausta 550 eurų bauda.

E. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANP-106538465-17 pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 17 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-485 nustatyta, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juosiančia medine tvora užtverta valstybinė žemė, patekimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, užtvertas valstybinės žemės plotas – 118 kv.m.

2017 m. gegužės 2 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-279 nustatyta, kad pažeidimai po įspėjimo atlaisvinti valstybinę žemę yra nepašalinti. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savininkas E. U. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę, savo veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. B. 2017 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. NZTANN-109505110-17 už ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą E. U. nubaustas 550 eurų bauda.

Pareiškėjai M. U. ir E. U. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylas jų atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad jokių neteisėtų veiksmų jie neatliko. Faktinis nuosavybės teise disponuojamų žemės sklypų valdymas toks, koks yra esamu momentu, yra susiklostęs nuo senų laikų, nei tyčios, nei noro kam nors pakenkti ar ką nors pasisavinti jie niekuomet neturėjo, tiesiog jie gina tai, kas jiems priklauso. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolai buvo nepagrįstai ir netinkamai surašyti remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusiomis ANK nuostatomis. Tariami nusižengimo požymiai Institucijai buvo žinomi dar 2016 m. spalio mėn., kuomet buvo atliktas tyrimas, taigi šiuo atveju akivaizdu, jog visiškai neaiškiais ir nepagrįstais motyvais Institucija nubaudė juos už pažeidimus, kurių objektyviai negalėjo padaryti 2016 metais, nes ANK 2016 m. negaliojo. Tai svarbu, kadangi iki tol galiojusiame ATPK tapatus pažeidimas buvo numatytas 45 str., o už jį numatyta atsakomybė buvo lengvesnė (mažesnė bauda), palyginti su šiuo metu galiojančiu ANK, todėl mano, kad pareiškėjų teisinės atsakomybės klausimas galėjo būti sprendžiamas tik pagal ATPK.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog jie nebūtų linkę ginčytis ir sutiktų atlaisvinti žemės plotą tik tuo atveju, jeigu nebūtų ginčo dėl žemės sklypo ribų. Aptariamu atveju susiklostė visiškai priešinga situacija, kuomet pareiškėjai, aktyviai veikdami per savo atstovę (dukrą), jau nuo pat pirmųjų pretenzijų pareiškimo, teikė Institucijai paaiškinimus, kuriuose nesutiko su tokiu situacijos vertinimu, siūlė alternatyvias ginčo sprendimo išeitis ir būdus, tačiau visiškai nebuvo išklausyti. Skundžiami administracinių nusižengimų nutarimai surašyti už savavališką valstybinės žemės užėmimą ir trečiųjų asmenų teisių ir įstatymais saugomų interesų pažeidimą, nors įstatymas numato atsakomybę tik už savavališką žemės pasisavinimą ir vengimą ją grąžinti. Pagal formuojamą teismų praktiką ANK 110 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. nustačius, kad asmuo veikė kaltai. Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažintini atvejai, kuomet kaltais veiksmais, atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N-575-2494/2010 ir kt.). Šiuo atveju jokių kaltų pareiškėjų veiksmų, tariamai užvaldant valstybinės žemės sklypus nenustatyta, o surinktiems duomenims esant prieštaringiems, t.y. tiesiogiai nepagrindžiant, jog pareiškėjai elgėsi nesuderinamai su teisės aktuose nustatytu elgesio modeliu ir (ar), kad disponuojant jiems priklausančia nuosavybe būtų pažeidę svetimos nuosavybės ribas, iki kol toks nuosavybės teisinis rėžimas ir ribos bus nustatytos objektyviai ir tiksliai, negali būti laikoma, jog jie užėmė bent dalį valstybinės žemės.

