- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-519-66-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresele Kazlauskiene (pirm.), Audrone Kartaniene, Arunas Kisielius
- Nuteistasis
- G. K., N. K., Vilniaus miesto apylinkes
Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-519/2010
2.4.6.4.1.; 1.2.14.5.2.
2010 m. birželio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju G. K., N. K., Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir G. K. nuteistas 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme; N. K. nuteista 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, bausmes atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 338 str. 1 d. 3 p., N. K. nuosprendžio vykdymas atidetas iki 2011-06-22.
Šiuo nuosprendžiu priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus naudai iš G. K. ir N. K. solidariai 29340,50 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. K. ir N. K. nuteisti už tai, kad jie, bendrininku grupeje, apgaule N. K. naudai igijo dideles vertes turtine teise iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 65641,11 Lt didesne nei priklauso motinystes (tevystes) pašalpa bei igijo dali šios nepagristai didesnes pašalpos lešu - 22498,26 Lt, o butent:
sutuoktiniai G. K., eidamas direktoriaus, o N. K., eidama direktoriaus pavaduotojos pareigas UAB „Baltijos tvirtove“, imones kodas 300631221, kuri 2007-01-08 registruota Valstybes imones Registru centro Vilniaus filialo Juridiniu asmenu registre, adresu (duomenys neskelbtini), turedami tiksla apgaule N. K. naudai igyti didesne nei priklauso motinystes (tevystes) pašalpa, tycia, žinodami, kad N. K. yra nešcia, ir numatydami, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo 6 str. nuostatomis, pagal kurias motinystes (tevystes) pašalpos dydis apskaiciuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamasias pajamas, turetas už praeita kalendorini ketvirti, buvusi prieš vaiko priežiuros atostogu pradžios menesi, motinystes (tevystes) pašalpa N. K. turetu buti apskaiciuojama pagal jos 2008 m. 1 ketvircio draudžiamasias pajamas, susitare, kad G. K. kaip UAB „Baltijos tvirtove“ direktorius 2008 m. 1 ketvircio laikotarpiui padidins N. K. darbo užmokesti iki 5000 Lt per menesi,
po ko G. K., veikdamas pagal išankstini susitarima ir tesdamas nusikalstama veika, žinodamas, kad N. K. darbo kiekis nepadidejo, kad UAB „Baltijos tvirtove“ veikla 2007 m. buvo nuostolinga, iš esmes vykdoma iš sutuoktiniu G. K. jo ir N. K. skolintu bendrovei apyvartiniu lešu, kad 2008 m. sausio 1 d. bendroveje nebuvo jokio trumpalaikio turto, o kasoje visiškai nera grynuju pinigu, ir todel bendrove neturi realiu finansiniu galimybiu padidinti N. K. darbo užmokesti iki 5000 Lt, pažeisdamas LR Darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostata, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, imones veiklos rezultatu, savo 2008-01-02 isakymu Nr. 51 pakeite su N. K. 2007-03-05 sudarytos darbo sutarties 3 punkta ir nuo 2008-01-01 nepagristai padidino jos darbo užmokesti 4200 litu, mokant jai 5000 Lt per menesi,
po ko, tikintis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, motinystes (tevystes) pašalpos forma atgauti didesne pinigu suma nei išmoketas padidintas atlyginimas, už 2008 m. 1 ketvircio kiekviena menesi G. K. išmokejo N. K. mineta padidinta darbo užmokesti iš G. K. ir N. K. i bendrove ineštu pinigu, kuriu bendrove jiems negražino,
