- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2-478-94/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00371-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- S. P.
išvadą duodančios institucijos LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros atstovui Kęstučiui Urbonavičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. atsakovui S. P. ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija sprendimu Nr. 84-9561 grąžino jam (duomenys neskelbtini) 1,00 ha namų valdos sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su atsakovo 0,4944 ha namų valdos sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype stovi jo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir atsakovo žemės sklypo (plotas 4944 kv.m.), įregistruoto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, plano matyti, kad gyvenamajame name yra įrengtas vietinis nuotekų šalinimas. Iš 2013-04-29 UAB "Matininko konsultacijų biuro" plano matyti, kad vietinė nuotekų šalinimo kanalizacija yra įrengta minėtame žemės sklype, tačiau dalis nuo kanalizacijos šulinio einančio vamzdyno link išsiurbimo duobės yra ieškovo žemės sklype. 2010-04-20 d. LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra pateikė į jo skundą atsakymą Nr. VR-10.6-173 "Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo" ir dokumentus, susijusius su atsakovo namų valdos patikrinimu. 2010-04-09 d. patikrinimo akte Nr. 10.10-42-10 Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad "nuvykus į vietą išsiaiškinta, kad nuotekų išgrėbimo duobė randasi atsakovui priklausančiame žemės sklype. Dokumentų apie minėtos duobės įrengimą ar laiką nėra, kadangi duobė buvo įrengta buvusiai toje vietoje kolūkio kontorai ir atsakovui atiteko tvarkant žemę. Duobė yra seniai nebenaudojama, pilna su vandeniu prasiskiedusių fekalų, bet fakto, kad bėga fekalijos nenustatyta, kvapo nėra. Kanalizacija iš namo nebeveikia (pridedama specialisto išvada) yra įrengti du lauko tualetai. Pažeidimo faktų nenustatyta". 2010-04-12 d. Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus privalomame nurodyme Nr. VR 10.2-10-10 nurodė atsakovui, vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. reikalavimais, nebenaudojamą išgrėbimo duobę išvalyti ir užpilti žemėmis arba sutvarkyti kitokiu būdu, kad nekiltu pavojus dėl galimos taršos aplinkai. Atsakovas šį privalomą nurodymą privalėjo įvykdyti iki 2010 m, birželio 11 d., tačiau jokios informacijos apie įvykdymą ši valstybinė institucija nepateikė. Atsakovas Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūrai 2010-02-18 d. yra pateikęs V. N. surašytą išvadą „Dėl buitinės kanalizacijos išleistuvo techninio stovio“, kurioje yra nurodyta, kad 4 m nuo šulinio vidinės sienos nuotekų išleistuvo vamzdis yra prasėdęs, t.y, apžiūros išvadose (p .3.2.) nurodoma, kad normaliam išleistuvo (kiemo nuotakyno) funkcionavimui būtinas vamzdyno asbocementinių vamzdžių renovavimas pakeičiant juos PVC ar kitais moviniais vamzdžiais, išvadoj (p. 3.3.) pabrėžė, kad tam, kad atlikti minėto vamzdyno renovavimą, reikia iškasti tranšėją iki gylio, kuriame paklotas senas vamzdynas, ir vietoj jo pakloti naują. Teismui nustačius kelio ir ar kanalizacijos servitutą pagal IĮ "Tikslūs matavimai" matininko A. S. parengtą ir teismui pateiktą servitutinį planą, būtų pažeisti teisėti ieškovo interesai, nepaisoma LR teisės aktų normų, nustatančių atstumus nuo rekonstruojamų inžinerinių komunikacijų iki kaimyninio sklypo ribų bei fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonų, imperatyvaus pobūdžio, neįvertintas rekonstruojamų inžinerinių komunikacijų neigiamas poveikis ieškovo žemės sklypui ir jo sklype esančio statinio - ūkinio pastato stabilumui. Todėl ieškovas reiškia reikalavimą uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavališka statyba. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Atsakovas siekdamas teisme nustatyti kelio ir kanalizacijos servitutą pagal matininko A. S. 2013-04-29 d. parengtą servitutinį planą ir leisti jam rekonstruoti (t.y. pakeisti visą nuotekų šalinimo trasą kito tipo ir kito skersmens vamzdynais) fekalinę kanalizaciją mažesniu nei 1 m atstumu nuo gretimo ieškovo žemės sklypų ribos be šio sklypo savininko sutikimo. LR Aplinkos ministro įsakymų patvirtinto statybos techninio reglamento STR L01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 1 priedo 2.1 punkte vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimui priskiriama vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies (arba tarp dviejų gretimų šulinių) keitimas (nekeičiant trasos) kito tipo ir kito skersmens vamzdynais. Taigi, darytina išvada, kad atsakovo teismui pateiktuose dokumentuose numatyta atlikti esančio, bet neveikiančio (užsikimšusio), nuotekų šalinimo tinklo rekonstrukcija. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" X skirsnyje „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ 192.1 punkte numatyta, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. Šio Reglamento 1 priedo 4 punkte numatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) interesai. Reglamente numatyta, kad namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Pagal LR specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr.22-652: 1996, Nr. 2=43), 198 p. nuostatas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas, o 197 p. nuostatuose numatyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies, o vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami giliau kaip 2,5 metro, yra žemės juosta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies, o vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis - po 30 metrų, o vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrengimų - ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių. Ieškovas verčiasi ūkininko veikla, yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi gyvulių ir naudoja žemės ūkio techniką žemės apdirbimui. IĮ "Tikslūs matavimai" matininko A. S. 2013-04-29 d. parengtame žemės sklypo servitutiniame plane yra pažymėtas tik vienas ieškovui priklausantis ūkinis pastatas, kurio koordinatės nėra nurodytos šiame plane, tačiau atsakovo fekalinės kanalizacijos trasa yra vos už 20 (dvidešimt) centimetrų nuo šio ieškovo ūkinio pastato. Įvertinant tai, kad šiuo metu pagal atsakovo pateiktus dokumentus, fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengti iki 2,3 metro gylyje, taigi šių tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta po 2,3 metro nuo vamzdyno ašies, ir ieškovo ūkinis pastatas patenka į šią apsaugos zoną. Ieškovas šiame ūkiniame pastate laiko pašarus, trąšas, chemines medžiagas, bulves, todėl teismui nustačius kanalizacijos servitutą pagal 2013-04-29 d. parengtą žemės sklypo (4944 kv.m.) servitutinį planą, ieškovas netektų galimybės naudoti šį ūkinį statinį pagal tiesioginę paskirtį, be to, atsakovams rekonstruojant (keičiant į naujus) fekalinės kanalizacijos trasos vamzdyną ir kasant iki 2,3 gylio tranšėjas tik 20 (dvidešimt) centimetrų nuo šio ieškovo ūkinio pastato, iš esmės iškiltų grėsmė šio statinio stabilumui, ir yra didelė tikimybė, kad jis tiesiog sugrius. IĮ "Tikslūs matavimai" matininko A. S. 2013-04-29 d. parengtame žemės sklypo (4944 kv.m.) servitutiniame plane, atliktame pagal atsakovo užsakymą, nėra pažymėtas ieškovui nuosavybės teise priklausantis 19325 kv.m. pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. 