Nurodo, kad žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjų buvo įsigyti dar 1997 m. Įsigyjant šiuos žemės sklypus jokia valstybinės žemės dalis kartu nebuvo įgyta, kaip ir nebuvo įsiterpusi į jokių kitų asmenų (įskaitant valstybę) valdomą nuosavybę. Minėtina, jog senuose aptariamų žemės sklypų brėžiniuose pažymėtas įvažiavimas, kaip toks, buvo pažymėtas dėl de facto jo buvimo minėtuose žemės sklypuose (naudojimosi tokiu įvažiavimu), tačiau visą gyvenimą, t.y. nuo pat 1997 metų šiais žemės sklypais buvo disponuojama kaip vienu plotu, o minėtas įvažiavimas ir buvo naudojamas tik kaip įvažiavimas į pareiškėjų bendrai valdomą nuosavybę, abiejų sutarimu, tačiau niekuomet nebuvo naudojamas kaip bendro naudojimo kelias. Vėlesniuose kadastriniuose matavimuose (2011 m. rugsėjo 6 d.) šis įvažiavimas buvo įvardintas kaip kelias visiškai nepagrįstai, tačiau buvo paaiškinta, jog dėl to aplinkybės nesikeičia, o jie patys nekreipė pernelyg daug dėmesio į šią aplinkybę ir šiuos kadastrinius matavimus pasirašė, kai tuo tarpu tik 2015 m. pareiškėjų dukrai kreipusis į kitą matininką paaiškėjo, jog kadastrinių matavimų byloje ne tik neteisingai buvo pažymėtos atitinkamos aplinkybės, susijusios su pravažiavimo per sklypą zona, tačiau dar ir visiškai iškraipytos sklypų koordinatės ir konfigūracija. Pažymėjo, kad įsigyjant aptariamus žemės sklypus, jie neįgijo jokios valstybinės žemės sklypo dalies, todėl šiuo atveju negali būti laikoma, jog kaip savavališkas statinys laikoma tvora užima kokią nors dalį valstybinio žemės sklypo. Reikšmingos faktinės žemės sklypo valdymo aplinkybės buvo nurodytos ir 2017-04-25 Nacionalinei žemės tarnybai teiktame pranešime - atsakyme dėl 2017-03-24 rašto (kuriuo buvo pareikštas reikalavimas atlaisvinti valstybinės žemės plotą (pridedamas). Iki šiol apskritai nėra aišku, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada, jog į pareiškėjų valdomą nuosavybę yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir (ar), kad pastarasis, kaip toks būtų buvęs, yra tyčia užimtas.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad jau po protokolų surašymo, o būtent 2017 m. birželio 30 d. buvo pateiktas UAB „Krianta“ matininko K. T. raštas „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbntini)), kuriame pažymėta, jog privalo būti atlikti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų patikslinimai, kadangi atlikti kadastriniai matavimai neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ 1978, 1981, 1994 m. generalinių planų, kuriuose žemės sklypai pažymėti taip, kad tarp jų nėra jokio pravažiavimo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui buvo pateikti dokumentai dėl išvados gavimo, siekiant tęsti darbus (atlikti kadastrinių matavimų patikslinimus). Minėtas raštas tik dar kartą patvirtino jau anksčiau nurodytus pareiškėjų argumentus bei realius ir aktyvius veiksmus, siekiant nustatyti ginčo atžvilgiu reikšmingas aplinkybes, t.y. tiek patikslinti (nustatyti) žemės sklypų ribas, tiek įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, o kartu ir tai, ar yra padarytas pažeidimas (užimta valstybinės žemės dalis) bei kas jį objektyviai nulėmė, taip pat nustatyti, kokiu būdu šią situaciją būtų galima išspręsti taip, kad ji taptų suderinama su teisės aktų reikalavimais. Tai dar kartą buvo nurodytą 2017 m. liepos 17 d. teikiant paaiškinimus dėl surašytų protokolų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, šios aplinkybės liko neištirtos, o dėl jų kilus ginčui, pastarąjį ketinama spręsti teisme. Esant ginčui, teismui ateityje išsprendus šį klausimą pareiškėjų naudai, skundžiami nutarimai neteks prasmės, kadangi administracinės atsakomybės taikymas bus negalimas. Taigi atsakomybės taikymas esamu momentu yra taip pat netikslingas, nepagrįstas ir perteklinis. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, taip pat į aptariamu atveju susiklosčiusių aplinkybių visumą, pareiškėjai mano, jog šios pareigos Institucija tinkamai neįvykdė, nutarimai administracinių nusižengimų bylose buvo surašyti nesant teisinio pagrindo, taigi yra savaime neteisėti.

Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Institucija patikrinimus jiems priklausančiuose žemės sklypuose atliko dar 2016 m. spalio 17 d. (t.y. iki įsiteisėjant Administracinių nusižengimų kodeksui), buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-485, todėl toliau laikosi pozicijos, kad tiek administracinių nusižengimų protokolai, tiek nutarimai administracinių nusižengimų bylose akivaizdžiai buvo nepagrįstai surašyti pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostatas. Remiantis bendra teisės taikymo taisykle, administracinė veika kvalifikuojama pagal jos padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, o toks šiuo atveju yra iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Kita vertus, netgi nustačius pažeidimo sudėtį, taikant ATPK nuostatas, administracinių teisės pažeidimų bylos privalo būti nutrauktos suėjus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai. ATPK 35 str. 1 d. buvo numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo dienos, o esant trunkamam pažeidimui - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vertinant tai, laikytina, jog už administracines veikas, o būtent valstybinės žemės savavališką užėmimą (įrodžius jos požymius pareiškėjų veiksmuose), jie galėjo būti patraukti atsakomybėn iki 2017 m. balandžio 17 d.. Nors byloje nuobaudos skyrimo terminas 2017 m. balandžio 24 d. buvo pratęstas iki 2017 m. spalio 16 d. (kas vėlgi nebuvo teisėta, kadangi nuobaudos skyrimo terminas negali būti pratęstas ilgesniam nei įstatyme numatytas bendras jos skyrimo terminas), remiantis aukščiau nurodytu akivaizdu, jog pastarieji veiksmai taip pat buvo atlikti nesavalaikiai. Pratęstas gali būti tik nepasibaigęs terminas, tuo tarpu nurodytas terminas tokiu nelaikytinas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė M. U. ir E. U. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai nesutikimą su Nutarimais grindžia iš esmės šiais argumentais: 1) nuosavybės teise turimų žemės sklypų valdymas yra susiklostęs nuo senų laikų ir tyčios kam nors pakenkti jie neturėjo; 2) Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie padarytą pažeidimą nuo 2016 m., nepagrįstai taikė ANK nuostatas, nors turėjo taikyti ATPK 45 straipsnio nuostatas. Institucijos nuomone, skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Nurodoma, kad Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2016 m. spalio 17 d. atliko valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą vietoje, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-485, patikrinti Žemės sklypų riboženkliai, pietvakarių dalyje ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Taip pat buvo pamatuota medinė tvora, juosianti žemės sklypus. Nustatyta, kad du riboženkliai pietvakarių dalyje yra patraukti 27 cm ir 33 cm į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritoriją ir neatitinka kadastriniais matavimais nustatytų posūkio taškų. Medinė tvora, juosianti žemės sklypus, ir vartai užtveria valstybinėje žemėje esantį privažiavimo kelią į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, užimta valstybinė žemė, valstybinės žemės užimamas plotas - 118 kv. m. Užtvertas privažiavimo kelias yra vienintelis galimas patekimas automobiliu į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Institucija akcentavo, kad dėl valstybinės žemės užėmimo fakto M. U. ir E. U. keturis kartus buvo kviečiami atvykti į Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tačiau jie prašė atidėti susitikimo laiką, neatvyko ar reikalavo nutraukti pradėtą administracinę procedūrą, prašė papildomo bylos tyrimo dėl galimai neteisingai atliktųjų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir kitaip vilkino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, todėl, manytina, kad yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (pažeidėjai Vilniaus miesto skyriui pateikė apie 18 skundų, pranešimų ir prašymų). Vilniaus miesto skyrius 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. 49SJN-428-(14.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atvesdinimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tačiau policijos pareigūnai nuvykę į vietą pažeidėjų nesurado, susisiekus telefonu atsisakė patikslinti gyvenamąją vietą. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. kovo 24 d. raštu (reg. Nr. 49GJ-1921) informavo Vilniaus miesto skyrių apie aplinkybes, dėl kurių negali pažeidėjų atvesdinti. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SJN-825-(14.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi ir į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau pažeidėjai nebuvo atvesdinti. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis ATPK 259 straipsniu, protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Vilniaus miesto skyrius neturėjo galimybės pažeidėjus patraukti administracinėn atsakomybėn jiems dalyvaujant, todėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 49NUT-51-(14.49.96.) administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 16 d.