tesiant nusikalstama veika, G. K. pateike Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esanciam Laisves pr. 28, Vilniuje, 2008-04-15 UAB „Baltijos tvirtove“ pranešima apie apdraustuosius už 2008 m. 1 ketvirti Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-04-11 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-04-11 pranešimu apie apdraustuju (be atleistuju) valstybinio socialinio draudimo imokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose buvo itraukti duomenys apie N. K. už 2008 m. 1 ketvircio kiekviena menesi išmoketa nepagristai padidinta 5000 Lt dydžio darbo užmokesti ir už mineta ketvirti jos turetas nepagristai padidintas 15 000 Lt dydžio draudžiamasias pajamas,
nurodytais veiksmais bendrininkams sukurus fiktyvia teisine padeti apie N. K. per 2008 m. 1 ketvirti moketa 5000 Lt darbo užmokesti per menesi ir atitinkamai per mineta ketvirti jos turetas 15 000 Lt dydžio draudžiamasias pajamas, po ko N. K., žinant, kad darbo už mokestis nuo 2008-01-01 jai buvo padidintas iki 5000 Lt nepagristai, 2008-10-17 pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esanciam Laisves pr. 28, Vilniuje, prašyma skirti jai motinystes (tevystes) pašalpa, UAB „Baltijos tvirtove“ direktoriaus G. K. 2008-09-09 isakyma Nr. 2008/09/01 apie jai suteiktas vaiko priežiuros atostogas nuo 2008-09-09 iki 2011-06-22 bei 2008-11-05 pateikus vaiko gimimo liudijimo kopija ir prašyma del neapmokestinamojo pajamu dydžio taikymo,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausiajai specialistei (pašalpoms) D. M., remiantis minetais N. K. ir UAB „Baltijos tvirtove“ pateiktais dokumentais, todel bunant apgaules itakoje ir manant, kad N. K. turi teise gauti pagal minetuose dokumentuose nurodytas draudžiamasias pajamas apskaiciuota atitinkamo dydžio motinystes (tevystes) pašalpa, 2008-11-27 priemus sprendima Nr. 6-26-1665 „Del N. K. teises i motinystes (tevystes) pašalpa“, kuriuo N. K. vaiko priežiuros atostogu laikotarpiu nuo 2008-09-09 iki 2010-06-22 skirta 102020,90 Lt dydžio motinystes (tevystes) pašalpa, iš kurios 65641,11 Lt (atskaicius pajamu mokesti) sudaro nepagristai padidinta motinystes (tevystes) pašalpos dali, apskaiciuota del N. K. nuo 2008-01-01 nepagristai ir neteisetai 4200 litu padidinto darbo užmokescio, po ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui nuo 2008-11-07 iki 2009-04-15 i N. K. saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esancia AB banke „Hansabankas“ (dabar Swedbank), 2008-11-07 mokejimo pavedimu Nr. 4126 pervedus 1863,42 Lt, 2008-11-27 mokejimo pavedimu Nr. 4442 - 5054,73 Lt, 2008-12-08 mokejimo pavedimu Nr. 4597 - 4023,14 Lt, 2009-01-14 mokejimo pavedimu Nr. 125 - 4098,12 Lt, 2009-02-12 mokejimo pavedimu Nr. 702 - 4108,62 Lt, 2009-03-16 mokejimo pavedimu Nr. 1217 - 4108,62 Lt, 2009-04-15 mokejimo pavedimu Nr. 1774 - 4108,62 Lt, t. y. iš viso pervedus 27 365,27 Lt, iš kuriu 22498,26 Lt sudaro nepagristai išmoketa motinystes (tevystes) pašalpos dali, apskaiciuota del N. K. nuo 2008-01-01 nepagristai ir neteisetai 4200 litu padidinto darbo užmokescio,
tokiu budu G. K. ir N. K., veikdami išankstine vieninga tiesiogine tycia, apgaule N. K. naudai igijo dideles vertes turtine teise iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, atskaicius pajamu mokesti, gauti 65641,11 Lt didesne nei priklauso motinystes (tevystes) pašalpa ir, nuo 2008-11-07 iki 2009-04-15 išmokejus N. K. dali šios didesnes nei priklauso motinystes (tevystes) pašalpos, apgaule jos naudai igijo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausancias 22498,26 Lt dydžio lešas, tuo padarydamas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 22498,26 Lt dydžio turtine žala.
Už šiuos savo veiksmus G. K. ir N. K. nuteisti už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (t. 5., b.l. 114-122).
