Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės nušalinimo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos (skolininkės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) 2023 m. rugsėjo 4 d. skundas, kuriame pareiškėja, be kita ko, prašo nušalinti antstolę Astą Stanišauskaitę. Nurodo, kad iš antstolės atlikto aplaidaus turto pardavimo, ypač - vertinimo, proceso, kyla pagrįstų įtarimų, kad antstolė siekė kuo greičiau įvykdyti pareiškėjos turto pardavimą kuo mažesnes kaina, kas gali būti nulemta galimai esančių antstolės susitarimų su nauju turto pirkėju ar kitais asmenimis.

2. Antstolė 2023 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S-23-177-19101 pareiškėjos prašymo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Antstolė nurodė, kad prašymas nepagrįstais jokiais įrodymais, tik spėlionėmis, tikslu vilkinti vykdomosios bylos vykdymą. Antstolei nėra pagrindo nusišalinti, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė turėtų išankstinį nusistatymą ar būtų tendencinga vykdymo bylos šalių atžvilgiu. Vien tai, kad skolininkas nepatenkintas antstolės darbu negali būti priežastis nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Kiekvieną nesutarimą sprendžiant per nušalinimo institutą, būtų pažeistas vykdymo proceso operatyvumas, tai neatitiktų Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl antstolės nušalinimo netenkintinas.

4. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdami savo funkcijas antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu (toliau – ir Antstolių įstatymas) bei kitais įstatymais ir teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo išieškojimą pareiškėjos, kaip skolininkės, atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00672 (vykdomojo dokumento Nr. RJ-3924 pagrindu).

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – išieškotojas, skolininkas bei antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. CPK 637 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo teisėjas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį prireikus teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar kitus vykdymo proceso dalyvius. Pagal analogiją taikoma CPK 69 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jis nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį (CPK 290 straipsnis).

7. Pagal CPK 636 straipsnio 1 dalį antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės nušalinimo grindžia tuo, kad iš antstolės atlikto aplaidaus turto pardavimo, ypač - vertinimo, proceso, kyla pagrįstų įtarimų, kad antstolė siekė kuo greičiau įvykdyti pareiškėjos turto pardavimą kuo mažesne kaina, kas gali būti nulemta galimai esančių antstolės susitarimų su nauju turto pirkėju ar kitais asmenimis.

9. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą, reikalauja, kad nušalinimas būtų motyvuotas, be to, antstolio nušalinimas gali būti pagrįstas tik CPK numatytais pagrindais. Objektyviais duomenimis nepagrįstos skolininkų prielaidos ir abejonės negali būti pagrindu nušalinti antstolį ar jam pačiam nusišalinti. Antstolis gali būti nušalintas tik esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-766-227/2012).

10. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs antstolės argumentus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pateiktame prašyme dėl antstolio nušalinimo nenurodyta jokio CPK 65 straipsnyje numatyto pagrindo nusišalinimui, dėl kurio teismui būtų pagrindas patvirtinti antstolės Astos Stanišauskaitės nusišalinimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė turėtų išankstinį nusistatymą ar būtų tendencinga vykdymo bylos šalių atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliami vykdymo veiksmų teisėtumo klausimai, pareiškimas iš esmės yra grindžiamas antstolės priimtais pareiškėjai nepalankiais procesiniais sprendimais areštuoto turto realizavimo procese, t. y. pareiškėja mano, kad antstolės vykdomojoje byloje pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduotas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina.

11. Aplinkybė, jog vykdymo proceso šalis reiškia nesutikimą su antstolės atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas abejoti antstolės nešališkumu. Pažymėtina, kad vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims nesutinkant su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, taip pat manant, kad antstolio procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje yra nepagrįsti, neteisėti ar jis neveikia, kaip turėtų veikti, vykdomojoje byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais, kad tokį skundą CPK nustatyta tvarka išnagrinėjus, būtų patikrintas antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti pagrįstumas ir teisėtumas. Tačiau vykdomojoje byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, CPK 636 ir 65 straipsniuose nėra numatytas kaip antstolio nušalinimo pagrindas.

12. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis įstatyme jam numatytais įgaliojimais, atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, todėl tai visiškai nesudaro jokio teisinio pagrindo nušalinti antstolę nei CPK 65 straipsnio, nei CPK 66 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomojoje byloje nėra nustatyta, jog antstolė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar veikusi prieš pareiškėjos interesus, būtų jos atžvilgiu šališkai nusiteikusi. Pareiškėja būtinybę nušalinti antstolę grindžia savo subjektyvia nuomone. Jei pareiškėja mano, jog antstolė pažeidė jos teises, ji turėtų skųsti šiuos veiksmus CPK nustatyta tvarka (pažymėtina, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2VP-18306-862/2023.) Jokių konkrečių aplinkybių dėl antstolės asmeninio, nesusijusio su antstolės pareigų atlikimu, suinteresuotumo vykdomąja byla, pareiškėja nenurodė ir jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat nėra jokių duomenų, jog šiuo atveju antstolė vykdymo proceso metu būtų pažeidusi procesą reglamentuojančias teisės normas ar sąmoningai veikusi prieš teisėtus skolininko interesus.

13. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintus antstolio nušalinimo pagrindus ir įvertinus pareiškėjos prašyme dėl antstolio nušalinimo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK įtvirtintų pagrindų nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos Nr. 0177/20/00672 vykdymo. Kaip minėta, pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad antstolė turi asmeninį suinteresuotumą, pažeidžia skolininkės teises ir teisėtus interesus. Teismui nenustačius objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad antstolė būtų šališka ir egzistuotų CPK numatyti nušalinimo pagrindai, pareiškėjos prašymas dėl antstolės Astos Stanišauskaitės nušalinimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

14. Teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1548-524/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-779-163/2017; 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1692-479/2016; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-813-798/2013; Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1685-527/2015; 2015 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1032-254/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 636-637 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0177/20/00672 vykdymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.