Vilniaus miesto skyrius 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 49SJN-I-2463-(14.49.105.) informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau - Inspekcija) ir Vilniaus miesto savivaldybę apie žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus. Inspekcija pažeidėjams surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus, apie kuriuos informavo žodžiu, o 2017 m. gegužės 29 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. 49GJ-3252) informavo Vilniaus miesto skyrių apie pažeidėjams surašytus naujus privalomuosius nurodymus nugriauti tvoras ir vartus iki 2017 m. liepos 10 d. Taip pat Vilniaus miesto skyrius, 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 49SFN-557-(14.49.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ pareikalavo pažeidėjų per 1 mėnesį pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią tvorą, kuri užfiksuota Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-485, ir įspėjo, kad nurodytu terminu nepašalinus tvoros, Nacionalinė žemės tarnyba svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl tvoros pašalinimo.

Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017 m. gegužės 2 d. atliko pakartotinę Žemės sklypų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-279 ir nustatė, kad pažeidimai po rašytinio įspėjimo yra nepašalinti, t. y. pažeidėjai į Vilniaus miesto skyriaus raginimus atlaisvinti valstybinę žemę nereaguoja. Pažeidėjų atstovė N. V. pažeidėjų veiksmus motyvavo tuo, kad jie nesutinka su padarytu administraciniu teisės pažeidimu, kadangi galimai neteisingai atlikti kadastriniai matavimai, motyvus išdėstė 2017 m. balandžio 24 d. pranešime-atsakyme (reg. Nr. 49GF-1719). Pažeidėjai neketino vykdyti Vilniaus miesto skyriaus reikalavimo dėl tvoros ir vartų pašalinimo, kol nebus nustatyti nauji Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. panaikintas privažiavimo kelias. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad M. U. ir E. U. nuo 2016 m. žinodami apie valstybinės žemės užėmimą nesiėmė aktyvių veiksmų ir tyčia neatlaisvina užimtos valstybinės žemės.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau -Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Atliekant žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose, kadastrinius matavimus, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, t. y. sodininkų bendrijos suplanavimo projektu (šiuo atveju, SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu) bei parengtais atskirais (privačių) sodų planais (privatizavimo schemomis). Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte (generaliniame plane), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos 1994-08-25 potvarkiu Nr. I608V, kuris yra galiojantis ir priskiriamas vietovės lygmens bendriesiems planams, kelias (privažiavimas) tarp Žemės sklypų yra nurodytas. Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į M. U. ir E. U. pateiktus prašymus ir paaiškinimus, išnagrinėjo Žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumą ir iš turimų Žemės sklypų kadastro duomenų bylose komplektuojamų dokumentų (žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų, planų) nustatė, kad atliekant Žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkai tinkamai atliko kadastrinius matavimus ir nustatė Žemės sklypo šiaurinėje dalyje, esančią gretimybę, kelią. Pažymėtina, kad M. U. ir E. U., žemės sklypų savininkai, yra pasirašę žemės sklypų planuose, t. y. sutiko su sklypų ribomis, todėl nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomais argumentais, kad Vilniaus miesto skyrius neatsižvelgė į galimai netinkamai atliktus Žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Remiantis tuo, ketinimų įgyti valstybinės žemės sklypą egzistavimas, jų nerealizavus, pats savaime nesukuria asmeniui teisės naudotis valstybinės ar kitam asmeniui privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Vadinasi, ta aplinkybė, kad pažeidėjai galimai ateityje ketina ginčyti kadastrinius matavimus ir imtis teisės aktuose numatytų veiksmų dėl valstybinės žemės ploto įsigijimo, neeliminuoja M. U. ir E. U. teisinės atsakomybės už savavališką valstybinės žemės užėmimą.