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendi del jo nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., jo atžvilgiu byla nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendi grindžia šiais motyvais: N. K. buvo nešcia, žinojo, kad pagal istatyma išmokos dydis apskaiciuojamas iš paskutinio ketvircio draudžiamuju pajamu, padidino atlyginima ir tycia igijo teise i didesne išmoka; nesant pagrindo ir bendrovei neturint lešu, padidino atlyginima; pažeide LR DK 186 str. 3 d. nuostatas; patys kreditavo bendrove ir iš šiu lešu išmokejo N. K. atlyginima; sukure fiktyvia teisine padeti, kad ivykdytu sukciavima ir gautu iš valstybes nepagristas išmokas. Nuteistasis nesutinka su tokiu teismo nuosprendžiu, nes teismas netinkamai ivertino irodymus – vertino tik apkaltinancio pobudžio irodymus, bet neanalizavo ir nevertino teisinanciu irodymu, pažeide BPK 20 str. 5 d. nuostatas, netinkamai išsiaiškino ir taike istatymus.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nuosprendyje liko neivertinti irodymai del N. K. darbo apimties ir kruvio, o tai turi tiesiogine reikšme atlyginimo dydžio pagristumui. N. K. buvo vienintele akcininke, su kuria buvo sutarta, kad jai atlyginima iki 5000 Lt padidins nuo 2008 m. sausio 1 d. Ji buvo šios bendroves steigeja. Dirbdama direktoriaus pavaduotoja, ji dirbo ir už direktoriu, nes jis (G. K.) faktiškai dirbo betonuotoju, t.y. darbininku. Visas direktoriaus funkcijas vykde N. K.. Be to, ji tvarke ir pirmine visa apskaita, tai reiškia, ji dirbo kaip buhaltere. Ji dirbo ir kaip tiekeja – pati i objektus pristatydavo statybines medžiagas. Be to, ji objektuose vykdydavo ir darbininko funkcijas – klodavo plevele ir parengdavo aikštele betonavimui. Nustatant jai pirmini atlyginima buvo manyta, kad ji vykdys tik direktoriaus pavaduotojo funkcijas, taciau, gyvenimui viska pakoregavus, jos darbo apimtys padidejo. Be jo (G. K.), N. K. parodymu tai patvirtino liudytojai J. G., L. A. bei N. G.. Teismas šiu irodymu nevertino ir nepagristai priejo išvados, kad N. K. darbo apimtys nepadidejo ir nebuvo pagrindo didinti atlyginima.
Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, kad nesant imoneje lešu, imonei dirbant nuostolingai, N. K. buvo padidintas atlyginimas ir tai buvo padaryta iš kredito, kuria imonei suteike patys (K.). Nurodo, kad UAB „Baltijos tvirtove“ savo veikla vykde naudodama akcininkes N. K. ir jo (G. K.) kreditais, o taip pat imones veiklai plesti naudojo ir uždirbtas lešas. Kreditines lešos buvo naudojamos apyvartinems lešoms papildyti, irangos ir statybiniu medžiagu isigijimui ir darbo užmokesciui moketi. Bendrove veike pagal Akciniu bendroviu istatyma ir kreditines lešas galima naudoti darbo užmokesciui sumoketi. Jam (G. K.) ir N. K. neuždrausta kredituoti bendrove. Nurodo, kad teismas netinkamai išsiaiškino samprata pajamu ir pelno. Pelnas yra buhalterine savoka. Darbo užmokestis yra mokamas iš gaunamu pajamu ir apskaitomas, kaip gamybos išlaidos, o kas lieka yra pelnas. Bendrove mokejo atlyginimus, igijo technika, ir kadangi buvo jauna, tai galutineje apskaitoje buvo rodoma, kad dirba nuostolingai. Teismas nepagristai priejo prie išvados, kad jie (K.) negalejo padidinti atlyginimo N. K., neturejo tam nuosavu lešu.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog teismas nuosprendyje nurode, kad G. K. pažeide DK 186 str. 3 d. Teismas neturejo istatyminio pagrindo N. K. darbo apimti ivertinti mažiau, negu susitare ji ir darbdavys. Todel teismo išvada, kad N. K. nepagristai buvo padidintas darbo užmokestis 4200 Lt, nepagrista, neparemta istatymu. Padidinant N. K. atlyginima, nebuvo sukciaujama, nebuvo siekiama suklaidinti darbdavi ar nepagristai pasisavinti bendrovei priklausancias lešas. Šioje dalyje itarimas, kad iš bendroves pasisavino pinigines lešas, nebuvo pateiktas. Atlyginimas padidintas laikantis istatymu ir veikiant direktoriaus kompetencijos ribose. Padidinant atlyginima, nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. Teise i atlyginima bei jo dydi atsiranda sutinkamai su DK 93 str. Jeigu teismas nuosprendyje nurode, kad atlyginimas buvo padidintas per daug, tai jis privalejo nurodyti, kokioje teises normoje yra nustatytas atlyginimas už toki konkreciai atliekama darba. Tik esant tokios normos pažeidimui, galejo buti konstatuojama, kad atlyginiams yra per didelis ir neteisetas. Teismui nesuteikta teise vertinti atlyginimo dydžio pagristumo ir daryti prielaida, kad atlyginimas per didelis.