8991-0001-0016), pastatytas dar 1910 metais, ir esantis ieškovui priklausančioje namų valdoje (unikalus Nr. 4400-0193-5760), nėra pažymėta privaloma fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona. Ieškovas kreipėsi į IĮ "Tikslūs matavimai" matininką A. S., kuris 2013-05-21 d, parengė žemės sklypo planą teismui ir atžymėjo visus situacijos elementus pagal atsakovo teismui parengtą planą (pridedamas priedas Nr. 11). Šiame plane pažymėta atsakovo planuojamos rekonstruoti fekalinės kanalizacijos (kuriai prašoma nustatyti servitutą) apsaugos zona - žemės juosta po 2,5 metrų nuo vamzdyno ašies, ir kuriame aiškiai matyti, kad ieškovo statinis - ūkinis pastatas, pažymėtas simboliu „MN", patenka į šią apsaugos zoną. Šiame plane taip pat pažymėtas ieškovo gyvenamasis namas, pažymėtas simboliu „G", ir nurodytas atstumas nuo šio namo iki atsakovo nuotekų išglebimo duobės - tik 15,36 metrų (minimali reikalaujama apsaugos zona yra 30 metrų). Matininkas A. S. šiame plane taip pat pažymėjo 30 metrų apsaugos zoną (apibrėžta apskritimu) aplink ieškovo gyvenamąjį namą, kurioje pagal LR teisės aktų reikalavimus negalima projektuoti, įrengti, eksploatuoti ar rekonstruoti nuotekų išgriebimo duobės. Pabrėžtina, kad atsakovo namų valda yra pakankamai didelė, todėl yra galimybė įsirengti nuotekų išgriebimo duobę ir pačią fekalinę kanalizaciją nepažeidžiant nei LR teisės aktų imperatyvių reikalavimų, nei teisėtų ieškovo interesų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki planuojamos rekonstrukcijos buvę inžineriniai tinklai buvo pastatyti turint gretimo žemės sklypo savininko (t.y. ieškovo, o iki nuosavybės teisių atkūrimo - nacionalinės žemės tarnybos ar kitos valstybės atsakingos institucijos) sutikimą. Pagal šiuo metu galiojančio STR 1.07.01:2010 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai" 3 punktą rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi - tiesiant susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Pagal IĮ "Tikslūs matavimai" matininko A. S. 2013-04-29 d. parengtą žemės sklypo servitutinį planą matyti, kad atsakovai nori įsirengti (t.y. pakloti naujus) inžinerinius tinklus (fekalinę kanalizaciją) ieškovo žemės sklype, nors pagal teisės aktų reikalavimus reikalaujama laikytis mažiausiai 1 m atstumo iki kaimyninių žemės sklypų ribos, be to pačių atsakovų namų valdos sklypas yra pakankamai didelis (netgi 4944 kv.m.), kad galima būtų jame įsirengti (t.y. pakloti naujus) inžinerinius tinklus (fekalinę kanalizaciją) nepažeidžiant imperatyvaus reikalavimo laikytis 1 m atstumo iki ieškovo žemės sklypo ribos. Tokiu būdu, atsakovo reikalavimas leisti jam statyti (t.y. rekonstruoti) nurodytus inžinerinius tinklus (fekalinę kanalizaciją) nesilaikant teisės aktų reikalavimų be kaimyninio žemės sklypo savininko ieškovo sutikimo net negali būti tenkinamas. Atsakovas, prašydamas teismo nustatyti servitutą kanalizacijos trasos įrenginių ir statinių aptarnavimui, priežiūrai ir remontui ir tokiu būdu leisti jam nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, minėta, kartu yra ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos garantija, iš esmės prašo ne pripažinti ir apginti jo teisę statyti (rekonstruoti) užsikimšusią ir nefunkcionuojančią fekalinę kanalizaciją, bet sukurti naują teisę. Tokių teisių gynybos būdų civiliniuose įstatymuose nenustatyta (CK 1.138 straipsnis). Inžinerinių tinklų statytojo teisė - tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o atsakovas prašo teisminiu keliu pripažinti jam teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Dėl to šioje byloje net neturėtų būtų analizuojami argumentai, susiję su motyvais vertinant, pagrįstai ar nepagrįstai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, ieškovas atsisako duoti sutikimą nustatyti servitutą - teisę privažiuoti, prieiti, aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti kanalizacijos trasos įrenginius, statinius. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą nutraukti keliančius grėsmę žalai atsirasti veiksmus, kuriais siekiama per ieškovo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0193:5760, kadastrinis Nr. 9870/0002:185 Vileikiškių k.v. tiesti lauko nuotekų šalinimo tinklus (fekalinę kanalizaciją), ir uždrausti atsakovui per ieškovo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0193:5760, kadastrinis Nr. 9870/0002:185 Vileikiškių k.v.) tiesti lauko nuotekų šalinimo tinklus (fekalinę kanalizaciją);Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.