Pagal ANK 110 straipsnį, savavališkas žemės, miško, vandens telkimų užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pažymėtina, kad už šio straipsnio nusižengimą įspėjimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės, kuri atlikta 2017 m. gegužės 2 d., metu nustatytos aplinkybės atitinka ANK 110 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo (t. y. pasikeitus kodekso straipsniui, pritaikytas LR ANK) - šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą, požymius, Vilniaus miesto skyriaus specialistai pažeidėjus iškvietė atvykti į Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, o jiems neatvykus 2017 m. birželio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolus Nr. NZTANP-106535957-17 ir Nr. NZTANP-106538465-17 administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims nedalyvaujant ir apie tai 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 49SFN-1510-(14.49.104.) informavo pažeidėjus. Administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo surašyti 2017-06-28 administracinio nusižengimo protokolai Nr. NZTANP-106535957-17 ir Nr. NZTANP-106538465-17, ne teismo tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė 2017-07-20 Nutarimus skirti administracinę nuobaudą ir apie tai 2017-07-20 raštu Nr. 49SFN-1676-(14.49.104.) informavo pažeidėjus. Todėl, Institucijos nuomone, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo požymius ir ginčijamais Nutarimais pritaikė administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą (valstybinės žemės užėmimą ir atsisakymą ją atlaisvinti) M. U. ir E. U. atžvilgiu, todėl prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja M. U. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad 1997 metais pavasarį pareiškėjai įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), o kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo po pusmečio, tais pačiais metais rudenį. Įsigyjant sklypus, pardavėjai jiems parodė, kaip įvažiuojama į sklypus ir paaiškino, kad pareiškėjų sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau pakeitus kadastrinius matavimus, gatvė susiaurėjo ir nebuvo galima pravažiuoti. Buvę savininkai sutarė savo sąskaita padaryti bendrą įvažiavimą. Toks bendras įvažiavimas pareiškėjus tenkino. Įsigyjant tuos du sklypus jokių kitų įsiterpusių sklypų nebuvo. Nuo pat abiejų sklypų įsigijimo momento, pareiškėjai jais disponavo kaip vienu plotu ir įvažiavimu naudojosi tik jie patys. Pagal sodų bendrijos generalinį planą šie du sklypai yra besiribojantys vienas su kitu ir tarp jų nėra jokio kelio, todėl statydami vartus jie net neturėjo minties, kad tai yra valdiška žemė. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad kelias yra valstybinė žemė, todėl jie kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl savo teisių gynimo, nes yra tvirtai įsitikinę, kad statė tvorą savo žemėje, juo labiau kad ten yra įrengta jų kanalizacija ir jokiose registruose nėra įregistruota, kad jų sklypus skiria kelias, priklausantis valstybei. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba už tą patį pažeidimą skyrė dvigubą baudą, t.y. tiek jai, tiek jos vyrui E. U. skyrė po 550 eurų baudos kiekvienam. Pareiškėja taip pat mano, kad jų atžvilgiu turėtų būti taikomas ATPK, pagal kurį nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2011 metais jų kaimynai atliko satelito matavimus ir jie taip pat pageidavo, kad jų sklypai būtų įtraukti į tuos matavimus. Kadangi brėžiniai ir satelito matavimai skyrėsi, pareiškėjai užsakė nepriklausomus kadastrinius matavimus. Tvorą jie užsitvėrė tik tuomet, kai 2016 m. dukra pradėjo pas juos dažnai atvažinėti ir paliko šunį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje ji pati kartu su dukterimi buvo kelis kartus, bendravo su specialistais ir su A. B.. Šios tarnybos vadovas pasakė, kad reikia surašyti protokolą, nes jį spaudžia.

Pareiškėjas E. U. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba padarė jų žemėje valstybinę žemę ir tai yra grynas nuosavybės nusavinimas. Jis kaip inžinierius apskritai nesupranta, kaip galima koreguoti sklypo kampus. Surašant administracinių nusižengimų protokolus, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo generalinio sodų bendrijos plano, vadovavosi 1992 metų planu, kuris nėra patvirtintas.