Nuteistojo teigimu, teismas nepagristai daro išvada, kad pagal atliekamo darbo apimtis, bendroves turetus kreditorinius isiskolinimus, nesant kasoje grynuju pinigu, neturint pelno, mokedami darbininkams ir direktoriui atlyginimo minimuma, negalejo N. K. didinti atlyginima, ir toki didinima sieja su tikslu gauti didesne nei priklauso motinystes (tevystes) pašalpa. Nuteistasis, kaip bendroves direktorius, neatliko jokiu veiksmu, kuriuos jam draustu istatymas. N. K. siekimas gauti jai priklausancias išmokas, nepažeidžiant istatymu, nera nusikaltimas.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, nusikalstama veika kvalifikuodamas pagal BK 182 str. 2 d., padare klaida. Pagal nuosprendyje aprašyta kaltinima veiksmai yra dveji: neteisetas atlyginimo padidinimas (jei tai butu nusikalstama, turetu buti kvalifikuota, kaip lešu pasisavinimas iš bendroves) bei pateikimas duomenu ir išmoku gavimas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, todel šie veiksmai turetu buti vertinami atskirai. Analizuojant atlyginimo padidinima, nebuvo irodyta, kad atlyginimas padidintas neteisetai. Padidinant atlyginima, nebuvo pažeisti istatymai ir teismas pagristai šia veika nekvalifikavo, kaip lešu pasisavinima iš UAB „Baltijos tvirtove“ pagal BK 183 str. ir tuo pripažino, kad pinigai iš bendroves buvo gauti pagristai. Vertindamas veiksmus valstybinio socialinio draudimo fondo atžvilgiu, teismas nepagristai pripažino, kad iš šio fondo jis (G. K.) kartu su N. K. apgaules budu igijo svetima turtine teise ir igijo pinigines lešas. Valstybe, priimdama istatyma, Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo 6 str. nuostatomis nustate darbdaviui ir N. K. salygas ir pareiga per kalendorini ketvirti tureti pajamas, nuo kuriu padaryti apmokejima socialiniam draudimui, o Valstybinio socialinio draudimo fondas – apskaiciuoti ir išmoketi motinystes pašalpa. Veiksmas teisetas, atitinkantis istatymo reikalavima. Pareiga valstybei atsiranda jai savanoriškai prisiemus pareiga moketi motinystes pašalpas. Todel teise gauti pašalpa priklauso objektyviai egzistuojanciu pagrindu (istatymo norma), todel negali buti laikytina svetimu turtu, o kaltinamajam teisetai priklausancios teises ir piniginiu lešu igijimas nesudaro sukciavimo sudeties. Teise gauti išmokas N. K. turejo, o ju dydis buvo apskaiciuotas pagal ketvirti, kaip numate tuometinis istatymas. Valstybinio socialinio draudimo fondui žala nebuvo padaryta, o jis pagal istatyma privalejo išmoketi N. K. pašalpa, nes ji nuo savo draudžiamuju pajamu buvo sumokejusi mokescius ir pilnai ivykdžiusi istatymo reikalavimus. Pareiga valstybei moketi pašalpa atsiranda nepriklausomai nuo imoketu pinigu kilmes ir, jeigu pinigai gauti neteisetai, tai nusikaltimas padarytas kito subjekto atžvilgiu.
Nuteistojo nuomone, teismas, taikydamas baudžiamaji istatyma, neatskyre dvieju savarankišku veiku, nevertino ju pagal atskiras BK normas, neišsiaiškino istatymo taikymo ribu pagal subjektus erdves atžvilgiu ir tuo prieme nepagrista ir neteiseta apkaltinamaji nuosprendi (t. 5., b.l. 135-139).
