Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-92-955/2018 pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ prašymą dėl E. D. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“, uždaroji akcinė bendrovė „Dumino“, antstolė A. A., antstolė J. Ž., D. J., antstolė S. V., Labdaros paramos fondas „Linaeda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-92-955/2018 pareiškėjui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas B. D. ir nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens-pareiškėjo E. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi B. D. atleistas iš pareiškėjo E. D. bankroto administratoriaus pareigų ir paskirtas kitas bankroto administratorius – UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo patvirtintas E. D. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 10 455,20 Eur sumai, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens E. D. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įtraukiant kreditorę UAB „Dumino“ su 53 053,48 Eur finansiniu reikalavimu.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netvirtino pareiškėjo E. D. mokumo atkūrimo plano ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukė, kadangi pripažino, jog pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti laikomas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinamu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina jo dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, taip pat sprendė, jog pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas neatitinka įstatymo reikalavimų ir pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo, jog nebuvo išlaikyta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra, kadangi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė mokumo atkūrimo planą teikti pakartotinai kreditorių susirinkimui, taip pat tinkamai neįvertintos kreditorių nesutikimo su pateiktu mokumo atkūrimo priežastys ir nepagrįstai spręsta, kad pareiškėjas yra pakeitęs darbovietę. Viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.Pažymėtina, kad FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, kreditoriai 2017 m. rugsėjo 4 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui. Pagrindinė kreditorė, turinti daugiausia balsų – UAB „Dumino“, nepritardama mokumo atkūrimo planui, nurodė, jog pareiškėjo plane nenurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, nėra numatyta konkrečių veiksmų ar priemonių, kurie realiai leistų pareiškėjui atkurti mokumą ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Dumino“ nepritarė ir informacijos apie bankroto bylą teikimo tvarkai, pagal kurią informacija teikiama ir kreditorių įgaliotiems atstovams, taip pat nurodė, kad tvarkoje numatyti įkainiai už dokumentų kopijas yra nepagrįstai dideli. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau po pradinio mokumo atkūrimo plano teikimo kreditorių susirinkimui, jo nepatvirtintus, pareiškėjas tiesiogiai kreipėsi į teismą, kuris 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, nustatęs, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas, pagal kurį kreditoriams nebūtų atliekami jokie mokėjimai, t. y. įsipareigojimai kreditoriams apskritai nebūtų dengiami, pažeidžia kreditorių teises ir interesus, be to, nėra aiškus pareiškėjo gaunamų likusių pajamų paskirstymas, taip pat pateiktos netikslios būtinųjų išlaidų skaičiuotės, nenurodyta konkreti mokumo plano atkūrimo trukmė, mokumo atkūrimo plano netvirtino ir nustatė terminą jam patikslinti. 2018 m. sausio 10 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai nedalyvavo, keletas kreditorių balsavo raštu, patikslintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas, nes „už“ pateiktą patikslintą mokumo planą balsavo 18,45 procentai visų susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – 81,55 procentai visų susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos. Administratorius 2017 m. gruodžio 18 d. d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus. Prieš įvykusį kreditorių susirinkimą, kreditorė UAB „Adampolis“ pateikė administratorei informaciją apie pareiškėją E. D., kuri buvo pridėta prie 2018 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir kurioje nurodyta, kad pareiškėjas sudarydamas savo mokumo atkūrimo planą, pateikė netikslią informaciją apie savo darbo vietą (vietas) ir pareigą (pareigas) tiek bankroto administratorei, tiek kreditoriams, todėl tikėtina, jog taip galėjo būti sumažintos kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtys. Kreditorių susirinkimui nepatvirtinus pareiškėjo patikslinto mokumo atkūrimo plano, bankroto administratorė pateikė jį tvirtinti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog nebuvo laikytasi neteisminės mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros, t. y. pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė mokumo atkūrimo planą teikti pakartotinai kreditorių susirinkimui, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus, pareiškėjas turėjo visas galimybes teikti tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą kreditorių susirinkimui. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų būtų pripažintas neteisėtu ir dėl to negaliojančiu, byloje nėra. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog pareiškėjui pateikus patikslintą mokumo atkūrimo planą, skundžiama nutartimi buvo tinkamai įvertinti tiek pareiškėjo, tiek ir jo kreditorių interesai, jų pusiausvyra, proporcingumas ir fizinio asmens bankroto procedūrų tikslai. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti patikslintą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, iš esmės pasisakė dėl tų mokumo atkūrimo plano trūkumų, kurie nebuvo akcentuoti nei kreditorių susirinkimų metu, nei paties teismo priimtoje 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje. Skundžiamos nutarties motyvuose nurodyta, jog pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios, konkrečios ir nukreiptos į pareiškėjo mokumo atkūrimą, jos neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jų bei kreditorių interesų pusiausvyros, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl realių pareiškėjo pastangų kelti kvalifikaciją, duomenų, kad pareiškėjas aktyviai ieško kito darbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybes prieštarauja jau anksčiau pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje padarytoms išvadoms, kuriomis teismas nelaikė pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodytų kitų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, kaip trūkumo, ir nesutiko su kreditorės UAB „Dumino“ nurodytu nesutikimu su mokumo atkūrimo planu dėl to, kad jame nėra numatyta jokių konkrečių veiksmų ar priemonių, kurie realiai leistų pareiškėjui atkurti mokumą ar bent iš dalies atsikaityti su kreditoriais, tačiau priešingai, sprendė, kad fiziškai įpareigoti pareiškėją susirasti kitą ir dar geriau apmokamą darbą iki tam tikro nustatyto termino, yra negalima, taip būtų pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės ir laisvės. Tokiu atveju spręstina, kad pareiškėjas, teikdamas kreditorių susirinkimui patikslintą mokumo atkūrimo planą, pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo metu nurodytus ir paties teismo suformuluotus pradinio mokumo atkūrimo plano trūkumus, negalėjo numatyti, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano dalis, kurioje nurodytos kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, turi trūkumų ar neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Juolab, kad kaip ir matyti iš paties skundžiamos nutarties motyvų, patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytos kitos priemonės, skirtos jo mokumui atkurti, buvo laikomos vienos iš esminių pagrindų, nulėmusių pareiškėjo pateikto tvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo realumą. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų – užtikrinti fizinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas įvairiais būdais – išdėstant skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. FABĮ tikslas – užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, atkuriant fizinio asmens mokumą ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio tikslo siekiama tvirtinant ir vykdant patvirtintą skolininko mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad FABĮ nepateikia išsamaus mokumo atkūrimo plano turinio. Dėl konkretaus mokumo atkūrimo plano turinio skolininkas pirmiausia turi susitarti su kreditoriais, o, kilus ginčui, dėl konkretaus plano ir jame numatytų priemonių atitikties FABĮ tikslams sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam suteikiama teisė patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir tais atvejais, kai tai atsisako padaryti kreditorių susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuose taip pat padarė išvadą, kad pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą mokumo atkūrimo planą, jame nurodė patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, jų tenkinimo eiles, taip pat nurodė, kokia tvarka bus tenkinama pirmos eilės kreditorės reikalavimas. Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas iš esmės dėl to, jog plane nėra nurodyta antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, tuo tarpu pareiškėjas įrodinėja, jog šiuo metu jo gaunamų pajamų užtenka tik pirmos eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Sutiktina, jog FABĮ paskirtis yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, tačiau nors skolininko mokumas įprastai atkuriamas grąžinant bent dalį skolų kreditoriams, tvirtinant mokumo atkūrimo planą ir nustatant išlaidų būtiniesiems poreikiams dydį, gali būti atvejų, kai skolininkas negauna pajamų arba gauna labai mažas pajamas ir neturi realių galimybių gauti didesnes pajamas ateityje. Asmens amžius, darbingumas, išsilavinimas, profesiniai įgūdžiai ir kt. gali lemti, kad skolininkas negalės atlyginti nė dalies skolų kreditoriams. Taigi, gali būti, kad dėl susiklosčiusių itin sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių skolininko mokumo atkūrimo plane nebus nustatyta įmokų kreditoriams. Viena vertus, fizinio asmens bankroto institutu siekiama derinti skolininko ir kreditoriaus interesus, kita vertus, su fizinio asmens bankroto instituto tikslu neturėtų būtų suderinama situacija, kai labiausiai pažeidžiami ir ekonomiškai silpniausi asmenys negalėtų atkurti mokumo vien dėlto, kad objektyviai negali skirti lėšų kreditoriams.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens atleidimas nuo skolų yra kreditorių nuosavybės teisės apribojimas, kuris gali būti pateisinamas bankroto procedūros tikslais, tokiais kaip siekis apsaugoti asmens orumą ir išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, tačiau toks apribojimas neturi neproporcingai perkelti naštos kreditoriams (EŽTT 2004 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Bäck v. Finland). Ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais, ir priešingai, asmens, kuris gali patenkinti kreditorių reikalavimus, skolų nurašymas, jei tam nepritaria šio asmens kreditoriai, neužtikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuomet kreditorių susirinkimas jam nepritarė, formaliai taikė FABĮ ir nevertino, ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan., t. y. neatsižvelgė tiek į pareiškėjo, tiek ir jo kreditorių interesus, jų pusiausvyrą, proporcingumą ir fizinio asmens bankroto procedūrų tikslus, taip pat tinkamai neįvertino priežasčių, dėl kurių kreditoriai nesutiko su pateiktu plano projektu. Atsižvelgus į išdėstytą, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai ir iki galo neišsiaiškintos anksčiau minėtos aplinkybės, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo E. D. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių nustatytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir šalių teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės ir tinkamai išnagrinės pirmosios instancijos teismas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl E. D. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.