- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-254-828/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- P. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-609-1004/2023 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos (negražintos paskolos), paskolos palūkanų, vėlavimo palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių atlyginimo, sutarties sudarymo mokesčio, kompensacinių palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2703,04 Eur dydžio negrąžintą paskolą, 467,39 Eur dydžio paskolos palūkanas, 112,61 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, 200,59 Eur administravimo mokestį, 183,27 Eur nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., 26 proc. nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), neviršijant bendros 34,32 Eur sumos, 240,77 Eur sutarties sudarymo mokestį, 31,64 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 89,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. spalio 16 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 18583523 (toliau – Paskolos sutartis). Pagal Paskolos sutartį ieškovė suteikė atsakovui 3645,00 Eur (3315,13 Eur paskolos suma ir 329,87 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) paskolą 30 mėnesių terminui. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą, 329,87 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 1731,93 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), refinansavo 294,35 Eur atsakovo įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini), o 1288,85 Eur paskolos sumą (likutį) tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko bei negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, įtakojusias tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti skolą, todėl ieškovė, vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9. punktu, 2022 m. gegužės 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2703,04 Eur skolą, 467,39 Eur paskolos palūkanas, 200,59 Eur administravimo mokestį, 183,27 Eur nuostolių atlyginimą, 26 procentų nuostolių atlyginimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 16 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 34,32 Eur sumos, 240,77 Eur sutarties sudarymo mokestį, 31,64 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3861,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 674,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusios ieškinio dalies teismas netenkino. Iš atsakovo valstybei priteistos 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidos.
5. Nustatė, kad šalys 2020 m. spalio 16 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 18583523. Pagal Paskolos sutartį ieškovė suteikė atsakovui 3645,00 Eur (3315,13 Eur paskolos suma ir 329,87 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) paskolą 30 mėnesių terminui. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą, 329,87 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 1731,93 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), refinansavo 294,35 Eur atsakovo įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini), o 1288,85 Eur paskolos sumą (likutį) tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko bei negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, įtakojusias tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti skolą, todėl ieškovė, vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9. punktu, 2022 m. gegužės 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis prievolių, paskolos sutarties vykdymą, nesant duomenų apie tai, kad atsakovas byloje būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kreditą ir su juo susijusias sumas, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 2703,04 Eur negrąžinta paskola bei 240,77 Eur sutarties sudarymo mokestis. Nustatė, kad Sutartį nutraukus, nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė paskaičiavo iki 2022 m. gegužės 12 d. Paskolos sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 467,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (paskolos palūkanas), 200,59 Eur administravimo mokestį, toks reikalavimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pripažintas pagrįstu.
7. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, sutiko su ieškove, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vertino, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), galėjo tikėtis gauti 26 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Todėl ieškovei priteista 183,27 Eur negautų pajamų (mokėjimo palūkanų), paskaičiuotų nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., ir 26 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 16 d.) iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 34,32 Eur sumos.
Šalies argumentai
8. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo 112,61 Eur vėlavimo palūkanas taikant paskolos sutartyje nustatytą 26 procentų metinę palūkanų normą bei 31,64 Eur kompensacines palūkanas, teismas vertino, kad vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos vadovaujantis Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, skaičiuojamos tik esant Sutarties pažeidimui. Nustatė, kad tiek vėlavimo palūkanos, tiek kompensacinės palūkanos yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, pripažino, jog ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, be to, jų paskaičiavimo laikotarpis sutampa su ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų laikotarpiu. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 31,64 Eur kompensacines palūkanas, o reikalavimo priteisti iš atsakovo 112,61 Eur vėlavimo palūkanų netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
9. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistos 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismas tenkino 97,16 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteista 674,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš atsakovo priteistos pašto išlaidos valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimo už akių dalį dėl vėlavimo palūkanų priteisimo ir ieškinį tenkinti visiškai; prašo priteisti 112,61 Eur vėlavimo palūkanų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
11. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino prašomų vėlavimo palūkanų esmę. Ieškovė atskiru reikalavimu prašo priteisti 31,64 Eur kompensacines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais Paskolos gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Tai įrodo kartu su ieškiniu pateikiama kompensacinių palūkanų apskaičiavimo detalizacija.
12. Pagal Bendrųjų Paskolos sutarties sąlygų 7.1 punktą Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartis sudaryta su vartotoju, remiantis Lietuvos banko reikalavimais tinkamai informuoti vartotoją ir gerąja praktika, minėtu Paskolos sutarties punktu Paskolos gavėjas iš anksto informuojamas apie tai, kokius mokėjimus jis turės atlikti praleidęs terminą laiku sumokėti įmokas pagal grafiką. Remiantis Paskolos sutarties 7.1 puntu, bendromis teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktu išaiškinimu bei Lietuvos banko nuomone, taip pat atsižvelgdama į investuotojų interesus, kurių lėšomis finansuota Paskolos sutartis, ieškovė prašo priteisti 112,61 Eur palūkanų, kurios tik aiškumo tikslais vadinamos vėlavimo palūkanomis, tačiau savo esme yra mokėjimo palūkanos, apie kurių mokėjimą paskolos gavėjas buvo iš anksto informuotas. Vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Vėlavimo palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta Paskolos įmokų grafike.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti jai iš atsakovo vėlavimo palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad šalys šalys 2020 m. spalio 16 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 18583523. Pagal Paskolos sutartį ieškovė suteikė atsakovui 3645,00 Eur (3315,13 Eur paskolos suma ir 329,87 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) paskolą 30 mėnesių terminui. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą, 329,87 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 1731,93 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), refinansavo 294,35 Eur atsakovo įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini), o 1288,85 Eur paskolos sumą (likutį) tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko bei negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, įtakojusias tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti skolą, todėl ieškovė, vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9. punktu, 2022 m. gegužės 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.
Dėl vėlavimo palūkanų
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų pagal Paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo. Apeliaciniame skunde pažymi, kad jos tik aiškumo tikslais vadinamos vėlavimo palūkanomis, tačiau savo esme yra mokėjimo palūkanos, apie kurių mokėjimą paskolos gavėjas buvo iš anksto informuotas. Apeliantės teigimu, prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, ji turi teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.
18. Nustatyta, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos dvejopo pobūdžio palūkanos ir jų skirtingos funkcijos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir tai yra užmokestis už pinigų skolinimą (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją, ir tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014); 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
20. Pažymėtina, jog kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Teismų praktikoje konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.
21. Šiuo atveju vėlavimo palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė iš esmės prašo dvigubų netesybų už tą patį laikotarpį, už kurį jau priteistos kompensacinės palūkanos.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
23. Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
24. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, jog minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
25. Atsižvelgus į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, sprendė, kad Paskolos sutarties 7.1 punkto sąlyga prieštarauja draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 26 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstas sumokėti įmokas vertintina kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (0,05 proc. per dieną sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog prašomos priteisti vėlavimo palūkanos neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų ir jų nepriteisė.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
27. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.