Pareiškėjų atstovė N. V. paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio dokumento, patvirtinančio, kad tas žemės sklypo plotas, kurio neteisėtu užvaldymu kaltinami pareiškėjai, būtų valstybinis. Atstovė nesupranta, kaip galima tiesti kelią per pareiškėjų kanalizacijos šulinį tiesiai į elektros stulpą, ką patvirtina pateiktos nuotraukos, t.y. ten 3 metrų ploto kelias net fiziškai netelpa, kadangi praėjimo plotis yra tik 2,9 metro. Susidarė tokia situacija, kad suformavus šalia pareiškėjų esančių sklypų naują žemės sklypą, prireikė naujo kelio ir kad tas kelias tilptų, reikėjo iškraipyti kaimyninius sklypus. Tokiu būdu kažkas nori pasigerinti savo gerbūvį, nusavindamas pareiškėjų nuosavybę. Matininko, kuris iškraipė šiuos sklypus, šiuo metu jau nėra. Pareiškėjai kvietė Nacionalinės žemės tarnybos specialistus atvykti pas juos 2017 m. birželio 27 d., kai buvo atliekami žemės sklypų ribų paženklinimai, tačiau jie nesiteikė atvykti. Pareiškėjams po atlikto matavimo nuvykus į Nacionalinę žemės tarnybą 2017 m. birželio 28 d., jiems buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Po to, kai buvo priimti skundžiami nutarimai ir pareiškėjams skirtos baudos, Nacionalinė žemės tarnyba atgalinė data surašė paaiškinimus, kad jų pateiktų kadastrinių matavimų jie nepriima. Šios sodų bendrijos esantis 1981 metų generalinis planas patvirtina, kad tarp pareiškėjams priklausančių žemės sklypų jokio kelio nėra. Šis planas vėliau tikslintas nebuvo, tokios informacijos neturi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Sigita Narbutytė teismo posėdyje nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjų skundu ir mano, kad jie skundžiamais nutarimais buvo nubausti pagrįstai. Nesutikimas su skundu grindžiamas tuo, kad sodų sklypų privatizavimas vyko maždaug 1994 metais, kurio metu buvo vadovautasi sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu. Tuo tarpu sklypų knygutėse yra įdėtas 1979 metų planas, kuris yra panaikintas. Patys sklypų savininkai užsakė sklypų planus, juose pasirašė ir tuose planuose yra numatytas 3 metrų pločio kelias. Institucijos atstovai, atvykę į vietą ir surinkę kitus duomenis, nustatė, kad pareiškėjai užėmė, t.y. užtvėrė kelią, kuris priklauso valstybei. Pareiškėjai buvo kviečiami atvykti susipažinti su aktais ir pasirašyti protokolus, tačiau jie neatvyko. Tuomet institucija kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, tačiau ir policijos pareigūnų pagalba pareiškėjų atvesdinti nepavyko, todėl administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti pareiškėjams nedalyvaujant. Pareiškėjų tyčią rodo tai, kad jie neginčija, jog pastatė tvorą, pavėsinę ir neatlaisvina savavališkai užimtos žemės iki šiol.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gautas skundas, kad galimai yra užimta valstybinė žemė. Nuvykę į vietą specialistai užfiksavo, kad yra aptverti du sklypai, t.y. du sklypus jungia viena tvora. Išnagrinėjus planus buvo nustatyta, kad tarp tų dviejų sklypų yra valstybinė žemė, kuri ir buvo užtverta, todėl buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Administracinių nusižengimų padarymu kaltinami asmenys buvo kviečiami atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, pateikė daug prašymų, kurie buvo išnagrinėti. Tačiau po to jie neatvyko į Vilniaus skyrių pasirašyti protokolų, todėl protokolai buvo surašyti jiems nedalyvaujant, nes atvesdinti jų per policiją taip pat nepavyko. Buvo patikrintas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1994 metų generalinis planas, pagal kurį buvo parduoti savininkas sodo sklypai. Pareiškėjai nusipirko du gretimus sodo sklypus, tarp kurių buvo valstybinė žemė, t.y. kelias. Šių sklypų savininkams iš pradžių buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti tvorą, liudytoja buvo nuvykusi į vietą patikrinti, ar šis nurodymas yra įvykdytas ir nustatyta, kad tvora pašalinta nebuvo.

Pareiškėjų kaltė, padarius ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, taip pat yra grindžiama:

- D. M. K. 2016-09-19, 2016-09-26 skundais, adresuotais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuriuose nurodyta, kad Vilniaus m. Antakalnio sen. Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ji turi sodo sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į jų sklypą eina tarp E. U. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. U. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuose sklypuose gyvenanti U. duktė trukdo jiems įvažiuoti į savo sklypą, įvažiavimą užtvėrė tvora (b.l. 122-123; 124);

- Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko P. V. 2016-09-29 pranešimu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuriame nurodoma, jog aiškinantis D.M. K. pranešimą apie tai, kad yra užtvertas įvažiavimas į jų sklypą, esantis tarp sodo sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 ((duomenys neskelbtini), Vilnius) buvo nustatyta, kad šis įvažiavimas yra užtvertas metaline tinkline tvora ir vartų pagalba suformuotas vientisas sklypas. SB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, minimas įvažiavimas į sklypą Nr. 16a ((duomenys neskelbtini), Vilnius), esantis tarp sklypų Nr. 15 ir 16 ((duomenys neskelbtini), Vilnius) yra bendro naudojimo valstybinė žemė ir sklypų Nr. 15 ir 16 savininkai, užtverdami jį iš abiejų pusių ir pasiimdami jį tik savo naudojimui, savavališkai užgrobė bendrojo naudojimo valstybinę žemę, esančią sodų bendrijoje (b.l. 116);

- VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio D. M. K., 2011-10-15 patvirtintu planu, kuriame yra numatytas 3 m. pločio įvažiavimas į šį sklypą (b.l. 113-114);

- 2016-10-17 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-485, kuriame nurodyta, jog žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juosiančia medine tvora užtverta valstybinė žemė, patekimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, užtvertas valstybinės žemės plotas – 118 kv.m. (b.l. 94-96; 97-99);

- Nacionalinės žemės tarnybos 2016-10-28 pranešimu M. U. ir E. U., kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 1608V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“ M. S. buvo skirtas 0,0670 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį M. S. įsigijo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad sutarties priedas yra sklypo planas su gretimybėmis M 1:500. Įvertinę žemės sklypo Nr. 16 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:500, parengtame 1992-04-30 nurodytą informaciją nustatė, kad šis sklypas pietinėje dalyje ribojasi su 3 m pločio keliu. Plane yra tuo metu buvusio savininko parašas, patvirtinantis sutikimą su plane nurodyta informacija.