Atsakovas iš esmės nesutinka su ieškiniu ir prašo netenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 5 d. nutarė „Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, patikslinti ir išdėstyti taip: Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kanalizacijos trasos IJ „Tikslūs matavimai" 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos sutrumpintai KF servitutą 353 kv. metrų ploto, pažymėtą lį „Tikslūs matavimai" 2013-04-29 parengtame plane 03 pagal nurodytus taškus 41-42-43-44-45-46-47-48-8-7-41. Servitutas - teisė privažiuoti, prieiti, aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti kanalizacijos trasos įrenginius, statinius. Nustatyti, kad esant poreikiui atlikti kanalizacijos trasos remonto ir priežiūros darbus turi būti prieinama, privažiuojama prie kanalizacijos trasos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės“. 2013-06-17 V. P. kreipėsi į Registro centrą dėl daiktinių teisių įregistravimo į žemės sklypą 44/130816 Širvintų rajone Musninkų sen. Vileikiškių k. Užušilių g. 2 ir 2013-06-21 Registro centras pateikė pažymą Nr. 5280945, patvirtinančią registravimo faktą. Pažymoje nurodyta, kad 2013-06-21 įregistruota daiktinės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovas melagingai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2A-178-104/2013 atsakovas prašo nustatyti kanalizacijos trasos servitutą pagal parengtą servitutinį planą ir leisti jam rekonstruoti, t.y. pakeisti visą nuotekų šalinimo trasą kito tipo ir kito skersmens vamzdynais. Šioje byloje kaip ieškovė dalyvavo V. P.. Per visus 20 teismo posėdžių niekada nebuvo pareikšta, kad bus rekonstruojamas kanalizacijos trasos vamzdynas. Vamzdynas įrengtas 150 mm skersmens vamzdžiais ir jų keisti nereikia. Servitutas, įrašytas 2013 birželio 5 d., neleidžia jokių rekonstrukcijos darbų, tik prižiūrėti, remontuoti vamzdyną. Teismo sprendimu nustatytas servitutas, kuris plane pažymėtas baigiasi apie 3 m atstumu nuo atsakovo garažo, todėl galimi kanalizacijos trasos remontai negali turėti jokios įtakos ieškovo garažui. Ieškovas 2010-04-12 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, prašydamas patikrinti, ar pridėtame žemės sklypo plane nurodyti statiniai - kanalizacijos duobė, kanalizacijos šulinys, kanalizacijos trasa, - įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. 2010-05-17 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išnagrinėjo ieškovo skundą ir informavo, kad Statinio statytojas turi laikytis statinio statybos metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis atsakovui priklausančiame gyvenamajame name įrengta vietinė kanalizacija. Duomenų apie teisiškai neįregistruotas pastato dalis ar savavališkas statybas nėra. Pastatas įregistruotas, kai baigta statyba. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980-08-12 įsakymu Nr. 264 patvirtintose teritorijos apskaitos ir pastatų technikinės inventorizacijos metodiniuose nurodymuose nustatyta, kad pastatas laikomas aprūpintas kanalizacija, jei nuvedamas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius. Metodiniai nurodymai nereglamentavo, ar turi būti inventorizuojami kanalizacijos rezervuarai, todėl praktiškai jie retai būdavo fiksuojami kaip kiemo įrenginiai. Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisiškai registruoto atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kartu su priklausiniais - kanalizacijos trasos ir nuotekų duobės, - statyba vyko teisėtai, pastatas buvo priduotas kartu su priklausiniais ir šie įrenginiai buvo pastatyti pagal teisėtą pastato projektą. Atsakovo gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pastatytas pagal 1980-09-16 išduotą leidimą Nr. 66. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra įpareigojo atsakovą iki 2010 birželio 11 d. įvykdyti privalomą nurodymą, t.y. užpilti jo žemės sklype nuo kolūkio laikų likusią nenaudojamą kanalizacijos duobę, tačiau jokios informacijos apie įvykdymą ši valstybinė institucija nepateikė. Ieškovas dokumentų priede Nr. 19 prideda 2010-05-24 LR Aplinkos ministerijos Širvintų rajono agentūros patikrinimo aktą Nr. 10.10-83-10 - tai yra aktas apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Prieduose Nr. 6 ieškovas nurodo, kad prideda 2010-09-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie atsakovo nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą (3 lapai). Tačiau prideda 1992-05-25 duomenų banko išrašą, kuriame nėra nurodyta, kad nuotekų šalinimas vietinis. Ieškovas ieškinyje remiasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. gruodžio 9 d. pranešimu Nr. S-1268, kad 52,35 arai jam natūra negrąžintos žemės buvo Musninkų apylinkės tarybos sprendimu Nr. 44 skirti atsakovo namų valdai. Registre registruotas ir