Šalies argumentai
Nuteistoji N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendi del jos nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2 d., ir vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. jos atžvilgiu byla nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu. Nuteistosios N. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra analogiški nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams (t. 5., b.l. 140-144).
Vilniaus miesto apylinkes prokuratura apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendi: panaikinti nuosprendžio dali, kuria N. K. nuosprendžio vykdymas atidetas iki 2011-06-02. Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas del nuteistosios N. K. atžvilgiu netinkamai pritaikytu Lietuvos Respublikos BK 338 str. nuostatu, atidedant jai nuosprendžio vykdyma (BPK 328 str. 4 p.). Teismas N. K. pripažino kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skyre 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, bei, vadovaudamasis LR BPK 338 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, kurios numato, kad nuteistiesiems, turintiems mažameciu vaiku, nuosprendžio vykdymas gali buti atidetas iki vaikui sueis 3 metai, atidejo nuosprendžio vykdyma iki 2011-06-22. Atidedamas nuosprendžio vykdyma, teismas netinkamai pritaike BPK norma, kadangi neatsižvelge i LR BPK 338 str. 2 bei 3 dalyse numatytas nuosprendžio vykdymo atidejimo salygas. Nurodo, kad vadovaujantis LR BPK 338 str. 3 d. nuostatomis, nuosprendžio vykdymas šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais gali buti atidedamas motyvuota teismo nutartimi tik nuosprendžiui isiteisejus ir esant nuteistojo, jo gyneju, šeimos nariu arba artimuju giminaiciu prašymui. Šiuo atveju teismas, jau priimdamas nuosprendi, t.y. nuosprendžiui dar neisiteisejus, taip pat nesant nuteistosios, jos gynejo, šeimos nariu ar artimuju giminaiciu prašymo, nusprende nuteistosios N. K. atžvilgiu atideti nuosprendžio vykdyma. Be to, LR BPK 328 str. 2 d. numato, jog nuosprendžio vykdymas negali buti atidetas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus LR BK 11 str. Skundžiamu teismo nuosprendžiu N. K. nuteista už sunku nusikaltima, numatyta LR BK 182 str. 2 d., todel akivaizdu, kad nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti jai LR BPK 338 str. nuostatu. Prokuraturos nuomone, teismas nepagristai atidejo N. K. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdyma iki 2011-06-22, nes netinkami pritaike LR BPK 338 str. 1 d. 3 p. nuostatas, todel nuosprendis keistinas (t. 5., b.l. 145-147).
Teismo posedžio metu nuteistieji G. K. ir N. K. bei ju gynejas praše nuteistuju apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro skunda atmesti.
Prokurore praše Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skunda tenkinti, o nuteistuju apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistuju G. K. ir N. K. apeliaciniai skundai tenkintini. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir ivertinusi byloje esancius irodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendis yra nepagristas, prieštaraujantis bylos faktiniams duomenims, kadangi nenustatyta, jog nuteistuju G. K. ir N. K. veika turejo nusikaltimo požymiu, todel nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p. pagrindu.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistuju G. K. ir N. K. apeliacinio skundo argumentais, daro išvada, kad bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog G. K. ir N. K. veika, kuomet N. K. darbo užmokestis buvo padidintas 4200 Lt, mokant jai 5000 Lt per menesi, tuo paciu mokant didesnes imokas i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeta, iš kurio, atskaicius pajamu mokesti, gauta 65641,11 Lt didesne motinystes (tevystes) pašalpa ir, nuo 2008-11-07 iki 2009-04-15 išmokejus N. K. dali šios motinystes (tevystes) pašalpos, jos naudai butu igyta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausanciu 22498,26 Lt dydžio lešu suma, butu buvusi neteiseta.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. K. yra UAB „Baltijos tvirtove“ direktorius, N. K. – minetos bendroves direktoriaus pavaduotoja ir vienintele akcininke (t. 1., b.l. 13-16, 78-85, 87-89, 100-103). 2007 m. kovo 5 d. darbo sutartimi Nr. 02 N. K. buvo priimta i UAB „Baltijos tvirtove“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, nustatant jai 600 Lt atlyginima (t. 1., b.l. 14). Mineta darbo sutartis buvo du kartus pakeista (papildyta), nustatant, kad 2007 m. liepos 1 d. N. K. bus mokamas 700 Lt darbo užmokestis (t. 2., b.l. 99), o nuo 2008 m. sausio 1 d. bus keiciamas darbo užmokestis, mokant jai 5000 Lt per menesi (t. 2., b.l. 100). Taigi, kaip matyti iš bylos faktiniu duomenu, nuo 2008 m. sausio 1 d. padidinus N. K. darbo užmokesti iki 5000 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo mokama atitinkama imoka nuo minetos 5000 Lt darbo užmokescio sumos.