Taip pat Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 1608V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“ S. P. buvo skirtas 0,0745 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį S. P. įsigijo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad sutarties priedas yra sklypo planas su gretimybėmis M 1:500. Įvertinę žemės sklypo Nr. 15 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:500, parengtame 1992-04-30 nurodytą informaciją nustatė, kad šis sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su 3 m pločio keliu. Plane yra tuo metu buvusio savininko parašas, patvirtinantis sutikimą su plane nurodyta informacija. Taigi pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, tarp minėtų sklypų yra 3 m pločio kelias.

Iš pateiktų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatė, kad UAB „Kagema“ matininkas M. M. 2011-09-06 atliko šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Jo parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad šis žemės sklypas, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 – Nr. 9, ribojasi su 3 m pločio keliu. Jo parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad šis žemės sklypas, tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 – Nr. 4, ribojasi su 3 m pločio keliu. Šių sklypų savininkai (pareiškėjai U.), sutikdami su šių žemės sklypų kadastriniais matavimais, pasirašė žemės sklypų planuose. Minėtų sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pakeisti pagal matininko M. M. 2011-09-06 atliktus matavimus. Pareiškėjai pateikė minėtų sklypų 1976 metų planų kopijas. Žemės sklypo Nr. 15 plano, parengto 1976 m., kopijoje yra 1996-05-10 žyma „panaikinta“. Pateiktame SB „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyta, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su keliu (b.l. 83-86);

- Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 24 d. pranešimu M. U. ir E. U., kuriuo jie raginami per vieną mėnesį nuo šio įspėjamojo rašto gavimo dienos pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią tvorą, kuri užfiksuota 2017 m. spalio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-485 (b.l. 34);

- 2017-05-02 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-279, kuriame nurodyta, jog pažeidimai, nustatyti 2016-10-17 akte Nr. 49ŽN-485 nepašalinti, t.y. užimta valstybinė žemė (kelias), kurioje pastatyta tvora (vartai). Užimamas valstybinės žemės plotas 118 kv.m. (b.l. 11-13);

Teismui pareiškėjai papildomai pateikė UAB „Inžinerija ir topografija“ matininkės F. F. 2015-12-11 aiškinamąjį raštą, adresuotą M. U., kuriame nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 11 d. buvo ženklinamas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio savininkė yra M. U., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo ženklinamas pagal UAB „Kagema“ nustatytus kadastro duomenis, kurie buvo nustatyti 2011-09-06, matininko M. M.. Paženklinimo metu nepavyko paženklinti taško 2, nes jis yra ant pastato.

Nustatyta, kad UAB „Inžinerija ir topografija“ matininkės F. F. 2015-12-11 aiškinamasis raštas, adresuotas E. U., buvo pateiktas pareiškėjų Institucijai. Šiame rašte nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 11 d. buvo ženklinamas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio savininkė yra M. U., sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo ženklinamas pagal UAB „Kagema“ nustatytus kadastro duomenis, kurie buvo nustatyti 2011-09-06, matininko M. M.. Paženklinimo metu nepavyko paženklinti taško 1, nes jis yra už kapitalinės gretimo sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros. Taip pat taško 2, nes jis yra už žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vielos tinklinės tvoros (b.l. 109-110; 111).

Pareiškėjai taip pat pateikė teismui nuotraukas, kuriose užfiksuota aktuali – pvz., kad kelias, kurio užėmimu jie yra kaltinami, kaip jie nurodo, įsiremia į elektros stulpą, todėl jų teigimu, ir dėl šios priežasties šis kelias realiai negali egzistuoti.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas ieškovų E. U. ir M. U. ieškinys atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo. Šis ieškinys yra priimtas ir atsakovui nustatytas terminas atsiliepimams pateikti (civilinės bylos Nr. 2-41556-905/2017).

M. U. ir E. U. skundas tenkintinas.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, jei jis savavališkai užima žemės, miško, vandens telkinius arba savavališkai naudoja vandens telkinius. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmenims už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą šio straipsnio 1 dalyje arba vengimą grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą po rašytinio įspėjimo.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. U. ir E. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį yra patraukti už 118 kv.m. valstybinės žemės savavališką užėmimą, t.y. už tai, kad užtvėrė medine tvora žemės sklypo plotą (ginčijamuose nutarimuose įvardijamą keliu) tarp jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, taip apribodami patekimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei užtverdami dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, ir po Institucijos rašytinio įspėjimo atlaisvinti valstybinę žemę, jos (žemės) negrąžino.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pažymėtina, kad nurodytas išaiškinimas, kad būtina tokiais atvejais nustatyti asmens tyčią, buvo nuosekliai suformuotas teismų praktikoje aiškinant iki 2015 m. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. N438-1330/2010;