inventorizuotas žemės sklypo plotas yra 58,32 aro. Žemėtvarkos skyriuje esantys atsakovo namų valdos dokumentai suklastoti, teisinė registracija 58,32 aro ištaisyta į 52,35 aro. Dėl matininko A. S. veiksmų rengiant planus ieškovui -matininkas A. S. 2010-09-21 V. Z. prašymu parengė planą, kuriame nurodė atsakovo kanalizacijos duobės iškėlimo vietą. Atstumą nuo namo nurodė 5 m, o nuo namo tambūro 3 m. Matininkas, turintis licencijos pažymėjimą, gali atlikti visus kliento nurodymus, tačiau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Statybos techniniame reglamento str. 2-02-09.2005 nurodyta, kad atstumas kanalizacijos išsiurbimo duobei turi būti nuo gyvenamojo namo ne mažiau kaip 10 m, o nuo ūkinių pastatų visiškai nereglamentuoja. Neteisėtas matininko planas buvo pateiktas UAB „Širvintų vandenys" dėl sąmatų parengimo. Plane nenurodė sklypo savininko pavardės, todėl „Širvintų vandenys" nežinojo, kokiam asmeniui skaičiavo sąmatas. 2013-05-21 matininkas A. S., nesilaikydamas str. 2-02-09-2005 nurodymo, šiame plane nurodė, kad 30 m spinduliu negali būti kanalizacijos duobės nuo ieškovo gyvenamojo namo. Matininkas 2013-05-21 plane cituoja LR vyriausybės 1992 gegužės 12 nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" 197 punktą. Tačiau nenurodė, kad apsaugos zona 2,5 m įsigaliojo nuo 2013 m. Apsaugos zona parodyta per ieškovo garažą, per atsakovo požeminio rūsio laiptus, per betoninius tvoros stulpus, medžius, tvorą. Apsaugos zonos tikslas aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti kanalizacijos trasą. Mano, kad matininkas pateikė teismui neteisingus dokumentus. Kiti teisiniai argumentai atsakovo namo priklausiniui kanalizacijos trasai reikšmės neturi, nes trasa įrengta 1980 m. kartu su gyvenamuoju namu.
LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra nurodo, kad Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra 2010-04-09 pagal ieškovo skundą, kuriame buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovas įsirengė išgrėbimo duobę nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir iš kurios bėga fekalijos, atliko minėto žemės sklypo neplaninį specifinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta (tai konstatuota 2010-04-09 Patikrinimo akte Nr. 10.10-42-10), jog „nuotekų išgrėbimo duobė randasi atsakovui priklausančiame žemės sklype. Dokumentų apie minėtos duobės įrengimą ar laiką nėra. Duobė yra seniai nebenaudojama, pilna su vandeniu prasiskiedusiu fekalu, bet fakto, kad bėga fekalijos nenustatyta, kvapo nėra. Kanalizacija iš namo nebeveikia, yra įrengti du lauko tualetai. Patikrinimo metu pažeidimo faktų nenustatyta". Tuo pagrindu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros pareigūnai 2010-04-12 atsakovui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-10.2-10-10, kuriuo įpareigojo atsakovą nebenaudojamą išgrėbimo duobę išvalyti ir užpilti žemėmis arba sutvarkyti kitokiu būdu, kad nekiltų pavojaus dėl galimos taršos aplinkai. Atsakovas Privalomajame nurodyme Nr. VR-10.2-10-10 nurodytus reikalavimus turėjo įvykdyti iki 2010-06-11 ir juos įvykdęs informuoti privalomąjį nurodymą pateikusi pareigūną (instituciją). Privalomasis nurodymas Nr. VR-10.2-10-10 buvo įvykdytas. 2010-05-24 Patikrinimo akte Nr. 10.10-83-10 konstatuota, jog išgrėbimo duobė išvalyta ir pavojaus dėl galimos taršos aplinkai nėra. Prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
Širvintų savivaldybės administracija nurodo, kad administracija neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Kaip ir minėta Administracijos 2010-03-20 rašte „Dėl vietinių inžinerinių statinių", Administracija neturi duomenų apie atsakovui išduotą leidimą jo sklype įrengti vietinius inžinerinius tinklus. Pažymime, jog statiniai turi būti statomi, rekonstruojami ar remontuojami vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais, ir pan.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atkreipiant dėmesį į tai, kad Administracija neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, prašome Teismo spręsti ginčą savo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Prašo nagrinėti šią bylą Administracijos atstovui nedalyvaujant.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-Nacionalinė žemės tarnyba) nurodo, kad pagal Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus Vileikiškių dvaro (Z. P.) žemės parceliacijos planą sudarytą 1940 m. P. Z. valdė 86,66 ha žemės Vileikiškių kaime, Širvintų rajone. 1991-10-11 ieškovas kreipėsi į Musninkų agrarinės reformos tarnybą Širvintų rajone su prašymu grąžinti P. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 86,66 ha žemę Vileikiškių kaime, Širvintų rajone. Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-18 sprendimu ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 43,2922 ha buvusio savininko P. Z. 86,66 ha turėtos žemės Vileikiškių kaime, Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone. Vilniaus apskrities viršininko 2005-08-01 sprendimu Nr. 2.10-89-10968 ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 0,86 ha žemės sklypą Vileikiškių kaime, Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone. Likusi buvusios P. Z. žemėvaldos dalis užimta asmeninio ūkio žeme bei namų valdomis. Dėl likusios žemės ieškovui 2004-05-19 parengta išvada Nr. (89)-2.12-503 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn". Atsakovas 1998-04-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 0,4944 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovo žemės sklypai yra greta. Minėtas atsakovo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovui nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Atsakovo žemės sklype (namų valda) yra gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais. Gyvenamajame name yra įrengtas vietinis nuotekų šalinimas, dalis nuo kanalizacijos šulinio einančio vamzdyno link išsiurbimo duobės yra ieškovo žemės sklype. Pažymėtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-11-10 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-123-779/2008) ieškovo ieškinį dėl atsakovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu, sprendimo panaikinimo, įsakymo dalyje panaikinimo, restitucijos taikymo, atmetė. Ieškinio esmė-ieškovas prašė panaikinti Musninkų apylinkės tarybos sprendimą dėl atsakovo žemės namų valdai skyrimo, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-10 įsakymą Nr. 702-89 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 49,44 kv.m. bei leista parduoti žemės sklypą atsakovui, taip pat prašė pripažinti šio žemės sklypo 1998-04-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu negaliojančia. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad atsakovas Nacionalinei žemės tarnybai nėra įteikęs prašymo dėl sutikimo išdavimo tiesti inžinierinius tinklus, rekonstruoti ir aptarnauti. Jeigu toks atsakovo prašymas būtų įteiktas, tuomet jis būtų nagrinėjamas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos 2010-08-24 raštu Nr. 4B-(3.1)-1586 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius. Prašo Teismo nagrinėti šią civilinę bylą savo nuožiūra, nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui.
Ieškinys netenkinamas. Atsakovas (duomenys neskelbtini) turi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir vietine nuotekų šalinimo sistema. Nustatyta, kad atsakovui priklausanti vietinė nuotekų šalinimo sistema buvo įrengta valstybei priklausančioje žemėje gerokai anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovui. Duomenų, kad minėta trasa įrengta neteisėtai, nėra. Valstybė, kaip ankstesnė žemės savininkė, dėl paminėtos kanalizacijos jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. 2013 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu nustatė ieškovo sklype šios trasos servitutą tokio turinio: “žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kanalizacijos trasos, IĮ „Tikslūs matavimai" 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos santrumpa KF, servitutą 353 kv. m. ploto, pažymėtą IĮ „Tikslūs matavimai"2013-04-29 parengtame plane S3 pagal nurodytus taškus 41-42-43-44-45-46-47-48-8-41,
servituto didžiausias plotis yra 6,04 m., mažiausias servituto plotis 2,17 m., vakarinės kraštinės ilgis yra 65, 62 m., rytinės -68,42 m. šiaurinės 3,96 m. pietinės 6,04 m.,
nustatyti, kad esant poreikiui atlikti trasos remonto ir priežiūros darbus, turi būti prieinama (privažiuojama) prie kanalizacijos trasos (IĮ „Tikslūs matavimai" 2013-04-29 parengtame plane pažymėtos santrumpa KF) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės“.
Tokiu būdu buvo išspręstas atsakovui priklausančios trasos dalies, esančios ieškovo sklype, aptarnavimo klausimas ir sudarytos sąlygos, esant poreikiui, atlikti trasos remonto ir priežiūros darbus.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą nutraukti ir uždrausti keliančius grėsmę žalai atsirasti veiksmus, kuriais siekiama per ieškovo žemės sklypą tiesti lauko nuotekų šalinimo tinklus (fekalinę kanalizaciją). Ieškovo minima specialisto V. N. išvada jokios teisinės reikšmės šioje byloje neturi. Byloje duomenų, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, įgijo tokią teisę ar atlieka tokius darbus, duomenų nėra. Atvirkščiai, atsakovas teigia, kad trasos rekonstrukcijos jis nedaro ir nedarys. Todėl teismas laiko, kad neturi pagrindo uždrausti to, kas nėra daroma ir nėra duomenų, kad tai ketinama daryti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinio netenkinti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.