G. K. ir N. K. apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad N. K. darbo užmokestis buvo padidintas del to, kad N. K. buvo vienintele akcininke, su kuria buvo sutarta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. jai atlyginima padidins iki 5000 Lt. Ji, dirbdama direktoriaus pavaduotoja, dirbo ir už direktoriu, nes G. K. faktiškai dirbo betonuotoju, t.y. darbininku, o visas direktoriaus pareigas ejo N. K.. Be to, N. K. tvarke ir visa pirmine apskaita, reiškia dirbo buhaltere. Ji taip pat dirbo tiekeja, nes i objektus pristatydavo statybines medžiagas ir objektuose vykde darbininko funkcijas – klodavo plevele ir parengdavo aikštele betonavimui. Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistuju apeliaciniu skundu argumentai apie N. K. darbo kruvi nepaneigti jokiais bylos faktiniais duomenimis. Kadangi bylos faktiniais duomenimis nepaneigta, kad N. K. darbo kruvis padidejo, nera pagrindo konstatuoti, kad jai nepagristai buvo padidintas darbo užmokestis. Be to, liudytojai J. G., N. G. patvirtino, jog padidejo N. K. darbo apimtys. J. G. teismo posedžio pirmosios instancijos metu parode, kad N. K. tvarke bendroves dokumentacija, kartais atveždavo medžiagas ir padedavo kloti plevele, kai trukdavo darbininku. Liudytoja N. G. parode, kad ji imones apskaitos niekada netvarke, tik susipažino su šios imones apskaitos duomenimis. Pagal tarpusavio susitarima, nemaža dali buhalterinio darbo atliko pati N. K. (t. 5., b.l. 119). Nors mineti liudytojai nurode, kad per visa veiklos laikotarpi atlyginimas buvo keliamas tik N. K., kolegija neturi pagrindo daryti išvada, kad toks darbo užmokescio pakelimas tik N. K., butu buves neteisetas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. K. buvo padidintas darbo užmokestis iš kredito, kuri imonei suteike patys K., o taip pat imones veiklai plesti buvo naudojamos ir uždirbtos pinigines lešos. Pažymetina, kad darbo užmokescio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas. Mokant N. K. darbo sutartyje sulygta 5000 Lt darbo užmokesti, buvo mokamos didesnes imokos i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeta, todel N. K. igijo teise i didesne išmoka. Kanišausku veiksmai, kuomet jie kredituodavo imone, neprieštaravo Akciniu bendroviu istatymui. Tokiu budu, kolegijos nuomone, Kanišausku veiksmai, padidinant N. K. darbo užmokesti, negali buti vertintini kaip neteiseti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog G. K. pažeide Darbo kodekso 186 str. 3 d., kadangi bylos faktiniais duomenimis nera paneigta, jog N. K. darbo apimtis padidejo.