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, savo sprendimą nubausti pareiškėjus už nurodytą administracinį nusižengimą motyvuoja tuo, kad atlikus patikrinus pagal gautus skundus buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 1608V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“ M. S. buvo skirtas 0,0670 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), S. P. buvo skirtas 0,0745 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos šie asmenys įsigijo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Minėtose sutartyse nurodyta, kad sutarčių pagrindas yra sklypo planas M 1:500 su gretimybėmis. Įvertinę žemės sklypo Nr. 16 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:500, parengtame 1992-04-30 nurodytą informaciją nustatė, kad šis sklypas pietinėje dalyje ribojasi su 3 m pločio keliu, o žemės sklypas Nr. 15 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje ribojasi su 3 m pločio keliu. Plane yra tuo metu buvusių savininkų parašai, patvirtinantys sutikimą su plane nurodyta informacija. Tokiu būdu institucija konstatavo, kad pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, tarp minėtų sklypų yra 3 m pločio kelias.

Registrų išrašų duomenimis nustatyta, kad M. U. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo nuo 1997 m. liepos 23 d., o E. U. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo nuo 1997 m. rugpjūčio 27 d.

Taip pat, kaip nurodė Institucija, iš pateiktų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų Institucija nustatė, kad UAB „Kagema“ matininkas M. M. 2011-09-06 atliko šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Jo parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad šis žemės sklypas, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 – Nr. 9, ribojasi su 3 m pločio keliu. Jo parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad šis žemės sklypas, tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 – Nr. 4, ribojasi su 3 m pločio keliu. Šių sklypų savininkai (pareiškėjai U.), sutikdami su šių žemės sklypų kadastriniais matavimais, pasirašė žemės sklypų planuose. Minėtų sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pakeisti pagal matininko M. M. 2011-09-06 atliktus matavimus, jie yra nenuginčyti, todėl galioja. Be to, pateiktame SB „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyta, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su keliu.

Pareiškėjai M. U. ir E. U. neneigė nustatytos faktinės aplinkybės dėl tvoros pastatymo ir įvažiavimo užtvėrimo, tačiau, jų teigimu, jie užtvėrė ne valstybei, o jiems nuosavybės teise priklausantį žemės plotą, bei nurodo, kad tarp jų sklypų valstybinės žemės niekada nebuvo. Pareiškėjai paaiškino, kad prieš įsigydami aukščiau minėtus sodo sklypus, buvę jų savininkai jiems parodė sklypų ribas ir įvažiavimus į šiuos sklypus, paaiškino, kad abu šie sklypai ribojosi su Laurų gatve ir turėjo po atskirą įvažiavimą iš Laurų gatvės pusės, tačiau pakeitus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, žemės sklypo Nr. 16 riba su (duomenys neskelbtini) gatve tapo labai siaura, todėl buvę žemės sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 savininkai susitarė savo žemės sklypų sąskaita įsirengti bendrą įvažiavimą į šiuos du sklypus ant jų ribos. Taigi, kaip nurodė pareiškėjai, įsigyjant šiuos abu sklypus, tarp jų nebuvo įsiterpusi jokia valstybinė žemė, o minėtu įvažiavimu naudojosi tik jie.

Taip pat pareiškėjai paaiškino, kad 2011 metais atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 16a (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priklausančio D. M. K. bei besiribojančio su pareiškėjams priklausančiais sklypais kadastrinius matavimus, UAB „Kagema“ matininkas M. M. atliko ir pareiškėjams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjams tą pačią dieną, t.y. 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo pasirašymui pateikti jau parengti žemės sklypų planai su ribų posūkio taškų koordinatėmis. Pareiškėjai pasirašė pateiktuose planuose pasitikėdami matininku, kuris jiems paaiškino, kad jų sklypuose niekas nesikeičia, o tai, kad įvažiavimas į jų sklypus yra pavadintas keliu, jokios reikšmės neturi. Pareiškėjai gyvena Kaune ir jiems priklausančiuose žemės sklypuose lankosi retai. 2015 m. metais jie pastebėjo, kad per jų sklypus yra važinėjama, todėl jie nutarė jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus apsitverti. Kadangi matininkas H. M. riboženklių nesukalė, jie kreipėsi į kitą matininką, prašydami paženklinti jų sklypus. UAB „Inžinerija ir topografija“ matininkė K. F. atsiuntė jiems aiškinamuosius raštus, kuriuose nurodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. buvo ženklinami žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Kagema“ nustatytus kadastro duomenis, kurie buvo nustatyti 2011 m. rugsėjo 6 d. matininko M. M.. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo metu nepavyko paženklinti taško 2, nes jis yra ant pastato. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo metu nepavyko paženklinti taško 1, nes jis yra už kapitalinės gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros. Taip pat taško 2, nes jis yra už žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vielos tinklo tvoros. Taškas Nr. 4 ir Nr. 5 taip pat yra už gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vielos tinklo tvoros. Tokiu būdu, pareiškėjų manymu, 2011 m. rugsėjo 6 d. jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai neatitinka realios sklypų naudojimosi tvarkos ir pažeidžia jų nuosavybės teises, kadangi, jų manymu, jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų sąskaita suformuotas 3 metrų pločio bendro naudojimo kelias, sumažino jų valdomą žemės sklypų plotą. Be to, pareiškėjų teigimu, toks kelias objektyviai negalėtų egzistuoti, kadangi remtųsi į elektros stulpą, be to, toje vietoje plotas objektyviai yra mažesnis nei 3 metrai (t. y. 2,9 m.) Dėl šios priežasties jie kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo ir Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-41556-905/2017.