Gintaras ir N. K. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. už tai, kad apgaule N. K. buvo padidintas darbo užmokestis ir išmoketa didesne nei priklauso motinystes (tevystes) pašalpa. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, kad N. K. darbo užmokestis 4200 Lt buvo padidintas nepagristai. Lietuvos Respublikos DK nenumatyta, už koki konkreciai darba turi buti mokamas atlyginimas. Darbo kodekso normos, reglamentuojancios apmokejima už darba, darbo užmokescio dydi sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo salygomis, darbo paklausos ir pasiulos rinka, kitais darbo kaina lemianciais faktoriais, o konkretaus už darba atlygio dydžio nustatyma laiko darbdavio ir darbuotojo derybos objektu, atsispindinciu kolektyvinese ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokescio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji menesine alga (DK 204, 187 str.), bet nereguliuojami maksimalus darbo užmokescio dydžiai. Kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darba bei versla ir turi teise tureti tinkamas, saugias ir sveikas darbo salygas, gauti teisinga apmokejima už darba ir socialine apsauga nedarbo atveju. G. K., padidindamas N. K. darbo užmokesti iki 5000 Lt per menesi, o N. K., gaudama tokio dydžio darbo užmokesti, nepažeide Lietuvos Respublikos ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo 6 str. 2 d. nuostatu. Istatymas nedraudžia akcininkams kredituoti savo imone, todel imone buvo kredituojama iš jos akcininkes N. K. ir direktoriaus G. K. lešu (t. 2., b.l. 96, 97). Be to, imone vykde savo veikla, joje dirbo darbuotoju, t.y. imone vykde realia veikla, o ne buvo fiktyviai sukurta. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai apie bendroves atliktus darbus ir ivykdytus sumokejimus už atliktus darbus (t. 2., b.l. 41-60).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kanišauskams nebuvo inkriminuota nusikalstama veika del bendroves piniginiu lešu pasisavinimo. N. K. darbo užmokestis buvo padidintas šaliu susitarimu. Nuo gauto darbo užmokescio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo mokamos atitinkamos imokos. Kadangi N. K. nuo jai padidinto darbo užmokescio mokejo atitinkamas didesnes imokas i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeta, tai ji igijo teise i didesne motinystes pašalpa, todel nuteistajai N. K. išmoketa didesne motinystes pašalpa priklauso objektyviai egzistuojanciu pagrindu, jai teisetai priklausancios teises ir piniginiu lešu igijimas nesudaro sukciavimo sudeties. Sukciavimo esme (pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarima Nr. 8) yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Kolegijos nuomone, byloje nera faktiniu duomenu, pagrindžianciu, kad N. K. gavo didesne motinystes pašalpa apgaules budu, t.y. nepagristai padidinant jai darbo užmokesti, sumokant didesnes imokas i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeta bei iš jo atitinkamai gaunant didesne motinystes pašalpa. Sukciavimu šioje baudžiamojoje byloje nuteistuju G. K. ir N. K. veiksmai galejo buti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu butu irodyta, jog N. K. UAB „Baltijos tvirtove“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginima gavo. Taciau bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad N. K. bendroveje realiai dirbo. Nors darbo sutartyje nurodyta, jog N. K. buvo priimta i direktoriaus pavaduotojos pareigas, realiai ji dar dirbo ir kaip tiekeja, buhaltere bei darbininke, todel kolegija neturi pagrindo manyti, kad jai už darba buvo sumoketa per daug.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagristai nurode, jog G. K. ir N. K. tycia sukure fiktyvia teisine padeti ir tokiu budu sudare salygas nepagristai igyti turtine teise ir praturteti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto saskaita. Kolegijos nuomone, bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Kanišausku veiksmai padidinant N. K. darbo užmokesti, mokant didesnes imokas i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeta bei gaunant atitinkamai didesne motinystes (tevystes) pašalpa, butu buve neteiseti. Tai, kad UAB „Baltijos tvirtove“ ukine – finansine veikla nebuvo itin gera, t.y. vien tai, kad bendrovei trukstant apyvartiniu lešu, K. kreditavo imone, nesudaro pagrindo manyti, kad imones finansine padetis buvo tiek sunki, kad imonei gestu bankrotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrove vykde ukine – komercine veikla, turejo užsakymu, mokejo darbuotojams atlyginimus, igijo technika, todel nera pagrindo manyti, kad N. K. padidinus darbo užmokesti, butu esmingai pabloginta bendroves finansine padetis.
Kolegijos nuomone, G. K. ir N. K. veika, kuomet G. K. padidino N. K. darbo užmokesti, o N. K. gavo jai pagal istatyma priklausancias išmokas, nelaikytina nusikalstama ir negali buti kvalifikuojama kaip sukciavimas. Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog K. savo veiksmais padare jiems inkriminuota nusikaltima, numatyta LR BK 182 str. 2 d., todel jie išteisinami nesant ju veiksmuose mineto nusikaltimo požymiu.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendi: panaikinti nuosprendžio dali, kuria N. K. nuosprendžio vykdymas atidetas iki 2011-06-02.
Kolegija sprendžia, kadangi G. K. ir N. K. veiksmai neturi nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. požymiu ir jie iš šio nusikaltimo padarymo išteisinti, apylinkes prokuraturos apeliacinis skundas del N. K. nuosprendžio vykdymo atidejimo, negali buti tenkinamas. Kolegija pripažista, kad apylinkes prokuraturos apeliacinio skundo argumentai, jog nuosprendžio vykdymas negali buti atidetas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus LR BK 11 str., bei nurodytos aplinkybes, kad atidedamas nuosprendžio vykdyma, teismas netinkamai pritaike BPK norma, kadangi neatsižvelge i LR BPK 338 str. 2 bei 3 dalyse numatytas nuosprendžio vykdymo atidejimo salygas, yra pagristi, taciau, nustacius, kad Kanišausku veiksmuose nera nusikaltimo požymiu, apylinkes prokuraturos apeliaciniame skunde išdestyti argumentai del nuosprendžio nepagristumo, nelaikytini reikšmingais, nes tapo nebeaktualus, todel apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, prieštaraujantis byloje esantiems faktiniams duomenims, priimtas visiškai neatsižvelgiant i tai, kad G. K. ir N. K. turejo teise susitarti del didesnio darbo užmokescio jai nustatymo ir mokejimo už realiai atliekama darba, o teisetai gauto darbo užmokescio pagrindu turejo teise i didesne motinystes (tevystes) pašalpa, del ko Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui jokia žala nebuvo padaryta, todel šis teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis G. K. ir N. K. atžvilgiu, kadangi nenustatyta, jog ju veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymiu.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
nuteistuju G. K. ir N. K. apeliacinius skundus patenkinti, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išteisinti nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymiu.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009-05-14 nutarima, kuriuo patikslintas 2009-04-09 nutarimas laikinai apriboti N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teises, nustatant, kad N. K. laikinai apribota nuosavybes teise i priskaiciuotos ir dar neišmoketos motinystes (tevystes) pašalpos dali, kuria sudaro 58 147,03 Lt, visiškai uždraudžiant naudoti, valdyti ir disponuoti šia pašalpos dalimi, paliekant teise valdyti, naudotis ir disponuoti likusia neišmoketos pašalpos dalimi (t. 4., b.l. 42-43)
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009-04-10 nutarima, kuriuo laikinai apribota N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise i AB „Swedbank“ saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esancias ir iplauksiancias pinigines lešas, visiškai uždraudžiant jomis naudotis, jas valdyti ir disponuoti (t. 4., b.l. 25-26).
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009-05-25 nutarima, kuriuo patikslintas 2009-04-10 nutarimas laikinai apriboti N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teises, nustatant, kad N. K. laikinai apribota nuosavybes teise i AB „Swedbank“ saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esancias lešas, iplaukusias iki 2009-03-31, visiškai uždraudžiant jas naudoti, valdyti ir disponuoti, paliekant teise valdyti, naudotis ir disponuoti nuo 2009-03-31 iplaukusiomis ir iplauksianciomis i šia saskaita lešomis (t. 4., b.l. 50-51).
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009-06-15 nutarima, kuriuo laikinai apribotos N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise i ½ žemes sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dali, esancia (duomenys neskelbtini), visiškai uždraudžiant ja naudotis, ja valdyti ir disponuoti (t. 4., b.l. 56-57).
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009-06-15 nutarima, kuriuo patikslintas 2009-05-29 nutarimas laikinai apriboti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teises, nustatant, kad G. K. laikinai apribota nuosavybes teise i ½ žemes sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dali, esancia (duomenys neskelbtini), visiškai uždraudžiant ja naudotis, ja valdyti ir disponuoti (t. 4., b.l. 102-103).
Panaikinti G. K. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009-05-29 nutarimu skirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti (t. 4., b.l. 91-93).
Nuosprendis isiteiseja nuo jo paskelbimo.