Kaip jau minėta, byloje yra UAB „Inžinerija ir topografija“ matininkės K. F. 2015 m. gruodžio 11 d. aiškinamieji raštai, kuriuose nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. UAB „Kagema“ matininko M. M. atlikti sklypų kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastruose ir registruose, nesutampa su faktiškai valdomomis sklypų ribomis, kadangi pagal tuos matavimus nėra galimybės paženklinti pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, nes kai kurie taškai yra už gretimų sklypų tvorų, o vienas taškas yra ant pastato.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, pareiškėjų argumentus ir paaiškinimus, taip pat jų pateiktus duomenis (be kita ko, nuotraukas dėl situacijos tarp aktualių žemės sklypų ir kt.), teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ribos yra visiškai aiškios, be to, kad jos visiškai aiškios ir pareiškėjams (jie, kaip minėta, kreipėsi su ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo, nurodydami, kad atlikti jų sklypų kadastriniai matavimai pažeidžia jų nuosavybės teises), ir atitinkamai, kad pareiškėjai neabejotinai žinojo, jog pravažiavimas tarp jų žemės sklypų yra valstybinė žemė (bendro naudojimo kelias), ir, tai suvokdami, tyčia užtvėrė šį plotą, tokiu būdu savavališkai užimdami valstybinę žemę, ir po įspėjimo to pažeidimo nepašalino. Teismo vertinimu, yra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių susiklosčiusią situaciją vertinti kaip kilusį civilinį ginčą dėl nuosavybės teisės.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje negali būti sprendžiamas iš esmės kilęs civilinis ginčas dėl nuosavybės teisės, juolab kai toks ginčas iškeltas ir civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuosavybės, aktualu, ar teismui yra pateikta pakankamai įrodymų, kad, kaip jau minėta, pareiškėjai tyčia, sąmoningai, suvokdami, kad tam tikras žemės sklypas yra valstybinė žemė, vis dėlto jį aptveria (kaip kad šiuo atveju) ir tokiu būdu, padarydami patekimą į jį kitiems asmenims apsunkintu, savavališkai jį užima ir naudoja, ar, priešingai – pareiškėjų pateikti duomenys yra pakankami daryti išvadą, kad yra pagrįstų abejonių dėl jų kaltės (atsižvelgiant į, be kita ko, principą, kad visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai).

Pastebėtina, kad tuo atveju, kai yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės, tik civilinio proceso tvarka įvertinus sklypų faktinio naudojimo ir jų pirkimo–pardavimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus) ir jų ribas, sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes, galimybes tiek pareiškėjams, tiek kaimynams racionaliai naudotis žemės sklypais, yra galimybė neginčijamai konstatuoti, ar atitinkamu žemės plotu (t. y. ginčo plotu) pareiškėjai faktiškai naudojasi pagrįstai ir teisėtai, ar vis dėlto nurodytas plotas yra, kaip kad nurodo Institucija, valstybinė, t. y. pareiškėjams nepriklausanti žemė.

Taigi konstatuotina, kad nepaneigus pareiškėjų pozicijos (pastebėtina, kad tokia pozicija nėra kategoriškai ir akivaizdžiai paneigta pateiktais duomenimis, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėjai pateikė tam tikrus duomenis, kuriais grindė savo poziciją) civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jų veiksmai atitinka valstybei priklausančios žemės savavališko užėmimo požymius. Pažymėtina tai, kad pareiškėjai nuo pat administracinių nusižengimų bylų iškėlimo ginčijo savo kaltę, teigdami, jog užsitvėrė ne valstybinę, o jiems nuosavybės teise priklausančią žemę, teikė Nacionalinei žemės tarnybai įvairius paaiškinimus ir dokumentus nagrinėjamu klausimu. Kaip minėta, nepavykus šio klausimo išspręsti administracinėmis priemonėmis, pareiškėjai, siekdami apginti, jų manymu, pažeistas savo teises, inicijavo teisme civilinės bylos procesą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip pažymėta teismų praktikoje, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėjus atlaisvinti žemę. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai ar suinteresuoti asmenys turėtų ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl ir šiuo aspektu tinkamas žemės sklypų savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimas yra įmanomas inicijavus civilinį procesą, bet ne administracinių nusižengimų bylų teiseną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-2014).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjai nuo pat pradžių neigė savo kaltę, teigdami, jog jie užtvėrė ne valstybei, o jiems nuosavybės teise priklausantį 118 kv.m. žemės sklypo plotą, inicijavo dėl to civilinį procesą, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjai jiems inkriminuojamą nusižengimą – savavališką valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą - padarė tyčia, aiškiai suvokdami kas yra tikrasis ginčo žemės sklypo ploto savininkas. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčinės kaltės formos. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla, todėl kiti skundo argumentai nenagrinėjami.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 20 d. nutarimai Nr. NZTANN-109505110-17 ir Nr. NZTANN-109502850-17 panaikinami ir administracinių nusižengimų bylų teisenos M. U. ir E. U. atžvilgiu nutrauktinos, nes padarytos veikos neturi administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų M. U. ir E. U. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 20 d. nutarimus Nr. NZTANN-109505110-17 ir Nr. NZTANN-109502850-17 ir administracinių nusižengimų bylas M. U. ir E. U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.